Prasideda Academia Polonica paskaitų ciklas moksleiviams
LT
Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia dalyvauti projekte Moksliniai-edukaciniai seminarai moksleiviams ir mokytojams. ACADEMIA POLONICA
Projekto tikslas – Vilniaus universitete sukurti Academia Polonica, kurios veiklos barai būtų stiprinti ryšius su lenkų mokyklomis Lietuvoje, teikti pagalbą mokiniams ir mokytojams vykdant atnaujintas mokyklines lenkų kalbos programas, įtraukti jaunimą į akademinę veiklą siekiant padėti jiems pasirengti studijoms universitete.
Pirma Akademijos sesija vyks 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Donelaičio aud., Universiteto g. 5. Renginio pradžia: 10.00 val.
REGISTRACIJA moksleiviams, mokytojams ir visiems norintiems >>
Planuojami keli didaktiniai blokai:
- paskaita „Neakivaizdi Szymborska: apie humoristinę Nobelio premijos laureatės kūrybą“ (lektorė dr. Teresa Dalecka);
- paskaita mokytojams „Ar atnaujinta Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa atitinka XXI a. iššūkius?“ (lektorė Danuta Szejnicka) ir diskusija apie lenkų kalbos mokymo metodus vidurinės mokyklos klasėse (prof. dr. Kristina Rutkovska, doc. Kinga Geben).
Taip pat planuojami pirmosios sesijos lydimieji renginiai:
- literatūrinio konkurso dalyvių apdovanojimas;
- protmūšis.
Academia Polonica veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, fondais „Pomoc Polakom na Wschodzie“ ir „Instytut Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego“.
Literatūrinio konkurso ir protmūšio nugalėtojams prizus skirs renginio rėmėjai.
PL
+Centrum Polonistyczne Uniwersytetu Wileńskiego zaprasza do udziału w cyklicznym projekcie Warsztaty naukowo-edukacyjne dla młodzieży szkolnej i nauczycieli ACADEMIA POLONICA.
Celem projektu jest zainicjowanie nowego rodzaju przedsięwzięcia na Uniwersytecie Wileńskim – utworzenie Academii Polonica, która podstawową swoją działalność skupi na pomocy młodzieży w przygotowaniu do studiów wyższych, jednocześnie też na dokształcaniu nauczycieli, niesieniu konkretnej pomocy szkolnictwu polskiemu w procesie, kiedy zostaje wprowadzony egzamin państwowy z języka polskiego jako egzamin maturalny.
W ramach pierwszego spotkania Academii Polonica, które odbędzie się 28 lutego 2024 roku na Wydziale Filologicznym Uniwersytetu Wileńskiego, w Sali Donelaitisa, Universiteto 5, o godz. 10
REJESTRACJA dla uczniów, nauczycieli i wszystkich zainteresowanych >>
Planujemy kilka bloków dydaktycznych:
- wykład „Szymborska nieoczywista: o humorystycznej twórczości Noblistki” (lektor dr Teresa Dalecka);
- wykład dla nauczycieli „Czy odnowiona podstawa programowa języka polskiego i literatury odpowiada wyzwaniom XXI wieku?” (lektor Danuta Szejnicka) oraz omówienie sposobów nauczania języka polskiego w klasach maturalnych (prof. dr Krystyna Rutkowska, doc. dr Kinga Geben)
W ramach pierwszej sesji Akademii planujemy też wydarzenia towarzyszące:
- nagrodzenie uczestników konkursu literackiego;
- turniej intelektualny.
Działalność AP będzie realizowana we współpracy z Instytutem Polskim w Wilnie, Fundacją Pomoc Polakom na Wschodzie i Instytutem Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego.
Nagrody dla zwycięzców konkursu literackiego i turnieju ufundują sponsorzy przedsięwzięcia.



Renginio programa:

Prisistatydamas auditorijai rašytojas paminėjo, kad jo mama, sužinojusi, kur jis vyksta, papasakojo, kad jų šeimos istorijoje Vilnius yra labai svarbus miestas. Rašytojo senelis, XX a. pradžioje atvyko į Vilnių iš Kyjivo, kur neturėjo galimybės mokytis aukštojoje mokykloje, ir būtent čia įsitraukė į sionistų judėjimą ir galiausiai išvyko į tuometinę Palestiną. Susitikimo metu buvo daug kalbama apie Nevo romaną Trys aukštai, su kuriuo, kaip prisipažino rašytojas, jis iki šiol turi jautrų santykį dėl asmeniškai svarbių tėvystės, santykių šeimoje klausimų. Pirmieji romano skyriai buvo parašyti tuo metu, kai Nevo už eismo taisyklių pažeidimus neteko vairuotojo pažymėjimo ir buvo priverstas naudotis viešuoju transportu. Izraelyje viešajame transporte žmonės kalba telefonais arba bendrauja tarpusavyje labai garsiai. „Aš visada klausausi pokalbių, kurie skirti ne mano ausiai“, – sakė Nevo. Būtent tuomet jis supratęs, kad visi šie pokalbiai yra potencialios literatūrinės istorijos, kurias tik reikia užrašyti. Parašęs pirmąsias dvi dalis jis suvokė, kad savo sumanymui gali pritaikyti Sigmundo Freudo pasiūlytą triaukštę asmenybės struktūrą, kurią išdėstė ir savo knygoje. Taip Freudo dėka atskiros novelės įgijo ryšį ir tekstas tapo romanu. Diskusijoje buvo kalbėta apie rašymo procesą, atvirumo ir fikcijos santykį kūryboje, rašančiojo santykį su artimiausiais žmonėmis. Nevo juokavo, kad tai, ką jis sako, neturėtų išeiti už auditorijos sienų.























