Naujienos

Laisvėjant karantino sąlygoms, duris atveria Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje esanti Parodų salė. Nuo balandžio 13 d. Parodų salėje veikia Lietuvos bibliotekininkų draugijos pristatoma Marinos Cavazza‘os (nuotraukos) ir VU Filologijos fakulteto docentės dr. Eglės Kačkutės (tekstas) paroda „(Dirbančios) motinos portretas“ apie išsilavinusių motinų migrančių gyvenimo ir profesinius pasirinkimus bei galimybes.

Paroda kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros ir motinystės ir/arba tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos, profesionalių ekspatriančių motinų ir tėvų portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Juose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, ir jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių unikalių, jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI amžiuje moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir į vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus?

Paroda jau rodyta Italų kultūros institute Budapešte, Jungtinių Tautų rūmuose, Tarptautinėje darbo organizacijoje ir Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje ir Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje (ETH). Parodos pagrindu išleista knyga Portrait d‘une mère (qui travaille)/Portrait of a (Working) Mother (Ženeva: Georg, 2019).

Daugiau informacijos apie parodą, vaizdo įrašus su autorių interviu rasite ČIA.

Parodą organizuoja: Lietuvos bibliotekininkų draugija.
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Sveikiname Filologijos fakulteto UKI lektorę Jeleną Kirejevą, 2021 04 15 sėkmingai apgynusią eksternu parengtą daktaro disertaciją tema: Šnekos žanras „barniai“: konstitutyviniai požymiai (remiantis šiuolaikine anglų ir rusų drama). Disertantės mokslinė konsultantė – prof. habil. dr. Eleonora Lassan.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

2021 m. balandžio 13 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas, kuriame buvo renkami LMA tikrieji nariai. Priimtas nutarimas Nr. 3, kuriame skelbiama, kad LMA tikrąją nare Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje išrinkta Filologijos fakulteto dėstytoja prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė (lietuvių literatūra). Sveikiname!

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje nariais taip pat išrinkti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai prof. dr. Albinas Kuncevičius (archeologija), dr. Darius Staliūnas (istorija), dr. Dalia Klajumienė (menotyra).

Balandžio 15 d., ketvirtadienį, 11:45 val. kviečiame į naujos Utrechto tinklo iniciatyvos What is new at Utrecht Network universities pristatymą. Šios iniciatyvos metu tinklui priklausantys universitetai turi galimybę kitiems kolegoms pristatyti savo įgyvendinamus projektus, naujoves ir t. t. Balandžio 15 d. Koimbros universiteto Portugalijoje atstovai pristatys Europos universitetų iniciatyvos tinklą EC2U, kuriame dalyvauja. 

Prisijungimo nuoroda >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. balandžio 16 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

• Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
• Fakulteto 2020 m. finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
• Prioritetinių tematikų poreikis priimant į doktorantūros studijas.
• Doktorantų seminarų klausimas.

Balandžio 13 d., antradienį, 17.00-18.30 val. kviečiame bendruomenę į Skandinavistikos centro organizuojamą prof. A. Libermano paskaitą apie skandinavų priegaidžių kilmę – Thoughts on the Unknown (and Probably Unknowable) Origin of the Scandinavian Accents.

Prisijungimo nuoroda >

Daugiau informacijos >

Balandžio 12-13 dienomis MS Teams aplinkoje vyks Skandinavistikos centro seminaras Kas yra posthumanizmas? Ekologijos problematiką, gamtos, technologijų, medijų ir žmogaus identiteto sankirtas šiuolaikinėje literatūroje pristatys pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos universitetų. Visi pranešimai bus skaitomi skandinavų kalbomis, o vienas – anglų kalba.

Kviečiame dalyvauti baigiamojoje seminaro diskusijoje, kuri vyks balandžio 13 d. 17 val. anglų kalba. Diskusiją moderuos dr. Atėnė Mendelytė.

Seminaro programą ir prisijungimų nuorodas rasite čia >

Vilniaus universiteto vykdomas "MotherNet" projektas organizuoja Motinos dienai skirtą nuotraukų konkursą.

