Naujienos

Kviečiame nuo karo bėgančius ukrainiečius registruotis į nemokamus lietuvių kalbos mokymus. Mokymai skirti suaugusiems, kurie apsigyveno Vilniaus mieste. Mokymai vyks kontaktiniu būdu. Dalyviai bus aprūpinti vadovėliais.

Mokymų pradžia: pirmosios mokymų grupės startuos kovo 16-18 dienomis, kitos – vėlesnėmis savaitėmis. Mokymus sudaro 25 užsiėmimai, numatoma trukmė – apie 3 mėnesius. Užsiregistravę į mokymus dalyviai įsipareigoja dalyvauti visuose užsiėmimuose.

Lietuvių kalbos mokymai vyks Naktinio Vilniaus avilio (Vilniaus g. 22), Vilniaus universiteto (Universiteto g. 5) patalpose bei suaugusiųjų mokyklose.

Registracijos forma >

Daugiau informacijos suteiks VU FLF neformaliųjų studijų koordinatorė Rita Vickienė ().

Запрошуємо українців, які втікають від війни, записатися на безкоштовне навчання литовської мови. Навчання для дорослих, які оселилися у Вільнюсі. Це очне навчання. Учасники будуть забезпечені підручниками.

Перші навчальні групи стартують 16-18 березня, інші – у наступні тижні. Один навчальний курс складатиметься з 25 занять, їх тривалість 3 місяці. Учасники, що зареєструвалися на тренінг-навчання, зобов’язуються брати участь у всіх заняттях.

Навчання литовською мовою відбуватиметься у приміщеннях творчого простору «Нічний Вільнюський вулик»  (Naktinis Vilniaus avilys) (вул. Вільнюс, 22), Вільнюського університету (вул. Університето, 5) та в школах для дорослих.

Pеєстраційну форму >

Kovo 18 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šio penktadienio seminaras bus skirtas teorinių klausimų aptarimui. Bendra semestro tematika – sinchronija ir diachronija. Dalyvių prašome perskaityti skyrelį apie sinchroniją ir diachroniją iš Saussure'o Kurso. Per seminarą bus aptariami keli sinchroninijos ir diachronijos skyrimo – ir jo problemiškumo – aspektai. Šis problemiškumas vis labiau ryškės vėlesnisniuose skaitiniuose. 

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Mieli kolegos, mieli Filologijos fakulteto bičiuliai,

Šiųmetis kovas, nušvitęs pavasarine saule, mums vėl primena – Lietuva švenčia Kovo 11-ją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, mūsų visų laisvės dieną. Jau 32 kartą galime sakyti: didžiuojamės, kad gyvename laisvoje šalyje. Laisvės vertę suvokiame geriau nei kada nors anksčiau. Žiauraus karo Ukrainoje akivaizdoje vėl ir vėl sakome, kad mylime laisvę ir palaikome visus laisvę ir taiką mylinčius visame pasaulyje, o reikalui esant savo laisvę giname. Džiaukimės kartu, švęskime laisvę ir gyvenimą, jie yra to verti!

Su švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

Polonistikos centras maloniai kviečia dalyvauti konferencijoje „Slavijos paribiai XX–XXI amžių sandūroje. Kalba–visuomenė–kultūra–tapatybė“, kuri vyks 2022 m. rugsėjo 8–10 d. 

Daugiau informacijos >

Dalyvio anketa >

Kviečiame VU Filologijos fakulteto studentus ir alumnus mokyti Lietuvoje prisiglaudusius ukrainiečius lietuvių ir anglų kalbų pagrindų. Ieškome savanorių, kurie pasiryžtų vesti neilgus (kelių savaičių) kalbų kursus internetu ir gyvai. Fakulteto dėstytojai su savanoriais pasidalins pedagogine patirtimi, kad kursai vyktų sklandžiai. 

Jeigu gali savanorystei skirti bent 3-4 kontaktines valandas per savaitę ir esi pasiruošęs dalyvauti mokymuose, pildyk šią anketą >

Naujausia Tinklalaidės Kalba kalba laida skirta realijoms ir dabarties įvykiams. Apie kultūros ir politikos santykį, Ukrainos karių linksmumo akimirkas, Gogolį, Tolstojų, Tuminą, ukrainiečių istoriją, šiandienos nuotaikas ir naujai kuriamą ukrainiečių herojinį epą – kartu su literatūrologe, buvusia LR kultūros atašė Rusijos Federacijoje Inga Vidugiryte-Pakeriene.

Bene ryškiausias pokalbio momentas – nuskambėję Ingos žodžiai, kad Gyvačių salos gynėjų atsakas yra šiuolaikinės Iliados eilutė – ten dabar kaunasi mūsų hektorai ir mūsų achilai:

„Ypač pirmosiomis karo dienomis visuomenėje buvo galima justi didžiulį emocinį krūvį. Šiandien dar jį galime jausti, bet mes greičiau prie jo priprantame, nei kad jis sumažėja. Žinoma, kad jis yra išliejamas ir kalbiškai. Žymiausias to pavyzdys turbūt – rusiško keiksmo virsmas kone pilietine pozicija. Garsusis Gyvačių salos gynėjų atsakas dabar puikuojasi socialiniuose tinkluose, ant marškinėlių, atributikos. Kaip kone per keletą valandų pasiuntimas, kuris buvo, na, tikrai, įžeidus keiksmas, pasiuntimas velniop, blogiau negu velniop, tapo pilietine išraiška arba solidarumo pozicija?

Todėl, kad tai yra, kaip aš jau nekartą sakiau, herojinio epo eilutė. „Rusų karinis laive, eik tu...“, – tai yra šiuolaikinės Iliados eilutė. Herojai tokie, tai mūsų hektorai, tai mūsų achilai. Ir čia jau toks dalykas kaip moralumas buitiniu lygmeniu netaikoma, o tokiu būdu įformintas heroizmas vis tiek išlieka heroizmu, tad mes jį priimame visa pilna forma, kaip jis buvo išreikštas. Ir ne aš viena jaučiu pagal komentarus feisbuke, kad mes patiriam katarsį šitai pasakydami rusiškai. <...> Žinoma, kad mes patirdami šitą katarsį įveikiame savo baimes. kokia katarsio paskirtis – baimės, siaubo įveikimas ir galėjimas toliau gyventi, išgyventi.“

Kviečiame klausytis laidų visose jums prieinamose platformose:

• Spotify > 
• Youtube > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

Kovo 9 d., trečiadienį, 13.00 val. kviečiame į nuotolinį dr. Margit Breckle (Suomija) pranešimą tema „Internationale Unternehmenskommunikation: Sprachlich-kommunikative und studienrelevante Aspekte am Beispiel finnisch-deutscher Kontakte“. 

Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba.

Pranešimą organizuoja VU Vokiečių filologijos katedra ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache e. V.) padalinys Lietuvoje. Maloniai kviečiame dalyvauti!

• Pranešimo santrauka vokiečių kalba
• Dalyvavimo nuoroda
• Daugiau informacijos apie GfdS padalinį Lietuvoje
• Daugiau informacijos apie GfdS

Kovo 9 d. 15.00 val. Prancūzų kalbos diktanto konkursas. 121 aud. (prad.), 122 aud. (paž.).

Dalyviai registruojasi Prancūzų filologijos katedroje iki kovo 8 d.

Kovo 16 d. 15 val. 122 a.  Oskaro Milašiaus poezijos deklamavimo konkursas (eilėraštis – žr. žemiau).

Su šio konkurso rezultatais bus paskelbti ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Voyage“ vertimo konkurso rezultatai.

Deklamavimo konkurso dalyviai registruojasi, o vertimo konkurso dalyviai perduoda vertimus į Prancūzų filologijos katedrą iki kovo 15 d.

Kovo 23 d. 18 val. Parodos „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“ Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidarymas.

Kovo 25 d. 11 val. 122 aud. Jean-François Hangouët (Paryžius) paskaita apie R. Gary romaną „Aušros pažadas“. 

Kovo 28 d. 122 11 val. Studentų mokslinė konferencija, skirta habil. dr. Dangeručio Čebelio 95-osioms gimimo metinėms paminėti.

O. Milašiaus eilėraštis „Voyage“:

Fanny, ma nostalgique aux yeux vouleurs de cieux
Dégunts! partons, vers le Jadis, en diligence…
O! la route sentimentale, et le silence
Des vieux soleils, et ce désordre en vos cheveux

Ma frêle amie aux yeux couleur de fleur-de-lin!
Le postillon jovial active des colines
En fuite à contre-sens, et lees brises câlines
Agacent les feuillets de votre Jocelyn.

Ce lac. Ce lointain lac, petit comme une fleur!
Ah!puisse-t-il ne point finir, le cher voyage!
Vos yeux sont les calmes dormants d’avant lʼorage
Lʼennui blanc des chemins grelotte de chaleur.

Le véhicule roule avec des rythmes doux
Vers le vieux pays des brigands et des musées,
La forêt vous bénit de branches amusées,
Mélancolique enfant fière de votre toux…

Cʼest la vieille chanson qui vient pleurer tout bas
Dans le parc orphelin de jadis, cʼest lʼamère
Et chevrotante mélodie, ô ma bien chère,
Du pauvre bon vieux temps qui ne reviendra pas… 

[EN below]

Mieli Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Esame visame Universitete didžiausios kalbų ir kultūrų fakultetas. Tai mūsų didelė stiprybė, leidžianti mums savo didelėje profesinėje filologų bendruomenėje nuveikti tiek darbų, o taip pat puoselėti aukščiausią profesionalumą ir atvirumą rasių, tautybių, lyčių, religijų, kalbų, nuomonių ir gyvenimo būdo įvairovei. Esame bendruomenė, mylinti taiką, palaikanti neteisingai apkaltintą ar nuskriaustą, padedantį patiriantiems neteisybę ir pažeminimą.

Žiauraus karo kontekste ne vienas iš mūsų tapome jautresni ir labiau pažeidžiami. Tačiau noriu visus jus paraginti susikaupti ir dirbti kasdienius darbus, diskutuoti, kalbėtis, spręsti problemas, tiesiog gyventi. Nepameskime svarbių akademinių ir žmogiškų vertybinių orientyrų, gerbkime vieni kitus.

Esu tikra, kad visi ir kiekvienas Filologijos fakulteto bendruomenės narys yra ne tik savo šalies patriotas, bet ir suvokia, kaip svarbu neardyti mūsų trapaus bendrabūvio nepagrįstais įtarimais ar kaltinimais rasės, lyties, tautybės, religijos, kalbos, nuomonės ar gyvenimo būdo pagrindu. Tikiu Jumis, džiaugiuosi, galėdama dirbti su Jumis.

Jei nuogąstaujate dėl įtartinų tokio pobūdžio laiškų ar patiriate išpuolių, rašykite ar skambinkite tiesiai man.

Dėkoju už supratingumą.

Nuoširdžiai,

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė
Filologijos fakulteto dekanė

[EN]

Dear members of the community of the Faculty of Philology,

In Vilnius University, the Faculty of Philology is one of the most multilingual and multicultural, which is our huge advantage and strength. This is a fundamental prerequisite of many of our unique projects and everyday work, it helps maintain our professionalism and openness to people of all races, nations, genders, religions, languages, opinions, and lifestyles. We are also a peace-loving community supporting those who are wrongly accused or disadvantaged, helping all experiencing injustice or humiliation.

In the context of the most atrocious war, many of us have become more sensitive and vulnerable to the surrounding world. However, I would like to encourage you all to concentrate and proceed with your everyday tasks, to discuss, to talk to each other, to solve problems, just to go on living. Let us also make sure that we still adhere to and cherish our key academic and human values, let us respect one another.

I am convinced that each and every member of the community of the Faculty of Philology is a patriot of his/her country and also aware how fragile our common world may be, especially if assailed by suspicion or accusation on the grounds of race, gender, nationality, religion, language, opinion, or lifestyle. Let us try to avoid it. I trust you, I am happy to work together with you.

If you are concerned about suspicious emails or experience humiliating attacks, write to me or call me.

Thank you all for your understanding.

Kind regards,

Professor Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Reikšdami palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodami į pastaruosius įvykius, kviečiame skirti paramą Rusijos valdžios agresiją patiriančiai Ukrainos akademinei bendruomenei.

Padėsime nuo Rusijos valdžios vykdomos agresijos nukentėjusiai Ukrainos akademinei bendruomenei tęsti mokslinę veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje. Vilniaus universitetas jau praplėtė 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams.

Universitetas palaiko ir vienija istoriškai artimas Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos tautas ir įsipareigoja skleisti žinią ir atvirai smerkti akademines ir kitas laisves varžančius pažeidimus.

Daugiau informacijos >

Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu:

Sąskaitos numeris → LT23 7300 0101 7123 1608 (AB „Swedbank“)
Gavėjas → Paramos fondas Vilniaus universiteto fondas (į/k 304222713)

Sveikiname Fakulteto profesorių Bonifacą Stundžią ir studentus Eveliną Atminytę (Semiotika) ir Simoną Baliukonį (Klasikinės studijos), kuriems buvo skirtos Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premijos!

Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia apdovanotas LMA vardine Kazimiero Būgos premija už fundamentalius baltistikos tyrimus ir Kazimiero Būgos tradicijų nuoseklią tąsą. Tai viena iš 18 LMA įsteigtų vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus.

Evelinai Atminytei ir Simonui Baliukoniui premijos skirtos už LMA kasmet renkiamo LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laimėjimą. Evelinai Atminytė premiją pelnė už už mokslo darbą „Sovietmečio Lietuvos naujametiniai sveikinimo atvirukai: objekto, sakymo, referencijos semiotika“ (darbo vadovas dr. Paulius Jevsejevas), o Simonas Baliukonis – už mokslo darbą „Platono „Įstatymų“ dešimta knyga: kontekstas, problematika, aktualumas“ (darbo vadovas dr. Vilius Bartninkas).

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. vasario 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks MS Teams platformoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, informacija apie artimiausius posėdžius (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. 2022 m. Fakulteto veiklos plano tvirtinimas (mokslas, studijos, bendruomenė) (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
3. Dekanės pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2021 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
5. VU FLF studentų baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarka (pristato prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
6. Atnaujinti Anglistikos ir Rusistikos magistrantūros studijų planai (visų specializacijų) (pristato Studijų kolegijos pirmininkė Jūratė Levina, 5 min.)
7. Intermedialių literatūros studijų MA ir Literatūros antropologijos ir kultūros MA SPK atnaujinimas (pristato studijų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Registracijos nuoroda >

„Baltų akademijos“ Facebook puslapis >

Vasario 28 d., pirmadienį, 13.00 val. Laima Vincė Sruoginis gins disertaciją „Atmintis ir Postatmintis Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės rašytojų literatūroje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Association for Advancement of Baltic Studies

Mokslinė vadovė – prof. dr. Regina Rudaitytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Eva Eglāja-Kristsone (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Irena Ragaišienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Tomas Vaiseta (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Mieli kolegos,

Sveikinu su Valstybės atkūrimo diena! Jau 104 kartą galime didžiuotis savo valstybe, džiaugtis ir švęsti, o nepriklausomoje Lietuvoje - ir tuo džiaugsmu atvirai su visais dalintis. Branginkime šią nuostabią šventę. Prisiminusi pernykščias pusnis, siunčiu nuotrauką, kurioje matyti ne tik jos, bet ir gražiausias mūsų valstybės žiedas. :)

Su švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Kviečiame klausytis LRT laidos „Langas į valdžią“ (ved. Rita Miliūtė) su profesore Loreta Vaicekauskiene: „Kokiam kurčiam ir aklam reikia būti, kad iki šiandien išlaikytum „kalimą“ mintinai ir propagandą apie kalbos nykimą?“ Laidos nuoroda >

Vasario 9 d. per Graikų kalbos dienos minėjimą, uždarant 2021 m. paskelbtus Graikų literatūros metus, mūsų Klasikinės filologijos katedros dėstytojai Kristinai Svarevičiūtei buvo įteiktas Graikijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Geradarystės ordino Didysis kryžius, kurį jai skyrė Graikijos Respublikos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Šį apdvanojimą Graikijos ambasadorius Lietuvoje Dimitrios Xenitellis K. Svarevičiūtei įteikė už nuopelnus mokslinėje ir literatūrinėje veikloje, organizuojamus renginius, atliekamus vertimus bei kitokią įvairią graikų kalbos sklaidą. Džiaugiamės ir sveikiname!

Vakaro metu buvo pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos" (leidykla „Gelmės").

Su giliu liūdesiu priėmėme žinią, kad mirė profesorius Jerzy Bartmińskis. Į amžinybę iškeliavo vienas iškiliausių pasaulio kalbotyrininkų, lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas, slavistas, semantikas, aksiologas ir tekstologas.

Amžinąjį atilsį prof. Jerzy Bartmińskis buvo ilgametis žurnalo „Etnolingwistyka“ vyriausiasis redaktorius, daugiau kaip 900 straipsnių ir 12 knygų (iš jų „Stereotypu mieszkają w języku“, „Studia etnolingwistyczne“, „Językowe podstawy obrazu świata“) autorius, Liaudies simbolių ir stereotipų žodyno bei Slavų ir jų kaimynų aksiologinio leksikono, sudarančio lenkų etnolingvistinės minties ramstį ir kanoną, redaktorius. 

Jerzy Bartmińskis buvo aktyvus Lenkijos mokslų akademijos narys, taip pat daugelio mokslinių komitetų narys, tarp jų Etnolingvistinės komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto pirmininkas, Eurazijos mokslų akademijos Minske, Lenkų kalbos tarybos prie Lenkijos mokslų akademijos prezidiumo, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Lenkų etnologijos mokslų komiteto, Literatūros studijų komiteto narys.

Už savo nuopelnus apdovanotas Auksiniu kryžiumi, Oskaro Kolbergo apdovanojimu, Polonia Restituta ordino Riterio kryžiumi, Polonia Restituta ordino Karininko kryžiumi, Sidabro medaliu „Už nuopelnus kultūrai Gloria Artis“, medaliu „Už nuopelnus Lenkijai“ (2016 m.). 

Amžinąjį atilsį Profesorius buvo ištikimas daugelio akademinių sluoksnių draugas ir geroji dvasia. Džiaugiamės galėję Jį pažinti ir klausytis jo paskaitų Vilniuje. Jis dalijosi su mumis savo gausiomis žiniomis, teikė patarimus ir paramą visais organizaciniais ir moksliniais klausimais, nurodė lituanistikai svarbias tyrimų ir plėtros kryptis. Istoriniais šaltiniais paremti Profesoriaus pamąstymai apie žmogaus vietą visatoje ir jo esaties įsišaknijimą kultūroje bei išmintingas požiūris į praeitį padeda suprasti dabartį, ir neabejotinai liks svarus atspirties taškas tolesnei mokslo minties plėtrai šalyje ir už jos ribų.

Reikšdami nuoširdžią užuojautą akademinei bendruomenei dėl šios skaudžios netekties, amžinąjį atilsį Profesoriaus šeimai ir artimiesiems linkime visokeriopos stiprybės, vilties ir tikėjimo. 

Profesoriaus laidotuvės vyks rytoj, vasario 11 d., 13.00 val. Lietuvos laiku ir bus transliuojamos nuotoliniu būdu > 

Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.

Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >