Sidebar

Naujienos

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus, kokį vaidmenį atlieka intermedialusis dialogas teksto įreikšminimo procese. Svarstomos problemos aprėpia kalbinio teksto vaizdingumo ir jo vizualumo dimensijas, vaizdingumu laikant žodinio kūrinio sukeltus mentalinius vaizdinius, atsirandančius skaitytojo sąmonėje, o vizualumu – vizualiuosius rašto aspektus bei įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja regą ir (arba) regėjimo reikalaujančią sąveiką su kitomis medijomis.

Knygoje pristatoma naujausių intermedialumo tyrimų analitinė apžvalga, ryškinamos esamos teorinės ir metodologinės spragos ir siūlomi įmanomi problemų sprendimai bei analitiniai įrankiai, kurių galimybes ir ribas iliustruoja tekstų analizė. Analizuojamų tekstų ratą sudaro skirtingų žanrų lietuvių ir Vakarų literatūros kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai.

Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas

Irina Melnikova, Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 376 p., iliustr., ISBN 978-609-459-679-7

Gegužės mėnuo studentams – karščiausias mokslo metų mėnuo ne tik dėl pagaliau pašiltėjusių orų, bet ir dėl sesijos karštinės. Baigiamieji darbai, pasiruošimas egzaminams, įskaitos, planai vasaros poilsiui, o gal ir darbui atostogų metu. Siūlome kelias priemones, padėsiančias tobulinti gebėjimus, reikalingus visoms kliūtims įveikti – kviečiame dalyvauti karjeros valdymo seminaruose gegužės mėnesį.

Registracija į seminarus ir daugiau informacijos.

karjera

„Ar tikrai pasirinkta studijų programa man padės pasiekti užsibrėžtus karjeros tikslus?“, „Gavau akademinę skolą, mokytis žymiai sunkiau, nei įsivaizdavau. Ar sugebėsiu sėkmingai baigti studijas?“, „Susidūriau su asmeniniais sunkumais, kurie trukdo sėkmingai mokytis, ką daryti?“, „Ar Universitetas skiria papildomą finansinę paramą studentams?“ – tokie ir panašūs klausimai studentams kyla dažnai, o atsakymų paieškos daugeliui sukelia nerimą ir stresą. Taip pat ne paslaptis, kad studijos neretai yra nutraukiamos spontaniškai, neapsvarsčius visų studijų lankstumo ir akademinės pagalbos galimybių. Įvertinus kiekvieno studento, sąmoningai pasirinkusio studijų kelią, situaciją ir poreikius, studijų metus įmanoma organizuoti lanksčiai ir taip išvengti akademinių sunkumų. Nuo šiol priimti tinkamiausią sprendimą studentui padės akademiniai konsultantai.

Vilniaus universiteto studentai, susidūrę su studijų proceso organizavimo klausimais, gali kreiptis į Studijų direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyriaus specialistus arba fakulteto administraciją. Dažnai atsakymai randami studentų atstovybėje, pagalbos kreipiamasi į kurso seniūnus ar vyresnių kursų studentus. Nuo šio pavasario Vilniaus universitete startuoja pilotinis akademinio konsultavimo plėtros tinklo projektas, kurio metu Filologijos, Filosofijos, Medicinos bei Matematikos ir informatikos fakultetų studentai turės galimybę lankstesnių studijų planavimo klausimais kreiptis ir į fakultetuose dirbančius Studijų direkcijos akademinius konsultantus.

„Siekiame plėsti ir stiprinti Universiteto studentų paramos tinklą – individualus akademinis konsultavimas planuojamas vykdyti kiekviename studijas vykdančiame fakultete. Esame ambicingi ir planuojame teikti kokybiškas akademines konsultacijas, kurių metu kartu su studentais ieškosime individualių studijų lankstumo galimybių. Tikimės, kad 2016–2017 mokslo metų eigoje kiekvienas universiteto studentas galės gauti operatyvią, kokybišką ir į individualius poreikius orientuotą konsultaciją“ – teigia Studijų direkcijos direktorė Jekaterina Bortkevič.

