Gruodžio 13 d., antradienį, 17.00 val. V. Krėvės (118) aud. kviečiame bendruomenę sudalyvauti susitikime su lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodos „Iš šešėlio“ herojais: Mindaugu Kvietkausku, Vyturiu Jaručiu ir Vytu Dekšniu.
Czesław Miłosz, Adam Mickiewicz, Olga Tokarczuk – šias pavardes yra girdėjęs kiekvienas literatūros mėgėjas. Tačiau retas žino, kas juos prakalbino lietuviškai. Lenkijos institutas Vilniuje parengė parodą „Iš šešėlio“, kuria ir siekiama atkreipti dėmesį į žmones, užsiimančius vertimo menu – į tuos, kurie vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį tarpkultūriniuose santykiuose, tačiau dažnai lieka kūrinio autoriaus šešėlyje. Vertėjų paprastai nepastebi ir skaitytojai, nors būtent šių žmonių dėka skaito užsienio literatūrą jiems suprantama kalba.
Iki 2023 m. sausio pabaigos paroda veikia VU Filologijos fakulteto Rašytojų menėje – šia proga kviečiame susitikti su trimis parodos herojais ir išgirsti ne tik apie jų verstus rašytojus ir kūrinius, bet ir pasiklausyti bendros diskusijos apie lenkų literatūrą, vertimo subtilybes ir su juo susijusias istorijas. Mindaugą Kvietkauską, Vyturį Jarutį ir Vytą Dekšnį kalbins vertėja Karolina Słotwińska, lenkų filologijos studijų programos absolventė.
Susitikimas vyks lietuvių kalba.
Facebook renginys >
Apie Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodą „Iš šešėlio“
Lenkijos instituto Vilniuje parengtą parodą „Iš šešėlio“ sudaro trylikos lenkų literatūros vertėjų fotoportretai, kuriuos padarė talentingas fotografas Bartosz Frątczak.
„Rašytojų nuotraukos spausdinamos beveik visose jų knygose, o vertėjų tik pavardės dar neseniai pradėtos rašyti ant knygų viršelių. Bet juk vertėjai tokie patys kūrėjai kaip rašytojai. Todėl norėjosi juos ištraukti iš autorių šešėlio. Džiugu, kad pavyko šį sumanymą įgyvendinti, kad patys parodos herojai itin entuziastingai dalyvavo šiame projekte ir kad jie žvelgia „iš šešėlio“ ne iš niekuo neišsiskiriančių nuotraukų, o iš tikrai meniškų portretų“, – sako parodos sumanytoja Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Stefanowicz-Pecela.
Parodoje įamžinti vertėjai Irena Aleksaitė, Eugenijus Ališanka, Vytas Dekšnys, Almis Grybauskas, Vyturys Jarutis, Birutė Jonuškaitė, Regina Koženiauskienė, Mindaugas Kvietkauskas, Vidas Morkūnas, Kornelijus Platelis, Rimvydas Strielkūnas, Kazys Uscila ir Tomas Venclova. Šalia kiekvienos nuotraukos – labai skirtingi ir įdomūs parodos herojų pasakojimai apie tai, kaip jie pradėjo versti, kokie jų mėgstami autoriai, kūriniai, epochos, taip pat kita informacija. Be to, parodoje galėsite susipažinti su pačių vertėjų mintimis, koks turi būti šio amato atstovas.
Dažnas vertėjas nuotraukoje užfiksuotas su kokiu nors daiktu, ne vienas – su gana neįprastu, nes kiekvienas buvo paprašytas į fotosesiją atsinešti vertėjo amuletą ar daiktą, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su vertimu, be kurio negalima pradėti dirbti, kuris padeda versti, kuris turėjo įtakos renkantis vertėjo profesiją ar panašiai. Šie daiktai aprašyti viename iš šešiolikos 1×2 m dydžio parodos stendų.
„Neįtikėtinas potyris susitikti su plunksnos žmonėmis, kurie paprastai lieka nematomi. Jų darbas toks, kad sėdi pasislėpę tarp iškoduojamos ir vėl užkoduojamos teksto autoriaus minties. O dabar ištraukti iš to šešėlio stovi su artefaktu, kuris dažnai būna vienintelis liudininkas, matantis juos triūsiant. Kantriai stovi, kol žybsint tūkstančiams blyksnių baigsiu idealaus mano įsivaizduojamo teksto alchemikų paveikslo paieškas“, – pasakoja portretų autorius Bartosz Frątczak.
Parodą apipavidalinusi Magdalena Zygier, sužavėta puikiais portretais, norėjo, kad ne motyvai, linijos ar kiti elementai, o būtent nuotraukos atsirastų pirmame plane. Tokį efektą jai pavyko pasiekti naudojant išraiškingas spalvas, kurios dar labiau pritraukia ir įtraukia žiūrovą. Be to, pasirinktos įvairios spalvos kiekvienai nuotraukai suteikia vis kitokį charakterį, dėl to paroda neatrodo kaip vientisa susiliejusi masė. Taip pat spalvos pabrėžia vertėjų individualumą. „Dar vienas argumentas parodoje naudoti įvairias spalvas – noras pabrėžti kiek žaismingas, neklišines nuotraukas, kuriose ne vienas herojus nori prajuokinti žiūrovą, atskleisdamas nelabai rimtas savo asmenybės puses. Manau, kad spalvos šiai parodai suteikia lengvumo ir tam tikrą charakterį“, – paaiškina Magdalena Zygier. Dailininkės nuomone, pavyko sukurti įdomią kompoziciją – portretuose žmonių dydis artimas natūraliam, tad vertėjų akys turėtų susitikti su parodos lankytojų akimis.
Pasirodė nauja Fakulteto mokslininkių prof. dr. Meilutės Ramonienės, dr. Eglės Gudavičienės, dr. Ingos Hilbig, dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir prof. dr. Loretos Vilkienės parenga kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (Vilniaus universiteto leidykla).
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti 
Projektas vykdomas pagal Erasmus+ KA220 programą.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti 
Ką tik iš spaustuvės – naujas, dvikalbis knygos „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza Tom pierwszy“ leidimas, prie kurio prisidėjo ir Filologijos fakulteto mokslininkės: knygą išvertė profesorė Regina Koženiauskienė, vieną iš įvadinių straipsnių parašė profesorė Brigita Speičytė.. Tai pirmosios poeto knygos, išleistos 1822 m. ir laikomos Romantizmo Lenkijoje ir Lietuvoje pradžia, kuriam šiemet sukanka 200 metų, jubiliejinis leidinys.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti 
