Kovo 7 d., antradienį, 14.30–15.00 val. kviečiame į Erasmus+ ir absolventų praktikos pristatymą, kuris vyks K. Donelaičio auditorijoje.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau penktus metus iš eilės skiria kurios nors šalies grožinei literatūrai. 2017 metais padėsime skaitytojams ir leidėjams atrasti italų žodžio meistrystę – įdomią įvairialypiškumu, aprėpiančią ir aukštąją literatūrą (pradedant Dante), ir pagavų kasdienio gyvenimo vaizdavimą.

Šių dienų Lietuvos realijos ir nuotaika sudaro išties puikų foną atsiskleisti vienam esmingiausių italų literatūros bruožų – švelniam romantizmui, atsiradusiam iš neskubraus ir saulėto gyvenimo būdo bei tikėjimo, kad problemas verčiau spręsti, užuot dejavus dėl jų gausos. Džiaugdamiesi senas tradicijas turinčiais Lietuvos ir Italijos kultūriniais ryšiais, ligšioline Italijos  literatūros sklaida ir vis gausėjančiomis tą literatūrą išmanančių specialistų gretomis, šiais metais ne kartą susidursime ir su italų autoriais bei kūriniais, kurie lietuvių skaitytojams dėl vienokių ar kitokių aplinkybių vis dar neprieinami, priminsime ne vieną lietuviškoje bibliografijoje minimą, tačiau dėl akivaizdžiai pasenusio vertimo jau ne tokį paveikų ar dėl vertimo iš tarpinės kalbos daug raiškos praradusį Italijos literatūros perlą. Norėtųsi, kad italų literatūros metai taptų impulsu ir leidėjams, ir skaitytojams ne vien sekti ryškias naujienas, bet ir perteikti bei atrasti turtingą saulėtosios šalies literatūrinę tradiciją bei pasaulėvaizdį.

Daugiau informacijos

Latvijos universitetas Rygoje kviečia doktorantus ir magistrantus į tarpdisciplininių tyrimų vasaros mokyklą „Language for Communication: Research Perspective“.

Paraiškos priimamos iki 2017-02-25 (paraiškų  priėmimo terminas gali būti pratęstas).

Daugiau informacijos

Visais klausimais kreiptis į organizatorius el. paštu

Šių metų kovo 25 d. JAV ir Europos lituanistinių mokyklų 14–16 metų mokiniai rengiasi laikyti lietuvių kalbos mokėjimo A1–B1 lygių egzaminą. Egzaminas sukurtas VU Lituanistinių studijų katedros darbuotojų Joanos Pribušauskaitės, Elvyros Kutanovienės, Ritos Migauskienės, Virginijos Stumbrienės, Linos Vaškevičienės. Egzaminu siekiama nustatyti, kurį iš šių trijų lygių mokinys yra pasiekęs. Juo tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai. Egzaminą gali rinktis laikyti lituanistinių mokyklų mokiniai, kuriems svarbu turėti įrodymą, kad jie moka lietuvių kalbą, ir tas patvirtinimas būtų suprantamas kitoms institucijoms – t. y. nurodomas kalbos mokėjimo lygis pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“. Išlaikiusieji lygių egzaminą gaus Lituanistinių studijų katedros pažymėjimą, nurodantį, kokiu lygiu moka lietuvių kalbą.

Apie tokio lietuvių kalbos mokėjimo lygių egzamino poreikį užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams pradėta kalbėti prieš keletą metų. Egzamino projektas gimė per ilgas diskusijas, kurių iniciatorės buvo Neila Baumilienė, Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus direktorė, ir Gaila Narkevičienė, Bostono lituanistinės mokyklos direktorė. Jos kėlė šį klausimą įvairiais lygiais įvairiose Lietuvos institucijose, taip pat pačios ieškojo specialistų. Pirmajame egzamino kūrimo etape Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo parengtas A2 lygio egzaminas ir išbandytas Bostono lituanistinės mokyklos mokinių. Apibendrinus minėto egzamino vykdymo patirtį ir rezultatus buvo nustatyta, kad tikslinga rengti ne vieno, bet kelių lygių egzaminą. Todėl naujame etape sukurtas vienas egzaminas, kuriuo būtų tikrinami trys kalbos mokėjimo lygiai (A1, A2 ir B1). A lygių kalbos vartotojai apibūdinami kaip pradedantieji; nors lituanistinių mokyklų mokinių, kaip paveldėtosios kalbos vartotojų, gebėjimai šiek tiek skiriasi nuo visiškų kitakalbių, kurie pradeda mokytis nuo nulio, tačiau dėl labai ribotų kalbos vartojimo situacijų jų tikrieji kalbiniai gebėjimai taip pat yra labai riboti. B1 lygio (vadinamojo Slenksčio) kalbos vartotojai suprantami kaip savarankiški vartotojai, t. y. jie, pasitelkdami bazines kalbines priemones, gali komunikuoti daugelyje numatomų viešojo gyvenimo, mokslo ir pan. situacijų. Naująjį egzaminą taip pat rengė Lituanistinių studijų katedros darbuotojos, konsultavo ir koordinavo JAV Švietimo tarybos deleguota atstovė Gaila Narkevičienė. Finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, labai rėmė Filologijos fakultetas.

Kadangi A1–B1 lygių egzaminą vykdyti gali tik specialiai parengti egzaminuotojai,  2016 m. sausio 29–30 d. Bostono lituanistinėje mokykloje vyko pirmasis egzaminuotojų mokymo seminaras. Per mokymus buvo rengiami kalbėjimo egzaminuotojai, taip pat aptarti esminiai egzamino vykdymo principai, būsimieji egzamino bandymai. Seminarus vedė lekt. Joana Pribušauskaitė ir asist. Rita Migauskienė, rėmė Kazickų šeimos fondas, kuris labai rūpinasi lituanistiniu  švietimu.  Vienas A1–B1 lygių testo variantas buvo išbandytas vasario mėn. (dalyvavo 76 mokiniai, koordinavo G. Narkevičienė). Paskui daugelyje JAV lituanistinių mokyklų buvo suorganizuotas bandomasis egzaminas. Atsižvelgiant į rezultatus ir mokytojų pastabas, buvo pakoreguotas testo modelis ir 2016 m. balandžio 16 d. 7 centruose (JAV) įvyko tikrasis lygių egzaminas. Jame dalyvavo 89 mokiniai iš 11 JAV lituanistinių mokyklų. Šiuo lietuvių kalbos lygių egzaminu susidomėjo ir Europos lituanistinės mokyklos. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija kartu su VU Lituanistinių studijų katedra, remiami Kazickų šeimos fondo, 2016 metų lapkričio 25–26 dienomis suorganizavo mokymus egzaminuotojams Vilniuje. Į juos atvyko 15 mokytojų lituanistų iš Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV,  Norvegijos,  Prancūzijos, Rusijos ir Švedijos lituanistinių mokyklų ir kalbos ugdymo centrų. Seminarų dalyvės buvo supažindintos su kalbos mokėjimo lygių sistema, mokėsi, kaip reikia vykdyti egzaminą, o ypač – kalbėjimo dalį.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą ir jų tobulinimąsi, 2017 metų sausio 13–15 dienomis Bostono lituanistinėje mokykloje  vėl buvo rengiami testuotojų mokymo seminarai, viename dalyvavo jau vykdę egzaminus, kitas buvo skirtas naujiems testuotojams.  Seminarus vedė Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojos lekt. Joana Pribušauskaitė, doc. dr. Loreta Vilkienė, asist. Rita Migauskienė ir asist. Lina Vaškevičienė. Mokymus organizavo Bostono lituanistinės mokyklos direktorė Gaila Narkevičienė, finansinę paramą suteikė Kazickų šeimos fondas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. Šiais metais kvalifikacijos kelti atvyko 30 lituanistinių mokyklų atstovų iš įvairių JAV miestų: Bostono, Niujorko, San Francisko, Čikagos ir kitų. Visos seminarų dalyvės išlaikė kvalifikacinę įskaitą.

 Lituanistinių studijų katedros svarbus darbo baras yra lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos mokymas, todėl dėstytojos, be testuotojų mokymo, dar surengė lietuvių kalbos mokymo seminarą visiems panorusiems – ir testuotojams, ir ne. Per seminarą  buvo kalbama apie paveldėtąją kalbą, diskutuojama, kaip veiksmingiau svetur mokyti lietuvių kalbos. Buvo mokoma(si) kelti mokymo tikslus, planuoti kalbos kursą ir atskiras pamokas, ugdyti kalbinę veiklą. Dalyvės aktyviai dalyvavo parodomosiose gramatikos ir žodyno pamokėlėse, diskutavo įvairiais aktualiais mokymo klausimais.

Kalbantis su kolegomis iš lituanistinių mokyklų, aiškėja keletas dalykų. Reikėtų užtikrinti nuolatinį nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą, kad egzaminą vykdytų tik sertifikuoti egzaminuotojai. Taip pat turėtų būti parengta speciali informacinė medžiaga kandidatams, kad jie galėtų susipažinti su egzaminų struktūra, užduočių pavyzdžiais, taip pat iš anksto žinotų egzaminų datas. Lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimas yra reikalingas ne tik bebaigiantiems lituanistines mokyklas, bet ir jau baigusiems jas, kartais – studentams ar net kitų amžiaus grupių nelietuvių kilmės asmenims, tad būtų tikslinga organizuoti ir aukštesnių kalbos mokėjimo lygių (B2 ar C1) egzaminus 17+ amžiaus kandidatams. Egzaminui vykdyti reikėtų kurti testavimo centrus, geriausiai prie Lietuvos įstaigų (konsulatų), kad būtų užtikrinamas egzamino slaptumas, sudaromos vienodos egzamino laikymo sąlygos visiems kandidatams. Kitaip tariant, turėtų būti parengta nuosekli lietuvių kalbos kaip svetimosios testavimo sistema ir suaugusiems, ir mokyklinio amžiaus testuojamiesiems.

