2022 m. vasario 4 d.
Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >
2022 m. vasario 4 d.
Sociolingvistė, Fakulteto profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Koks galėtų būti alternatyvus, laisvesnis požiūris į kalbą ir ko reikia, kad kalbos politika pamažu keistųsi? Kaip reikėtų paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Kodėl tokį skandalą sukėlė VU priimtos lyčiai jautrios kalbos gairės? Apie visa tai – pokalbis su L. Vaicekauskiene LRT radijo laidoje Homo Cultus. Tarp praeities ir ateities >
2022 m. vasario 3 d.
PROBSOFCLIL projektas ("Problemorientierter Soft CLIL Ansatz für nichtenglischen FS-Unterricht", liet. "Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos", Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316) įvertintas kaip geriausias 2021 metų Erasmus+ kalbų projektas Slovakijoje. Jam suteiktas Europos kalbų ženklo 2021 apdovanojimas.
Šiuo trejų metų trukmės projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.
Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).
Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.
2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia:
 |
 |
 |
 |
VU Vokiečių filologijos katedros informacija
2022 m. vasario 2 d.
Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja tapo Birutė Pukelienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė.
Metų vokiečių kalbos mokytojos apdovanojimą inicijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas. Vaiva Žeimantienė, VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedros vedėja, pažymi, jog idėją įsteigti tokį apdovanojimą lėmė noras padėkoti geriausiems vokiečių kalbos mokytojams/-joms bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose.
Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo/-s apdovanojimas skiriamas už indėlį į vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2021 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentus. Filologijos fakulteto dekanato sudaryta komisija sulaukė 34 anketų su net 32 vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos vietų: Vilniaus (10), Kauno (4), Panevėžio (4), Klaipėdos (3), Šiaulių (2), Palangos (2), po vieną mokytoją iš Šimkaičių, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Viekšnių, Garliavos ir Akademijos miestelio Kauno rajone.
„Birutė Pukelienė yra ilgametė vokiečių kalbos puoselėtoja Kauno mieste ir visoje šalyje. Mokytojos organizuojamos dalykinės konferencijos, renginiai mokiniams, tarptautiniai mainai, publikuojami straipsniai, darbas Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiadoje ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos valdyboje (iki 2021 m. balandžio) pagrindžia svarų indėlį į vokiečių kalbos populiarinimą. Didžiuojamės B. Pukelienės geranoriškumu ir iniciatyvumu bei puikiais mokinių rezultatais šalies ir tarptautiniuose konkursuose“, sako Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.
Birutė Pukelienė geriausia vokiečių kalbos mokytoja buvo išrinkta atsižvelgiant į mokytojos pedagoginę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimą renginiuose ir projektuose. Metų vokiečių kalbos mokytojos mokiniai aktyviai dalyvauja miesto, respublikinėse, tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, konferencijose, pelno prizines vietas. Ieva Avižonytė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos II klasės mokinė, 2021 m. laimėjo vokiškų pėdsakų ir simbolių Lietuvoje nuotraukų konkurso „Špūren“ pirmąją vietą (nuotrauka „Karo palikimas“).
Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimas ir rėmėjų dovana B. Pukelienei bus įteikti 2022 m. vasario 4 d. 11 val. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje (Miško g. 1, Kaunas). Apdovanojimą įteiks Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bei projektą parėmusių bendrovių UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann–Deilmann“ atstovai. Visus nominuotus mokytojus pasieks jiems skirtos Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje ir VU Filologijos fakulteto atminimo dovanos.
VU Vokiečių filologijos katedros informacija
2022 m. vasario 2 d.
Kviečiame mokslininkus publikuotis Semiotikos žurnale – šių metų numeris skirtas Jurijaus Lotmano šimtmečiui. Temų ir problemų laukas platus, įvairiaaspektis kaip ir paties Lotmano drabai: nuo literatūrologijos iki kultūrologijos, nuo semiotikos iki atminties tyrimų ir t. t.
2022 m. vasario 2 d.
Spalio mėnesį netoli sienos su Lietuva, Krasnogrūdoje (lenk. Krasnogruda) ir Seinuose, įvyko tarptautinis seminaras „Girdėti kitą‟, kuriame dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindiniai seminaro organizatoriai ir remėjai: Atviros Lietuvos fondas ir Stepono Batoro fondas (Lenkija), priimančioji organizacija – „Paribio fondas“ (lenk. Fundacja Pogranicze – Borderland). Iš Lietuvos dalyvavo Lietuvos socialinių mokslų centro, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro, Baltarusių bendruomenės ir kultūros centro Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) ir kitų bendruomenių atstovai.
„Paribio fondo‟ veikla ir jo vadovo Krzysztofo Czyżewskio asmenybė yra gerai žinomi Lietuvoje. 2016 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai jam buvo įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas – aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis fondas populiarina lietuviškuosius rašytojo, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kontekstus. K. Czyżewskio vadovaujamas „Paribio fondas‟ organizuoja lietuvių ir lenkų literatūros konferencijas, įvairius mokymus bei dirbtuves, vykdo kultūros ir edukacijos programas, kitus projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos intelektualai, literatai, istorikai, dailininkai, kino ir teatro žmonės. Fondas bendradarbiauja su įvairiomis kultūros institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. „Paribio“ leidykloje yra nuolat leidžiamos lietuvių autorių knygos, kultūros žurnalas „Krasnogruda“ ir „Almanach Sejneński“.
Krasnagrūdos bibliotekai Tomas Venclova podovanojo 1450 knygų ir 250 žurnalų. Tarp dovanuotų knygų yra Lietuvos ir Vilniaus nuotraukų albumų, knygų apie Lietuvos istoriją. Vienas vertingiausių yra 1909 metais Tilžėje išleistas lietuvių poeto, prozininko ir žurnalisto, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos šešių tomų raštų rinkinys („Raštai‟).
Krasnagrūdos dvaras
Krasnagrūdos dvarą 1853 metais įsigijo Kunatų giminė. XIX amžiaus antrojoje – XX a. pirmojoje pusėje šis dvaras tapo vienu svarbiausių Kunatų giminės centrų. Jame 1858 metais gimė Czesławo Miłoszo senelis Zigmuntas Kunatas, o Cz. Miłoszo tėvai Aleksandras Miłoszas ir Weronika iš Kunatų giminės Miłosz 1930–1935 metais gyveno Suvalkuose.
Cz. Miłoszo tėvas 1920 metais įkūrė Vilniuje tiltų statybos įmonę „Budmost‟, tačiau šį įmonė bankrutavo. Cz. Miłoszo tetos Gabriela iš Kunatų giminės Lipska ir Janina iš Kunatų giminės Niementowska įkalbėjo Aleksandrą Miłoszą įsidarbinti kelių inžinieriumi Suvalkuose. 1926 metais jis pradėjo eiti Suvalkų apskrities kelių direkcijos vadovo pareigas. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Cz. Miłoszas studijuodamas Vilniuje gana dažnai lankydavosi Krasnagrūdoje, čia praleisdavo vasaros atostogas. Jis keliaudavo traukiniu iš Vilniaus per Gardiną į Suvalkus, o iš Krasnagrūdos būdavo siunčiama karieta jo pasiimti. Vėliau tėvas automobiliu veždavo jį iš Suvalkų į Krasnagrūdą, o trečiojo dešimtmečio viduryje Cz. Miłoszo dėdė ir tetos Gabriela Lipska ir Janina Niementowska jau turėjo automobilius. Krasnagrūda minima Miłoszo atsiminimuose ir kūriniuose, čia jis parašė eilšraštį „Paukščiai‟. Krasnagrūdos dvare jis taip pat susipažino su bajorišku gyvenimu, visais jo papročiais, aukštuomenės etiketu.
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai ilgus metus priklausė valstybiniams miškams, Pamario girininkijai. XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje paskutinių Krasnogrūdos savininkų Czesłavo ir Andrzejaus Miłošų bei Janinos ir Andrzejaus Jurewiczių valia buvo nuspręsta Krasnagrūdos dvare įkurti Europos integracijos centro susirinkimų namus.
2002 metais „Paribio fondas‟ išsinuomojo iš Pamario girininkijos dvarą su 10 hektarų parku. 2005 metais „Paribio fondo‟ vadovas K. Czyżewskis pristatė Tarptautinio dialogo centro Krasnagrūdoje projektą, kurio tikslas, be kita ko, buvo dvaro komplekso atgaivinimas, muziejaus, skirto ne tik Cz. Miłoszui, bet pristatančio visos Miloszų giminės istoriją ir jos indėlį į Lietuvos–Lenkijos paribio istoriją, įkūrimas ir Tarptautinio dialogo centro įsteigimas, kurio užduotis yra puoselėti daugiakultūrės Abiejų Tautų Respublikos tradicijas. 2011 metais po renovacijos Karsnagrūdos dvare įsikūrė ir Cz. Miłoszo ir jo šeimos muziejus, biblioteka, parodų ir konferencijų salės.
Seminaras „Girdėti kitą‟
Seminaro metu vyko paskaitos, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su vietos bendruomenės atstovais ir įvairių objektų lankymas.
Viena iš tokių išvykų buvo į Mackovą Rudą (lenk. Maćkowa Ruda) – garsaus menininko prof. Andrzejaus Strumiłło, kilusio iš Lietuvos, galeriją. Šiuo metu Mackovoje Rudoje gyvena ir dirba profesoriaus dukra Anna Strumiłło – dailininkė, fotografė, kuri pristatė galerijos veiklą. Susitikimo metu Rasa Rimickaitė, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Lenkijoje, paminėjo, kad prof. A. Strumiłło yra labai nusipelnęs Lietuvai. Nuo pat pradžių jis visais būdais palaikė Lietuvos nepriklausomybės idėją, po 1990 metų, gresiant pavojui, suteikė prieglobstį ne vienam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. A. Strumiłło pasakojo apie prof. A. Strumiłło kūrybą ir veiklą, apie tai, kaip menas gali tapti daugiakultūrio dialogo priemone, apie savo kurybinę patirtį dirbant su augalais ir, žinoma, apie Strumiłło galeriją, kurioje galima pamatyti profesoriaus darbus.
Viename buvusios Suvalkų sinagogos pastatų savo veiklą pristatė pedagogė, kultūros animatorė, viena iš „Menų, kultūrų ir tautų paribiai‟ centro Seinuose įkūrėjų Bożena Szroeder. B. Szroeder – tarpkultūrinio vaikų ugdymo programos autorė – dirbdama su vaikais daug metų vis iš naujo kuria „Seinų kronikas‟ (animacinius filmukus, spektaklius, miestelio maketus). Seinų istorija atkuriama iš senų žmonių pasakojimų, legendų, fotografijų, maldų ir gyventojų prisiminimų. Jos programoje „Seinų kronikos“ dalyvauja įvairių tautybių ir konfesijų vaikai ir jaunimas – lenkai, lietuviai ir sentikiai. Svarbu, kad jaunuolių grupės, pasakodamos Seinų istorijas, spektaklį praturtintų naujais pasakojimais apie jų šeimų istorijas.
Tarp kitų „Menų, kultūrų ir tautų paribiai‟ centro Seinuose veiklų seminaro metu verta paminėti įdomias diskusijas, paskaitas, parodos „Sentikiai. Tylos religija‟ lankymą, Seinų teatro Klezmerio orkestro koncertą, įvairias kūrybines dirbtuves. Organizatoriai sukurė įdomią ir labai turiningą tarptautinio seminaro programą, o vienas iš renginio tikslų, kaip apibūdino Atviros Lietuvos fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė, buvo „permąstyti vertybes, apžvelgti tarpkultūrinio dialogo iššūkius Lietuvoje ir Lenkijoje, susiskaldymo ir etnocentristinių autoritarinių tendencijų laikais‟.
Straipsnio aut. Regina Jakubėnas
Filologijos fakultetas
BKKI
Polonistikos centras
2022 m. vasario 2 d.
Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.
Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 12 d. iki balandžio 30 d., šeštadieniais, nuotoliniu būdu, nuo 11 val.
Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.
Visi renginiai nemokami.
Išankstinė registracija būtina. Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21.00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda. Registracijos forma >
Naujienas sekite VU Rusų filologijos katedros ir VU.Academia.ru Facebook puslapiuose.
2022 m. sausio 24 d.
Kviečiame studentus ir moksleivius dalyvauti atvirojoje lingvistikos olimpiadoje! Tam visai nebūtina savo studijų sieti su lingvistikos kryptimi – vadovaukis turimomis žiniomis, išspręsk užduotis internete ir laimėk puikius prizus. Trims laimėtojams numatyti knygyno Eureka! dovanų kuponai.
Olimpiada vyksta iki sausio 28 d. Užduočių nuoroda >
2022 m. sausio 24 d.
Dalinamės LRT.lt pasirodžiusiu prof. Loretos Vaicekauskienės straipsniu apie jos patirtį vienoje iš Vilniaus mokyklų. Joje L. Vaicekauskienei buvo leista kurti lietuvių kalbos pamokų turinį taip, kaip jai atrodė prasmingiausia – kviečiame skaityti apie profesorės padarytas įžvalgas >
2022 m. sausio 24 d.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Daniel Petit
On the etymology of Lithuanian dangus
Kristina Bukelskytė-Čepelė
Nominal compounds with mobile stress in Lithuanian dialects
Mindaugas Strockis
De Saussure’o dėsnio išimtys Kuršaičio žodynuose
Evaldas Švageris
Anta Trumpa
Lituānisms ģērbt un tā semantika latviešu valodas 17. gadsimta tekstos
Jade Samara Piaia, Andris Straumanis, Priscila Lena Farias
Lihdumneeks: the use of antiqua typefaces in a pioneering Latvian newspaper printed in Brazil
2022 m. sausio 21 d.
2022 m. rugsėjo 29-30 d. Filologijos fakultete kviečiame dalyvauti VI-ojoje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje KALBOS IR ŽMONĖS: PROBLEMOS IR SPRENDIMAI.
Plenarinių posėdžių pranešėjai:
Konferencijos kalbos: lietuvių ir anglų.
Pranešimų trukmė – 30 minučių (20 min. pranešimas, 10 min. klausimai). Kviečiame rengti ir stendinius pranešimus. Taip pat kviečiame teikti paraiškas kolokviumams.
Kolokviumas – tai galimybė keliems pranešėjams diskutuoti viena tema. Gali būti organizuojamas:
Kolokviumo pirmininkas pats organizuoja ir registruoja grupę, rengia ir siunčia kolokviumo santrauką. Taip pat kolokviumo organizatorius savarankiškai skirsto laiką įžangai, pranešimams, diskusijoms ir pan.
Pranešimo arba kolokviumo santrauką prašome pateikti čia >
COVID-19 informacija: Konferencija planuojama gyvai, tačiau organizatoriai pasilieka galimybę, pakitus pandeminei situacijai, perkelti ją į internetinę erdvę. Jei taip įvyktų, mokestis būtų mažinamas.
Konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas ir Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA.
Kontaktai:
El. p.
Kontaktinis asmuo – Lina Vaškevičienė
Konferencijos svetainė www.litaka.lt
2022 m. sausio 19 d.
Primename, kad iki sausio 25 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus.
Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias.
Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat pristatomi du papildomi kursai:
Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos >
2022 m. sausio 17 d.
2022 m. sausio 28-29 d. profesorė Muireann Maguire (Exeter universitetas) ir dr. Eglė Kačkutė rengia dviejų dienų virtualią konferenciją Radiant Maternity („Spinduliuojanti motinystė“). Tai pirmas Slavų ir Rytų Europos motinystės studijų tinklo renginys.
Daugiau informacijos apie registraciją ir programą rasite čia >
2022 m. sausio 14 d.
Pasirodė naujas mokslo žurnalo Semiotika numeris, skirtas VU Filologijos fakulteto profesoriui-emeritui Kęstučiui Nastopkai. Daugiau apie žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Heidi Toelle
L’Ironie, un moyen d’échapper à la censure
Irina Melnikova
(Skaitymo) ikoniškumas. Lolita
Arūnas Sverdiolas
Ties reikšmės riba: dirbinio daiktiškumas
Thomas F. Broden
Tarptautinė Algirdo Juliaus Greimo kūrybos recepcija
Loreta Mačianskaitė
Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai
Karolina Sadauskaitė-Varnelė
Saulius Žukas
Eilėraštis, kuriam trūksta konteksto. Alfonso Nykos-Niliūno „Vilnius 1943“
Guido Ferraro
Rapport de lecture. Écriture, abjection, beauté dans le Brodeck de Philippe Claudel
Eric Landowski
Plaidoyer pour l’esprit de création
Nijolė Keršytė
Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis
2022 m. sausio 14 d.
Sausio 18 d., antradienį, 17.00 val. kviečiame į Maynooth universiteto docentės, projekto MotherNet narės Anne O’Brien paskaitą „Moterys, nelygybė ir darbas medijų industrijoje“.
Paskaita bus transliuojama gyvai, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Facebook kanale.
Jei norėtumėte paskaitą stebėti Zoom platformoje, registruokitės čia >
Renginį moderuos dr. Jelena Šalaj, šiuo metu vykdanti podoktorantūros tyrimus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Paskaitoje bus klausiama, kaip moterys patiria lyčių nelygybę kino ir televizijos industrijoje, medijų industrijos kultūrą ir galios struktūras.Tirti moterų vietą medijų gamyboje yra svarbu, jei norime suprasti platesnes moterų (mis)reprezentacijos priežastis įvairiose medijose. Paskaita pažvelgs į moterų pasaulį medijų industrijoje už kameros ir atskleis sisteminę lyčių nelygybę darbe.
Dr. Anne O’Brien daug metų tiria moterų reprezentacijas radijuje, televizijoje, kūrybinėse industrijose, analizuoja, kodėl moterys atsisako karjeros šiose srityse, taip pat analizuoja, kaip medijos, žiniasklaida kalba apie psichinę sveikatą, savižudybes, smurtą artimoje aplinkoje. 2019 m. ji išleido knygą Women, Inequality and Media Work (Routledge), o 2021 m. pasirodė jos drauge su Susan Liddy sudaryta knyga Media Work, Mothers and Motherhood (Routledge). Šiuo metu Anne O’Brien tiria motinų, dirbančių kūrybinėse industrijose, patirtis.
Paskaita yra VU lyčių tyrimų seminarų ciklo dalis.
Seminarų ciklą rengia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Feministinės politikos ir socialinės kritikos bei Filologijos fakulteto Apmąstant motinystę tyrimų grupės.
2021 m. gruodžio 30 d.
Sveikiname RINGAILĘ TRAKYMAITĘ (Skandinavistikos centras) sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context (Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste)! Vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Linkime sėkmės tolesniame akademiniame kelyje!
2021 m. gruodžio 29 d.
2021 m. gruodžio 23 d. atnaujinta tarpinstitucinė CLARIN-LT konsorciumo bendradarbiavimo sutartis. Lietuvai tapus tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros CLARIN ERIC nare, 2015 m Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas įkūrė CLARIN-LT konsorciumą. 2020 m. prie CLARIN-LT konsorciumo prisijungė Mykolo Romerio universitetas ir Baltijos pažangių technologijų institutas, o 2021 m. – ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos institutas. Šešių institucijų konsorciumo veiklas koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto CLARIN-LT centras.
2012 m. įkurta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra CLARIN ERIC siekia prisidėti prie socialinių ir humanitarinių mokslų vystymo ir plėtros suteikdama atvirą prieigą prie kalbinių išteklių, jų analizės įrankių ir erdvę, kurioje tyrėjai gali dalintis žiniomis ir tyrimais. Šiuo metu CLARIN veiklose dalyvauja 26 Europos, JAV, Pietų Afrikos šalys. CLARIN-LT padeda socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams, dėstytojams, studentams atlikti tyrimus taikant moderniausius skaitmeninius sprendimus, suteikia atvirą prieigą prie skaitmeninių garso, vaizdo ir teksto duomenų ir patikimą saugojimo erdvę naujiems, kuriamiems ištekliams. Infrastruktūra ypač reikalinga universitetinėms studijoms, nuotoliniam mokymui, naujoms technologijoms ir ištekliams kurti, lietuvių kalbos sklaidai pasaulyje užtikrinti. CLARIN-LT skatina taikomuosius ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, tarptautinį tyrėjų mobilumą; nacionalinių ir tarptautinių mokslo renginių organizavimą, tyrėjų konsultavimą lietuvių kalbos išteklių ir kalbos tyrimo įrankių kaupimą, kūrimą, tobulinimą ir jų atvirosios prieigos užtikrinimą. CLARIN-LT kasmet organizuoja mokymus, kurių metu supažindiname su CLARIN ERIC siūlomomis kalbos duomenų tyrimų galimybėmis, CLARIN-LT saugykloje saugomais lietuvių kalbos ištekliais ir jų tyrimo metodais, konsultuojame lietuvių kalbos tyrimų klausimais, ruošiame mokomąją medžiagą, kurią galima integruoti į studijų procesą. Tai unikali infrastruktūra, nes ji ne tik suteikia erdvę tarpinstituciniam, tarpdisciplininiam ir tarptautiniam bendradarbiavimui, bet ir pristato naujausius kalbų technologijų, skaitmeninių lietuvių kalbos ir istorijos išteklių pasiekimus pasaulinei bendruomenei.
Jeigu domina CLARIN veiklos, skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų tyrimo įrankiai ir metodai, seminarai, paskaitos ir norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame susisiekti: . Visas CLARIN ERIC ir CLARIN-LT naujienas galite sekti čia:
2021 m. gruodžio 29 d.
Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.
Ketvirtojoje ir paskutiniojoje serijos laidoje buvo svarstoma, kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą, ir pašnekovai pabendravo su kalbančiu ir šokančiu humanoidiniu robotuku Ąžuolu. Ąžuolas buvo sukurtas vykdant projektą LIEPA-2, kuris buvo skirtas įvairiais būdais perkelti lietuvių kalbą į naujausias informacines technologijas. Daugiau apie projektą >
Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >
Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >
Trečioji laida su prof. Vytautu Kardeliu ir doc. Antanu Smetoma apie tarmių padėtį >
2021 m. gruodžio 28 d.
Įteikiant Rektoriaus premijas už 2021 m. mokslinius pasiekimus, jos laureate tapo ir Filologijos fakulteto jaunoji mokslininkė dr. Atėnė Mendelytė. Bakalauro ir pirmąsias magistro studijas Atėnė baigė Vilniaus universitete, tačiau antrąją magistrantūrą ir doktorantūrą studijavo užsienio – Nyderlandų ir Švedijos – universitetuose. Grįžusi po studijų, nuo 2019 m. mokslininkė darbuojasi Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre: Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet. Rektoriaus premijos laureatė papasakojo, kas atvedė į dabartinį akademinį kelią, kodėl tolesniems tyrimams jai perspektyvesnis už Švedijos pasirodė Vilniaus universitetas, ir kodėl kiekvienam universiteto dėstytojui itin praverstų dėstymo patirtis mokykloje.
Magistrantūrą ir doktorantūrą baigėte Amsterdamo ir Lundo universitetuose. Kadangi nusprendėte (ir labai sėkmingai) gilinti žinias užsienyje, kyla natūralus klausimas, kodėl nusprendėte grįžti ir akademinę karjerą tęsti Lietuvoje?
Mano pagrindinė motyvacija visuomet buvo nuoširdus susidomėjimas suvokimo plėtimu bei asmeniniu augimu, kam tarptautinė patirtis buvo būtina ir neįkainojama. Visgi, galvojant apie savo mokslo sritį ir Švedijos mokslo kontekstą, sugrįžimas buvo daugiausiai motyvuotas tų pačių gairių. Švedijoje kino studijų sritis beveik išskirtinai apsiriboja kino istorijos tyrimais, o mane domina daugiau filosofiniai ir teoriniai klausimai bei ne vien kino medija. Sužinojus apie mano sprendimą Švediją palikti, buvęs kolega netgi apgailestaudamas paminėjo, jog Švedija dėl mano išvykimo nebetenka 33 procentų kino filosofų – situacija mums Švedijoje nėra labai jau palanki. Jaučiau, jog Vilniaus universitete galėčiau laisviau savo įvairias idėjas įgyvendinti ir mažiau būčiau verčiama „profiliuotis“. Kitas faktorius buvo dar ir tas, jog mane grįžti pasikvietė Skandinavistikos centras, kuris dar studijų metu man kėlė itin pozityvias asociacijas.
Esate skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė – ką konkrečiai tyrinėjate šiuose laukuose?
Kaip minėjau (bent iki šiol), užsiimu daugiau filosofiniais ir teoriniais tyrimais, tad specifinių autorių ar laikotarpių dažniausiai netiriu. Samuelis Beckettas yra išimtis – apie Beckettą visuomet rašau, kad ir kaip kita veikla nuo jo būtų atitolusi. Jau dešimt metų galvoju, kad bus jau paskutinis straipsnis ir vis atsiranda dar kitas. Žinoma, kartais šios sritys susisieja ir teoriškai/filosofiškai mąstau apie skandinaviškus autorius bei autores. Šiuo metu, pavyzdžiui, tiriu norvegų režisierės Aslaug Holm dokumentiką bei iraniečių kilmės švedų menininkės Aidos Chehrehgoshos fotografijas. Mokslinių tyrimų idėjos daugiausiai išauga iš pavienių ir individualių objektų, kurie sudomina mane dėl tam tikrų aspektų – o kartais tiesiog šaukiasi būti aptariami ir apmąstomi – į kuriuos galima įsigilinti pasitelkiant tam tikras filosofines ir teorines perspektyvas.
Ir kodėl gi sudomino būtent šios sritys, ypatingai skandinaviškoji kryptis?
Į skandinavistiką norėjau stoti baigusi mokyklą, bet tais metais ir tais laikais studentai būdavo priimami tik kas antrais metais, o laukti nenorėjau. Filosofija ir teorija mane domino visą gyvenimą ir prieš baigiant mokyklą jau buvau individualiai išstudijavusi žymiausius filosofus, mokyklas, idėjas ir kryptis. Buvusi lietuvių kalbos mokytoja buvo mane net egzistencializmo mąstymo tradicijai priskyrusi. Žinoma, ne viskas buvo tobulai suvokiama. Pradėjus skaityti Immanuelį Kantą, studijos šiek tiek „užstrigo“, nes tai buvo sunkiai suprantama tais laikais. Pagalvojau, jog kaltė vertimo, bet paskaičiusi jį vokiškai suvokiau, jog kaltas ne vertimas... Grįžtant prie skandinavistikos, kadangi doktorantūrą pasirinkau atlikti Švedijoje (dėl nuostabių finansinių sąlygų doktorantams bei ilgalaikio noro išmokti kokią nors skandinavų kalbą), man teko išsamiai įsigilinti į skandinavišką kultūrą. Dirbant Lundo ir Erebru universitetuose teko daug išmokti pačiai, ir studentus mokyti apie Skandinavijos kino istoriją ir kontekstą. Kadangi pati lankiau švedų kalbos gimnazijos kursus ir laikiau brandos egzaminus, privalėjau įsigilinti į švedų kultūros, kalbos ir literatūros istoriją, kas man suteikė visokeriopą šios kultūros pažinimą.
Kiek anksčiau esate dėsčiusi moksleiviams vienoje iš Švedijos gimnazijų. Kokią patirtį iš to išsinešėte? Galbūt darbas su mokiniais padėjo formuoti ir akademinę veiklą universitete?
Sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, norėjau pailsėti nuo tyrimų ir akademinės aplinkos bei išbandyti kažką praktiškesnio, nes apėmė dvejonės – o jeigu nieko daugiau, išskyrus užsiimti moksline veikla, negaliu dirbti? Visuomet reikia turėti atsarginį planą. Kolegos patarė padirbėti gimnazijoje, nes tai be galo populiarus sprendimas tarp Švedijos naujai „iškeptų“ daktarų, ten laimę išbandančių. Kai kas tik laikinai, dalis ten ir pasilieka. Be to, Švedijos gimnazijose dalykų turinys yra žymiai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, tad teko dėstyti gana sudėtingas temas. Aš dėsčiau anglų (kaip užsienio kalbą) ir švedų (kaip gimtąją kalbą) dešimtoms bei dvyliktoms klasėms ir šių dalykų turinys prilygsta tam, ką mūsų studentai mokosi pirmais, antrais ar vėlesniais universitetinių studijų metais. Savo sprendimu esu neapsakomai patenkinta, nes tai buvo neįkainojama patirtis. Dirbdama gimnazijoje daugiau išmokau apie pedagogiką ir darbo kultūrą nei anksčiau dirbusi su bakalauro ir magistrantūros studentais universitete ar lankiusi dėstymo pedagogikos kursus. Mokiniai yra mažiau pakantūs ir nebijo kelti klausimų, kurių studentai neišdrįsta užduoti, kas priverčia pagerinti savo dėstymo kokybę. Viskam turi turėti aiškų ir logišką atsakymą, pateikiamą smagia, nenuobodžia forma. Apskritai, manau, jog universiteto dėstytojams itin praverstų dėstymo mokykloje patirtis.
Kokie jūsų ateities akademiniai planai?
Kadangi šiuo metu dalyvauju Vilniaus universiteto koordinuojamame tarptautiniame projekte MotherNet, kuris iš įvairių perspektyvų tiria šių laikų motinystės Europoje temą, tad užsiimu šio pobūdžio tyrimais. Mano studijos apie minėtas norvegų ir švedų menininkes irgi su šiuo projektu susijusios. Bręsta idėja aptarti šią temą ir kompiuterinių žaidimų kontekste. Dar esu pakviesta būti ruošiamos knygos apie atminties tematiką skandinavų kultūroje redaktore. Jau ilgą laiką esu „spaudžiama“ iš įvairių pusių rašyti monografiją, bet to noriu išvengti, kadangi (be kelių išimčių) nebetikiu monografijų nauda ir reikme – straipsnių rašymas yra daug įdomesnis ir naudingesnis užsiėmimas. Matysime, ar spaudimui atsispirsiu.
Rektoriaus premija Atėnei suteikta už šiuos 2021 m. straipsnius:
2021 m. gruodžio 28 d.
Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Paskutinėje šių metų laidoje du jaunieji redaktoriai ir fakulteto alumnai – Greta Ambrazaitė ir Mindaugas Karaciejus – plačiau papasakojo apie redaktoriaus darbą – kas yra redagavimas, su kokiais tekstais jiems tenka susidurti, kuo vadovaujasi redaguodami ir kaip atrodo įprasta darbo diena. Greta dirba su grožiniais, o Mindaugas – daugiau su moksliniais tekstais, tad turėjo kuo vienas kitą papildyti, atskleisti šio prasmingo ir įtraukiančio darbo subtilybes.
Jau paskutinės šiųmetės laidos galite klausytis visose jums prieinamose platformose, o mes kviečiame puslapį pamėgti ir dalintis žinia, ką ir kaip redaktoriai iš tikrųjų veikia:
