VU fondo papildomą finansavimą laimėję jaunieji mokslininkai – dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir dr. Vytautas Klimavičius

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą, skirtą jauniesiems mokslininkams pritraukti, šiemet laimėjo VU Filologijos fakulteto kandidatė dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius.

Talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams dvejiems metams išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių jau skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Prie VU Filologijos fakulteto jungiasi perspektyvi tyrėja iš Kembridžo universiteto

Dr. A. Kiltinavičiūtė bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas baigė Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, stažavosi Stanfordo universitete, JAV. 2022 m. jaunoji mokslininkė Kembridžo universitete apgynė daktaro disertaciją „Jutiminis suvokimas Dantės sapnuose ir vizijose“.

Dr. A. Kiltinavičiūtė

VU Filologijos fakulteto sukurta mokslinė pozicija kontrastyvinių tyrimų srityje glaudžiai susijusi su vertimu ir tarpkultūrine komunikacija, kur jaunosios tyrėjos potencialas itin didelis. Italų, lotynų kalbų mokėjimas, lyginamosios literatūros, vertimo studijų teorijų išmanymas leido dr. A. Kiltinavičiūtei VU Filologijos fakultete pradėti sudėtingą projektą „Dantės vertimai ir jų recepcija XX ir XXI a. Lietuvoje“.

Jaunosios mokslininkės indėlis bus svarbus palaikant aukštą mokslo kokybę VU Filologijos fakultete, didinant humanitarinių mokslų tyrimų sklaidą pasaulyje, atvers galimybes jaunesniems tyrėjams dirbti kartu su tarptautinės patirties turinčiais mokslininkais.

Jaunasis fizikas Vokietijoje sukauptas branduolių magnetinio rezonanso žinias taikys VU Fizikos fakultete

VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. V. Klimavičius trejus metus moksline veikla užsiėmė Darmštato technikos universitete, Vokietijoje. Jaunasis fizikas stažavosi Lenkijoje, Slovėnijoje, yra laimėjęs prestižinę Alexanderio von Humboldto fondo stipendiją, skirtą podoktorantūros stažuotojams.

Dr. V. Klimavičiaus Vokietijoje sukauptos žinios apie kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją ir jos taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose bus pritaikomos VU Fizikos fakultete. Jaunojo mokslininko tyrimų lauke – ir dinaminė branduolių poliarizacija, šiuo metu viena iš perspektyviausių BMR hiperpoliarizacijos sričių.

Dr. V. Klimavičius

Dr. V. Klimavičius palaiko glaudžius ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Japonijos, JAV ir kt. Tyrėjo tarptautiniai ryšiai sustiprins VU Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto Magnetinių rezonansų mokslinę grupę, o kartu ir VU tarptautinį konkurencingumą.

Augant VU neliečiamojo kapitalo fondui, augs ir mokslininkų finansavimas

Apie 3 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos jau kofinansavo 5 mokslininkus: 2020 m. dr. Guillermo Hausmannas-Guilas prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, 2021 m. dr. Thomas Peakas – prie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai iš dalies finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos).

VU fondo direktorius viliasi, kad, nuosekliai didėjant tiek fondo neliečiamajam kapitalui, tiek iš jo uždirbamai investicijų grąžai, netolimoje ateityje bus galima finansuoti dar daugiau jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi ir taip stiprinti universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Š. m. rugsėjo 22-24 d. VU Filologijos fakultete vyks Baltistikos katedros organizuojama tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų tyrėjai.

Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Konferencijos programa >

Konferencijos tezės > 

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 15.00 val. Zigmo Zinkevičiaus (92) aud. Asta Laugalienė gins disertaciją „Partityvumas suomių ir lietuvių kalbose: objekto žymėjimas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2021 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Jurgis Pakerys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
• prof. dr. Riho Grünthal (Helsinkio universitetas, Suomija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. dr. Andra Kalnača (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Birutė Spraunienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. habil. dr. Anne Tamm (Károli Gáspár reformatų bažnyčios universitetas, Vengrija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Penktadienio popietę komikas, „1K“ paramos fondo Ukrainai įkūrėjas Olegas Šurajevas Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete esančioje Rašytojų menėje Ukrainos vaikams dovanojo daugiau kaip 500 vaikiškų knygų iš geriausių Ukrainos leidyklų. Ši akcija – parama Ukrainos kultūrai ir investicija į ukrainiečių vaikų ateitį.