Akademinio konsultavimo koncepcija neatsiejama nuo individualių išsilavinimo įgijimo tikslų, suderintų su asmeniniais interesais, galimybėmis, ir galiausiai, su savo karjeros vizija ir karjeros valdymo kompetencijų ugdymu. Šiuo atveju konsultavimas suvokiamas kaip abipusė atsakomybė tarp konsultanto ir studento – konsultantas suteikia pagalbą ieškantiems informacijos ar ieškantiems patarimo, tačiau atsakomybė ir sprendimo priėmimas paliekamas pačiam studentui.

„Nuolat fiksuojame ir analizuojame Universiteto studentų judėjimą, ypatingai studijų sutarčių nutraukimo statistiką. Tik dalis universiteto studentų žino ir pasinaudoja įvairiomis Karjeros ir konsultavimo skyriuje teikiamomis konsultacijomis, dalis priima sąlyginai paprasčiausią problemos sprendimą – nutraukti studijas. Siekiame, kad akademinis konsultantas fakultete taptų tuo žmogumi, į kurį studentas galėtų kreiptis įvairioms studijų problemoms spręsti“ – mintimis dalinasi Karjeros ir konsultavimo skyriaus vedėja Jurga Mataitytė-Diržienė.

Šių universiteto konsultantų veikla bus skirta individualių studijų poreikių sprendimų paieškai, studijų sistemos lankstumo galimybių (studijų programos keitimo, stabdymo, atnaujinimo ir kitais universiteto studentams teikiamos paramos klausimais) pristatymui ir tarpininkavimui sudarant sąlygas jomis pasinaudoti. Universiteto studentai taip pat kviečiami kreiptis ir spręsti individualius studentų studijų proceso organizavimo ar karjeros planavimo klausimus, pvz. pagalba renkantis studijų dalykus, gretutines studijas, pagalba sudarant individualius studijų planus, pagalba planuojant tarptautinę praktiką ar dalyvavimą dalinių studijų mainų programoje.

Minėtų 4 fakultetų akademiniai konsultantai ir konsultavimo valandos yra viešinamos čia.

Kituose Universiteto fakultetuose akademinės konsultacijos planuojamos teikti nuo 2016/2017 m. m. pradžios.

 

Visus Universiteto studentus kviečiame aktyviai naudotis šia galimybe!

Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Nacionaliniu dramos teatru skelbia Gintaro Varno režisuoto spektaklio „Oidipo mitas“ recenzijų konkursą studentams.

Būsimus recenzentus kviečiami registruotis iki balandžio 27 d., užsiregistravę būsite pakviesti į spektaklį.

Recenzijos teikiamos iki birželio 1 d. el. paštu .

Geriausius darbus skelbs Klasikų asociacija ir Nacionalinis dramos teatras, nugalėtojų laukia prizai.

 

REGISTRACIJA

 

Recenzijos rašymo gairės:

• Temos ir problemos įvertinimas, jų santykis su literatūriniu originalu.
• Spektaklio elementų (visų ar pasirinktinai) aptarimas: režisūriniai sprendimai, aktorių darbai, scenografija, muzika ir t. t. Jų sąryšis spektaklio visumos požiūriu.
• Spektaklio žanro ir stiliaus nustatymas.
• Žiūrovo (recenzento) santykis: argumentuota asmeninė meninės spektaklio visumos ir problemikos refleksija.
• Apimtis – iki 6000 spaudos ženklų (su tarpais).

Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas praneša, kad netekome ilgamečio Kolegos, iškilaus kalbininko prof. habil dr. Algirdo Sabaliausko. Profesorius buvo  Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, išvaręs gilią baltistikos tyrinėjimų vagą  baltų kalbų leksikos, baltų kalbų ir kalbotyros istorijos srityse.