 Lituanistinių studijų katedros informacija

Lituanistinių studijų katedros dėstytojos su lituanistinių mokyklų mokytojomis. JAV, Bostonas, 2017 m. sausis. Nuotrauka Aistės Solly.

Kas yra gretutinės studijos?

Gretutinės studijos – tai galimybė bakalauro pakopoje šalia savo pagrindinės studijų krypties (pvz., anglų filologijos) studijuoti dar vieną filologiją (kalbą ir kultūrą, pvz., vokiečių) ar kitą studijų kryptį ir įgyti dvigubą bakalauro laipsnį (pvz., anglų filologijos ir vokiečių kalbos bakalauro).

Gretutinių studijų programos sudaromos iš Universitete vykdomų bakalauro programų išskiriant „mažesnę“ programos dalį – studijų krypties branduolį. Tai reiškia, kad pasirinkusieji, pvz., rusų kalbos ir kultūros gretutines studijas, studijuos dalį tų pačių dalykų, kaip ir įstojusieji į rusų filologijos bakalauro studijų programą.

Kokias gretutinių studijų programas galima rinktis Filologijos fakultete?

2016 metais baigtas leisti Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinis leidimas, kurį sudaro penkios knygos. Metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. O metų gale atskira knyga išėjo „Konstantino Sirvydo  Punktų sakymų teksto rengimo principai, rodyklės ir šaltiniai“ ir dvi monografijos: Virginijos Vasiliauskienės monografija „Konstantino Sirvydo Punktų sakymų struktūra, turinys ir šaltiniai“ ir Kristinos Rutkovskos monografija lenkų kalba „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų – XVII amžiaus pirmosios pusės lietuvių ir lenkų kultūros paminklas“.

Virginijos Vasiliauskienės monografija orientuota į Sirvydo pamokslų ir perikopių tekstų šaltinius, Sirvydo biblinės terminijos kilmę ir šaltinius ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais panašaus pobūdžio rašto paminklais. Čia taip pat aprašyti tie tyrimo aspektai, kurie buvo labai svarbūs Punktų sakymų kritinio leidimo tekstui parengti: spaudmenys, rašyba, skyryba, korektūros klaidų tipai. Tyrimo metu atskleista senesniojo ir naujesniojo kalbos klodų susipynimo atvejų, sąsajų su Jokūbo Wujeko, Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus darbais ir Sirvydo žodynais.

Kristinos Rutkovskos monografijoje buvo tyrinėjamas Punktų sakymų tekstas lenkų kalba: tirtos jo sąsajos su lietuvišku ir lotynišku tekstais, Sirvydo veikale vartotų kalbų funkcijos, nagrinėjami lietuviško teksto vertimo į lenkų kalbą ypatumai. Identifikuojant Punktų sakymų šaltinius,  ypač parašytus lenkų kalba, tikrintas jų pasitelkimo būdas ir mastai. Didelis dėmesys skirtas biblinių intekstų analizei, svarstoma apie biblinio stiliaus formavimosi ypatumus.  Knyga įsilieja į postilių žanro tyrimus Lietuvoje, joje atspindėta daugiakalbystės problematika diachroniniu aspektu.

Šio kritinio leidimo recenzento prof. Pauliaus Subačiaus tvirtinimu, monografijos pagirtinos dėl metalingvistinio tarpdalykinio galvojimo užuomazgų: Sirvydo pastangos savarankiškai ieškoti lietuviškų ir lenkiškų atitikmenų biblinei leksikai ir raiškai regimos kaip civilizacinis procesas, o ne vien lingvistinio dėmesio objektas.