„Kalba yra ginklas ir karo Ukrainoje išteklis. Kaip deklaravo Rusija, yra „kultūrinis karas“, kuriame kalba nėra tiesiog įrankis, o rusiškos invazijos šiame regione dalis. Todėl vaikų knygos ukrainiečių kalba – svarbiausia kultūrinė investicija, kuri ateityje gali išgelbėti gyvybes. Kaip žinome, Ukrainoje labiausiai kenčia tie regionai, kuriuose didelė dalis gyventojų kalba rusų kalba, nes Rusija mano turinti teisę juos „ginti“. Kita problema yra ta, kad rusiškos leidyklos irgi yra gana politizuotos ir dažnai kultūrinė propaganda patenka net ir į vaikiškas rankas. Šia ir panašiomis akcijomis sieksime, kad Lietuvoje atsirastų daugiau knygų ukrainiečių kalba“, – pasakojo O. Šurajevas.

Rašytojų menėje apsilankiusi ukrainietė Maša, auginanti 21 ir 15 metų vaikus, sako, kad tiems, kas mėgsta skaityti ir myli knygas, ši akcija yra labai svarbi: „Mažesniems vaikams iki 6 metų dar galima rasti ukrainietiškų pasakų miesto ar mokyklos bibliotekose, bet vyresniems vaikams knygų ukrainiečių kalba gauti sunku. Dažniausiai skolinamės knygas vieni iš kitų. Vieną knygą pasiėmėme iš namų Ukrainoje, bet jau perskaitėme daug kartų. Dabar skaitysime šias.“

Organizatoriai kviečia elgtis tvariai ir perskaitytas knygas perduoti kitoms šeimoms arba, jei knyga labai patiko, pasilikti sau. Be to, tam tikras kiekis knygų bus perduotas į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų bibliotekas.

Vertimo studijų katedrai – 25-eri. Šiam jubiliejui skiriama rugsėjo 22-24 dienomis katedros organizuojama konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“. 

Plenarinius pranešimus skaitys Europos vertimo tyrimų žvaigždės iš Londono, Dublino, Stokholmo ir Ljubljanos universitetų, atvyksta daugybė pranešėjų iš įvairiausių šalių. Dalis pranešimų vyks nuotoliniu būdu. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Programa > 

Dar daugiau informacijos (pranešimų santraukas, informaciją apie pranešėjus) rasite konferencijos svetainėje >

Sveikiname Tomą Čenį sėkmingai apgynus disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“.

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Spalio 6-7 d. VU Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras ir Europos modernių kalbų centras (EMKC) organizuoja profesinio tobulėjimo seminarą pedagogams „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“.

Vieta: Universiteto g. 7, Vilnius, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, SP0 auditorija.

Lektoriai: EMKC ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija)

Seminaro kalba: anglų

Programa >

Seminaro dalyviai: Bendrojo ugdymo mokyklų komandos: gimtosios/užsienio kalbos mokytojai, nekalbinių dalykų mokytojai, ugdymo įstaigos administracijos darbuotojai.

Seminaro metu dalyviai gilins žinias apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, diskutuos apie visos mokyklos įsitraukimą, kuriant mokymosi aplinkas, susipažins su priemonėmis, kurios paskatina ir įgalina mokinius kalbų mokytis integruojamų dalykų dermėje bei atliks praktines užduotis pasirengimui savo mokyklos bendruomenėje kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Kviečiami prisijungti visi, besidomintys daugiakalbe ugdymo(si) aplinka ir tarpdalykine integracija.