Antrus metus besitęsianti pandemija esmingai pakeitė visų dirbančių suaugusiųjų ir vaikų santykių dinamiką. Karantino laikotarpiu daugiau nei bet kada iki šiol motinos vienu metu atlieka vaikų auginimo ir profesines užduotis.

Motinos dienos proga kviečiame pasidomėti, kaip tai atrodo vaikų akimis.

Artėjant šių metų Motinos dienai, kviečiame vaikus nufotografuoti namuose dirbančias savo mamas.

Nuotraukų lauksime adresu iki balandžio 23 d.

Atrinktas nuotraukas apdovanosime prizais ir demonstruosime Vilniaus universiteto #MotherNet projekto interneto puslapyje, FB paskyroje ir Motinos dienai skirto viešo nuotolinio renginio metu 2021 m balandžio 29 d. 15 val.

Trims laimėtojams padovanosime po 200 EUR vertės kuponą maloniam vakarui (su nakvyne viešbutyje)

Daugiau informacijos:

https://www.mothernet.eu/lt/ 

Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra skelbia apie konferenciją Colloquium Balticum XVIII Vilnense: Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje, kuri vyks lapkričio 11-13 dienomis, Vilniaus universitete. Šimto metų sukaktis, kai Homero „Odisėja“ pasirodė lietuviškai (vert. Jeronimas Ralys, 1921 m.) yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją, jos Wirkungseschichte, įvairiausiais pavidalais.

Pranešimai apims tokias temines sritis:

• Kultūros istorija: Homero kaip archetipinio poeto įvaizdis (Antika, Renesansas, Romantizmas, modernistinė bei postomoderni įvaizdžio dekonstrukcija); Homeras ir krikščionybė; Homeras ir jo epų siužetai vaizduojamajame mene bei kinematografijoje; Homero vaizdinys nevakarietiškose kultūrose; Homeras moderniosios Graikijos kultūrinėje savimonėje.
• Literatūros istorija: homerinių įvaizdžių ir tematikos plėtotė Antikos literatūroje; romėniškoji homerinių epų paradigmos recepcija ir imitacija; Homero temų recepcija ir transformacija šiuolaikinėje literatūroje; Homero epai kaip literatūrinės kritikos ir polemikos objektas.
• Filosofijos istorija: homerinio epo vertybės ir jų kaita Antikos pasaulyje; Homero kūrybos filosofinė kritika ir reabilitacija klasikinėje graikų filosofijoje nuo ikisokratikų iki neoplatonizmo; filosofinės Homero analizės transformacija lotyniškojoje kultūroje; Homero epų alegorizacija ir kitokie galimi skaitymai.
• Nacionaliniai Homero kūrinių vertimai: pirmieji vertimai į nacionalines kalbas, jų specifika, recepcija; Homero epai kaip nacionalinės kultūros elementas; vertimų tipologija ir kaita; šiuolaikinis skaitytojas ir eiliuoto epo percepcija.

Konferencijos tinklalapis www.cb18.flf.vu.lt. Daugiau informacijos – netrukus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiame Kalbos klube+ dalyvauja BKKI Baltistikos katedros docentė dr. Galina Miškinienė, kuri pasakoja apie Lietuvos totorių raštiją ir jos ypatumus.

Kviečiame žiūrėti >

Kovo 20 d. visas pasaulis mini kaip Frankofonijos dieną, kuri jungia tuos kraštus, kur tik yra frankofonų. Šiandien prancūzų kalbą kasdieniame gyvenime vartoja daugiau kaip 600 mln. žmonių, ir tai yra antroji kalba pasaulyje po anglų kalbos, paplitusi ne tik savo tėvynėje. Neatsitiktinai Prancūzų institutas ir kitos Lietuvos institucijos visą kovo mėnesį organizavo įvairius renginius, susijusius su Frankofonija. Į šią veiklą įsitraukė ir Prancūzų filologijos katedra ir šios studijų programos studentai. Žinoma, visi renginiai vyko nuotoliniu būdu, bet jie irgi susilaukė nemažo susidomėjimo.                                                            