2016/2017 m. m. pavasario semestro bakalauro studijų pasirenkamieji dalykai

1. Akademinis rašymas – dr. L. Vaicekauskienė
2. Amerikiečių apsakymas (anglų k.) – E. Liubertaitė
3. Anglų kalba pasaulyje (anglų k.) – dr. J. Šinkūnienė
4. Anglų kalbos akcentai ir dialektai Didžiojoje Britanijoje (anglų k.) – R. Zukienė
5. Anglų kalbos istorija (anglų k.) – R. Zukienė
6. Anglų kalbotyros seminaras (Poezijos kalba: stilistiniai bruožai ir formalistinė prieiga) (anglų k.) – dr. D. Castiglione
7. Anglų kalbotyros seminaras: frazeologija (anglų k.) – dr. R. Juknevičienė
8. Anglų kalbotyros seminaras: sociolingvistikos įvadas (anglų k.) – dr. B. Ryvitytė
9. Anglų kalbotyros seminaras: tekstynų lingvistikos įvadas (anglų k.) – dr. J. Šinkūnienė
10. Anglų literatūros seminaras: beprotybės tema literatūroje (anglų k.) – dr. L. Bartkuvienė
11. Anglų literatūros seminaras: gotikinė ir siaubo literatūra ir kinas (anglų k.) – dr. D. Valančiūnas
12. Antikos kultūra ir menas: Roma – dr. A. Kučinskienė
13. Augusto Strindbergo dramaturgija – A. Braškytė
14. Biblija ir literatūra – dr. D. Čiočytė
15. Dalykinės kalbos teorijos įvadas (anglų k.) – dr. B. Ryvitytė
16. Dalykinės kalbos teorijos įvadas (vokiečių k.) (ATŠAUKTA) – dr. E. Kontutytė
17. Gretinamosios gramatikos įvadas (vokiečių k.) – Dr. V. Žeimantienė
18. H. Ibseno dramų pasaulis – J. Kumetaitienė
19. Idėjų romanas: utopija ir distopija (anglų k.) – E. Liubertaitė
20. Ispanakalbės Amerikos istorija ir kultūra – Dr. G. Juzala-Deprati
21. Ispanijos istorija ir kultūra – dr. G. Juzala-Deprati
22. Ispanų literatūra ir kinas – dr. J. Calzon Garcia
23. Italijos istorija ir kultūra II/II d. (italų k.) – dr. D. Būrė
24. Italų literatūros klasikai (XIV a.) (italų k.) (ATŠAUKTA) – dr. D. Būrė
25. Italų teatras I/II d. (italų k.) – dr. N. Di Nunzio
26. Kalba ir ideologija (anglų k.) – V. Vukotic
27. Kalbos filosofija (kalbiniai žaidimai) (anglų k.) – E. Liubertaitė
28. Kalbų tipologijos įvadas – dr. J. Pakerys
29. Kino studijų įvadas (anglų k.) – dr. D. Valančiūnas
30. Kognityvinė diskurso analizė skandinavų kalbų regione (anglų k.) – E. Slott
31. Kultūrų skirtumai, tapatybė ir vertimas (anglų k.) – dr. R. Užgiris
32. Latvių kalba II/II d. – dr. E. Sausverde
33. Latvių kalba lituanistams I/IV d. – dr. A. Navickaitė – Klišauskienė
34. Latvių kalba lituanistams III/IV d. – dr. V. Rinkevičius
35. Latvių kalbos gramatika – dr. V. Rinkevičius
36. LDK lenkiškosios kultūros tradicijos (lenkų k.) – dr. R. Jakubėnas
37. Lenkų kalba lituanistams – dr. R. Jakubėnas
38. Lenkų kalba lituanistams I/IV d. – dr. R. Jakubėnas
39. Lenkų kalba lituanistams III/IV d. (ATŠAUKTA) – dr. R. Jakubėnas
40. Lenkų kalba už Lenkijos ribų (lenkų k.) – dr. M. Davlevič
41. Lenkų kalbos sintaksė (lenkų k.) – dr. K. Geben
42. Lenkų kalbotyros seminaras (lenkų k.) – dr. K. Geben
43. Lenkų literatūra: XIX a. (lenkų k.) – dr. I. Fedorovič
44. Lenkų literatūros seminaras (lenkų k.) – dr. T. Dalecka
45. Lenkų tautosaka (lenkų k.) – dr. K. Rutkovska
46. Lietuvių drama ir pasaulio dramaturgijos kontekstai – dr. N. Klišienė
47. Lietuvių kalbos skyryba – L. Laužikas
48. Lietuvių kalbotyros įvadas – habil. dr. B. Stundžia
49. Lietuvių leksikografija – dr. V. Zubaitienė
50. Lietuvių lyrika – dr. R. Tūtlytė
51. Lietuvių literatūros kritika – dr. M. Kvietkauskas
52. Lietuvių onomastika – dr. D. Sinkevičiūtė
53. Literatūros sociologija (rusų k.) (ATŠAUKTA) – dr. P. Lavrinec
54. Lotynų kalba II/II d. – I. Štikonaitė
55. Lotynų kalba ir autoriai (mokslas ir filosofija) (italų k.) – dr. D. Ardoino
56. Medievistika (vokiečių k.) – dr. A. Burov
57. Meno istorija: Prancūzijos tapyba – V. Kazlauskienė
58. Mokslinio diskurso ypatumai (anglų k.) – dr. J. Šinkūnienė
59. Naujausioji prancūzų moterų literatūra: tapatumų ir formų įvairovė (prancūzų k.) – dr. E. Kačkutė-Hagan
60. Naujausių laikų prancūzų ir frankofoniškoji literatūra (prancūzų k.) – dr. (HP) V. Bikulčius