Būtina registruotis iki spalio 3 d. >

Seminaras yra nemokamas. Dalyviai gaus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Pasiteiravimui rašykite dr. Eglei Petronienei adresu

Rugsėjo 27 d., antradienį, 15.00 val. Z. Zinkevičiaus (92) aud. Aleksandra Šalkinė gins disertaciją „Šiuolaikinė rusų literatūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: Baltijos pokolonijinis romanas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2015–2021 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Pavel Lavrinec – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Irina Belobrovceva (Talino universitetas, Estija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Liudmila Sproge (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Elina Vasiljeva (Daugpilio universitetas, Latvija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Julija Snežko (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje >

Rugsėjo 13 d., antradienį, 19 valandą kviečiame į A. J. Greimo centro seminarą, kurio metu doktorantė Aušra Kundrotaitė skaitys pranešimą „Autobiografinis miestas kaip utopinis projektas“ bei vyks diskusija.

Aušra Kundrotaitė šiuo metu rašo disertaciją tema „Miesto (re)konstravimas autobiografinėje prozoje“. Su jos nagrinėjama problematika galima susipažinti straipsnyje „Autobiografinis paktas kaip architektūrinis palimpsestas: Juditos Vaičiūnaitės Mabre viešbutis“.

Seminaras vyks VU Filologijos Fakultete, Algirdo Juliaus Greimo auditorijoje (111). 

Sveikiname Užsienio kalbų instituto kolegę Ireną Snukiškienę vakar sėkmingai apgynus disertaciją „Moralinių vertybių esmė ir transformacijos. TIESA ir MELAS iš kognityvinės kultūrinės perspektyvos (lietuvių ir anglų kalbų pagrindu).

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Kristinai Rutkovskai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją.

Džiaugiamės Irenos pasiekimu ir linkime jai ir jos darbo vadovei prof. K. Rutkovskai sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Rugsėjo 8 d., ketvirtadienį, 17.00 val. 114 aud. kviečiame į prof. dr. Ulricho Schmido paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) Достоевский и цареубийство (Dostojevskis ir regicidas). Profesorius apsvarstys paslėptą regicido temą Dostojevskio romane „Nusikaltimas ir bausmė“. Jis taip pat parodys, kad siužeto geografija yra politiškai prasminga.

Paskaita bus skaitoma rusų kalba.

Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.

Tarp mokslininko knygų:

• Fedor Sologub. Work and context. (=Slavica Helvetica, 49). Peter Lang, Bern 1995. (online)

• I-designs. Russian autobiographies between Avvakum and Gercen. (=Basel studies on the cultural history of Eastern Europe. 1). Pano, Zurich 2000.

• Russian religious philosophers of the 20th century. Herder, Freiburg i. Br. 2003. (Full text. Status: January 13, 2010)

• Technologies of the soul. On producing the truth in contemporary Russian culture. Suhrkamp, Berlin 2015.

• as editor: De profundis. About the failure of the Russian revolution. Suhrkamp, Berlin 2017.

Daugiau publikacijų >

Rugsėjo 9 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. Tomas Čenys gins disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2017–2021 metais Vilniaus universitete.

Moksliniai vadovai:

• Doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004). Nuo 2017-10-01 iki 2019-05-24);
• Prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004). Nuo 2019-05-25 iki 2021-09-30).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Pavel Lavrinec – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Magdalena Ochniak (Jogailaičių universitetas, Lenkija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Radostin Rusev (Bulgarijos mokslo akademija, Literatūros institutas, Bulgarija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Ulrich Schmid (Šventojo Galeno universitetas, Šveicarija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Aleksander Wawrzyńczak (Jogailaičių universitetas, Lenkija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Prasidėjo registracija į Erasmus+ ir ARQUS/Coimbra Group mainus, išsamiau >

Į Erasmus+ mainus studentų registracija vyks iki rugsėjo 21 d.
Į ARQUS/Coimbra Group – iki spalio 1 d. 

Atrankos rezultatai bus paskelbti VU TRS svetainėje (Erasmus – po 2022-09-29, ARQUS/Coimbra Group – po 2022-10-14).

2021 / 2022 m. m. pavasario semestro perlaikymai vyks rugsėjo 2 – 16 d.

Perlaikymų informacija BA studentams >

Perlaikymų informacija MA studentams >

BUS dalyko Biblija Vakarų pasaulio literatūroje perlaikymas vyks rugsėjo 8 d. 16:30 val. MS Teams.  

BUS dalyko Vaikų literatūros klasika perlaikymas vyks rugsėjo 8 d. 10 val. MS Teams.