Kovo 4 d. buvo surengtas prancūzų kalbos diktanto konkursas. Kadangi šiemet Frankofonijos tema: „Moterys ir Frankofonija“, atitinkamą tekstą konkursui parinko lekt. Lina Perkauskytė, o diktanto tekstą skaitė mūsų katedroje dirbanti lektorė iš Prancūzijos Juliette Fincias. Konkurso nugalėtojomis paskelbtos III k. studentė Miglė Cemnolonskaitė ir II kurso (pažengusiųjų grupė) Dobilė Kisieliūtė. Beje, jas skyrė tik viena klaida. Trečios vietos komisija nutarė neskirti, nes diktante, pretendavusiame į ją, buvo pernelyg daug klaidų.                                  

Kovo 10 d. asist. dr. Miroslavas Stasilo su prancūzų filologijos I ir II k. studentais surengė vakarą „Ar kalbate prancūziškai? Jos – daugiskaita“, skirtą žymioms prancūzų moterims: Georges Sand, Simone՚ai de Beauvoir, Marguerite՚ai Yourcenar ir kt. Taip pat buvo pristatytos kitų tautybių moterys, kurios garsino Prancūziją: Marie Sklodowska-Curie, Julia Kristeva ir kt. IV kurso studentė Deimantė Širmulytė pravedė pamokėlę „Kokia giminė – vyriška ar moteriška?“              

Kovo 12 d. Prancūzų institute paskaitą skaitė doc. dr. Eglė Kačkutė „Motinystė, migracija ir karjera frankofoniškoje Šveicarijoje“, kurioje ji taip pat ta tema kalbino Prancūzijos ambasadorę Lietuvoje Claire՚ę Lignières-Counathe ir JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narę prof. dr. Dalią Leinartę.           

Kovo 15 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje prof. dr. Dainius Vaitiekūnas kalbino prof. dr. Genovaitę Dručkutę tema „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, kur profesorė kalbėjo apie savo gyvenimo svarbiausią pasirinkimą – prancūzų literatūrą.

Kovo 17 d. buvo paskelbti eilėraščio vertimo konkurso rezultatai. Šiais metais studentams teko versti prancūzų poeto Pierre՚o Reverdy eilėraštį „Žmogus ir laikas“. Geriausiu pripažintas II k. (pažengusiųjų grupė) studentės Silvijos Zujūtės vertimas, antroji vieta atiteko II k. (pažengusiųjų grupė) studentei Giedrei Bružaitei, o trečioji – I k. studentei Simonai Bizunovičiūtei.

Kovo 17 d. Kupiškio savivaldybės bibliotekoje prof. dr. Genovaitė Dručkutė aptarė lietuvių kilmės prancūzų poeto Oskaro Milašiaus kūrybą.            

Kovo 18 d. įvyko fakulteto Kalbų vakaras, kuriame šnekamosios prancūzų kalbos vingrybes aiškino prancūzų filologijos II k. studentai Vakarė Petrauskaitė, Justina Mieldažytė ir Kasparas Gervė. Jiems tas paslaptis atskleidė lektorės Lina Perkauskytė, Deimantė Baikštienė, Juliette Fincias ir studentų pristatymą moderavęs asist. dr. Miroslavas Stasilo.

Kovo 22 d. Vilniaus Rotušėje prof. dr Vytautas Bikulčius skaitė paskaitą „Gyvenimas kaip menas: Simone՚a de Beauvoir ir Leïla Slimani“, kur visus labiausiai domino S. de Beauvoir  ir Jeano-Paulio Sartre՚o meilės sutartis.                           

Kovo 23 d. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prof. dr. Vytautas Bikulčius žiūrovus ir klausytojus supažindino su populiariausiais romanais, kuriuos šiandien skaito prancūzai.                                             

Kovo 25 d. Prancūzų institute prof. dr. Vytautas Bikulčius pristatė savo verstą belgų rašytojo Jeano-Philippe՚o Toussaint՚o romaną „Mylėtis“. Beje, šio rašytojo motina – lietuvė, o jo senelis – Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Pokalbį moderavo literatūros kritikė Elžbieta Banytė.                                                                    

Tokie buvo Frankofonijos aidai Vilniaus universite. Doc. dr. E. Kačkutės, prof. dr. G. Dručkutės, prof. dr. Vyt. Bikulčiaus paskaitas, Kalbų vakarą galima ir dabar rasti Filologijos fakulteto, Prancūzų instituto, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Vilniaus Rotušės, V. Kudirkos bibliotekos facebook puslapiuose.                       

Tuo pačiu supažindiname su Silvijos Zujūtės verstu Pierre՚o Reverdy eilėraščiu:

Pierre Reverdy

Žmogus ir laikas

Vakaras

            Pasaulis tuščiaviduris

            Vos matyti švieselė

Žybteli delnas ant žemės

Ir po sruogom kaktos blyškumas

Atsiveria durys į dangų

                  Tarp dviejų medžių kamienų

Paklydęs raitelis žvelgia į tolį

            Į visa, ką nuneša vėjas

            Į visa, kas nutrūksta ir lekia

                        Slepias

                             Pradingsta

                             Už namo pastolių

Tada lietaus lašai krinta

Tai skaičių bėgančios virtinės

                             Slysta

            Gūra anapus šlaito į jūrą          

Ciferblatas atvertas

Erdvėje be kliūties visa srūva

            Žmogus per stipriai laikos žemės

            Klaidina paukštį oro lengvumas

 VU leidykla išleido BKKI Polonistikos centro doc. dr. Irenos Fedorovič, doc. dr. Miroslavo Davlevičiaus ir doc. dr. Kingos Geben (TKI) parengtą mokslinių studijų rinkinį Pod znakiem Orła i Pogoni. Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego: Zbiór studiów / Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje: mokslinių darbų rinkinys / – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021. – 608 p. ISBN 978-609-07-0580-3 (spausdinta knyga) ISBN 978-609-07-0581-0 (skaitmeninis PDF).

Rinkinį sudaro 5 teminės dalys: Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija XIX amžiaus tyrinėjimuose; Stepono Batoro universiteto veiklos aspektai; Erdvės interpretacija XX ir XXI amžių perspektyvoje; Kultūrinio ir kalbinio paribio aspektai.

Kviečiame susipažinti su jame publikuotais straipsniais >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. kovo 26 d.  posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Fakulteto 2020 m. finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
4. Filologijos fakulteto 2021 m. veiklos plano tikslinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
5. Atnaujintų Institutų nuostatų tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. Atnaujinto Skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašo svarstymas (prof. Irina Melnikova, 10 min.).
7. Literatūrologijos MA SPK sudėties tikslinimas (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Darbo grupės dėl lektorių padėties Filologijos fakultete informacija (dr. Aistė Kučinskienė, 15 min.).
9. Kreipimasis dėl 0,8 koeficiento taikymo seminarų 2, 3 ir kt. grupėms (prof. Meilutė Ramonienė, 10 min.).
10. Diskusija dėl doktorantų seminarų (prof. Meilutė Ramonienė, 10 min.).

Dar daugiau džiugių naujienų, jei esi 9-12 klasių moksleivis: kviečiame Tave į nuotolinį latvių kalbos kursą su nuostabia dėstytoja, viena iš vadovėlio lietuviams „Skaidrs!“ autorių Egle Žilinskaite-Šinkūniene.

Per šį kursą sužinosi, ar ežiai Latvijoje tikrai yra „adatų galvos“, o begemotai – „Nilo žirgai“, pasiklausysi ne vienos dainos ir sužinosi, kodėl latviai duonos sriubą laiko desertu. Be to, kalbą mokysiesi iš nuotaikingo naujo vadovėlio, kurį Tau padovanosime. Neabejojam, kad bus smagu! Arba, kaip pasakytų latviai, BŪS JAUTRI!

Registracija iki kovo 25 d. > 

Turi klausimų? Rašyk

Kviečiame dalintis su tais, kam galėtų būti įdomu!

Mieli kolegos,

Pavasarėjant dažniau žvelgiame į dangų. Pavasarėjant švenčiame savo šalies Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Tai įstabiai dienai šiemet sueina trisdešimt vieneri. Sveikindama jus visus su šia širdžiai miela švente noriu palinkėti, kad šviesėjančiame danguje matytume viltį, kurtume, dirbtume kartu ir nepamirštume būti budrūs, įvertintume tai, ką jau turime, kas esame. Pakelkime galvas nuo kasdienybės rūpesčių ir džiaukimės augančiais vaikais, sodinamais sodais ir stiprėjančia savo valstybe.

Su švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė
Inesa Šeškauskienė

Kovo 12 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą The Language Faculty. Kartu su prof. dr. A. Holvoet ir dr. V. Panov bus aptarti du garsūs žmogaus įgimto kalbinio gebėjimo kilmės ir pobūdžio klausimui skirti straipsniai – Hauserio, Chomsky'o ir Fitcho bei Pinkerio ir Jackendoffo. Abu tekstai prisegti, taip pat juos galite rasti ir Teams grupėje >

Pinker, Jackendoff tekstas >

Hauser, Chomsky tekstas >

Kovo 5 d. vykęs seminaras buvo skirtas grįžimui prie anksčiau pradėtos XX a. lingvistinių krypčių apžvalgos ir seminare buvo kalbama generatyvizmą. Seminaras buvo įrašytas, tad norintieji gali pasiklausyti įrašo Teams grupėje. 

Kviečiame dalyvauti šeštoje Báltų akademijoje! Šiemet ji neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir keliasi į interneto erdvę.

Jei domiesi kaimynine Latvija arba, priešingai, nieko apie ją nežinai, kviečiame Tave kiekvieną kovo antradienį 17.30 val. prisijungti ir sužinoti šį bei tą naujo apie baltų kalbas bei Latviją ir jos kultūrą.

Kovo antradienių vakarais su visais bendraus ir įdomių dalykų papasakos puikūs lektoriai, tad nepraleiskite progos pasiklausyti profesionalių paskaitų.

Nors akademija sukurta orientuojantis į moksleivius, šiemet paskaitos atviros, laukiame ir kitų besidominčių.

Facebook renginys > Jame rasite ir ZOOM prisijungimo nuorodą. 

Programa:

Lietuvos mokslo taryba, siekdama paremti produktyviai studijuojančius doktorantus, kiekvienais metais skelbia kvietimą doktorantams teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais ši parama skirta ir Pizos bei Vilniaus universitetų jungtinio vadovavimo doktorantei Julijai Šabasevičiūtei (vadovai prof. dr. Pietro U. Dini ir doc. dr. Diego Ardoino). Pizos universiteto FiLeLi instituto ir VU ARKSI ir Italų kalbotyros ir literatūros katedros doktorantė yra viena iš penkių Lietuvos humanitarinių mokslų srities doktorantų  ir vienintelė Vilniaus universiteto doktorantė  humanitarė, šiais metais gavusi šią paramą.

Kovo 3 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų dalykinis reitingas QS World University Rankings by Subject 2021, kuriame Vilniaus universitetas išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų kryptyse. Šiemet VU įvertintas 36 studijų kryptyse iš 51, rodikliai išliko stabiliai aukšti. Ypatingai gerai buvo įvertinta viena iš Filologijos fakultete vykdomų studijų krypčių – lingvistika.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU išlieka fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta) ir menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta) srityse.

Humanitarinių mokslų srityje VU ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama lingvistika, šiemet atsidūrusi 251–300 vietoje, ir pralenkusi kitų sričių VU kryptis. Fizinių mokslų srityje tiek pat metų geriausia išlieka fizikos ir astronomijos kryptis (301–350 vieta). Antrus metus iš eilės puikiai vertinama ir cheminės inžinerijos kryptis (351–400 vieta).

Sudarant šių metų QS pasaulio universitetų studijų krypčių reitingą, iš viso buvo vertinamos 1453 pasaulio institucijos, 51 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų, socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.