Kelių stambių mokslinių monografijų ( „Lietuvių kalbos leksika“, 1990; „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“, t. 1–3 , 1979, 1982, 2012) autorius Algirdas Sabaliauskas visuomenei gerai pažįstamas iš labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų mokslo sklaidos knygų „Šimtas kalbos mįslių“ (1970, 2001), „Kaip tyrinėta lietuvių kalba“ (1984); „Mes baltai“ (1986; anglų kalba „We, the Balts“, Vilnius, 1993 švedų kalba „Wi som ar balter“, Vilnius, 2005, italų kalba „Noi Balti“, Vilnius, Livorno 2007), „Iš kur jie?“ (1994) ir kt.

1984 m. Akademikas įvertintas Valstybine Lietuvos mokslo premija, 1997 m.  ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.

Akademikas turėjo talento, darbštumo, atkaklumo, mokėjimo eiti į tikslą – tai įprasmino Jo, kaip žmogaus ir kaip kalbininko, nueito gyvenimo kelią.

Atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, 1 salė) trečiadienį nuo 15 val. ir ketvirtadienį iki 13 val. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.

Iki š. m. balandžio 13 d. Vilniaus universiteto fakultetai gali teikti kandidatus Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardinėms stipendijoms gauti.

Pagal LR Prezidentų A. Smetonos, K. Griniaus, A. Stulginskio, J. Žemaičio ir A. Brazausko vardinių stipendijų nuostatus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skirs bakalauro/vientisųjų studijų programų studentams 190 Eur stipendiją, o magistro/vientisųjų – 266 Eur.

Stipendija skiriama studijų metams, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. Stipendijos mokėjimas nutraukiamas Švietimo ir mokslo ministro sprendimu, jei studentas turi akademinių skolų, jei studentui paskirta drausminė nuobauda, jei studentas nutraukia studijas arba pašalinamas iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka, taip pat jei atsiranda arba paaiškėja aplinkybių, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta stipendija.

Vilniaus universitetas iš viso galės pateikti ŠMM iki 20 kandidatų stipendijoms gauti. Prezidento A. Smetonos vardinei stipendijai galima teikti keturis kandidatus iš humanitarinių mokslų studijų srities. Prezidento K. Griniaus vardo stipendijai galima deleguoti keturis biomedicinos mokslų studijų srities studentus. Prezidento A. Stulginskio vardo stipendijai galima pateikti keturis kandidatus iš fizinių mokslų studijų srities. Taip pat galima pateikti keturis kandidatus A. Brazausko vardo stipendijai, kuri skiriama socialinių mokslų studijų srities studentams, bei keturis kandidatus J. Žemaičio vardo stipendijai, kuri skiriama technologijos mokslų studijų srities studentams.

Kiekvienu atveju iš keturių kandidatų du turi būti bakalauro būsimųjų 3-4 kursų arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 3-4 kursų studentai, bei du magistro būsimojo 2 kurso arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 5-6 kursų studentai.

Siūlant kandidatą, pateikiami šie dokumentai:

  1. Studento studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimas, parengtas atsižvelgus į ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus, studento dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo ir kitus darbus, pasirašytas Vilniaus universiteto rektoriaus ir padalinio vadovo;
  2. Pažyma apie studijų rezultatus (paskutiniųjų dviejų semestrų);
  3. Mokslo darbų, pranešimų kopijos (galima teikti el. paštu);
  4. Kandidatų, LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos forma (galima teikti el. paštu).

Vilniaus universiteto atrinkti kandidatai nuo balandžio 13 d. iki gegužės 1 d. skaitmeniniu pavidalu turės pateikti paraiškas ir dokumentus Lietuvos mokslo akademijos nurodytu adresu.

Prezidentų vardinių stipendijų nuostatus galima rasti skyrelyje „Vardinės stipendijos“.

 

Šių metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. Svarbiausia šio leidimo tekstologinė naujovė, pareikalavusi daug kruopštaus darbo, – identifikuoti Punktų sakymų teksto šaltiniai ir atskirti teksto sluoksniai. Atskirų Sirvydo pamokslų punktų analizė parodė, kad šį veikalą galima laikyti biblinių citatų antologija pamokslininkams – citatos čia sudaro iki ketvirtadalio pamokslų teksto.Prioritetas Sirvydo pamoksluose teikiamas ne Šventojo Rašto parafrazavimui, o tiksliam jo citavimui ir komentavimui. Punktuose sakymų ypač ryškiai sužiba ir išsiskleidžia Sirvydo – Šventojo Rašto vertėjo, aiškintojo ir interpretatoriaus – talentas.Komentuodamas ir aiškindamas biblinių citatų prasmę, jis naudojosi žymiausių Bažnyčios tėvų, prancūzų teologų mistikų Šventojo Rašto interpretacijomis, pasitelkė hagiografinius pasakojimus ir romėnų autorių mintis, polemizavo su su protestantizmo pradininkais ir jo pagrindėjais Martynu Liuteriu, Jonu Kalvinu, Ulrichu Cvingliu. Nustatyta, kad Sirvydo buvo remtasi 25 autoriais, iš kurių dažniausi Augustinas, Tomas Akvinietis, Jeronimas, popiežius Grigalius Didysis, Jonas Auksaburnis.

Punktų sakymų lenkiško teksto biblinės citatos dažnai nesutampa su Jokūbo Vujeko Šventojo Rašto vertimais. Galimas daiktas, kad jos, kaip ir lietuviškos biblinės citatos, buvo verstos paties Sirvydo tiesiai iš lotyniškos Vulgatos. Sirvydas galėjo sekti kito garsus jėzuito Petro Skargos pavyzdžiu, kuris savo Seimo pamokslams biblines citatas vertėsi pats.

Leidinio recenzento prof. Pauliaus Subačiaus žodžiais, didelis šio darbo privalumas – nustatyti ir patikslinti Punktų sakymų intekstų šaltiniai, kas Lietuvoje dar ne taip dažna lingvistiniais tikslais leidžiant religinius tekstus.

Kaip rodo Punktų sakymų evangelijų ištraukų (perikopių) ir biblinių bei autorinių citatų jo pamokslų tekstuose studijos, jis perėmė ir toliau tęsė Daukšos pradėtą religinės ir biblinės terminijos puoselėjimo ir tvarkymo darbą.

Biblinių ir autorinių citatų atskleidimas ir sudarytos jų rodyklės leis šį Sirvydo veikalą susieti ne tik su lietuvių, bet ir su Europos homiletikos paveldu ir tirti tarpdalykiškai – analizuoti veikalo kalbą, stilistiką, retoriką, religinį diskursą, kultūrines ir istorines realijas. Neabejotina didžiulė Sirvydo veikalo įtaka biblinio stiliaus ir biblinės terminijos formavimuisi Lietuvoje. Jei Sirvydo gyvenamuoju laikotarpiu jau būtų buvęs išverstas ir išspausdintas Šventasis Raštas lietuvių kalba, biblinė terminija būtų buvusi jau daugmaž susisteminta, o jos sinonimika ir įvairavimas smarkiai apriboti. Punktų sakymų atveju susiduriame su dar neužbaigta, gyva jos formavimosi stadija.

Recenzentas prof. Bonifacas Stundžia labai palankiai žiūri į leidinio rengėjų nusistatymą Punktus sakymų laikyti ne dvikalbiu, o trikalbiu veikalu, be lietuviško ir lenkiško tekstų, įtraukiant ir lotyniškas marginalijas, kurios glaudžiai susijusios tiek su lietuvišku, tiek su lenkišku pamokslų tekstais. Tai atsiveria perspektyvą Punktus sakymų sąsajoms su Sirvydo Dictionarium trium linguarum.