BUS dalyko Baltų kultūra per kalbos prizmę perlaikymas vyks rugsėjo 8 d. 17 val. VMA.

BUS dalyko Lietuvių literatūra ir sąmoningumo istorija perlaikymas vyks rugsėjo 8 d. 17 val. MS Teams.

BUS dalyko Vilnius XIX-XX a. kultūrų sankryžoje perlaikymas vyks rugsėjo 8 d. 15 val. MS Teams.

BUS dalyko Kalbų įvairovė ir kalbos mokslas perlaikymas vyks rugsėjo 8 d. 15 val. MS Teams. 

Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje. Perlaikymų informacija nuolat pildoma dėstytojams paskelbus perlaikymų datas.

Jei turite klausimų, kreipkitės el. paštu  

Skelbiame nuo rugsėjo 5 d. prasidedantį papildomą priėmimą į Filologijos krypties doktorantūros studijas 2022 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2022 m. rugsėjo 19 d. darbo dienos pabaigos. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: rugsėjo 27 d. nuo 10 val. Pokalbis vyks nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos lietuvių kalba > 

Daugiau informacijos anglų kalba >

Rugsėjo 7 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Konferencijų salėje Irena Snukiškienė gins disertaciją „Moralinių vertybių esmė ir transformacijos. TIESA ir MELAS iš kognityvinės kultūrinės perspektyvos (lietuvių ir anglų kalbų pagrindu)” etnologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017–2021 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Kristina Rutkovska (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Irena Smetonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006);
• dr. Lina Būgienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006); 
• prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
• prof. dr. Anna Tyrpa (Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006; 
• dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (Lietuvių kalbos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekose ir VU svetainėje>

2022 m. rugsėjo 8–10 d. VU Filologijos fakultete vyks Sociolingvistikos komisijos, akredituotos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, VI tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo „Slavų kalbos sociolingvistikos aspektu“ „Slavijos paribiai XX–XXI amžių sandūroje. Kalba–visuomenė–kultūra–tapatybė“ ir IV kultūrinės lingvistikos dirbtuvės.

Sociolingvistikos komisija, akredituota prie Tarptautinio slavistų komiteto, vienija kalbininkus, kurie tiria kalbos, visuomenės ir kultūros santykius. Šiuo metu joje yra 58 nariai, atstovaujantys mokslo centrams iš 14 šalių: Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ukrainos. Sociolingvistikos komiteto pirmininkės funkcija atlieka prof. habil. dr. Halina Kurek iš Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto, Kultūrinės kalbotyros ir sociolingvistikos katedros vedėja. 

Nagrinėjant amžių sandūroje įvykusius reiškinius slavų kalbose, terminas paribys gali reikšti ir pereinamąją būseną arba sritį, ir hibridinį kalbos atmainų pobūdį, bendravimo metodus ir kt. Plačiai suprasdami paribį, konferencijoje parodytume realybės, kurioje šiandien funkcionuoja slavų regionas, sudėtingumą.

Paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio geopolitiniai pokyčiai suformavo naujas teritorines Europos paribio zonas, taip pat turėjo įtakos atskirų slavų kalbų sociolingvistinei situacijai. XX–XXI amžių sandūroje technologinė revoliucija paspartino komunikacijos modelių globalizaciją, paskatino naujų medijų, žanrų ir kalbos formų atsiradimą. Dėl globalizacijos procesų slavų kalbų sistemas daugiausia veikia anglų kalba. Neribotas idėjų ir komunikacijos modelių srautas bei kultūrų homogenizacija nepanaikino tradiciškai suprantamų etninių ir kalbinių sienų, tačiau daugiakalbystė, daugiakultūriškumas, o kartu ir lokalumas įgijo naują dimensiją, be kita ko, virtualaus pasaulio dėka.

Siūlydami platų požiūrį į šią temą, kviečiame pranešimuose aptarti šias temas:

• kalbiniai, teritoriniai ir religiniai paribiai
• kalbiniai ir kultūriniai ryšiai slavų bendruomenėje
• slavų ir ne slavų kalbų bei kultūrų kontaktai
• standartinė kalba ir dialektas, regiolektas, sociolektas
• kaimo kalba – miesto kalba
• tapatybė daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje
• pasienyje susiformavusios vertybės
• tautiniai, etniniai ir liaudies konceptai
• lenkų, lietuvių ir kitų tautų kultūremos
• bendravimo realiame ir virtualiame pasaulyje sankirta
• globalizacija ir kalbos bei komunikacijos glokalizacija
• oficialumas ir neoficialumas kalboje, privatusis ir viešasis diskursas
• kalboje įtvirtintos mokslo ir kasdienės žinios.

Kadangi mūsų susitikimai laikomi ir kultūrinės lingvistikos dirbtuvėmis, taip pat kviečiame dalyvauti doktorantus ir pradedančiuosius kultūrinės kalbotyros srities tyrėjus.

Konferencijos kalbos: visos slavų, lietuvių, anglų.

Konferenciją bus galima stebėti online. Daugiau apie konferenciją > 

Mokslo metų pradžią švęskime drauge!

Rugsėjo 1 d. įvyks iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija. Sutikti simbolinę naujų 2021/2022 studijų metų pradžią nuo 9.30 val. kviečiame VU Bibliotekos kiemelyje. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakelta Vilniaus universiteto vėliava, nuskambės VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko sveikinimas. Daugiau informacijos >

10.00 val. kviečiame visus Filologijos fakulteto pirmakursius (bakalaurantus ir magistrantus) rinktis M. K. Sarbievijaus kieme. Čia sveikinimo žodį tars Fakulteto Dekanė ir vyks pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija.

11.30 val., po imatrikuliacijos ceremonijos, pirmakursių lauks Valandėlė su kuratoriumi. Po jos, nuo 14.45 val., kviečiame į tradicinę VU darbuotojų, studentų ir alumnų eiseną, prasidedančią nuo LR Seimo rūmų.

Rugsėjo 2 d. vyks bakalauro ir magistro studentų susitikimai su Studijų programų komitetais (SPK).

! Semiotikos magistrantūros studentų susitikimas su SPK vyks rugsėjo 1 d., 17 val. (A. J. Greimo (111) aud.)

Visos integracijos savaitės #studentAUK programą ir daugiau detalių rasite čia > 

28 geriausi šalies studentai už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse buvo įvertinti 2022–2023 studijų metų Prezidentų vardinėmis stipendijomis. Šiemet daugiausia stipendijų – trylika – skirta studentams iš Vilniaus universiteto (VU). Džiaugiamės, kad stipendijas pelnė ir du Filologijos fakulteto studentai.

Antano Smetonos (humanitarinių mokslų studijų krypčių grupė) stipendijas pelnė Gabrielė Aputytė, Lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro studijų programos ketvirtakursė, ir Mikas Danilevičius, Klasikinės (lotynų ir senovės graikų) filologijos bakalauro studijų programos trečiakursis. Sveikiname!

Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko garbei įsteigtos stipendijos geriausiai besimokantiems šalies studentams skiriamos kiekvienais metais. Kandidatai gauti stipendijas atrenkami pagal jų studijų, mokslinės, visuomeninės ir meninės veiklos pasiekimus. Studentai įvertinami už itin aukštus studijų rezultatus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose ir studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Devyniems studentams Prezidentų vardinės stipendijos įteikiamos už pasiekimus humanitarinių mokslų ir menų studijose. Penki geriausi studentai atrinkti iš gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų bei sporto studijų grupės. Dar penki – iš inžinerijos ir technologijos mokslo studijų grupės, taip pat penki – iš socialinių ir ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų grupės. Keturi studentai įvertinti už itin aukštus rezultatus matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijose.

Geriausiems studentams kasmet numatoma iki 30 Prezidentų vardinių stipendijų. Į jas gali pretenduoti visų aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. Kandidatūras stipendijoms gauti teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Prezidentų vardinės stipendijos įsteigtos 1995 m., siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius šalies studentus.

                             Nuotraukos autorius: Rojs Maizītis

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto lietuvių filologijos ir latvių kalbos studentė Gabrielė Aputytė, pavasarį nugalėjusi Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurse, gali džiaugtis dar vienu reikšmingu įvertinimu – Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendija, skirta gabiems humanitarinių mokslų studijų krypties studentams.

