Naujienos

Kovo 3 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų dalykinis reitingas QS World University Rankings by Subject 2021, kuriame Vilniaus universitetas išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų kryptyse. Šiemet VU įvertintas 36 studijų kryptyse iš 51, rodikliai išliko stabiliai aukšti. Ypatingai gerai buvo įvertinta viena iš Filologijos fakultete vykdomų studijų krypčių – lingvistika.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU išlieka fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta) ir menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta) srityse.

Humanitarinių mokslų srityje VU ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama lingvistika, šiemet atsidūrusi 251–300 vietoje, ir pralenkusi kitų sričių VU kryptis. Fizinių mokslų srityje tiek pat metų geriausia išlieka fizikos ir astronomijos kryptis (301–350 vieta). Antrus metus iš eilės puikiai vertinama ir cheminės inžinerijos kryptis (351–400 vieta).

Sudarant šių metų QS pasaulio universitetų studijų krypčių reitingą, iš viso buvo vertinamos 1453 pasaulio institucijos, 51 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų, socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas. 

Kovo 4 d., ketvirtadienį, 14.00 val. įvyks Lietuvos mokslo premijų komisijos vasario pradžioje paskelbtų 2020 m. Lietuvos mokslo premijų laureatų diplomų teikimo iškilmės. Džiaugiamės, kad už nuopelnus mokslui įvertinti ir Vilniaus universiteto mokslininkai, taip kurių – ir mūsų Fakulteto dėstytoja. 

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų kategorijoje, už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“ Lietuvos mokslo premija skirta Filologijos fakulteto profesorei dr. Daliai Satkauskytei.

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir produktyviai dirbantiems mokslininkams skatinti. Ne daugiau kaip septynios premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gauti gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.

Renginį nuotoliniu būdu stebėti galima čia.

Kovo 4 d., ketvirtadienį, nuo 9.30 val. kviečiame bendruomenę prisijungti prie tarptautinės konferencijos „Vertimo technologijos. Kaip suprasti, priimti ir prisitaikyti“ (Translation Technologies – Understand, Embrace, Adapt).

Prisijungimo nuoroda >

Konferencijos programa >

Prieš 400 metų pasirodė vieno aktyviausių latvių XVII a. raštijos veikėjų Georgo Elgerio parengta knyga – giesmynas Geistliche Catholische Gesänge (1621), kurio vienintelis šiuo metu žinomas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis latvių katalikiškas giesmynas, užimantis labai svarbią vietą raštijos latvių kalba istorijoje – jame pirmą kartą giesmės buvo verčiamos rimuotai bei vartojami tokie latviški refrenai kaip žūžu žūžu ar līgo līgo. Pažymėdami šią progą, birželio 4 dieną Baltistikos katedroje organizuojame mokslinį seminarą, kurį palydės ir Elgerio darbų bei kitų latviškų leidinių paroda. Visus besidominčius Elgeriu ir jo darbais kviečiame dalyvauti ir skaityti pranešimą (30 min.). 

Trumpą pranešimo anotaciją (500–1000 sp. ž.) prašome atsiųsti iki gegužės 1 d. adresu

Seminaro kalbos: lietuvių, latvių ir anglų.

Priklausomai nuo galimybių, seminaras vyks mišriu arba nuotoliniu būdu.

Plačiau apie Elgerį ir jo knygą Vilniaus universiteto bibliotekoje > 

Ištraukos iš giesmyno > 

LV

Pirms 400 gadiem nāca klajā Georga Elgera dziesmu grāmata Geistliche Catholische Gesänge (1621), kuras vienīgais pašlaik zināmais eksemplārs tiek glabāts Viļņas Universitātes bibliotēkā. Atzīmējot jubileju, šī gada 4. jūnijā VU Baltistikas katedrā tiks rīkots neliels zinātniskais seminārs, ko papildinās Elgera kā arī citu latviski izdotu grāmatu izstāde. Visi, kuri interesējas par Elgeru un viņa darbiem, tiek aicināti piedalīties ar referātu (30 min.).

Lūdzam atsūtīt īsu referāta anotāciju (500-1000 zīmju) līdz 1. maijam uz

Semināra valoda: lietuviešu, latviešu un angļu.

