Džiaugiamės galėdami pranešti, kad po 2015 metų ekspertizės Filologijos fakulteto žurnalai „Baltistica“, „Kalbotyra“ ir „Vertimo studijos“ pateko į Europos humanitarinių žurnalų bazę ERIH PLUS.
ERIH yra Europos mokslo fondo įkurta humanitarinių mokslų bazė (European Reference Index for the Humanities), kurios tikslas – padidinti aukšto lygio Europos HM tyrimų matomumą. Nuo šių metų į bazę, pervadintą ERIH PLUS, įtraukti ir socialiniai mokslai. HSM mokslo žurnalus, pretenduojančius į atnaujintą bazę, ekspertavo atskirų šakų tyrėjų komitetai. Žiūrėta, kad žurnalai atitiktų tarptautinius akademinės ir publikavimo kokybės standartus.
Projektas “Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai” remiasi prielaida, kad literatūros geografija tiesia tiltus tarp vidinės teksto erdvės ir išorinio pasaulio, o žemėlapiai gali – bent iš dalies – šiuos ryšius tarp teksto ir pasaulio išryškinti. Žemėlapiai buvo sumanyti kaip literatūros ir kartografijos sąveikos eksperimentas, natūraliai išsirutuliojęs iš literatūros geografijos tyrimų ir siekiantis išsiaiškinti, ką ir kaip efektyviai toks interdisciplininis projektas gali duoti literatūros skaitymui, kūrinio erdvės suvokimui ir įsivaizdavimui, analizei ir interpretacijai, o taip pat – literatūros tyrimų pristatymui ir populiarinimui.
Džiugu, kad ir mūsų šalies atstovų žodis rimtai priimamas plačiame tarptautiniame kultūrologijos lauke.
VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros lektorius dr. Deimantas Valančiūnas skaitė pranešimą šių metų liepos 28–rugpjūčio 2 d. Vankuveryje (Kanadoje) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gotikos migracijos" (Gothic Migrations); tai „Tarptautinės gotikos asociacijos" (International Gothic Association) kartą per du metus organizuojamas tarptautinis mokslo renginys. Tai yra viena svarbiausių gotikinės literatūros ir kino tyrimams skirtų akademinių konferencijų pasaulyje, pasižyminti savo tarpdisciplininiu pobūdžiu ir sutraukianti daugybę mokslininkų iš įvairių šalių. Šių metų konferencijoje mokslininkai iš viso pasaulio nagrinėjo globalias gotikinės literatūros ir kino transformacijas ir sklaidą, didelį dėmesį skiriant transkultūrinei gotikai ir jos hibridinėms formoms. Šioje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 mokslininkų, dr. Deimantas Valančiūnas skaitė pranešimą „Tamsios istorijos iš Bolivudo: Indijos gotikinio siaubo kinas ir tautos Kiti". Taikant pokolonijinę teoriją, pranešime buvo nagrinėjamos britų gotikinės literatūros transformacijos Indijos populiariojoje kultūroje ir šių transformacijų socio-kultūrinės implikacijos. Pranešimas susilaukė susidomėjimo, kadangi šis Indijos kino segmentas pasaulinėje mokslo bendruomenėje nėra daug tyrinėtas.
Atnaujintą pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia.
Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti jus dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.
Informacinis seminaras atrinktiems studentams planuojamas rugsėjo 29 d. 15.00 val. Teatro salėje (centriniuose rūmuose).
Vilniaus universiteto studentai gali papildomai studijuoti pasirinktą užsienio kalbą ir taip plėsti savo žinių, kaupiamų universitete, bagažą. Studijuoti užsienio kalbas siūlo: Filologijos fakultetas siūlo studijuoti šias kalbas:
Filologijos fakultete apginta dr. Benitos Riaubienės daktaro disertacija „Rezultatinė antrinė predikacija Europos kalbose“ („Resultative secondary predication in European languages“). Šiame darbe buvo tiriamas antrinės predikacijos, arba papildomo (antrinio) požymio priskyrimo subjektui arba objektui, klausimas skirtingose Europos kalbose. Žymaus mokslininko prof. Axelio Holvoeto vadovauta disertacija ypatinga dar ir tuo, kad joje naudotas tipologinis metodas, plačiai ir dažnai taikomas užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje gana retas – tipologiniu metodu grįstų darbų iš esmės mūsų šalyje dar nerašoma. Apie visa tai – pokalbis su dr. B. Riaubiene.
2015 m. rugpjūčio 31 d. Kristina Jakaitė-Bulbukienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė.
Sveikiname dėstytojus Dainių Būrę ir Rasą Klioštoraitytę. Vakar Italijos Respublikos ambasadorius jiems įtaikė Italijos žvaigždės kavalieriaus ordinus (onorificenza di Cavaliere dell’Ordine della „Stella d’Italia“)! Šis aukštas apdovanojimas jiems skirtas už italų kalbos dėstymą Vilniaus universitete, italų kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir už vertingą vertimo veiklą verčiant italų literatūrą.
2015 m. rugpjūčio 31 d. 14 val. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius) Kristina Jakaitė-Bulbukienė gins disertaciją „Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė.
Šios disertacijos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kokie lietuvių kalbos išlaikymo veiksniai yra būdingi lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims, kokie konkretūs kalbų vadybos būdai taikomi šeimoje lietuvių kalbai išlaikyti. Analizuojami duomenys iš JAV: 438 kiekybinės anketos ir 20 giluminių pusiau struktūruotų interviu išrašų.
Iš duomenų matyti, kad kalbos išlaikymas priklauso nuo istorinių aplinkybių, emigracijos bangos, asmens požiūrio į Lietuvą, nuo žinių apie Lietuvą ir šeimos istoriją. Pagrindiniai motyvai išlaikyti kalbą yra idėjiniai. Idėja, jog lietuvių kalba užtikrina kalbos ir kultūros išsaugojimą ir tęstinumą, yra svarbi skirtingoms bangoms ir kartoms. Svarbus ir noras apsaugoti pačią kalbą, kad ji būtų „švari“, „gryna“. Noras turėti du pasaulius, dvi šalis ir kultūras, praktiniai dalykai – kelių kalbų mokėjimas, galimybė susikalbėti su kitais lietuviais taip pat padeda išlaikyti kalbą.
Kalbų vadyba šeimoje yra sėkminga ir veiksminga, jei norima perduoti lietuvių kalbą kitoms kartoms, išlaikyti kalbą yra sąmoningai apsisprendžiama, jei jaučiami stiprūs emociniai ryšiai su ja. Kalba išlaikoma sėkmingai, jei šeimoje laikomasi autoritarinio kalbų vadybos modelio, tačiau kalbėjimas lietuviškai yra suvokiamas kaip natūralus. Kalbai išlaikyti reikalinga parama už namų domeno ribų. Ir formalus mokymas, ir veikla lietuvių bendruomenėje turi didelės reikšmės. Svarbios ir kelionės į Lietuvą, jos paskatina mokytis kalbos, sustiprina lietuvišką tapatybę.
Rugpjūčio 30 d., sekmadienį, 11 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už a.a. Profesorių Vincą Urbutį. Baltistikos katedra kviečia prisiminti a.a. Profesorių Vincą Urbutį ir dalyvauti šv. Mišiose praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po Jo mirties.
Skubame pranešti, jog rugsėjo pradžioje prasidės trečioji Klasikų akademija, skirta 10-12 klasės moksleiviams. Registracija vyksta iki rugsėjo 3 dienos.
Lietuvos studento pažymėjimą galite užsisakyti čia. Daugiau informacijos galite rasti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filologijos fakultete svetainėje.
VU elektroninis paštas ir prisijungimas prie VUSIS
Svarbi informacija apie studijas skelbiama VU Studijų informacinėje sistemoje. Neturintieji VU elektroninio pašto dėžutės negalės prisijungti prie VU informacinės sistemos ir registruotis į pasirenkamuosius (PD) ir bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykus, nematys studijų rezultatų, tad kuo skubiau privalote tapti VU elektroninio pašto vartotojais ir prisijungti prie VUSIS.
Pasirenkamieji (PD) ir bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykai
Studijų programos susideda iš privalomųjų, pasirenkamųjų (PD) ir bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykų. Privalote prisijungę prie VUSIS pasirinkti Jūsų programoje nurodytus pasirenkamuosius (PD) ir bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykus. Jeigu studijų programoje numatytos kelios pasirenkamųjų (PD) dalykų grupės (A, B, C), reikia rinktis dalykus iš kiekvienos grupės. Laiku dalyko nepasirinkęs studentas nesurenka atitinkamo kreditų skaičiaus ir tampa skolininku. Dalykus reikia pasirinkti informacinėje sistemoje numatytu laiku, bet ne vėliau kaip per pirmas dvi naujo semestro savaites. Jei sistema rinktis nebeleidžia, reikia kreiptis į dekanato Studijų skyrių.
Pirmą kursą sėkmingai (be skolų) baigę studentai, turintys rimtų motyvų, pritarus studijų komiteto pirmininkui, gali pateikti dekanate prašymą dėl individualaus studijų plano: vietoje programoje numatytų pasirenkamųjų dalykų rinktis kitus dalykus, atitinkančius studento motyvus. Studentai, pageidaujantys studijuoti per semestrą daugiau kreditų nei nurodyta studijų plane, turi sudaryti klausytojo sutartį.
Neišlaikęs egzamino (įskaitos) studentas turi teisę vieną kartą jį (ją) laikyti per pirmąsias dvi naujo semestro savaites. Neperlaikius egzamino ar gavus neigiamą įvertinimą susidaro akademinė skola. Šiuo atveju reikės pateikti prašymą dėl dalyko kartojimo (išskyrus tuos atvejus, kai Tarybos nutarimu dalykas negali būti kartojamas) ir sudarius klausytojo sutartį dalyką kartoti tame semestre, kada jis ir vėl bus dėstomas kito kurso studentams. Studentas, pasibaigus egzaminų perlaikymo laikotarpiui, turintis daugiau nei 15 kr. apimties akademinių skolų arba bent vieną akademinę skolą iš dalyko, kurio negalima kartoti, yra braukiamas iš studijuojančiųjų sąrašų.
Studentui, per semestrą be pateisinamos priežasties praleidusiam daugiau nei 30% dalyko pratybų ar seminarų, sesijos metu neleidžiama laikyti dalyko egzamino, ir jis tampa skolininku. Lankomumo reikalavimai gali būti tikslinami kiekvieno dėstytojo atskirai dalykų aprašuose (sanduose). Su visais reikalavimais studentai turi būti supažindinami per pirmąsias paskaitas. Studentas, negalintis atvykti į egzaminą (įskaitą) dėl ligos arba kitos svarbios priežasties, rašo prašymą fakulteto dekanui dėl egzaminų sesijos pratęsimo ir pateikia dokumentus, pagrindžiančius prašymą. Egzaminų sesija pratęsiama gydymo įstaigų išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytam laikui, bet ne daugiau kaip vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo naujo semestro pradžios. Apie neatvykimo priežastį į egzaminą (įskaitą) studentas privalo pranešti per tris darbo dienas studijų skyriui (tel. 268 7203). Jeigu studentas sirgdamas laikė egzaminą (įskaitą) ir jam nepasisekė išlaikyti, egzaminas (įskaita) nebus atidedamas (studento gautas įvertinimas bus įrašytas į VUSIS).
Pradėdami studijuoti Jūs pasirašote teisinį dokumentą - studijų sutartį. Ją nutraukti taip pat reikia oficialiu būdu. Net jeigu Jūs pasirašę studijų sutartį nenueisite nei į vieną paskaitą ir nepasirodysite nei viename egzamine, tai nereikš, kad Jūs savo noru nutraukėte studijas. Semestro pabaigoje aukštoji mokykla pašalins Jus už nepažangumą. Nutraukti studijas savo noru reiškia įteikti aukštajai mokyklai savo pasirašytą prašymą. Rekomenduojame iš aukštosios mokyklos pareikalauti Jūsų prašymo kopijos, kurioje būtų užfiksuotas prašymo gavimo faktas ir data.
Daugiau informacijos apie studijų nutraukimą rasite čia.
Kad ateityje būtų galima jums pervesti stipendiją, atsidarykite sąskaitą viename iš šių bankų: SEB, SWEDBANK, NORD/LB, DANSKE. Tai padarę, užregistruokite savo banko sąskaitą prisijungę prie savo paskyros duomenų bazėje (Prašymas dėl banko sąskaitos užregistravimo).
Pažymas apie studijas, studijų rezultatus ir gautas išmokas galite užsakyti per savo paskyrą duomenų bazėje (Prašymas dėl pažymos išdavimo) arba elektroninėje sistemoje. Pažyma parengiama per vieną darbo dieną, ją atsiimti galima fakulteto Studijų skyriuje (Dekanato II a.)
