Naujienos

Šių metų lapkričio 11 d. įvyko Tarybos rinkimai.

Toliau pateikiamas naujai išrinktų narių sąrašas pagal kategorijas:

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

• Prof. dr. Axel Holvoet (BKKI)
• Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)
• Prof. dr. Jurgis Pakerys (BKKI)
• Prof. dr. Meilutė Ramonienė (TKI)
• Prof. dr. Brigita Speičytė (LKVTI)
• Prof. dr. Paulius V. Subačius (LKVTI)
• Prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

Docentai, vyresnieji mokslo darbuotojai:

• Doc. dr. Dagnė Beržaitė (BKKI)
• Doc. dr Loreta Chodzkienė (UKI)
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (TKI)
• Doc. dr. Audronė Kučinskienė (ARKSI)
• Doc. dr. Jūratė Levina (LKVTI)
• Doc. dr. Erika Sausverde (BKKI)
• Doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI)

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

• Mokslo darb. dr. Vilius Bartninkas (ARKSI)
• Asist. dr. Eglė Gudavičienė (TKI)
• Asist. dr. Jelena Kirejeva (UKI)
• Asist. dr. Aistė Kučinskienė (LKVTI)
• Asist. dr. Audronė Šolienė (ARKSI)

Lapkričio 11–13 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje Colloquium Balticum XVIII Vilnense, skirtoje pirmajam lietuviškam Jeronimo Ralio Homero Odisėjos vertimui, pagrindinį pranešimą skaitys King‘s College London profesorė Edith Hall. Šioje paskaitoje bus trumpai apžvelgiami skirtingi kultūriniai požiūriai į Hefaisto nukaltą skydą Achilui, aprašytą XVIII-oje Iliados giesmėje, kuris jau Antikoje sulaukė įvairių interpretacijų ir nuo to laiko sukiršino ir sužavėjo epo skaitytojus. Profesorės Hall paskaitoje bus pateikiama Achilo skydo interpretacija, pritaikyta naujai mūsų laikmečio apokaliptinei nuotaikai, kurią formuoja tokie globalūs fenomenai kaip pandemija, klimato kaita, didėjantis socialinis ekonominis atotrūkis, demokratijos ir žmogaus teisių erozija bei politinė korupcija.

Antikos mokslininkas Dzenodotas manė, kad skydas taip nepritinka likusiai Iliadai, kad jį visiškai pašalino. Kiti manė, kad jis reprezentuoja Atikos regiono istoriją arba ikisokratinių kosminių meilės ir vaido jėgų alegoriją, Antikos valdovai naudojo skydą kaip galios emblemą. Vėlesni Renesanso mąstytojai skydą pasitelkė estetiniams apmąstymams apie teksto ir paveikslo skirtumus. Šis susidomėjimas pasireiškė daugybe bandymų nutapyti arba nupiešti skydo rekonstrukcijas, o nuo Šaltojo karo pradžios Achilo skydo interpretacijose ėmė dominuoti priešprieša tarp karo ir taikos. 

Tačiau baimę dėl stambaus masto tarptautinio karinio konflikto pastaraisiais dešimtmečiais ėmė keisti nerimas, kad industrinis, kapitalistinis, patriarchalinis gyvenimo būdas yra visiškai netvarus, ir kad homo sapiens yra ties katastrofos, jei ne išnykimo, slenksčiu. Kiekviena epocha į klasikinę literatūrą visada žvelgdavo iš taško, kuris atliepdavo jos pačios rūpesčius, tad profesorė Hall, besiremdama Achilo skydo svarba ekologo Aldo Leopold‘o darbuose, pasiūlys naują šio fiktyvaus artefakto interpretaciją.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba lapkričio 11 d. 10.45 val. V. Krėvės aud., VU Filologijos fakultete. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie prisijungimą ir konferenciją renginio Facebook nuorodoje >

Edith Hall yra King‘s College London Klasikinių mokslų katedros profesorė. Ji specializuojasi senovės graikų literatūroje, tyrinėja įvairius senovės graikų ir romėnų istorijos, visuomenės ir minties aspektus. Edith Hall yra pasaulinio masto etniškumo, socialinės klasės ir lyties studijų antikiniuose šaltiniuose, antikinio teatro studijų ir antikos idėjų recepcijos pasaulio kultūroje nuo Renesanso laikotarpio lyderė. Edith Hall dirbo Kembridžo, Oksfordo, Deramo, Redingo universitetuose ir Karališkajame Holovėjaus koledže. Profesorė yra išleidusi 30 knygų, dažnai pasisako radijo ir televizijos laidose, konsultuoja teatro profesionalus, skaito paskaitas visame pasaulyje ir leidžia straipsnius akademiniuose bei populiariuosiuose žurnaluose.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto premijuojamų mokslo darbų sąrašas už 2020 m. 

