Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Pasak prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja.

Valstybės ordinas taip pat įteiktas ir vaikų literatūros tyrinėtojui doc. dr. Kęstučiui Urbai.

Prezidentė apdovanojimus pelniusiems žmonėms padėkojo už nuopelnus Lietuvai ir palinkėjo dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.

Daugiau skaitykie čia.

Šiandien Italijos ambasadoje VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei buvo įteiktas antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Sveikiname!

Knygoje susitelkiama ties šiuolaikine lietuvių literatūra, brėžiant jos raidos kontūrus sovietmečiu ir atgautos nepriklausomybės metais. Vienas svarbiausių šios knygos argumentų – lietuvių literatūrą pamatyti iš platesnės perspektyvos. Į knygos teorinių tyrinėjimų laiką patenka artimiausių Rytų ir Vidurio Europos kaimynų (lenkų, čekų, slovakų) literatūros tyrimai, o kultūros ribų refleksija tampa pamatiniu pasakojimo apie literatūros tapsmą būdu, užtikrinančiu literatūrologinio žvilgsnio perkėlimą nuo sistemos prie proceso, nuo abstraktaus neapibrėžtumo prie individualaus stiliaus tyrimų. Knyga skirta literatūros mokslo tyrinėtojams, specialistams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems šiuolaikine literatūra.

„XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais lietuvių menininkų trauka prie (sovietmečiu laisvai prieinamos) klasikinės graikų mitologijos ir filosofijos, prie Oriento religinės patirties, prie kalbos mokslo, etimologijos ir kraštotyros yra nulemta susiklosčiusio poreikio permąstyti ir atkurti savo tapatybę ir intelektualiomis meno interpretacijomis užpildyti dirbtinai suformuotas tuštumas. Ginties pozicija XX amžiaus lietuvių literatūrą ir literatūrologiją uždarė hermetiškos savianalizės kiaute, kuriame fermentavosi psichologiškai motyvuota, tačiau universalios Europos kultūros tuo metu neverifikuojama, sunkiai tikrinama literatūrinės vienišytės atmaina – vienišystės tarp vienišųjų didelės atskirties ir hermetiškos patirties sąlygomis. Sovietinė sienų riba, atkirtusi Lietuvą nuo likusių regiono kaimynų, iš dalies lėmė šią komplikuotą egzistenciją. Tačiau net ir tuo hermetiškos egzistencijos metu, oficialiai nekomunikuojat nei su Vakarų pasauliu, nei su išeivijos diaspora (o neoficialiai, slaptai visgi komunikuojant), lietuvių literatūrai visgi pavyko išgyventi genetinių mutacijų sąlygomis – išgyventi dėl daugybės kompromisų, kurie ištrynė ribos ir kultūrinės tapatybės jauseną.“

Sveikiname Miglę Šaltytę, Vertimo bakalauro studijų III kurso studentę, ir Jorį Kazlauską, Taikomosios kalbotyros magistro studijų I kurso studentą, kuriems paskirtos LR Prezidento Antano Smetonos vardinės stipendijos.

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė Europos Sąjungos institucijų vertėjų raštu konkursą.

Pagrindiniai reikalavimai kandidatams:

• Universiteto diplomas (nebūtinai filologijos ar vertimo)
• Puikios lietuvių kalbos žinios
• Labai geros dviejų ES oficialiųjų kalbų žinios (viena iš tų dviejų kalbų turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių)

Registruotis į konkursą gali ir paskutinio kurso studentai, jei diplomą gaus iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Darbo patirties nereikalaujama.

Europos Sąjungos vertėjo raštu užduotys – vertimas, vertimų tikrinimas ir terminologinis darbas. Verčiamų tekstų temos yra politinio, teisinio, ekonominio, finansinio, mokslinio ir techninio pobūdžio ir apima visas ES veiklos sritis.

Registracija į konkursą vyksta internetu iki liepos 12 d. 12.00 val. Briuselio laiku.

Konkurso skelbimas ir registracija

Informacija apie konkursą socialiniame tinkle Facebook

Kviečiame socialiai remtinus ir gerai besimokančius studentus dalyvauti konkurse Reimondo, Albertos ir Wandos Yankun vardo stipendijai gauti.

Stipendija bus paskirta 8–10 geriausiai besimokančių socialiai remtinų studentų. Studentai, norintys gauti stipendiją, iki birželio 13 d. 12 val. turėtų pateikti motyvuotą prašymą skirti stipendiją, akademinio padalinio vadovo rekomendaciją bei dokumentus, įrodančius, kad yra socialiai remtini.

Prašymus priima ir su stipendijos teikimu susijusiais klausimais konsultuoja VU Studijų direkcijos vyriausioji specialistė Jurgita Alonderytė-Venckienė, Saulėtekio al. 9, I rūmai, 109A kab., tel. (8 5) 219 3235, el. p.

Stipendijos nuostatai

Pretenduoti į stipendiją gali Vilniaus universiteto humanitarinių ar socialinių mokslų sričių studentai, nusprendę tęsti studijas ir gilinti žinias sociologijos ar civilizacijų studijų tematika užsienio aukštosiose mokyklose.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

Daugiau apie konkurso sąlygas čia.

Münsterio Westfalijos Wilhelmo universitetas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas praneša, kad netekome iškilaus filologo, baltisto prof. dr. dr. h. c. Friedricho Scholzo. Profesorius buvo Slavų ir baltų filologijos katedros, kuri vėliau išaugo į Tarpdisciplininį baltų studijų institutą (Institut für Interdisziplinäre Baltische Studien), Westfalijos Wilhelmo universitete Münsteryje įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo įvairių vyriausybinių komisijų, fondų, tarp jų ir Herderio fondo, valdybos narys, Reino-Westfalijos mokslų akademijos tikrasis narys, JAV Ukrainos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, Helsinkio suomių literatūros draugijos narys, Götingeno baltų istorinės komisijos garbės narys. 1988 metais Profesorius buvo apdovanotas Vokietijos Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi už ypatingus nuopelnus puoselėjant kontaktus tarp Baltijos šalių ir Vokietijos Respublikos. 1998 metais Profesorius tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Profesorius Friedrichas Scholzas paliko ryškų pėdsaką ne tik baltistikoje, bet ir slavistikoje, taip pat finougristikoje. 1947–1952 Hamburgo universitete baigęs lyginamosios kalbotyros, slavistikos, indologijos ir klasikinės filologijos studijas, Profesorius visą savo įvairiapusę, kūrybingą ir produktyvią veiklą įprasmino kaip filologas, lingvistas, literatūrologas ir organizatorius. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo tikras filologas, kuriam vienodai rūpėjo ir kalbotyros, ir literatūrologijos, ir – būtina pridurti – kultūros dalykai.

Svarbiausias Profesoriaus Friedricho Scholzo baltistikos darbas – J. Bretkūno Biblijos vertimo rengimas spaudai. Profesoriaus literatūrologijos opus magnum yra komparatyvinė monografija „Die Literaturen des Baltikums“.

Profesorius Friedrichas Scholzas buvo ne tik plačių filologinių interesų mokslininkas, puikus organizatorius. Jis buvo ir nuoširdus Baltijos šalių bičiulis, labai šiltas, geranoriškas, rūpestingas žmogus. Visa tai ir buvo Profesoriaus, kaip žmogaus ir kaip filologo, nueito gyvenimo kelio didžioji prasmė.

2016 m. gegužės 28 d. italų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. habil. dr. Pietro Umberto Dinis už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje Kultūros ministerijos apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

 Daugiau skaitykite:

• www.bernardinai.lt
• www.unipi.it

2016 m. gegužės 25 d. Šiaulių universitete, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, įvyko Lietuvos studentų lituanistų XX mokslinė konferencija, skirta Juliaus Janonio 120-osioms gimimo metinėms. Kasmet ši konferencija vyksta vis kitame Lietuvos universitete, o šiais metais lituanistus iš visos Lietuvos priėmė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra. Konferencijoje dalyvavo ir Filologijos fakulteto studentai.

Sveikiname Lietuvių filologijos studijų programos studentę Godą Baranauskaitę, skaičiusią pranešimą „Atminties kontrolė distopijose paaugliams (Loisos Lowry „Siuntėjas“ ir Rebekos Unos „Atjunk“)“ (vadovas doc. dr. Kęstutis Urba) ir Literatūrologijos sekcijoje užėmusią 1-ąją vietą.

Daugiau informacijos.

Daugiau informacijos rasite čia.

Gegužės 19 d. 20 val. Marijos radijo pokalbių laidoje apie tikėjimą ir vertybes „Susitikimas“ Liepa Rimkevičienė kalbino mokslininką, VU Filologijos fakulteto profesorių dr. Paulių Subačių.

Kviečiame pasiklausyti!

Šių metų gegužės 19  d. vyko tarpfakultetinių Rektoriaus Taurės varžybų apdovanojimų įteikimas fakultetams, kurių studentai šiais mokslo metais iškovojo prizines komandines vietas.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus, Aerobikos varžybose užėmusius II vietą ir Stalo teniso varžybose užėmusius III vietą!

Nuotraukų albumas

Gegužės 20 d. 17.30 val. LRT Klasikos radijo programos laidoje „Daug buveinių“ dr. Gina Kavaliūnaitė kalbės apie 1660 m. Londone lietuvių kalba spausdintą (bet nebaigtą išleisti) Biblijos vertimą ir jo autorių Samuelį Boguslavą Chylinskį.

Kviečiame pasiklausyti!

Kolegos doktorantai, kolegės doktorantės,

Jus kviečia pavasariška tradicija tampanti konferencija, kurios tema šiemet – VI doktorantų agora: idėjų archeologija.

Konferencija vyks gegužės 20 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 

Konferencijos programa.

Iki susitikimo Agoroje!

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus, kokį vaidmenį atlieka intermedialusis dialogas teksto įreikšminimo procese. Svarstomos problemos aprėpia kalbinio teksto vaizdingumo ir jo vizualumo dimensijas, vaizdingumu laikant žodinio kūrinio sukeltus mentalinius vaizdinius, atsirandančius skaitytojo sąmonėje, o vizualumu – vizualiuosius rašto aspektus bei įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja regą ir (arba) regėjimo reikalaujančią sąveiką su kitomis medijomis.

Knygoje pristatoma naujausių intermedialumo tyrimų analitinė apžvalga, ryškinamos esamos teorinės ir metodologinės spragos ir siūlomi įmanomi problemų sprendimai bei analitiniai įrankiai, kurių galimybes ir ribas iliustruoja tekstų analizė. Analizuojamų tekstų ratą sudaro skirtingų žanrų lietuvių ir Vakarų literatūros kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai.

Irina Melnikova, Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 376 p., iliustr., ISBN 978-609-459-679-7

Gegužės mėnuo studentams – karščiausias mokslo metų mėnuo ne tik dėl pagaliau pašiltėjusių orų, bet ir dėl sesijos karštinės. Baigiamieji darbai, pasiruošimas egzaminams, įskaitos, planai vasaros poilsiui, o gal ir darbui atostogų metu. Siūlome kelias priemones, padėsiančias tobulinti gebėjimus, reikalingus visoms kliūtims įveikti – kviečiame dalyvauti karjeros valdymo seminaruose gegužės mėnesį.

Registracija į seminarus ir daugiau informacijos.