Sidebar

Naujienos

2022 m. spalio 10–11 d. Vilniaus universitete vyko seminaras „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“, kurį surengė Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai. Šis seminaras – tai pirmasis tarptautinio projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ renginys.

Dvi dienas trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo abiejų bendradarbiaujančių universitetų germanistai ir germanistės, taip pat kolegės germanistės iš Vytauto Didžiojo universiteto, Tartu, Talino, Latvijos ir Liepojos universitetų. Sveikinimo žodį atidarymo metu tarė Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros skyriaus vadovė Anja Luther, susirinkusiems perskaičiusi Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Sonn sveikinimo kalbą, taip pat Goetheʼs instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Prof. dr. Heike Zinsmeister supažindino su Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų bendradarbiavimo tikslais.

seminaro_dalyviai_Germanistikos_studijų_kabinete_2.jpg

Dirbtuvių dalyviai ir dalyvės skaitė pranešimus ir pristatė savo patirtį dirbant su tekstynais, vykdant projektus ar naudojant juos studijų procese. Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti darbo su tekstynais patirtis, poreikį ir taikymą tolesnėse bendrose veiklose. Diskutuota tekstynų didaktikos tema siekiant išsiaiškinti, kokie aspektai turėtų būti aptarti tekstynų didaktikai skirtame leidinyje ar publikacijoje.

Hamburgo universiteto profesorė Julia Nantke kartu su projektų darbuotoja Marie Flüh skaitė viešą paskaitą „Skaitmeninės humanitarikos metodai ir įrankiai“ ir kalbėjo apie skaitmeninės humanitarikos, Digital Humanities, tikslus, taip pat pristatė skaitmeninį Hamburgo universitete sukurtą ir šiuo metu Darmštato technikos universitete toliau plėtojamą įrankį CATMAComputer Assisted Text Markup and Analysis. Šis įrankis skirtas kalbinių duomenų anotavimui ir gali būti naudojamas vykdant tiek lingvistinius, tiek literatūrinius ar kultūrinius tyrimus. Pranešėjos pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip šis įrankis taikomas jų vykdomuose literatūriniuose, su senaisiais raštais ir rankraščiais susijusiuose projektuose.

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų partnerystės projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), projektą pradžiai finansavusi 2022–2024 metams su galimybe jį pratęsti iki 10 metų. Projekto vadovė – Hamburgo universiteto vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, projekto koordinatorės Hamburgo ir Vilniaus universitete yra Carla Söckefeld, doc. dr. Skaistė Volungevičienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė.

Spalio 24 d., pirmadienį, 15.00 val. kviečiame bendruomenę prisijungti į atvirą paskaitą Climate change discourse in UK and US news media: representing uncertainty and timePaskaitą skaitys Prof. Dr. Hermine Penz (Grazo universitetas, Austrija). 

Paskaita vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje > 

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.


Daugiau apie paskaitą

Neapibrėžtumas ir laikas klimato kaitos diskurse JK ir JAV žiniasklaidoje

Santrauka

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių, nuolat minimų žiniasklaidos diskurse. Naujausi klimatologijos duomenys apibendrinami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose. Jose taip pat pateikiami kylančios temperatūros daromo neigiamo poveikio scenarijai. Žiniasklaida, skelbdama IPCC ataskaitas, mokslinę kalbą pritaiko plačiajai visuomenei. Šiame pristatyme aptariama, kaip neapibrėžtumas ir laikas atsispindi žiniasklaidos pranešimuose, parengtuose pagal dvi paskutines IPCC ataskaitas. Tyrimas remiasi kokybine prieiga ir ekokritine diskurso analize.

Spalio 14 d. Filologijos fakulteto tarybos posėdyje buvo įteiktos 2022 m. Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos, kurias kasmet skiria „Lietuvių fondas“ (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra. Stipendijomis skatinami talentingi ir kūrybingi lietuvių literatūros studentai, pasižymintys puikiais studijų rezultatais, lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos darbais.

Šiemet stipendijas laimėjo Lietuvių filologijos ketvirtakursiai Severija Marija Banaitytė, Martynas Pumputis ir Viltė Stukaitė.