Parsisiųsti sąrašą >

Skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašą galima rasti Filologijos fakulteto puslapio dokumentų skiltyje >

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Eglė Žurauskaitė gins disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2014–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Irena Smetonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. habil. dr. Eleonora Lassan (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Rūta Petrauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Danguolė Satkauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/ 

Lapkričio 11-14 dienomis kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus lapų festivalyje. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė yra viena festivalio organizatorių, o festivalio metu pasaulinio garso rašytojas/us kalbins Filologijos fakulteto darbuotojos prof. Dalia Satkauskytė, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksejūnienė, doc. dr. Eglė Kačkutė ir dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Programa >

Filologijos fakultete prasidėjo dar vienas naujas edukacinis projektas - Praktisches und methodisches Handbuch für Deutsch-Unterricht Online (DUO)

Projekto Nr. 020-1-SK01-KA226-SCH-094410

Universiteto dalies projekto vadovė: doc. dr. Virginija Masiulionytė

Projekto trukmė: 2021-03-01–2023-02-28

Projekto biudžetas: 24 956,00 EUR (VU)

Finansavimas: Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos „KA226 - Partnerships for Digital Education Readiness (School education)“ lėšomis.

Projekto partneriai: Vilniaus universitetas, Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerzita Jana Evangelity Purkyně v Ústí nad Labem (Čekija), Gymnázium Janka Matúšku v Galante (Slovakija), Gymnázium Jána Hollého (Trnava, Slovakija), Gymnázium a střední odborná škola Mikulov (Čekija), Gymnázium a Střední odborná škola Dr. Václava Šmejkala (Ústí nad Labem, Čekija), Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Gabijos gimnazija.

Projekto tyrėjos VU: doc. dr. Virginija Masiulionytė (Filologijos fakultetas), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (Filologijos fakultetas), doc. dr. Aina Būdvytytė (Šiaulių akademija), projekto administratorė: Aida Jungaitytė (Filologijos fakultetas).

Šio projekto, kuriame dalyvauja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros ir Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslininkės, tikslas yra  atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) vadovą, kuriame, pagrindžiant metodiškai ir iliustruojant praktiniai pavyzdžiais, bus pristatyti įvairūs skaitmeniniai įrankiai ir jų panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Projektas taip pat apima mokymo veiklas, skirtas mokytojų ir dėstytojų skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir mokytojų, dalyvaujančių įgyvendinant projekto rezultatus, metodinei ir techninei kompetencijai ugdyti. Visas vadovas bei sukurtų užduočių ir veiklų pavyzdžiai bus laisvai prieinami internete.

2021 m. balandžio 1 d. startavo naujas tarptautinis edukacinis projektas TestU Online - nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341; https://www.enter-network.eu/project/testu/), kuriame dalyvauja VU Filologijos fakulteto komanda (dr. Ingrida Kisieliūtė, doc. dr. Anastasija Belovodskaja, doc. dr. Jelena Konickaja, Aida Jungaitytė). Projekto prioritetas – inovacinės praktikos skaitmeniniame amžiuje. Projekto siekinys – padėti pedagogams, dėstytojams, mokytojams, mokiniams mokyti(s) kalbų. Projekto tikslas – sukurti nemokamą daugiakalbę internetinę e. mokymosi platformą, kurioje būtų galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis, testus, pratimus ir pan. Kuriama platforma numato nemokamą prieigą, nemokamą turinį, nemokamas priemones, todėl tikimasi, kad projekto dalyviai sukurs platformą, kurią bus galima toliau plėtoti savarankiškai. Be to, kiekvienas mokytojas ir dėstytojas galės rasti įvairių pavyzdinių užduočių, kurias galės pritaikyti savo poreikiams ir papildyti savo turiniu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto komanda šiame projekte bendradarbiauja su Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija, https://www.bitschulungscenter.at/), Leipcigo universitetu (Vokietija). Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija, www.ikso.net), su kuria VU komanda jau bendradarbiavo kuriant interneto svetaines, tarp jų - Russky.info (https://russky.info/en), Slovake.eu (https://slovake.eu/en) ir kt. Kaip ir ankstesniuose projektuose, daugiakalbė svetainė bus prieinama įvairiomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, čekų, slovakų, lenkų, lietuvių, esperanto ir kt.

