Sidebar

Naujienos

2015 m. sausio 27–30 d. Vilniaus universitete vyks Europos šiuolaikinių kalbų centro (European Centre for Modern Languages) ir Lietuvos nacionalinio egzaminų centro seminaras, skirtas anglų kalbos valstybinio brandos egzamino (VBE) siejimui su Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis (BEKM). Seminare dalyvaus VU ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, vidurinių mokyklų mokytojai. Atvyks patyrę lektoriai – BEKM ekspertai Jose Noijonsas iš Olandijos ir Gaboras Szabo iš Vengrijos.

Valstybinis studijų fondas 2015 m. sausio 26 d. – vasario 20 d. organizuoja valstybės paramos skyrimo išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursą.

Konkursiniu būdu gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir/ar socialinė išmoka.

Nuo 2015 m. sausio 20 d. iki vasario 20 d. studentai gali teikti elektronines paraiškas socialinei stipendijai gauti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje www.vsf.lt , Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinėje sistemoje.

Socialinė stipendija studentams skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kartą per mėnesį iki semestro pabaigos. Ketinantys pretenduoti į stipendiją ir kitą semestrą, privalo Fondui pateikti naują prašymą. Šiuo metu socialinės stipendijos dydis – 3 BSI (114 Eur) per mėnesį.

Gerbiamieji žunalo „Lietuvių kalba“ skaitytojai,

elektroninis žurnalas atnaujintas iš esmės. Nuo šių metų straipsnių autoriai, recenzentai ir redaktoriai bendraus daug patogiau ir moderniau. Bibliografijos reikalavimai šiek tiek pakito, tapo artimi kitiems Universiteto filologiniams leidiniams. Netrukus paskelbsime pirmąjį 2015 metų straipsnį – MENTALINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ MANYTI, SUPRASTI, ŽINOTI MULTIFUNKCIONALUMAS: EPISTEMIŠKUMAS IR PRAGMATIŠKĖJIMAS, Justina Liauksminienė (Vilniaus universitetas).

Kviečiame skaityti!

gedminieneFilologijos fakultete neseniai apginta dr. Jurgitos Žąsinaitės-Gedminienės daktaro disertacija „Gardinas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centras. XVIII a. antroji pusė (1765–1793 m.)“. Šiame, gal kiek netradiciniame filologijos moksluose, darbe į Gardiną pažvelgta kaip į vieną svarbiausių LDK kultūros centrų 1765–1793 m., nagrinėtas jo kultūrinis gyvenimas. Nusprendėme pakalbinti Jurgitą ir paklausinėti apie jos tyrimus ir kitus nuveiktus darbus.

Visas tekstas publikuojamas VU Naujienose.

Gražaus jubiliejaus proga sveikiname Vertimų studijų katedros vedėją, profesorę Nijolę Maskaliūnienę, linkime ir toliau tvirtu žingsniu kaukšėti mylimo fakulteto grindiniu, nuoširdžiais patarimais, teisingais sprendimais ir šviesia šypsena palaikyti kolegas ir toliau tikėti Universiteto misija bei dirbti jo labui!

Vertimų studijų katedra ir visa Filologijos fakulteto bendruomenė

maskaliuniene

Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyriuje organizuojami nemokami seminarai.

Jeigu karjeros pasirinkimas kelia dvejonių, norite lavinti saviraiškos, bendravimo gebėjimus, efektyviai pristatyti save pokalbiu metu ir priimti geresnius karjeros sprendimus, kviečiame registruotis į :

Filologijos fakultete apginta dr. Ingos Strungytės-Liugienės daktaro disertacija „XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba)“. Nusprendėme pakalbinti jaunąją mokslininkę ir paklausinėti apie jos darbus: su kokiais iššūkiais susidūrė tyrinėdama iki šiol mažai mums žinomą temą, kokių sunkumų kilo rengiant disertacijos tekstą ir kaip pavyko juos įveikti. Pokalbis publikuojamas VU Naujienose.

Profesorius habil. dr. Juozapas Girdzijauskas
(1935 07 10, Kalupiai, Jurbarko raj. – 2014 12 30, Vilnius)

 

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę – mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.

1958 m. baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, J. Girdzijauskas čia apgynė abi disertacijas, nuo 1965 m. dirbo Lietuvių literatūros katedroje, nuo 1984 m. buvo šios katedros profesorius, 1992–1999 m. – Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. šios katedros profesorius, 1992–2000 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Buvo atsakingasis mokslo periodinio leidinio Literatūra redaktorius (1969–1975), vienu metu (1997–1998) dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.

Gausybė atsakingų pareigų netrukdė J. Girdzijauskui vaisingai darbuotis mokslo baruose. Jis garsėjo kaip iškiliausias eilėdaros tyrėjas, paskelbęs monografijas Lietuvių eilėdara. Silabinės-toninės eilėdaros susiformavimas (1966), Lietuvių eilėdara XX a. (1979), parengė spaudai mokslinį prof. J. Lebedžio palikimą, buvo pagrindinis akademinės lietuvių literatūros istorijos (Lietuvių literatūros istorija. XIX a., 2001) autorius ir rengėjas. Talentingas mokslininkas ir pedagogas vadovavo dvidešimčiai lituanistinių disertacijų.

Profesorius buvo ir aktyvus visuomenininkas, vienas iš Pasaulio lituanistų bendrijos kūrėjų, savo krašto patriotas, stovėjęs prie Maironio ir maironiečių draugijų ištakų, ilgametis Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, ugdęs, kaip ir pirmtakas, protą ir širdį žemaičių, buvo Žemaičių kultūros draugijos narys.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Profesorius Juozapas Girdzijauskas pagerbtas ir valstybiniais apdovanojimais: 2002 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. – Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. buvo vainikuotas akademiniu laurų vainiku – Valstybine mokslo premija.

Išugdytas Vilniaus intelektinės atmosferos, niekada nenusigręžė nuo savo šaknų, karštai mylėjo gimtinės žmones, savo kraštui paliko turtingą lituanistinę biblioteką. Vykdydami testamentinį norą, Profesorių palydėsime, Jo paties žodžiais, į vaikystės miestą šviesulį, į širdies šventovę – Paupį, kurio kapinaitėse ilsisi tėveliai Julijona ir Benediktas bei visi mylimi saviškiai.

Velionio lankymas sausio 2 d. nuo 13 val. Šv. Jonų bažnyčioje, karstas išnešamas sausio 3 d. 11 val.

14 val. mišios Paupio bažnyčioje.

Filologijos fakulteto dekanatas

 

Juozapas girdzijauskas