Visi trys stipendininkai yra ne tik puikūs studentai, bet ir iniciatyvūs lituanistikos studijų „ambasadoriai“, dalyvavę rengiant šių metų „Lituanistikos akademiją“ ir seminarų ciklą „Ekskursas“ moksleiviams. Martynas Pumputis išsiskiria literatūros kritikos darbais, Severija Marija Banaitytė – dalyvavimu radijo laidoje „Prie Smetonos“, Viltė Stukaitė – akademinės savanorystės veikla.

Sveikiname!

unnamed_copy_copy.jpg

Spalio 24 d., pirmadienį, 15:00 J. Balkevičiaus aud. VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedra ir Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto Paribio literatūrinės kultūros katedra kviečia į diskusiją „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Diskusijoje dalyvauja: dr. hab. Paweł Bukowiec, dr. hab. Jarosław Fazan, prof. dr. hab. Jakub Niedźwiedź ir prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Dainora Pociūtė, prof. Brigita Speičytė.

Diskusija vyks anglų kalba.


[EN] 

The Department of Lithuanian Literature (Faculty of Philology, Vilnius University) and the Department of Literary Culture of Borderlands (Jagiellonian University in Kraków) invite to a discussion: Can we write a joint history of Lithuanian and Polish literature?

Participants: dr. hab. Paweł Bukowiec, dr. hab. Jarosław Fazan, prof. dr. hab. Jakub Niedźwiedź and prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Dainora Pociūtė, prof. Brigita Speičytė.

Discussion (in English) will take place on October 24th, Monday, 3 p.m. at J. Balkevičius room.

Lapkričio 3 d., ketvirtadienį, 15.00 val. kviečiame VU Filologijos fakulteto bendruomenės narius į praktinį skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą „Nuo spausdinto iki anotuoto teksto“. Seminaras su nedidele pertrauka truks iki dviejų valandų ir vyks A4 (Kalbų laboratorija 1) kompiuterių klasėje (savo kompiuterių atsinešti nereikia). 

Pirmoji jo dalis bus skirta tekstų skaitmeninimo galimybėms aptarti. T. y. kaip spausdintą fizinėje knygoje esantį tekstą greitai ir kokybiškai perkelti į skaitmeninę terpę, naudojant įvairius viešos prieigos tekstų atpažinimo (OCR) įrankius. Praktiškai išbandysime kelis, palyginsime jų atpažinimo rodiklius bei pabandysime pagerinti atpažįstamo teksto kokybę, naudodamiesi vaizdų redagavimo programa.

Antroji seminaro dalis bus skirta suskaitmeninto teksto bazinei statistinei analizei ir anotavimui. Naudodami R statistinį paketą ir teksto apdorojimui skirtas programines bibliotekas, pabandysime paskaičiuoti paprastas teksto statistikas, tokias kaip žodžių dažniai, išskirti aktualiausius raktažodžius bei morfologiškai ir sintaksiškai suanotuoti tekstą. Nepamiršime rezultatus pateikti vizualiai -- tam pabandysime sugeneruoti juos atvaizduojančias diagramas.

Jokių išankstinių žinių nereikalaujama, visa medžiaga bus pateikta, o programos naudojamos kartu pažingsniui. Net jei patys neatliekate tyrimų, kurie būtų susiję su nurodytomis temomis, tokios žinios galėtų praversti vadovaujant studentų darbams.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti > 

Seminaro metu naudosime viešos prieigos įrankius ir programas:

  • GNU Image Manipulation Program (GIMP)
  • Internetinius teksto atpažinimo (OCR) ir panašumo nustatymo įrankius
  • R su grafine sąsaja RStudio 

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytojos Ernesta Kazakėnaitė ir Justina Mandravickaitė.

Spalio 20 d., ketvirtadienį, 11 val. maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susanne Röckel

Renginio metu bus galimybė susipažinti su daugeliu literatūrinių premijų apdovanotos rašytojos kūryba, taip pat daugiau sužinoti apie šiuolaikinę vokiečių literatūrą, jos tendencijas.