61. Naujoji lietuvių literatūra – dr. A. Tikuišienė
62. Orientas lietuvių literatūroje – dr. R. Tamošaitis
63. Pragmatikos įvadas – R. Bingelienė
64. Pragmatikos įvadas (anglų k.) – dr. B. Ryvitytė
65. Pragmatikos įvadas (rusų k.) (ATŠAUKTA) – habil. dr. E. Lassan
66. Prancūzijos istorija ir civilizacija (prancūzų k.) – dr. V. Valiukienė
67. Prancūziškai kalbančių šalių geografija ir istorija (prancūzų k.) – M. Morez
68. Prancūzų kalbos registrai (prancūzų k.) – L. Perkauskytė
69. Prancūzų literatūra: viduramžiai – XVIII a. (prancūzų k.) – dr. G. Dručkutė
70. Prūsistikos pagrindai – dr. V. Rinkevičius
71. Psicholingvistikos įvadas (vokiečių k.) (ATŠAUKTA) – dr. D. Katinas
72. Redagavimo įgūdžių ugdymas – dr. N. Linkevičienė
73. Redagavimo įgūdžių ugdymas – E. Kutanovienė
74. Referencinės lingvistikos įvadas (ATŠAUKTA) – dr. V. Kardelis
75. Retorika (prancūzų k.) – dr. M. Paura
76. Rusų drama (rusų k.) – dr. D. Beržaitė
77. Rusų kalbos sintaksė (rusų k.) – dr. A. Lichačiova
78. Rusų kalbotyros seminaras (rusų k.) – dr. J. Brazauskienė
79. Rusų literatūra (XX a.) II/II d. (rusų k.) – dr. G. Michailova
80. Rusų literatūros seminaras (rusų k.) – dr. P. Lavrinec
81. Rusų miesto kultūra (XX – XXI a.) (rusų k.) – dr. A. Lichačiova
82. Semantikos įvadas – dr. G. Judžentytė
83. Semantikos įvadas (vokiečių k.) (ATŠAUKTA) – dr. V. Masiulionytė
84. Skandinavistikos seminaras – I. Toleikytė
85. Skandinavų filologijos įvadas – dr. E. Sausverde
86. Skandinavų kalbų ideologijos – dr. L. Vaicekauskienė
87. Skandinavų literatūra – I. Toleikytė
88. Slavų istorija ir kultūra (rusų k.) – dr. J. Konickaja
89. Sociolingvistika – dr. L. Vaicekauskienė
90. Sociolingvistikos įvadas – dr. E. Gudavičienė
91. Šiuolaikinė islandų kalba II/IV d. – dr. R. Baranauskienė
92. Šiuolaikinė suomių kalba II/IV d. – K. Podschivalow
93. Šiuolaikinė vokiečių literatūra (vokiečių k.) – V. Katinienė
94. Šiuolaikinės švedų poezijos istorija (švedų k.) – J. Degrenius
95. Teatras ir literatūra – dr. N. Klišienė
96. Teksto interpretacija iš kultūros semiotikos perspektyvos (vokiečių k.) – dr. V. Masiulionytė
97. Teksto lingvistikos įvadas (vokiečių k.) (ATŠAUKTA) – dr. E. Kontutytė
98. Užsienio kalba (anglų) II/IV d. – dr. A. Ruskan
99. Užsienio kalba (anglų) IV/IV d. – I. Vyšniauskienė
100. Užsienio kalba (graikų) II/IV d. – K. Svarevičiūtė
101. Užsienio kalba (ispanų) II/II d. – dr. M. Sebastia Saez
102. Užsienio kalba (ispanų) IV/IV d. – dr. M. Sebastia Saez
103. Užsienio kalba (italų) II/IV d. – dr. L. Vilkaitė
104. Užsienio kalba (italų) IV/IV d. – dr. L. Vilkaitė
105. Užsienio kalba (lenkų) II/II d. (ATŠAUKTA) – dr. R. Jakubėnas
106. Užsienio kalba (prancūzų) II/IV d. – I. Šerniuvienė
107. Užsienio kalba (prancūzų) IV/IV d. – D. Repeikaitė-Jarmalavičienė
108. Užsienio kalba (rusų) II/IV d. – V. Stankevičiūtė
109. Užsienio kalba (rusų) IV/IV d. – dr. A. Belovodskaja
110. Užsienio kalba (vokiečių) II/IV d. – dr. A. Burov
111. Užsienio kalba (vokiečių) II/IV d. – V. Katinienė
112. Užsienio kalba (vokiečių) IV/IV d. – dr. A. Burov
113. Vakarų literatūra: realizmas vs. modernizmas – dr. I. Melnikova
114. Verslo rusų kalba (rusų k.) (ATŠAUKTA) – dr. A. Belovodskaja
115. Verstinio teksto redagavimas – J. Pribušauskaitė
116. Vertimo įvadas (anglų k.) – dr. R. Juknevičienė
117. Viešasis kalbėjimas (rusų k.) – R. Čičinskaitė
118. Vokiečių kalbos frazeologija (vokiečių k.) – dr. D. Šileikaitė – Kaishauri
119. Vokiečių kalbos priešistorė (vokiečių k.) – dr. J. Daunorienė
120. Vokiečių kalbotyros seminaras: semantiniai funkciniai laukai (vokiečių k.) (ATŠAUKTA) – dr. V. Žeimantienė
121. Vokiečių kalbotyros seminaras: vokiečių kalbos žodžių daryba (vokiečių k.) – dr. J. Daunorienė
122. Vokiečių kalbotyros seminaras: žanro analizė (vokiečių k.) – dr. E. Kontutytė
123. Vokiečių literatūros seminaras: kelionių literatūra (vokiečių k.) (ATŠAUKTA) – S. Nowrousian

Užsiregistravę Filologijos fakulteto svetainėje, šių BA dalykų aprašus galite rasti čia. 

2016/2017 m. m. pavasario semestro magistrantūros studijų pasirenkamieji dalykai

1. Diskurso analizė – dr. I. Hilbig
2. Etimologija – dr. B. Kabašinskaitė
3. Gretinamoji slavų kalbų gramatika (rusų k.) (ATŠAUKTA) – dr. J. Konickaja
4. IT taikymas verčiant – dr. S. Volungevičienė
5. Kognityvinė lingvistika - dr. I. Šeškauskienė
6. Kontrastyvinė gramatika: modalumas (anglų k.) – habil. dr. A. Usonienė
7. Kūrybinis rašymas – dr. R. Užgiris
8. Lietuvių kalbos kultūra – E. Kutanovienė
9. Lietuvos literatūra: daugiakultūrės studijos – dr. M. Kvietkauskas
10. Lietuvos teisinė sistema – dr. A. Stonys
11. Literatūrinis vertimas I/II d. – A. Zolubienė
12. Literatūros fenomenologija – dr. J. Levina
13. Medijų studijos ir tekstas (anglų k.) – dr. A. Samalavičius
14. Morfonologija (ATŠAUKTA) – habil. dr. B. Stundžia
15. Reikšmės teorijos – dr. J. Katkuvienė
16. Rusų eilėdara (rusų k.) – dr. P. Lavrinec
17. Rusų kalbos diachroninės ir sinchroninės atmainos (rusų k.) (ATŠAUKTA) – dr. J. Konickaja
18. Rusų literatūros sociologija (rusų k.) – dr. P. Lavrinec
19. Rusų modernizmo filosofija ir literatūra (rusų k.) (ATŠAUKTA) – R. Čičinskaitė
20. Socialinių tyrimų metodai – dr. J. Buzaitytė Kašalynienė
21. Sociokritika – dr. D. Satkauskytė
22. Teismo lingvistika – dr. G. Žalkauskaitė
23. Teismo lingvistika – dr. G. Žalkauskaitė
24. Terminologija (ATŠAUKTA) – dr. A. Smetona

Užsiregistravę Filologijos fakulteto svetainėje, šių MA dalykų aprašus galite rasti čia.

2016/2017 m. m. pavasario semestro BUS dalykai

INDIVIDUALUS STUDIJŲ PLANAS

Pirmą kursą sėkmingai (be skolų) baigę studentai, turintys rimtų motyvų, pritarus studijų komiteto pirmininkui, gali pateikti dekanate prašymą dėl individualaus studijų plano: vietoje programoje numatytų pasirenkamųjų ar laisvųjų dalykų rinktis kitus dalykus, atitinkančius studento motyvus. Studentai, pageidaujantys studijuoti per semestrą daugiau kreditų nei nurodyta studijų plane, turi sudaryti klausytojo sutartį.

Utrechto tinklas siūlo stipendiją studijoms arba moksliniam darbui viename iš Utrechto tinklo universitetų.

Aprašymas:
-          Studijų/tiriamojo darbo trukmė: 1-6 mėnesiai.
-          Stipendijos dydis fiksuotas ir nepriklauso nuo studijų trukmės: 1000 Eur.
-          Prioritetas teikiamas doktorantams ir magistrantams, norintiems atlikti mokslo tiriamąjį darbą viename iš Utrechto tinklo universitetų.
-          Teikti paraišką studijoms gali tik tie studentai, kurie negali gauti Erasmus studento statuso (t. y., jau yra buvę Erasmus studentai arba jų numatoma studijų trukmė užsienyje yra trumpesnė nei 3 mėnesiai).

Paraiškos dokumentai:
-          Paraiškos forma.
-          Motyvacinis laiškas.
-          Rekomendacija.
-          Partnerinės institucijos sutikimas dėl priėmimo (Letter of Acceptance).

Pasibaigus studijų periodui studentas turės pateikti ataskaitą bei priimančio universiteto patvirtinimą.

Atrankos procedūra:
-          Paraiškos dokumentus pristatyti į VU tarptautinių programų ir ryšių skyrių. Kontaktinis asmuo: Rita Vienažindienė, el. p. , tel. 2687150.
-          Paraiškas galima teikti iki vasario 15 d.
-          Paraiškas vertina ir kandidatus tvirtina Urechto tinklo atrankos komitetas. 

Daugiau informacijos ir paraiškos dokumentus galima rasti Utrechto tinklo puslapyje.

Maloniai primename, kad išankstiniai rinkimai į VU tarybos nario vietą vyks sausio 18–19 d. 9.00–12.00 ir 13.00–17.00 val. FilF Lietuvių kalbos katedroje.

Išankstinių rinkimų metu gali balsuoti tik tie rinkėjai, kurie dėl svarbių priežasčių (VU patvirtintų atostogų arba VU komandiruotės darbo reikalais) negali dalyvauti pagrindiniuose rinkimuose.

Pagrindiniai rinkimai vyks sausio 24 ir 25 dienomis. FilF ir OC rinkėjai tomis dienomis kviečiami balsuoti 9.00–17.00 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Kursas: Jidiš kalbos pagrindai

2016/2017 m.m. pavasario semestras

Auditorinės valandos: 32 akademinės valandos 

Trukmė: 2 akademinės val. per savaitę, 16 savaičių

Dėstomoji kalba: Lietuvių

Reikalavimai kurso klausytojams: Nėra

Reikalavimai atsiskaitymui: Baigiamasis egzaminas raštu - testas, iš visos kurse pateiktos medžiagos, įvertinant studentų įgytas žinias bei gebėjimus atlikti konkrečias užduotis.