Nuo projekto pradžios jau įvyko trys projekto dalyvių susitikimai, kurių metu konstruktyviai buvo aptarti projekto tikslai ir uždaviniai, patvirtinta konkrečių klausimų sprendimo strategija, nustatytos ir aiškiai apibrėžtos dalyvių pareigos. Paskutiniame susitikime, kuris įtemptu grafiku vyko rugsėjo pabaigoje Graco mieste Austrijoje, daugiausia dėmesio skirta ne tik organizaciniams klausimams, bet ir konkrečioms projekto esmę sudarančių modelinių užduočių kūrimo problemoms ir jų techninio įgyvendinimo galimybėms. Susitikimas, kurio metu dalyviai galėjo tiesiogiai susipažinti vieni su kitais, rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus bendrame pokalbyje ir sugalvoti kūrybines užduotis, suteikė naują impulsą projekto veiklai. Norime tikėti, kad šis projektas, kaip ir anksčiau įgyvendinti projektai, taps puikia priemone mokytojams ir mokiniams!

Lapkričio 8 d., pirmadienį, 13.00 val. 111 A. J. Greimo aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro seminarą. Jame greiminės semiotikos krypties atstovas Jacques Fontanille pristatys dalį savo tyrimo, skirto politikos semiotiniams aspektams.

Išsamiau šią problematiką Fontanille aptarė prieš kelis mėnesius išleistoje knygoje „Bendrabūvis. Semiotinės antropologijos metmenys Politiškumo tyrimams“ ('Ensemble. Pour une anthropologie sémiotique du Politique').

Seminaras vyks prancūzų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Facebook renginys >

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentui Karoliui Zeniauskui. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname darbštų ir motyvuotą studentą, kurį ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų savo tikslų bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš beveik dešimtmetį stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji netilpo mokyklinio vadovėlio rėmuose ir dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, kasmet dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai gauti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą.

Šiemet spalio 28 d. įteikti stipendijos diplomo į fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje kairėje, šalia jo – Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir stipendininkas Karolis Zeniauskas). Kitą dieną laureatą sveikino Fakulteto taryba nuotolinio posėdžio metu. Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir ilgus metus puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu.

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Spalio 22-23 d. VU Filologijos fakultete vyko 8-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Baltijos šalių kultūra, istorija bei kalbomis besidomintys studentai Vilniuje susibūrė jau antrą kartą (prieš tai VU konferencija organizuota 2015 metais).  Savo žiniomis dalinosi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos bei Vengrijos atvykę ar nuotoliniu būdu prisijungę studentai. Konferencijos metu buvo galima išgirsti net 44 studentų pranešimus įvairiausiomis temomis: nuo lituanizmų Rainio poezijoje ar šalutinio kirčio lietuvių kalboje iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų analizės ar Prahos pavasario atgarsių Lietuvoje. Plenarinius pranešimus taip pat skaitė ir diskutuoti kvietė filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis („The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence“), latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš („Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series“) bei lingvistė Kerttu Rozenvalde („The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?“). Džiugi žinia, kad šis susitikimas nebuvo paskutinis ir kitąmet visi Baltijos šalimis besidomintys studentai (ir ne tik) bus laukiami Varšuvoje, jau 9-ojoje tarptautinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“. 

Lapkričio 5-7 dienomis kviečiame bendruomenę į XII Šiaurės šalių semiotikos asociacijos konferenciją, skirtą reikšmei suvokime ir jutimuose.

Semiotikai nagrinėja suvokimą kaip ženklinį procesą ir aprašo skirtingus būdus, kuriais įtarpinamas suvokiančios būtybės santykis su aplinka, randasi jutiminio pažinimo formos. Juslinė patirtis irgi traktuojama kaip reikšmės vieta – tai leidžia svarstyti naujas hipotezes apie kognityvinius procesus, kalbą, žmogaus raidą, kultūrą ar menus. Konferencijos pranešimuose atstovaujamos skirtingos tyrinėjimų kryptys nuo kalbinės iki biosemiotikos, nuo kognityvinės iki kultūros semiotikos.

Programa > 

Zoom prisijungimas >

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-19. / This conference was funded by a grant (No. S-LIP-21-19) from the Research Council of Lithuania (LMTLT).