Susanne Röckel gimė 1953 m. Darmštate, vėliau studijavo germanistiką Berlyne ir Paryžiuje. Kaip rašytoja debiutavo 1989 m. apsakymu „Palladion“. Po to pasirodė apsakymų rinkinys „Vergessene Messen“ (2009), romanai „Rotula“ (2011) ir „Der Vogelgott“ (2018) ir kt.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).


Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra
Lietuvos rašytojų sąjunga
Vilniaus Goethe‘s institutas

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentei Marijai Stalaučinskaitei. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname studentę, kurią ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų tikslų studijuojant Filologijos fakulteto anglų filologijos programoje bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš vienuolika metų stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai laimėti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą. Šiais metais konkurso dalyviai vertė V. Šekspyro 14-ąjį sonetą. 

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje dešinėje). Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu. 

Stipendijos laureatė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu spalio 14 d.

 

Nuotraukoje iš kairės: Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, stipendininkė Marija Stalaučinskaitė ir mecenatas Andrius Pranckevičius.

IMG_3440_2.png

 

Maloniai kviečiame spalio 20 d., ketvirtadienį, 15 val. prisijungti į atvirą paskaitą “A generative syntactic analysis of the Lithuanian superlexical prefix be-“/ „Veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizė naudojantis generatyvinės sintaksės teorija“.

Paskaitą skaitys Prof. Dr. Julija Korostenskienė. Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda >> 


Pranešimas skirtas veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizei naudojantis generatyvinės sintaksės teorija. Priešdėlis be- yra neaiškios kilmės bei pasižymi sunkiai apibrėžiama reikšme, kuri kartais suvokiama kaip aspektinė, kartais kaip modalinė. Pristatomas tyrimas remiasi sintaksiniu požiūriu (angl. anti-lexicalist perspective) į lietuvių kalbos veiksmažodžio sandarą (Korostenskienė 2017) ir Rizzio (1997) klauzos viršutinių funkcinių projekcijų hipoteze (angl. split-CP hypothesis (Rizzi 1997)). Tyrimo metu nustatoma priešdėlio be- vieta sintaksiniame medyje, jo reikšmė bei funkcija sintaksinėse konstrukcijose, kuriose jis dalyvauja.

Šaltiniai:

  • Korostenskiene, J. 2017. On binding, lexical and superlexical prefixes, and SI in the Baltic verb. Canadian Journal of Linguistics/La revue canadienne de linguistique, 62(3), 449-501. doi: 10.1017/cnj.2016.38
  • Rizzi, L. 1997. “The Fine Structure of the Left Periphery.” In Elements of Grammar, edited by L. Haegeman, 281–337. Dordrecht: Kluwer.

Maloniai kviečiame prisijungti!

Dabartinių Europos kalbų centras Grace (Austrija) ir Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras š. m. spalio 6-7 d. pakvietė bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus į seminarą „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“. 

Seminare dalyvavo 17 mokyklų komandos iš įvairių Lietuvos regionų (Vilnius, Šalčininkai, Ignalina, Alytus, Marijampolė, Šiauliai, Šilutė, Kretinga). Prie užsienio kalbų ir ne kalbinių dalykų mokytojų prisijungė ir mokyklų administracijos atstovai.

Dabartinių Europos kalbų centro ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija) supažindino seminaro dalyvius su savo įvairiakalbių tyrimų įžvalgomis ir keturių metų projektinio darbo „Learning environments where modern languages flourish” rezultatais. Mokytojai diskutavo apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, visos mokyklos įsitraukimą, kuriant daugiakalbes mokymosi aplinkas, susipažino su projekto ekspertų parengtomis priemonėmis, kurios padeda mokyklų bendruomenėms pasirengti kalbų mokyti/s integruojamų dalykų dermėje. Dviejų dienų seminare mokyklų komandos taip pat parengė veiksmų plano projektus, kurie tikėtina taps pagrindu mokyklose kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