Dr. Eglė Bendikaitė

Lietuvos istorijos institutas

Kurso aprašymas:

 Kursas „Jidiš kalbos pagrindai“ yra dėstomas lietuviškai ir skiriamas visų specialybių studentams, neturintiems jokio išankstinio pasiruošimo ar jidiš kalbos žinių. Kursas yra pradedamas nuo abėcėlės ir elementarių kalbinių dalykų mokymo, pasitelkiant audio bei vizualinę medžiagą. Studentų įgūdžiai įtvirtinami savarankiškai atliekant specialias užduotis – namų darbus. Kurso tikslas – suteikti jidiš kalbos gramatikos pagrindus, skatinti įgyjamų įgūdžių praktinį vartojimą, kad išklausę šį kursą studentai galėtų toliau savarankiškai studijuoti jidiš kalbą ir/ ar pritaikyti įgytas žinias savo tyrinėjimų sferoje.

Paskaitų metu pateikiami tekstai ir pratimai yra parenkami iš žinomų jidiš kalbos specialistų vadovėlių ir jidiš literatūros almanachų. Įvairi leksinė medžiaga, suskirstyta tam tikromis temomis, padeda įtvirtinti elementarią kalbos gramatinę sistemą bei minimalų žodyną. Supažindinimas su rašybos bei fonetikos dėsniais, tekstų klausymas ir skaitymas, elementarių tekstų vertimas iš jidiš kalbos į lietuvių kalbą (ir atvirkščiai) viso kurso metu padeda lavinti visus  kalbos mokėjimo įgūdžius, t.y. rašymo, skaitymo, kalbėjimo ir supratimo iš klausos,

Pagrindinės literatūros sąrašas:

• U. Weinreich, College Yiddish. An introduction to the yiddish language and to Jewish life and culture, New York, 1960.
• D. B. Kerler, Yiddish shprakh-metode, Oxford, 1989.
• Sh. Zucker, Yiddish: An Introduction to the Language, Literature & Culture, New York, 1994.
• H. Bordin, Vort ba Vort. Materialn far onheibers, Jerusalem, 1999.
• PaknTreger, eilė jidiš knygų centro leidžiamo žurnalo numerių iš 2012-2016 metų.

Kursai vyks kartą per savaitę, suderintu laiku, po dvi akademines valandas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24,

Registruostis galima el. paštu  arba telefonu (8-5) 219 77 48 nuo pirmadienio iki penktadienio 11.00–18.00 val.

Centrinė rinkimų komisija šių metų sausio 3 d. posėdyje patvirtino kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos nario - ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą sąrašą.

Kviečiame susipažinti su kandidatų sąrašu ir jų pateiktais dokumentais:

ALEKSANDRAS ALGIRDAS ABIŠALA

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

GIEDRIUS DUSEVIČIUS

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

ČESLAV OKINČIC

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

RŪTA PRUSEVIČIENĖ

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

ŽILVINAS ŠILĖNAS

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

Tarybos rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks šių metų sausio 24-25 dienomis. Prieš tai sausio 18-19 dienomis numatytas išankstinis balsavimas.

Rinkimuose galės dalyvauti asmenys, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus.

Informacija iš www.vu.lt

Nuoširdžiai sveikiname Skandinavistikos centro įkūrėją ir ilgametę vadovę doc. dr. Eriką Sausverdę su Švedijos akademijos apdovanojimu.

Šią premiją Švedijos akademija skiria iš savo lėšų už įvairius nuopelnus, susijusius su Akademijos veikla.

Erika Sausverdė yra kalbininkė, gimusi 1959 m. ir gyvenanti Vilniuje, Lietuvoje. 1987 m. ji apsigynė daktaro disertaciją ir šiuo metu dirba dėstytoja Vilniaus Universiteto Skandinavistikos centre. Šį padalinį ji įkūrė 1991 m. Tuomet jis vadinosi Vilniaus Universiteto Skandinavistikos katedra. Erika Sausverdė yra išleidusi keletą veikalų, tarp kurių yra ir Švedų-lietuvių kalbos žodynas (2012 m.)

Sveikiname Skandinavistikos centro vedėją dr. Rasą Baranauskienę, kuri buvo pripažinta geriausia 2016 metų Filologijos fakulteto dėstytoja!

Lituanistų sambūris ir VU Filologijos fakultetas gruodžio 13 d., antradienį, 17 val. kvietė į pokalbį su  Carmen Caro Dugo. Renginys vyko Kristijono Donelaičio auditorijoje.

Pokalbio, kurį moderavo dr. Darius Kuolys,  tema – „Kuo lietuvių literatūra įdomi pasauliui?“

Po susitikimo Lituanistų sambūrio valdybos narys Darius Kuolys pasidalijo įspūdžiais.

„Ar gali dabartinis lietuvių jaunimas pasitikėti lietuvių literatūra, kultūra?“ – klausiau šį vakarą kolegės Carmen Caro Dugo. „O, žinoma“, – sako Carmen, K. Donelaičio, A. Baranausko ir šiuolaikinių lietuvių autorių vertėja į ispanų kalbą.

„Jei nesugebi vertinti savos kultūros, negalėsi priimti ir kitos. Tik vertindama savą ispanų kultūrą, galiu vertinti ir lietuvių. Mane labiausiai sujaudino Ispanijos karaliaus skirtas apdovanojimas už ispanams suteiktą galimybę skaityti Donelaitį.“

Kartu su Vilniaus mokytojais, gimnazistais ir studentais pilnoje VU Donelaičio auditorijoje kalbinome Carmen apie lietuvių literatūrą – kuo ji yra, galėtų būti įdomi pasauliui. Netikėtas atsakymas – „kalbos turtingumu, mėgavimusi pačios kalbos grožiu šiais minimalizmo laikais“.

Nuoširdžiai dėkojame vertėjai Carmen Caro Dugo už smalsiam Lituanistų sambūrio ratui skirtą vakarą.

Carmen Caro Dugo yra išvertusi į ispanų kalbą Kristijono Donelaičio „Metus“ ir Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. Už Ispanijos kultūros sklaidą Lietuvoje ir savo šaliai suteiktą galimybę skaityti Kristijono Donelaičio poemą vertėja yra apdovanota Ispanijos Karalystės Izabelės Katalikės ordino kryžiumi. 

Vilniaus universitetas 2016-2017 m. m. pavasario semestre ir toliau tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Vilniaus dailės akademija (VDA).

Filologijos fakulteto studentai galės pasirinkti tik vieną kitos aukštosios mokyklos siūlomą dalyką vietoje laisvojo dalyko (LD), numatyto studijų plane 2016-2017 m. m. pavasario semestre, prieš tai būtinai suderinę su Filologijos fakulteto dekanatu ir savo studijų programos komitetu.

Studentų registracija vyks gruodžio 21 d.–sausio 22 d. tinklapyje http://www.vu.lt/kviecia/ (į VDA dalykus), vasario 1–9 d. tinklapyje https://anketa.lmta.lt/ (į LMTA dalykus).

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. S-2016-10-10 prasidėjo rinkimai į Vilniaus universiteto tarybos nario - ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą. Šių rinkimų metu į Tarybą iš Vilniaus universitete nedirbančių asmenų bus renkamas naujas Tarybos narys, pakeisiantis Lietuvos Respublikos Seimo nare tapusią Ingridą Šimonytę.

Tarybos nario rinkimai vyksta vadovaujantis Senato patvirtinto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašo nuostatomis.  Vadovaujantis Aprašu, teisę kelti kandidatus į Tarybos nario vietą bei balsuoti rinkimuose turi visi Universiteto akademinės bendruomenės nariai, atitinkantys Vilniaus universiteto statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Kandidatai į Tarybos narius be kitų turi atitikti ir Aprašo 14 bei 15 punktų reikalavimus.

Kandidatus į Tarybos nario vietą galima kelti iki 2016 m. gruodžio 22 d. raštu pateikiant prašymą atitinkamo kamieninio akademinio padalinio rinkimų komisijai. Be to, į Tarybos narius keliamas asmuo ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. turi pateikti padalinio rinkimų komisijai:

- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

- Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos kandidato į Tarybos narius duomenų anketą;

- Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius;

- kandidato į Tarybos narius deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (Aprašo priedas).

Numatoma, kad balsavimas padaliniuose vyks 2017 m. sausio 24-25 dienomis.

Kandidatus gali siūlyti šakiniai padaliniai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos, padalinio administracija, studentai, dėstytojai bei kiti VU padaliniai ir bendruomenės nariai. Pageidaujantys teikti kandidatus geriausio VU dėstytojo apdovanojimui prašomi pristatyti kandidato paraišką, kurioje apibūdinama jo pedagoginė veikla.

Kandidatai bus vertinami pagal VU Geriausių dėstytojų pripažinimo apraše pateikiamus VU geriausių dėstytojų rinkimo kriterijus. Pateiktas kandidatūras svarstys ir rekomendacijas Rektoriui teiks VU Geriausių dėstytojų pripažinimo komisija. Geriausi metų dėstytojai bus apdovanoti Rektoriaus premija.

Kandidatų paraiškas kviečiame pateikti iki š. m. gruodžio 12 d. 17.00 val. Julijai Šabasevičiūtei (Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrius).

Svarbu! Rinkimuose gali dalyvauti visas akademinis personalas, turintis daktaro mokslo laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų paskaitų skaitymo patirtį bei dirbantis VU ne mažiau kaip 0,5 etato (pagrindinė darbovietė yra VU). Dėstytojas negali dalyvauti rinkimuose, jei yra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Apdovanojimas tam pačiam dėstytojui gali būti skiriamas ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus (Geriausi VU dėstytojai 2015 – 2006 m.).