Atkarībā no situācijas, seminārs notiks jauktā vai tikai attālinātā veidā.

2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d.  Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.

Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.

Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai“ (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14^th to 21^st Centuries: the Latest Researches).

Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje > 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. vasario 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Dekano pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 30 min.).
4. Filologijos fakulteto Strateginio plano tikslinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
5. Fakulteto mokslininkų kandidatūrų teikimas Skatinimo už reikšmingus mokslo pasiekimus 2020 m. konkursui. 

Vasario 19 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į TKI seminarą Publikavimo etika, kurį ves doc. dr. Jurga Cibulskienė.

Publikavimo etikos klausimai visuomet išlieka aktualūs akademinei bendruomenei – mokslininkams, tyrėjams, dėstytojams, studentams. Šiame seminare doc. dr. J. Cibulskienė pasidalins patirtimi, įgyta darbo grupėje, rengiant publikavimo gaires, užsakytas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos. Jomis siekiama supažindinti akademinę bendruomenę su vyraujančiomis tarptautinėmis publikavimo etikos nuostatomis, kurios taikomos visoms publikavimo procese dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims. 

Patirtimi pasidalinti ir diskutuoti bus kviečiami ir seminaro dalyviai.

Seminaras vyks TKI MS Teams kanale. Norintieji prisijungti kviečiami rašyti .

Mieli kolegos, 

Vasario šešioliktąją švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – šiemet jau 103 metines. Sveikinu jus visus ir tikiu, kad vasario pūgos ir gilus šiųmetis sniegas ar visą pasaulį užklupusi pandemija neprislopins noro džiaugtis ir didžiuotis savo valstybe, nuėjusią nelengvą kelią. Visiems linkiu sužvarbusiame lange pamatyti pirmiausia ryškią saulę, o ne nutvilkantį šaltį. Dalinuosi Estijos kolegų man pernai atsiųstu atviruku būtent šia proga. Jis pasirodė man toks mielas, kad negaliu jo pasilikti tik sau.

Gražios šventės!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

Su liūdesiu pranešame, kad 2021 m. vasario 10 d. Halėje, sulaukusi 87-erių, mirė garsi Vokietijos baltistė prof. dr. Gertrūda Benzė (Gertrud Bense).

1933 m. Mažojoje Lietuvoje, Pilkalnyje (dab. Dobrovolskas, Kaliningrado sritis) gimusi Gertrūda Benzė po Antrojo pasaulinio karto atsidūrė Lietuvoje, kur priglausta ūkininkų išmoko lietuvių kalbos. Vėliau atsidūrusi Vokietijoje baigė Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetą. 1961 m. G. Benzė apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę ir Halės-Vitenbergo universitete dėstė iki 1993 m., taip pat ir lietuvių kalbą, kurios kursui parengė mokomąją lietuvių kalbos gramatiką (išleisti trys leidimai).

Daugelis G. Benzės publikacijų skirta Mažosios Lietuvos raštijos istorijai. Pradėjusi nuo studijos apie XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuviškų dokumentų kalbą mokslininkė gilinosi į įvairius šio krašto kultūros istorijos aspektus: atskleidė Karaliaučiaus universiteto svarbą lietuvių raštijai ir kultūrai, lietuvių nuopelnus Karaliaučiaus universitetui, analizavo Rytų Prūsijos vokiečių ir lietuvių filologų veiklą XVIII–XIX a., parengė vieno Prūsų Lietuvos teksto, unikumo, virtualią skaitmeninę publikaciją. Kalbininkę ypač domino Mažosios Lietuvos giesmynai – ištyrusi atskirų giesmių tekstų evoliuciją, giesmynų rengimo tradiciją nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki 1936 m. Pagerintų giesmių knygų bei 1997 m. Giesmių ir maldų knygelės parengė monografiją apie XVIII a. Prūsų Lietuvos giesmių istoriją, koncentruodamasi į Halėje saugomą Fabiano U. Glazerio giesmyną.

G. Benzė taip pat tyrė Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istoriją, domėjosi Augusto Frydricho Poto veikla, jo idėjomis bei palikimo sklaida, jai artima buvo Kristijono Donelaičio problematika. Baltistė tęsė ir gramatinės lietuvių kalbos  sistemos tyrimus – pirmoji lietuvių kalbotyroje tyrė klausiamuosius sakinius nedialoginėje kalboje, taip pat buvo daugelio lituanistikos veikalų recenzijų autorė.

Pasak G. Benzės mokinės prof. dr. Christianės Šiler (Christiane Schiller), netekome ne tik produktyvios mokslininkės, bet ir atsidavusios mentorės bei nuoširdaus žmogaus. Dirbdama Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitete ir vėliau ji nuolat rūpinosi baltistikos reikalais. Vokietijos Baltų studijų draugijos surengtose konferencijose Halėje 2017 m. ir Volfenbiutelyje 2018 m. buvo pagerbti G. Benzės nuopelnai baltistikai. 

Išsamus Gertrūdos Benzės gyvenimo aprašymas ir jos publikacijų sąrašas paskelbtas prof. dr. Ch. Šiler straipsnyje „Zum 80. Geburtstag von Gertrud Bense“ žurnale Archivum Lithuanicum 15 (2013), 555–570 >

Baltistikos katedra

2021-uosius Seimas yra paskelbęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis. Apie šiandieninę Lietuvos totorių kalbos ir kultūros situaciją – rašytojo Mindaugo Peleckio pokalbis su orientaliste, turkologe, vertėja, totorių paveldo tyrinėtoja ir mūsų Fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Visą pokalbį skaitykite skaitykite kulturpolis.lt >

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 14.30 val. MS Teams aplinkoje bendruomenės narius kviečiame į UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedros lekt. Vitalijos Jankauskaitės-Jokūbaitienės seminarą Technologijų panaudojimas nuotolinio mokymo(si) procese: Robert O'Dowd įžvalgos ir praktika.

Seminaro metu bus dalinamasi žiniomis, kaip integruoti virtualias aplinkas bei priemones ir jų pagalba interaktyviai perteikti dėstomą medžiagą, įtraukti studentus į aktyvų, prasmingą  bendravimą ir bendradarbiavimą   sinchroniniu/ asinchroniu nuotolinio mokymo(s) metu. Pranešimas remsis kursų medžiaga, pasidalinta lektoriaus Robert O'Dowd  iš Leono iniversiteto. Užsiregistravusiems dalyviams bus galimybė gauti metodinę medžiagą, patalpintą Moodle. 

Į seminarą prašome registruotis iki vasario 22 d. (dalyvių skaičius ribotas) el. paštu: . 

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 13 d. iki gegužės 8 d. kas antrą šeštadienį. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru >, taip pat daugiau informacijos rasite VU Rusų filologijos katedroje > 

Paskaitos vyks online per Microsoft Teams platformą nuo 11.00 val.

Išankstinė registracija būtina > Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21.00 val. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui:  

Paskaitų programa rusų kalba >

Paskaitų programa lietuvių kalba > 

Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris „Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti! Numerio prieiga internete >

Straipsniai

Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)

Recenzijos

Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook)

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Vasario 16-17 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Anajašo Zajončkovskio mirties metines“ (Narodziny turkologii we Wschodniej Europie i jej znaczenie dla mniejszości turkijskich. 50 rocznica śmierci prof. Ananiasz Zajączkowskiego i 80 rocznica śmierci Leona Kryczyńskiego / The Beginnings of Turkology in Eastern Europe and its Importance for Turkic minorities. Commemorating the 50th anniversary of. Prof. Ananiasz Zajączkowski’s and the 80th anniversary of Leon Kryczyński deaths).

Konferencijos puslapis > 

Konferencijos plakatas anglų kalba >

Konferencijos programa lenkų ir anglų kalbomis >

Vakar Lietuvą pasiekė liūdna žinia – sausio 23-iąją mirė šveicarų baltistas ir slavistas, kalbų ir literatūrų tyrinėtojas, Berno universiteto profesorius Janas Peteris Locheris (1934-2021).

Studijų metais Berne savarankiškai pramokęs lietuvių kalbos, 1961-aisiais jis tobulinosi Pensilvanijos universitete Filadelfijoje pas garsius lituanistus Antaną Salį ir Alfredą Seną. Tuo metu užmezgė ryšius ir su Vilniaus universiteto mokslininkais: profesoriui Jurgiui Lebedžiui siuntė naujausius Vakaruose išleistus literatūros teorijos veikalus, pats skaitė, tyrinėjo, vertė iš profesoriaus gautas Janinos Degutytės ir kitų lietuvių poetų knygas.