Netrukus pasirodysiančioje trečiojoje knygoje bus publikuojamos monografijos lietuvių ir lenkų kalbomis, kritinio aparato aprašas, bibliografija, šaltiniai ir rodyklės. Ši knyga bus skirta naudotis pirmosiose dviejose šio leidimo knygose paskelbtais Punktų sakymų originalais: faksimilėmis ir dokumentiniu perrašu. Monografijose skelbiami tyrimai orientuoti į Punktų sakymų grafiką ir ortografiją, teksto struktūros, turinio, šaltinių, biblinės terminijos analizę ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais to paties pobūdžio rašto paminklais – Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus, Jokūbo Vujeko veikalais.

Svarbiausias šio leidimo tikslas – remiantis atlikta tekstologine analize, iškelti naujus tyrinėtinus Punktų sakymų aspektus, kurie taptų postūmiu būsimų naujų knygų apie Sirvydą ir jo darbus radimuisi.

E 0588

Scuola Galileiana di Studi Superiori (Galilean School of Higher Education) in Padua offers five scholarships reserved to foreign student who aim to enter any Master program offered by Padua  University ("Laurea Magistrale": the 4th and 5th year, in the Italian "3+2" system).

The deadline is May 25, the selection will be completed by early June 2016. The selection will be based on records of previous University performance, recommendation letters and possibly an interview via skype. Applicants must hold a Bachelor degree (or earn it before August 31, 2016) and not be older than 26.

The benefits include free lodging and meals, one round trip ticket per year, a contribution to buy textbooks, possibly a grant up to 5,000 Euros per year. The students will enjoy an additional educational program (dedicated courses and seminars, dedicated tutors) in a friendly college life. Students are expected to be very good and motivated, able to follow with high scores their chosen program at Padua University, as well as the additional program proposed by the Galilean School.

Call for foreign students

 

Gerbiamieji Kolegos,

sako – viščiukus rudenį skaičiuoja. Mes mažumą užtrukome, kol į lentynėles sudėliojome praeitų metų derlių. Tačiau dabar – nelyginant kokį velykinį margutį – ridename Jums 2015 m. Lietuvių kalbos katedros veiklos ataskaitą. Tai darydami tikimės, kad viešas pasipasakojimas apie nuveiktus darbus taps gražia Filologijos fakulteto tradicija.

Lietuvių kalbos katedros vedėjas
prof. dr. Vytautas Kardelis

LIETUVIŲ KALBOS KATEDROS 2015 m. ATASKAITA

Iki balandžio 11 d. 10.00 val. Švietimo mainų paramos fondas priima paraiškas praktikai lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2016-2017 m.m. pagal Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus patvirtintą programos aprašą. Praktikos gali vykti nuo 2016-09-01 iki 2017-08-31. Galimų praktikos vietų sąrašą rasite čia.

Atkreipiame dėmesį, kad šis konkursas taikomas praktikoms tik šiame sąraše pateiktose institucijose.* Galima praktikų trukmė – 2-10 mėn.

 

Reikalavimai kandidatams:

  • Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose visų pakopų ir visų studijų krypčių studijose.
  • Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos (absolventų praktika).
  • Priimančiosios praktikos institucijos gali numatyti kitus papildomus reikalavimus kandidatų studijų krypčiai, kompetencijoms ir gebėjimams (žr. praktikos vietų sąrašą).

 

Skiriamas finansavimas:

  1. 700,00 eurų per mėnesį stipendija pragyvenimui;
  2. išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą nuo Lietuvos (gyvenamosios vietos arba studijų vietos miesto) iki praktikos vietos (miesto), remiantis Europos Komisijos atstumų skaičiuokle:
  • 100-499 km – iki 180,00 eurų;
  • 500-1999 km – iki 275,00 eurų;
  • 2000-2999 km – iki 360,00 eurų;
  • 3000-3999 km – iki 530,00 eurų;
  • 4000-7999 km – iki 820,00 eurų;
  • virš 8000 km – iki 1100,00 eurų.

Atstumams iki 100 km kelionės išmoka neskiriama.

 

Konkursui pateikiami dokumentai:

1. Paraiška, kurioje galite nurodyti iki 3 praktikos vietų iš sąrašo prioritetine eile. Paraiškos forma pildymui.

2. Mokslo ir studijų institucijos (toliau – MSI), kurioje studijuojate, raštas, kuriame turi būti patvirtinta:

  • kad esate šios institucijos studentas, nurodant studijų programą ir kursą;
  • kad mokslo ir studijų institucija rekomenduoja Jus praktikai paraiškoje nurodytam laikotarpiui ir trukmei;
  • kad ši praktika bus įskaityta/neįskaityta kaip studijų programos dalis.

3. Gyvenimo aprašymas;

4. Motyvacinis laiškas, adresuotas priimančiajai praktikos institucijai. Jeigu pretenduojate į daugiau nei vieną praktikos vietą, pridėkite atskirus motyvacinius laiškus kiekvienai praktikos vietai.

 

Paraiškų teikimas

Pasirašyta ir nuskenuota paraiška, MSI raštas, gyvenimo aprašymas ir motyvaciniai laiškai turi būti atsiųsti el. paš iki 2016 m. balandžio 11 d. 10.00 val. Paraiškos, pateiktos vėliau, bus laikomos netinkamomis ir svarstomos nebus.

Pateikusiems paraišką bus išsiųstas paraiškos gavimą patvirtinantis el. laiškas.

Dėmesio: jeigu paraišką siuntėte, tačiau patvirtinimo laiško negavote, prašome susisiekti nurodytais kontaktais.

 

Konkurso eiga:

1. Švietimo mainų paramos fondas, gavęs paraiškas, atliks tinkamumo vertinimą. Tinkamumo kriterijai:

  • Paraiška pateikta laiku;
  • Pateikti visi reikalingi dokumentai;
  • Užpildyti visi reikiami tinkamos paraiškos formos laukai;
  • Kandidatas atitinka konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus;
  • Pasirinktos praktikų vietos yra iš konkurso sąlygose paskelbto sąrašo;
  • Planuojama praktikos trukmė (2-10 mėn.) ir laikotarpis (nuo 2016-09-01 iki 2017-08-31) atitinka konkurso sąlygas.

2. Tinkamų kandidatų gyvenimo aprašymai ir motyvaciniai laiškai bus perduoti priimančiosioms praktikos institucijoms, kurios atrinks kandidatus.

3. Galutinį sprendimą dėl atrinktų kandidatų finansavimo priims „Erasmus+“ ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų atrankos komisija. Patvirtinti kandidatai bus informuojami ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d.

4. Po kandidatų informavimo per nurodytą laikotarpį atrinkti praktikantai turės susiderinti su priimančiosiomis institucijomis tikslias praktikos pradžios ir pabaigos datas.

5. Finansavimas bus skiriamas atrinktų kandidatų aukštosioms mokykloms pagal lėšų naudojimo sutartį. Studentams stipendiją ir išmoką kelionei išmokės aukštoji mokykla pagal dvišalę finansavimo sutartį.

 

Jeigu turite klausimų, kreipkitės el. paštu

Dovilė Rudzenskė, tel. (8 5) 250 7368

Audronė Bagdonienė, tel.  (8 5) 249 8189

 

LAUKIAME JŪSŲ PARAIŠKŲ!

* Jeigu norite atlikti praktiką ES/EEE šalies lituanistinio švietimo mokykloje, bendruomenėje arba lituanistikos centre, kreipkitės į Vilniaus universiteto Karjeros ir konsultavimo skyrių dėl galimybės atlikti praktiką per „Erasmus+“ programą ( , (8 5) 236 6255).

Kiekvienais mokslo metais Sveikatos ir sporto centre organizuojamos 2000-aisiais atgaivintos tarpfakultetinės Rektoriaus Taurės varžybos, kuriose dalyvauja visų fakultetų bei Tarptautinio verslo mokyklos studentų komandos. Startuojama 11-oje varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir keliautojų sporto.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus Rūtą Šileikytę, Ahmedą Faraz ir Albertą Tamaševič, kovo 17 d. iškovojusius III vietą stalo teniso varžybose.

996739 1158991107467244 8618881141201614164 n

doc20160321112051 001

 

doc20160321112010 001

 

doc20160321112031 001

 

doc20160316144256 001

Algis Kalėda
 Ieškant poetinės Vilniaus tapatybės

 Leidinyje, skirtame lietuvių  bei užsienio studentams, pateikiamos apibendrintos įvadinės žinios apie Vilniaus poetinius įvaizdžius lenkų ir lietuvių poezijoje, taip pat publikuojami empirinės medžiagos pavyzdžiai. Šis sintetinis darbas turėtų padėti susipažinti su turtinga poetine Lietuvos sostinės istorija ir paskatinti gilesnėms bei išsamesnėms iškeltos problematikos studijoms. Teoriniuose straipsniuose, skelbiamuose lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, apibūdinama diachroninė miesto vaizdinių formavimuose trajektorija, taip pat nusakomi svarbiausieji vilnietiškos topikos matmenys bei telkiniai. Atskirai aptariami Vilniaus vaizdiniai ir jų kultūriniai kontekstai šiuolaikinėje Lietuvos lenkų poezijoje. Glaustoje „Antologijoje“ chronologine tvarka (nuo seniausios literatūros iki naujausiųjų laikų) pateikiami žymiausių lenkų ir lietuvių autorių poezijos tekstai, kuriuose įvairiais aspektais atsispindi būdingieji Vilniaus tematikos bruožai.

doc20160316144238 001

Regina Jakubėnas
Apšvietos epochos LDK raštija (pasirinkti aspektai)

Mokymo priemonė „Apšvietos epochos LDK raštija (pasirinkit aspektai)“ skirta I pakopos humanitarinių krypčių ir ERASMUS mainų programos studentams. Ją sudaro įvadas ir keturios dalys. Pirmoje dalyje pristatoma kalendorių leidyba LDK, jų rūšys, autoriai ir leidėjai, analizuojamas kalendorių turinys. Antroje priemonės dalyje analizuojamos patarimų knygos (pamokymai, moralizuojantys pasakojimai, praktiniai patarimai). Trečioje dalyje aprašomi pamokslai (M. Karpavičiaus, V. Kalinskio, J. N. Kosakovskio). Paskutinėje ketvirtojoje dalyje aptarimai grožinės literatūros kūriniai, anonsuoti Vilniaus periodiniuose leidiniuose (Senekos, Horacijaus, Cicerono, prancūzų, lenkų autorių ir kitų). 

doc20160316144316 001

Irena Fedorowicz
Lenkų-lietuvių literatūriniai ryšiai XIX ir XX amžiaus pradžioje (atskiros problemos)

Mokymo priemonė „Lenkų-lietuvių literatūriniai ryšiai XIX ir XX amžiaus pradžioje“ skirta I ir II pakopos humanitarinių krypčių ir ERASMUS mainų programos studentams. Ją sudaro keturi pagrindiniai skyriai, kuriuose analizuojamos išrinktos temos: lietuvių ir lenkų literatūrinių ryšių apybraiža; Vilniaus universiteto akademinės visuomenės atstovų (prof. L. Borovskio, A. Mickevičiaus ir jo bičiulių) kūryba ir veikla; XIX a. tapatybės problemos – N. E. Ivanausko atvejis. Paskutiniame skyriuje analizuojami E. Ožeškovos apysakų ir jų perdirbinių vertimai į lietuvių kalbą bei lenkų poetės ir vertėjos S. Jablonskos, parengusios lietuvių poezijos antologiją (1910), veikla.