IMG 8063 copy

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomų teikimas dr. Tomui Čeniui, dr. Astai Laugalienei, dr. Aleksandrai Šalkinei. Bernardo Brazdžionio ir Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendijų teikimas.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Mobilumo finansavimo klausimai (prof. Inesa Šeškauskienė, doc. dr. Erika Sausverde, 25 min.)
  3. Krūvio apskaitos darbo grupės siūlymų svarstymas (25 min., prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius)
  4. Skatinimo už studijas ir už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikacijų tvarką rengimas (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
  5. Dėl slavistikos studijų ateities (bendra diskusija, 15 min.)
  6. Dėl studijų įmokos mažinimo Ukrainos piliečiams, įstojusiems į VU iki 2022-02-24(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
  7. Anglistikos studijų programos magistrantės (studento pažymėjimo nr. 2130344) prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo 2022−2023 m.m. pavasario semestre (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
  8. Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujintos sudėties tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
  9. Klasikinių studijų SPK atnaujinimas (2 min.)

Maloniai kviečiame dalyvauti kultūrinės lingvistikos seminaruose, kurie šiais metais bus skirti įvairioms tarminės leksikografijos problemoms aptarti. Seminarai vyks du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais, 19 val. VU Teams platformoje (nuoroda >>)


Seminaras I, 2022-10-13

Tarminiai ir etnolingvistiniai žodynai kaip kalbos žanrai

Žodynas yra kalbos žanras, kurį galima tapatinti su leksikonu ir enciklopedija. Jų skirstymo pagrindą sudaro tokie parametrai kaip žodyninio straipsnio tipas, jo aiškinimo būdas ir žinių, kurios sudaro eksplikacijos (iliustracijų) pagrindą, rūšis.


Seminaras II, 2022-10-27

Tarminis ir etnolingvistinis žodynas – panašumai ir skirtumai 

Dialektologijai ir etnolingvistikai, kaip lingvistinėms disciplinoms, žodynai yra reprezentatyvios raiškos (studijų) formos, besiskiriančios savo turiniu, metodu ir tikslu.


Pirmąją paskaitą skaitys Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Profesorė  yra daugiau kaip 270 darbų autorė, jos moksliniai interesai siejasi su etnolingvistika ir folkloristika, dabartine lenkų kalba, tekstologija, genologija, lingvistine aksiologija. 

Išleistos knygos: Polski sennik ludowy (1996), To jest moja Ojczyzna. Polscy emigranci z północnej Francji o sobie (1999), Przestrach od przestrachu. Rośliny w ludowych przekazach ustnych (2000), Wzorce tekstów ustnych w perspektywie etnolingwistycznej (2007), Tekstologia (su J. Bartmińskiu, 2009), Dlaczego wąż nie ma nóg: Zwierzęta w ludowych przekazach ustnych (su J. Bartmińskiu ir O. Kielak, 2015), Jak chłop u diabła pieniądze pożyczał. Polska demonologia ludowa w przekazach ustnych (su A. Michalec). Žodyno Słownik stereotypów i symboli ludowych rengėja, žurnalo Etnolingwistyka redaktorė. Kartu su kitais kolegomis yra suredagavusi 23 kolektyvinius leidinius. 

Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu Vilniuje organizuoja XXII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje: L’ITALIANO E I GIOVANI – ITALŲ KALBA IR JAUNIMAS.

Nuoširdžiai kviečiame į paskaitas, kurios vyks jau ateinančią savaitę, spalio 10–14 d. (paskaitos bus skaitomos italų kalba, su nuosekliuoju Dainiaus Būrės vertimu į lietuvių kalbą).

Paskaitas skaitys Rosanna Sornicola ir Pierluigi Cuzzolin, tarptautiniu lygiu žinomi kalbininkai, Neapolio Federicio II ir Bergamo universitetų profesoriai, taip pat Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, žinomas dailininkas, komiksų autorius ir iliustratorius.

Pirmoji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbos jaunystei, tęstinumo (P. Cuzzolin) ir naujumo (R. Sornicola) elementams, kurie persikėlė iš lotynų į italų kalbą ir yra randami vadinamosios „sì kalbos“ inkunabuluose.