1970-aisiais Janas Peteris Locheris stažavosi Vilniaus universitete pas Jurgį Lebedį, asmeniškai susipažino su Lietuvos kalbininkais, literatūrologais, rašytojais. Grįžęs į Šveicariją Berno universitete ėmė kurti baltų kalbų ir literatūrų tyrimų tradicijas: pats čia dešimtmečius dėstė lietuvių kalbą, sudomino baltistika jaunuosius šveicarų mokslininkus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, su savo mokiniais veik kasmet atvykdavo į mūsų krašte rengiamas užsienio lituanistų vasaros stovyklas. Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „baltistikos centras Berne tuo metu buvo atraminis, vadovaujamas labai plačių akiračių mokslininko, tikro filologo, natūraliai jungusio kalbos ir literatūros tyrimus“.

Janas Peteris Locheris tyrinėjo ir nykstančias Sibiro tautų kalbas, ir indoeuropiečių sąvokos „tauta“ atsiradimo istoriją, ir šios sąvokos vartojimą Simono Daukanto raštuose, ir Andrejaus Platonovo prozą, ir Sigito Gedos, Vytauto Bložės, Antano Kalanavičiaus, Vlado Braziūno, Eugenijaus Ališankos poeziją. Buvo tikru lietuvių literatūros ambasadoriumi Šveicarijoje. Ne tik vertė lietuvių poeziją į  vokiečių kalbą, bet ir rūpinosi, kad ji Berne lietuviškai skambėtų: čia surengė Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, kitų lietuvių rašytojų kūrybos vakarus. Nuo 2000 metų kaip vizituojantis profesorius dėstė baltų bei slavų filologiją ir Karolio universitete Prahoje.

Lietuvių kultūra neteko skvarbaus žvilgsnio tyrinėtojo, Lietuvos mokslininkai ir rašytojai – kolegos, bičiulio. Lieka Jano Peterio Locherio nuveikti mokslo darbai, juos tęsiantys mokiniai.

Lietuvių literatūros katedra

Kalbant apie motinystę šiandienos kontekste, nuolat susiduriama su daug iššūkių ir klausimų. Kodėl vienos moterys renkasi turėti vaikų, kitos – ne, kaip motinos derina profesinį gyvenimą ir motinystę, kaip apie motinystę kalbama grožinėje literatūroje, ką moterys mano apie kitų kuriamas motinystės reprezentacijas? Su motinyste susijusios ir kitos problemos – atskirtis dėl etninės tapatybės, odos spalvos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar skurdo, iššūkiai migracijoje vaikus auginančioms motinoms ir daug kitų. Atsakymo į šiuos klausimus ieško programos „Horizontas 2020“ projekto „MotherNet“ dalyviai.

2021 m. sausio 20–22 d. nuotoliniu būdu vykusiame pirmajame Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ susitikime aptartos projekto veiklos, pagrindiniai įsipareigojimai, tačiau svarbiausias susitikimo uždavinys – sukurti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimų klasterius, kurie visą trejų metų projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus tyrinėtų, ką reiškia būti motina šiuolaikinėje Europoje, ir ugdytų VU tyrėjų kompetencijas didinant jų aktyvesnį įsitraukimą į tarptautinę projektinę ir mokslinę veiklą.

Kaip kinta motinystės sąvoka šiuolaikinėje Europoje, kuri išgyvena socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius? Kokie tarpusavyje konkuruojantys motinystės diskursai kuria mūsų suvokimą apie šiuolaikines motinas? Prie atsakymo į šiuos klausimus paieškų projekte prisideda trys VU fakultetai – Filologijos, Filosofijos ir Medicinos, todėl ir planuojami tyrimai – tarpdisciplininiai.

„MotherNet“ konsorciumo tikslas – vykdyti visapusiškus, kokybiškus motinystės tyrimus, gilinant suvokimą apie tai, kas yra motinystė šiuolaikinėje Europoje; sukurti erdvę, kuri leistų dalintis žiniomis ir ugdyti motinystės tyrimų bei tyrimų plėtros įgūdžius; imtis visuomenės dalyvavimu paremtų tarpdisciplininių tyrimų, kurie pagilintų ir transformuotų žinojimą apie motinystę: motinų patirtis ir jų reprezentacijas Europoje“, – sako projekto koordinatorė, VU Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė.

Pirmajame susitikime dalyvavo 41 mokslininkas ir 7 projektinės mokslo veiklos koordinatoriai iš Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų. Administracijos darbuotojų dalyvavimas svarbus, nes dar vienas projekto tikslas – ne tik mokslininkų, bet ir projektinės veiklos specialistų tobulėjimas dirbant kartu su užsienio partneriais.

„Man mokymai buvo labai naudingi. Kai pamatai, kaip žmonės dirba kitur, tai įkvepia ir pakelia, nors atsiranda ir kritikos sau“, – pasibaigus pirmiesiems mokymams įspūdžiais dalijosi VU Filologijos fakulteto projektinės veiklos koordinatorė ir projekto vadybininkė bei administratorė Aida Jungaitytė.

Daugiau apie projektą galite sužinoti čia. Projektas „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų.

Pristatome Lituanistinių studijų katedros sukurtą trumpą internetinį kalbos kursą užsieniečiams, skirtą prisiliesti prie lietuvių kalbos bei kultūros ir patiems savarankiškai pasimokyti kalbėti lietuviškai: https://www.olc.flf.vu.lt/

Puslapyje galima peržiūrėti trumpą filmuką, pristatantį lietuvių kalbą, išmokti kelias lietuviškas frazes, susipažinti su alfabetu, sužinoti įdomių faktų ir interaktyviai pasimokyti.

Pasaulio baltistai socialiniuose tinkluose dalijasi skaudžia žinia – sausio 22 d. eidamas 92-uosius metus mirė amerikiečių baltistas, slavistas ir indoeuropeistas, plačių horizontų mokslininkas, poliglotas, Vilniaus universiteto garbės daktaras ir LMA užsienio narys profesorius Williamas Riegelis Schmalstiegas.

Žymiausias JAV baltistas, Pensilvanijos universitete pamilęs lietuvių kalbą klausydamas emigrantų profesorių Antano Salio ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus paskaitų, o savo mokslinę karjerą pradėjęs daktaro disertacija „Slavų kalbų įtaka lietuvių kalbai“ (1956), vėliau didelį dėmesį skyrė baltų kalbų istorinei sintaksei, veiksmažodžio istorinei morfologijai (dvi monografijos, 1988 ir 2000) ir ypač prūsų kalbai. Parašyta šios kalbos gramatika (1974), skaitinių knyga (1965), dviejų tomų kritinė prūsistikos literatūros apžvalga (1976; 2015; 2-ąjį tomą Lietuvoje išleido P. U. Dinis) ir pluoštas reikšmingų straipsnių. Mokslininkas reiškėsi ir kaip slavistas bei indoeuropeistas.

Puikiai mokėdamas lietuvių kalbą Schmalstiegas per vertimus ir recenzijas supažindino mokslo pasaulį su daugeliu lituanistikos ir baltistikos veikalų. Jis nesikratė ir praktinių darbų – redagavo angliškus „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorijos“ vertimus, drauge su bendraautoriais parengė „Dabartinės lietuvių kalbos įvadą“, sulaukusį bene šešių leidimų ir ilgokai vartotą kaip vadovėlį.

Profesorius buvo aktyvus baltistų kongresų dalyvis, žurnalo „Baltistica“ autorius ir redaktorių kolegijos narys, didelis ir nuoširdus lietuvių draugas. Tikra bičiulystė jį siejo su Jonu Kazlausku, Algirdu Sabaliausku, Vytautu Ambrazu, Vytautu Mažiuliu, Zigmu Zinkevičiumi ir kitais Lietuvos baltistais. 

Visus, kuriems teko laimė bent akimirką pabendrauti su Profesoriumi Bilu, iki gyvenimo pabaigos šildys jo šypsena, atviras mėlynų akių žvilgsnis, išskirtinis geranoriškumas ir paslaugumas. Jis buvo tikras džentelmenas, iš šio pasaulio iškeliavęs apsuptas mylinčios šeimos.

Baltistikos katedra