Vis dėlto ji pati šių įvertinimų nesureikšmina, o laiko juos natūraliais, atsirandančiais iš noro domėtis ir gilintis į širdžiai artimus dalykus: „Smagu, kad nereikia dirbti specialiai dėl įvertinimų – viskas ateina savaime, darant tai, ką bet kokiu atveju daryčiau. Visgi kyla ir dvejonių: ar tikrai jau nusipelnyta? Man norisi palaikyti kartelę, kad tikrai galėčiau jaustis šių apdovanojimų verta.“

Studijuodama randa laiko ir estų kalbai, ir lietuviškam folklorui

Šį rudenį G. Aputytė bus lietuvių filologijos ir latvių kalbos ketvirtakursė Filologijos fakultete. Aktyviai moksline veikla užsiimanti studentė dalyvauja tarptautiniuose projektuose, mokosi ne tik latvių, bet ir estų kalbos.

„Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos man visada patiko, o latvių kalba (ir tautosaka)  – dar vienas būdas giliau pažinti šią Baltijos jūros pakrantę. Estų kalbos pasirinkimas atėjo jau kiek vėliau, studijuojant. Norėjosi įkišti nosį į kitą kalbų šeimą. O ir pakrantė ta pati“, – apie savo pasirinkimus pasakoja pašnekovė.

Jaunosios mokslininkės analitinio dėmesio centre šiuo metu atsidūrė reportatyvas, arba, kaip ji kartais aiškina draugams, pletkučiai: „Pagrindinis šios srities klausimas – kaip (ir ar) nurodoma, kad informacija yra perpasakojama, nors kalbėtojas to pats nematė, nepatyrė. Tai ir tapo pagrindiniu semestrinio darbo objektu antrame kurse. Domėjausi tuo ir pagal „Erasmus+“ mainų programą studijuodama Latvijos universitete. Tęsiu ir toliau. Norėčiau daugiau prisiliesti prie šnekamosios kalbos ir realios vartosenos. Bet visada smagu pakalbėti ir žodžių darybos ar dialektologijos klausimais, nesvetima man ir tautosaka.“

Būtent folklorui jaunoji tyrėja skiria savo laisvalaikį. Būdama tradicinės muzikos, dainų bei šokių gerbėja, didžiąją dalį laisvo laiko G. Aputytė praleidžia VU folkloro ansamblyje „Ratilio“.

Universitetas – neatsiejamas nuo draugystės

Paklausta, kiek įtakos jaunajai mokslininkei turėjo Filologijos fakulteto bendruomenė, ji negaili gerų žodžių savo dėstytojams ir kolegoms: „Esu laiminga, kad nuo pirmų dienų universitete globojo, skatino ir latvių kalbos mokė dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė. Minėtasis semestrinis darbas irgi pats be jokių pamokymų, patarimų bei konsultacijų nepasirašė  – ačiū prof. Jurgiui Pakeriui! O ir šiaip kiekvienas dėstytojas palieka savo pėdsaką, tik reikia klausyti ir klausti  – visko ir neišvardinsi.“

Kalbėdama apie studentų gyvenimą, G. Aputytė prisimena per vieną iš integracijos savaitės paskaitų prof. Pauliaus V. Subačiaus užduotą klausimą: ką reiktų rinktis – eiti į paskaitą, eiti į susitikimą su garsiu mokslininku ar pasikalbėti su draugu? Ji džiaugiasi, kad universitete sutikti žmonės įtikino, jog tikrai verta pakelti ranką išgirdus trečiąjį variantą.

„Šiuo metu tikiu, ar bent jau tikiuosi, kad smalsumą keliančių klausimų ir idėjų tyrimams vis daugės – norisi kuo daugiau išbandyti, svarbiausia suspėti. Žinoma, sunku įsivaizduoti savo ateitį, bet noriu, kad universitetas ir akademinė bendruomenė iš mano gyvenimo nedingtų. Man išties patinka mokytis, jau pradėjau žvalgytis į siūlomas magistrantūros studijų programas“, – apie ateitį kalba G. Aputytė.