Antroji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbai ir jaunimui. Prof. R. Sornicola iliustruos tam tikras šių dienų Italijos jaunimo grupių kalbėjimo ir rašymo savybes, smulkiau nagrinėdama universitetų studentų italų kalbą. Prof. P. Cuzzolin kalbės apie jaunimo italų kalbą per vertimo ir filmų dubliavimo prizmę. 

Italų kalbos ir jaunimo temą pratęs Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, pristatysiantis trijų susitikimų ciklą, skirtą iliustracijoms bei jaunimo kalbai. Jis stabtels ties antagonisto figūra itališkuose kūriniuose, atkreips dėmesį į jo vartojamą kalbą, laikyseną, aprangą ir bendrą išvaizdą.

Savaitės paskaitų programą rasite prisegtuke >>

 

 

 

 

 

Fakulteto tinklalaidė Kalba kalba grįžta!

Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms.

Naujausioje laidoje kartu su Fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutuota apie tai, kas yra ir kam reikalinga lengvai suprantama kalba. Pašnekovė pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduriama adaptuojant tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir ko iš jų pasimokyti galėtų „įprastų“ tekstų kūrėjai. Kalbina dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t. 

Laidos galite klausytis:

Kalba22.jpg

2022 m. spalio 10-11 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistais rengia kūrybines dirbtuves „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“.

Kviečiame dalyvauti paskaitose (vokiečių kalba):

Spalio 11 d., antradienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Methoden und Tools der Digital Humanities“

Spalio 12 d., trečiadienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Formelhafte Briefsprache digital analysieren

Visa kūrybinių dirbtuvių programa čia >

Plakat_KoDi-Workshop-1.jpg

cover_issue_2154_en_US_1.jpgDaugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Сергей Юрьевич Темчин

Интерполяции украинского списка начала XIX в. руськомовного перевода 1636 года чешского Луцидария (*Оломоуц, 1622)


Georgiy Molkov | Miliausha Sharikhina

Грамматические особенности московской редакции требника сер. XVII в. (на материале сопоставительного исследования «Требника» Никона 1658 г. и «Требника» Петра Могилы 1646 г.)


Мария Новак

“Не велел Ориген книг толковать”: комментарии и глоссы в восточнославянском переводе Церковных анналов Барония XVII века


Костянтин Юрійович Рахно

Українська паралель XVIII століття до балтського міфу про Совія


Елена Целунова

История бытования латинографичной рукописной Псалтири на церковнославянском языке из собрания А. С. Норова


Vuk Vukotić

О концепцији наречја и дијасистема у српској и хрватској дијалектологији и стандардологији


Januška Gostenčnik | Mojca Kumin Horvat

Šaukštas, peilis ir šakutė slovėnų kalbos tarmėse


Viktorija Ušinskienė

Pol. zielony a lit. žalias: prototypy i konotacje


Natalia Siudzińska | Ewelina Jankowska

Nabywanie umiejętności słowotwórczych przez dzieci w wieku od 3 do 6 lat (na przykładzie nomina agentis)

VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra ir LKI Bendrinės kalbos tyrimų centras kviečia dalyvauti 27-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „(Kalbos) variantiškumas, kaita, standartizavimas“. Konferencija vyks 2022 m. spalio 6–7 d.  Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5.

Maloniai prašome atsiversti konferencijos programą ir pasižymėti Jus sudominusius pranešimus >

Jei atvykti į auditoriją neturite galimybės, konferenciją kviečiame stebėti per ZOOM > 

Iki greito susitikimo! 

MicrosoftTeams-image_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.png

Spalio 6 d., ketvirtadienį, 17.00 val. 122 aud. kviečiame į A. J. Greimo centro seminarą, kuriame doktorantė Izabelė Skikaitė skaitys pranešimą „Achilo sausgyslės ir kitos jungtys Olgos Tokarczuk romane Bėgūnai". 

Šiame pranešime mėginama pasipriešinti vyraujančiam Nobelio premijos laureatės O. Tokarczuk romano „Bėgūnai" fragmentiškumo aiškinimui. Vietoje akivaizdaus kelionių leitmotyvo, skirtingas istorijas siūloma sieti kūniškumo tema. Atliktas struktūrinis tyrimas atskleidė netikėtas romano fragmentus jungiančias gijas bei parodė, kad „Bėgūnai" funkcionuoja kaip savotiškas kūnas, egzistuojantis dėl jį sudarančių dalių sąveikos.

Mieste Kordobos (katrą ypatingai norim šiandien paminėti) gimė ne per seniausiai vertėja, kurios pagrindinis labas – meilė kalbai, literatūrai ir platus išprusimas, o būdo puošmenos – kuklumas ir darbštumas didžiausi. Eilėraščiai ir poemos, drama beigi proza, prie katrų mažne kasvakar palinksta, darbai ir darbeliai, paskaitos ir įvairios lektūros – visa tai suryja tris ketvirčius jos laiko ištekliaus. Likutis išeina ispanų ir lietuvių literatūrų garsinimui, kultūrinei veiklai – tai jau šventinis apdaras, o šiokiomis dienomis užsiima ji žodžių raizgynių, asonansų ir aliteracijų, frazeologijos minklių išpainiojimu, ir dargi, žinia, pačiu geriausiu, tad retai kada besiilsi – gal tik akims atsišviesti palieka sekmadieniai, kai į Lietuvos ir Ispanijos kampelius žaviausius akį paganyti prisieina. Turi ji daug užaugintų studentų ir studenčių, katrie jau patys vertimus krapštinėja, bet ispanistikos namų ir lauko darbuose ji – pagrindinė plušėja, gebanti ir nepaklusnų sakinį pabalnoti, ir su keisčiausių žodžių malūnais susikovusi pergalinga išeiti. 2008 Viešpaties metais prinoko pirmieji mūsų vertėjos darbo vaisiai – ir ne kokios rūgščios laukinės slyvutės, o sultingi ir širdžiai atgaivą teikiantys obuoliai, rūpestingomis sodininkės rankomis išpuoselėti. Sakoma esant ją vardu Carmen Caro, lyg dar ir Dugo (šiuo klausimu autoriai, rašantys apie ją, regis, nesutaria), bet mes turime tvirtą pagrindą tarti, kad Carmen Caro Dugo esti pilnas jos vardas, o kiekvieną, kas taip riteriškai su knygom apsieina, laikui atėjus privalu deramai apdainuoti:

 

Knygelės, kur A, B, C išmokstam čiauškėt,
Carmen rankose be vargų į ispanų kalbą išvirsta:
Čia „Anykščių šilelis“, tapęs gražiausia floresta,
O kalnai kelmuoti – vaizdžiausiais montes baldíos,
Čia ir pats Donelaitis, jo „Estaciones del año“,
Kur saulelė atkopdama despierta el universo.
Ak, išties! Kalba kita, bet giesmės sudėtos
Kad daugsyk gera dūšelėms mūs pasidaro.
Taip, darbeliai su vargeliais kasdien neaplenkia:
Žinom juk, kad būna pikta pasišiaušia metafora,
Ir nenaudėlė dėl niekų kvaršina galvą.
O vei! Ten jau pūpso aliteracijų krūmai,
Kartais sintaksė užvis nenor pasiduoti,
Ir bėginėt iš akių, būna, imas eilutės,
Vienuolikaskiemenės arba negi trumpesnės,
Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia,
Juk žinot, kaip yr, kad pulks bėdų pasidaro.
Bet ji nepabūgsta išgirdusi asindetoną,
Linksma, sveika ir drūta transliteruoja,
Visad skubinas vėl nusitverdama darbą,
Su darbais ir rūpesčiais vis klapsi kompiuteriu savo,
Nės be trūso Dievs mus išmaityt nežadėjo,
Štai ir dūsauna ji kad kiek vis nutvėrus žodyną!
Be ne tik Anykščių paukšteliai ispaniškai čypsėdami bruzda
Ir būras tūls jau ispaniškai moka parėkaut –
Žinom juk, kad dargi mums išversta prozos:
„Stiklo šalis“, „Lietuviai prie Laptevų jūros“,
Jos plunksnos nūnai paragavo Granauskas, Aputis,
Ir krūvon susimetę ispaniškai ulba lietuvių poetai:
Maironis ir Binkis, ir Putinas, irgi dar Sruoga,
Neoromantikai, o taip pat ir Radauskas,
Bežemius, žemininkus su pasimėgimu skaitom,
O kur dar naujieji poetai, tie irgi
ispaniškai linksmi šokinėdami spardos.

 

Tad jūs, viežlybi vertėjai, jūs, gaspadoriai,
Žinokit, kad Carmen yra šitiek padarius,
Kad ispanistika mūsų padangėj – ir jos darbo vaisius.
Tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam,
Todėl Carmen, kiek tikt įmano, sėklas sėja!
Sėja lietuvių kanoną, klasikus su didele sauja;
Sėja ir šiuolaikinius, ir pridabot nepamiršta,
Ir greit prie kitų darbų jai jau pareigos šūkters.
Sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.

 

Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!
O Dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję
Vėl visi padirbtum naujų publikacijų pluoštą
Irgi sulauktum knygelių bei viežlybai pasidžiaugtum.
Kožnas ir kiekvienas lai garbina Šv. Jeronimą,
Kad vertėjai dyvus linksmus lakštingalų čiauškėt nepaliautų.

 

Laudaciją rašė Aistė Kučinskienė ir Dovilė Kuzminskaitė

Carmen.jpg


Rugsėjo 30 d., Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje Fakulteto mokslininkei doc. dr. Carmen Caro Dugo buvo įteikta šv. Jeronimo premija. C. C. Dugo šv. Jeronimo premija įvertinta už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą. Džiaugiamės ir sveikiname!

C. C. Dugo 1986 m. Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, 1987 m. Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1992 m. Trejybės kolegijoje Dubline apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 1998–1999 m. studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje. Nuo 2000 m. dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra jo Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. Domisi lietuvių ir ispanų kalbų gretinamąja gramatika, meniniu vertimu, vertimo teorija ir praktika.

Svarbiausi C. C. Dugo prozos ir poezijos vertimai į ispanų kalbą: Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, XX a. lietuvių poezijos antologija „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta). Tai fundamentalūs lietuvių literatūros kūriniai, bet fundamentalūs ir jų ispaniškieji tekstai – kokybiško, kruopštaus ir sklandaus vertimo darbo pavyzdžiai. Vertėja geba versti labai įvairios stilistikos tekstus, vertimo kalba tiksliai perteikti įvairių žanrų ir registrų kalbos subtilybes, rasti tinkamą ispanų kalbos raišką senajai ir specifinei lietuvių kalbos leksikai. Ritmingi, skambūs aprašymai K. Donelaičio ir A. Baranausko poemų vertimuose perteikti ne mažiau melodingai nei originalo tekstuose, puikiai išlaikant tekstų stilistinę vienovę. Tą patį galima pasakyti ir apie C. C. Dugo sudarytą ir išverstą XX a. lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“, aprėpiančią eilėraščius nuo Maironio iki Sigito Parulskio: vertėja ispanų kalba nepriekaištingai perteikia itin įvairių poetų ir poečių, stilių ir poetinių formų tekstus.

C. C. Dugo vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jais ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek su šiuolaikinių rašytojų kūryba.

Premiją už užsienio literatūros vertimą į lietuvių kalbą šiemet gavo Danutė Sirijos Giraitė. Vertinimo komisiją sudarė Irena Aleksaitė, Alfonso Rascon Caballero, Birutė Jonuškaitė, Rūta Lazauskaitė, Markusas Roduneris.

Dovilė.jpg

Fotografė: © Gintarė Grigėnaitė / LRKM

Sveikiname dr. Astą Laugalienę, užtikrintai apgynusią disertaciją „Partitivity in Finnish and Lithuanian: object marking“ (mokslinis vadovas prof. Axel Holvoet). Tai pirmoji Lietuvoje disertacija iš finougristikos. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!