Studentams (klausytojams), Filologijos fakultete studijavusiems pasirinktus dalykus (modulius), bet neįvykdžiusiems visos programos, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas (akademinė pažyma), kuriame nurodomi visi išlaikyti dalykai (moduliai), jų apimtis ir įvertinimai. Dėl šio pažymėjimo išdavimo prašom kreiptis į Dekanato vyresniąją specialistę Jekateriną Jefremovą (el. paštas ).
Sugadinus, pametus ar kitaip praradus diplomą ar (ir) diplomo priedą (diplomo priedėlį), išduodami jų dublikatai. Daugiau informacijos rasite čia.
Gretutinės studijos – tai galimybė bakalauro pakopoje šalia savo pagrindinės studijų krypties (pvz., anglų filologijos) studijuoti dar vieną filologiją (kalbą ir kultūrą, pvz., vokiečių) ar kitą studijų kryptį ir įgyti dvigubą bakalauro laipsnį (pvz., anglų filologijos ir vokiečių kalbos bakalauro).
Gretutinių studijų programos sudaromos iš Universitete vykdomų bakalauro programų išskiriant „mažesnę“ programos dalį – studijų krypties branduolį. Tai reiškia, kad pasirinkusieji, pvz., rusų kalbos ir kultūros gretutines studijas, studijuos dalį tų pačių dalykų, kaip ir įstojusieji į rusų filologijos bakalauro studijų programą.
Daugiau informacijos apie gretutines studijas Filologijos fakultete rasite čia.
Filologijos fakultete veikia „Eduroam“ belaidis tinklas. Visiems „Eduroam” naudotojams paslaugos užsakymas susideda iš dviejų etapų:
„Eduroam” belaidžio tinklo paslaugos užsakymas
Kompiuterio prijungimas prie „eduroam” belaidžio tinklo
I etapas. „Eduroam” paslaugos užsakymo sąlygos VU studentams ir darbuotojams yra vienodos. VU studentai ir darbuotojai:
Turi būti užsiregistravę VU E. tapatybių valdymo sistemoje adresu https://idm.vu.lt/
Turi turėti VU el. pašto adresą ir aktyvuoti „Eduroam” belaidžio tinklo paslaugą
Visose E. tapatybių valdymo sistemos apjungtose paslaugose (VU el. paštas, VU IS, „eduroam”, VU VPN, Failų perdavimo sistema) galioja tas pats slaptažodis, kurį reikia keisti kas 84 dienas.
II etapas. Pasirinkite pagal Jūsų kompiuteryje ar įrenginyje naudojamą operacinę sistemą:
Jei naudojate kokią nors senesnę Microsoft Windows operacinę sistemą (Windows 98/Me/2000 ir pan.), geriausia išeitis yra atnaujinti ją bent iki Windows XP versijos. Senesnėse versijose prisijungti prie „eduroam”tinklo gali būti labai keblu, o dažnai ir visai neįmanoma.
Neseniai, liepos 3-6 dienomis Druskininkuose vyko 25-oji Baltų lankų stovykla, kurioje pranešimus skaitė antropologijos, filosofijos, semiotikos, menotyros ir kitų sričių specialistai, du pranešimus skaitė svečias iš Brazilijos, semiotikas ir muzikantas prof. Ricardo Monteiro bei Lietuvoje itin laukiamas prof. Algis Mickūnas. Jų klausėsi gausus būrys studentų ir doktorantų iš įvairių Lietuvos universitetų. Pranešimai sulaukė nemažų diskusijų, kurios, kaip ir kiekvienais metais, tęsėsi vakarais prie Druskonio ežero ar ant Liškiavos piliakalnio. Stovyklą organizuoja VU Filologijos fakulteto Greimo centras remiamas Lietuvos mokslo tarybos.
Džiaugiamės Birštono savivaldybės tarybos sprendimu skirti kalbininko Jono Kazlausko premiją Baltistikos katedros mokslo darbuotojui ir lektoriui dr. Vytautui Rinkevičiui. Kalbininko J. Kazlausko premija V. Rinkevičiui bus įteikta š. m. rugpjūčio 1 d. už rimtą ir nuoseklų mokslinį darbą, duodantį kokybiškus ir reikšmingus rezultatus. V. Rinkevičius yra prof. J. Kazlausko įsteigto žurnalo „Baltistica“ sekretorius, atliekantis didelį organizacinį ir redakcinį darbą, taip pat aktyvus konferencijų rengėjas, studentų labai mėgstamas latvių, prūsų kalbų, akcentologijos ir kitų dalykų dėstytojas.
Svarbiausi dr. V. Rinkevičiaus darbai:
Daktaro disertacija „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema“ (2009)
Monografija „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1“ (Vilnius, 2015)
Studijų knyga „Prūsistikos pagrindai“ (Vilnius, 2015)
Su giliu liūdesiu pranešame, kad liepos 17 d. staiga ligoninėje mirė Anglų filologijos katedros dėstytojas Markas Richardas Fearonas (1975-2015). Atvykęs iš Jungtinės Karalystės, apsigyveno Vilniuje, čia sukūrė šeimą. Anglų filologijos katedroje dirbo nuo 2009 m., studentams dėstė verslo ir politikos anglų kalbą, bendravimo įgūdžius. Kaip gimtakalbis, Markas buvo nepakeičiamas praktinės kalbos žinių šaltinis.
Mūsų atmintyje Markas išliks kaip mielas kolega, vertinamas ir mėgiamas studentų bei katedros dėstytojų.
Anglų filologijos katedra, Filologijos fakulteto dekanatas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio žmonai, sūnui, tėvams ir artimiesiems.
Sekmadienį, 2015 m. liepos 12 d., amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto profesorius, žodžių darybos ir etimologijos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas Vincas Urbutis.
Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956 ir 1971 m.). 1954 m. pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje ir 1963 m. tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 m. įkurtą Baltų filologijos katedrą ir po metų tapęs profesoriumi joje išdirbo iki 1994 m. Pradėjus 1965 m. leisti mokslo žurnalą Baltistica, Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol.
Trumpai ir paprastai Urbutį būtų galima apibūdinti kaip vieną ryškiausių baltų kalbų žodžių bei žodynų tyrėją ir pripažintą baltistikos autoritetą. Jis ėmėsi šiuolaikiškai analizuoti lietuvių kalbos leksikologijos ir žodžių darybos problemas, todėl Profesoriaus parengti lietuvių kalbos daiktavardžių darybos aprašai paskelbti Lietuvių kalbos gramatikoje (1965) bei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994), o teoriniai žodžių darybos klausimai aptarti klasikine tapusioje monografijoje Žodžių darybos teorija (1978; II leidimas 2009). Urbutis iš viso yra paskelbęs per 130 straipsnių, 50 recenzijų. Dauguma jų paskelbti rinkiniuose Baltų etimologijos etiudai (2 tomai, 1981, 2009), Knygos apie žodžius (2010).
Pastarąjį dešimtmetį Profesorius daug dėmesio skyrė svetimvardžių ortografijai, argumentavo būtinybę juos rašyti lietuviškais rašmenimis. Iki pat mirties, nepaisydamas silpnų akių, atidžiai skaitė naujausią mokslo literatūrą, domėjosi asmenvardžių istorija bažnyčių metrikų knygose.
Profesorius Vincas Urbutis bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas ketvirtadienį, liepos 16 d., nuo 11 iki 20 val. Urna išnešama penktadienį, liepos 17 d., 10 val., laidojama Židikų (Mažeikių raj.) kapinėse.
Prof. Vincas Urbutis Sarbievijaus kieme 2013 m. Jūratės Žemaitytės (Lietuvos žinios) nuotrauka
Kreipiuosi į Jus su atostogų linkėjimais ir kvietimu. Mūsų universitetas išsikėlė ambicingą tikslą - būti vienoje gretoje su pažangiais Europos universitetais, nes būti geriausiais Lietuvoje, deja, šiandien nebepakanka. Siekdami šio tikslo, turime daug ką mūsų organizacijoje pakeisti, tačiau to nepadarysime be Jūsų palaikymo ir įsitraukimo. Norėdami, kad kuo daugiau bendruomenės narių žinotų apie vykstančius pokyčius, intranete sukūrėme informacinę skiltį "Universitetas keičiasi - domėkis!". Taip pat sukūrėme pokyčių idėjų platformą "IDĖJOS" - joje kviečiame ne tik aktyviai dalintis savo siūlymais, kaip universitetas galėtų judėti pirmyn, bet ir komentuoti bei diskutuoti su savo kolegomis. Prieigą rasite čia: https://intranet.vu.lt/pokyciai/strategines-idejos-siulykite
Labai kviečiu skaityti, domėtis, patarti ir padėti universitetui keistis!
Geros vasaros ir iki pasimatymo rugsėjį, rektorius prof. Artūras Žukauskas