Prasidėjus mokslo metams Lietuvių literatūros katedra, bendradarbiaudama su „Lietuvių fondu“ (JAV, Čikaga), rengia šio Fondo įsteigtos vardinės Bernardo Brazdžionio stipendijos konkursą. Stipendija skiriama lietuvių literatūros studentams už gerus akademinius pasiekimus, išskirtinį angažavimąsi lietuvių literatūros studijoms, sklaidai, kūrybai.

Šiais metais B. Brazdžionio vardinės stipendijos laureatu tapo Simonas Granskas, Lietuvių filologijos trečiakursis. Simonui puikiai sekasi ir studijuoti, ir aktyviai dalyvauti Fakulteto akademiniame gyvenime, ir įsitraukti į lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos iniciatyvas. Nuoširdžiai sveikiname!

Stipendijos diplome, kuris buvo įteiktas laureatui, „Lietuvių fondo“ vykdomoji direktorė Jūratė Mereckis taip pat išsakė padėką Fondo steigėjams ir aukotojams: „Džiaugiamės, kad Lietuvių Fonde įsteigtų vardinių fondų steigėjų ir nuoširdžių aukotojų dėka LF gali paremti studijuojantį jaunimą. Šiam poeto šeimos narių įsteigtam fondui eilę metų aukojo Kalifornijos Lietuvių Bendruomenės nariai ir pavieniai asmenys. Dėkojame jiems už jų atsidavimą, rūpestį ir dosnumą rūpinantis jaunąja karta.“

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Nuotraukoje iš kairės: VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, stipendijos laureatas Simonas Granskas, „Lietuvių fondo“ atstovė dr. Daiva Litvinskaitė.

Nuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.

2021 m. sukanka šimtmetis, kai lietuviškai pasirodė pirmasis Homero Odisėjos leidimas, išverstas Jeronimo Ralio. Ši sukaktis yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją įvairiausiais pavidalais, tad Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją COLLOQUIUM BALTICUM XVIII VILNENSE. Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje.

Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos nagrinės Homero vaidmenį Vakarų kultūroje, poeto ir krikščionybės santykį, Homero recepciją literatūroje bei mene, jo filosofinę kritiką klasikinėje graikų filosofijoje bei nacionalinių Homero kūrinių vertimų specifiką bei recepciją. Pagrindinį konferencijos pranešimą pristatys King’s College London profesorė Edith Hall The Reception of Achilles’ Shield. Aesthetics, Politics and War.

Konferencija vyks lapkričio 11–13 d. gyvai ir nuotoliniu būdu. Preliminarią konferencijos programa galite rasti ČIA > 

Konferenciją remia Vilniaus universitetas, VU Filologijos fakultetas, Klasikų asociacija, Graikijos kultūros fondas, Lietuvos graikų draugija PATRIDA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. spalio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Bernardo Brazdžionio stipendijos skyrimas (prof. Brigita Speičytė, 5 min.).
2. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (mecenatas Andrius Pranckevičius, 5 min.).
3. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2).
4. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2).
5. Pedagoginių vardų suteikimo svarstymas (prof. Bonifacas Stundžia, 15 min.).
6. 2022 m. priėmimo į FLF vykdomas studijas planas: studijų programos sąrašas (BA ir MA) ir numatomas studentų skaičius (BA) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
7. Vertimo MVG klausytojos įmokos mažinimas (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Darbo grupės, rengiančios dėstytojų krūvio apskaitos atnaujinimą, informacija (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.).
9. Kiti klausimai.

Spalio 29 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: XYZ efektas fonologijoje ir kitur, pranešėjas – Ignas Rudaitis.

Pranešimo santrauka: Jei kalboje yra trys žodžių formos /isom, somsi, isi/, ar būtinai joje bus ir /isomsi/? Vargu. Tačiau jei žodžio egzistavimo klausimą pakeisime fonologinio priimtinumo klausimu, panašu, kad tai būtinai tiesa – nesvarbu, kokia būtų kalba. Pranešime pasiūlysiu XYZ efektą: tai galima universalija, kai trys fonologiškai priimtini (pseudo)žodžiai, kurių struktūra XY, YZ, XZ, lemia, kad XYZ taip pat bus priimtinas. Apžvelgsiu retų, sudėtingų fonologinių suvaržymų tipologiją su siekiu parodyti, kad XYZ efektas su jais sutaikomas. Kviesiu apsvarstyti analogiškų reiškinių egzistavimą kituose struktūriniuose lygmenyse – morfologijoje ir sintaksėje. Taip pat atkreipsiu dėmesį į šį efektą kaip į kalbinių faktų generalizavimo taktiką, iš kurios išplaukia savitas fonologijos išmokimo modelis.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Spalio 29 d., penktadienį, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme atidengta atminimo lenta, skirta poetui ir universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui.

M. Martinaitis žinomas ne tik kaip talentingas XX a. antrosios pusės poetas, kurio poezija įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir kaip autoritetingas dėstytojas, svarbiausias jaunųjų rašytojų ugdytojas Vilniaus universitete. Čia jis tęsė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos kūrybinės ir pedagoginės veiklos tradiciją.

„Marcelijaus Martinaičio poezija, paskaitos, laikysena, jo bendravimas su studentais, kolegomis dėstytojais paliko gyvą pėdsaką daugelio mūsų atmintyje. Poeto atminimas mums įkūnija laisvo kūrybingumo dvasią, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis universitetas“, – poeto indėlį į universiteto gyvenimą pabrėžia Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė.

Nuo 1980 m. dirbdamas Lietuvių literatūros katedros dėstytoju, plėtodamas lietuvių tautosakos ir literatūros tyrimus, vadovaudamas jauniesiems universiteto literatams, M. Martinaitis išugdė ne vieną gabią Lietuvos rašytojų kartą. Jo mokiniai buvo tokie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kaip Danutė Kalinauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė, Valdas Papievis, Sigitas Parulskis.

Poetui ir dėstytojui skirta atminimo lenta papildys M. K. Sarbievijaus kiemo simbolinę atminties architektūrą, kuri įamžina čia studijavusius ir dirbusius žymius poetus, garsinusius universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje aukšto meninio lygio kūryba, palaikiusius universiteto literatūrinę kultūrą, prisidėjusius prie to, kad universitetas veiktų ir kaip gyvybingas meninės kūrybos bei jos refleksijos židinys.

Atminimo lentos autorius – menininkas Mindaugas Junčys. Šiame kūrybiniame darbe jį konsultavo dailininkas Petras Repšys, Filologijos fakulteto Lituanistikos centre nutapęs freską „Metų laikai“.

Atidengiant atminimo lentą Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kieme dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, poeto artimieji, kolegos, buvę studentai. Savo dainas atliko poetas, publicistas Vytautas V. Landsbergis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Lapkričio 12 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į ARKSI oganizuojamą seminarą From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality. Paskaitą apie migracijos ir su ja susijusios problematikos atspindį mene (anglų kalba) skaitys Orleano universiteto dėstytoja Genevieve Guetemme.

Anotacija: How does photography represent migration? When it comes to represent migration, children are everywhere: crying at the Mexican border (John Moore, World Press photo 2019), on their way to Germany with their families (Marie Dorigny, Displaced 2015) or gathered in refugee-camps (Leila Allaoui - Nasreen 2013), non to mention the famous photograph of Aylan Kurdi stranded on the beach of Bodrum in Turkey.

Focusing on Marie Dorigny’s workdepicting the various stages of the migrants’ harrowing journey, this presentation will question children’s presence in the pictures as a strategy to denounce the contemporary erosion of hospitality as a fundamental and sacred duty.

The idea is to analyse photography in its ability to fabricate and present migration and hospitality stories. But, more generally, the focus on the emblematic value of the child and on its pleading role in migrations narratives,will initiate an exploration of the evolving relation to the face of the other. It will present the position of photography as as a close and far intermediary, saving the host countries from coming too close to potential enemies. It will therefore reveal the current transformation and ambiguity of contemporary hospitality, left to abstract entities: local authorities and humanitarian organisations. Finally, all this may also expose the migrant-ghosts that make the European past.

Spalio 22-23 d. kviečiame dalyvauti Tarptautinėje studentų konferencijoje Bridges in the Baltics, kuri šiemet subūrė beveik penkiasdešimt drąsių, pandemijos iššūkių nebijančių studentų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos. Konferencija šįsyk hibridinė, tad kviečiame užsukti į auditorijas arba jungtis iš namų ir paklausyti tiek studentų, tiek ir plenarinių pranešėjų, kurie šiemet, kaip ir kasmet, labai įdomūs:

• Penktadienį, spalio 22 d., 10:00–11:00 – filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence.

• Penktadienį, spalio 22 d., 16:30–17:30 – latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series

• Šeštadienį, spalio 23 d., 11:30–12:30 – lingvistė Kerttu Rozenvalde The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?

Programa >

Prisijungimo nuoroda > 

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiami patikslintas rinkėjų sąrašas ir atsakymai į dažnai užduodamus klausimus (DUK).

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2021 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pagarbiai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija