Naujienos

VU ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius lankėsi Irano islamo respublikoje, kur kaip pagrindinis kviestinis pranešėjas dalyvavo Kašano universitete gegužės 12–14 d. surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Meno ir architektūros vaidmuo mokslinėje komunikacijoje tarp Irano ir arabų pasaulio“.

Profesorius skaitė pagrindinį pranešimą tema „Vandens estetika islamo kultūroje“, o konferencijai pasibaigus dalyvavo keliuose šio universiteto doktorantams ir magistrantams skirtuose seminaruose, mokslo tyrimo tikslais lankėsi Jazdo ir Isfahano miestuose, domėdamasis viešųjų urbanistinių erdvių sąranga.

Tai buvo jau antrasis prof. A. Samalavičiaus kviestinis pranešimas, skaitytas šio Irane gerai žinomo universiteto rengiamuose tarptautiniuose mokslo renginiuose. Tokia tarptautinė veikla prisideda prie Universiteto tarptautiškumo ir skatina tolesnį bendradarbiavimą su užsienio universitetais.  

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gegužės 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys)
3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova)
4. Informacija apie einamuosius Fakulteto reikalus (prof. dr. Meilutė Ramonienė)
5. Dėl institutų direktorių rinkimo tvarkos (prof. dr. Meilutė Ramonienė)
6. Dėl Fakulteto skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašo (doc. dr. Loreta Vilkienė; Taryboje svarstoma, tvirtina Universiteto rektorius)
7. Dėl studijų įmokų mažinimo nuostatų (asist. dr. Aistė Kučinskienė)
8. Dėl II pakopos studijų programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros koncepcijos (doc. dr. Erika Sausverde, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė)
9. Dėl lituanistinių I pakopos studijų programų keitimų (doc. dr. Brigita Speičytė)
10. Dėl Vertimo bakalauro programos keitimų (prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė)
11. Dėl jungtinio II pakopos literatūrologijos studijų programų komiteto (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė)
12. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės kūrybinių atostogų (prof. Genovaitė Dručkutė)
13. Dėl prof. dr. Irenos Smetonienės kūrybinių atostogų (doc. dr. Loreta Vilkienė)
14. Dėl doc. dr. Gustawo Juzalos mokymo priemonės „Partiendo para América [...]“ (doc. dr. Gustaw Juzala)
15. Dėl BUS dalykų tvirtinimo: Mitologija, kalba, kultūra ir Language in social leadership (pristato doc. dr. Nijolė Juchnevičienė)

Gegužės 23 d. (trečiadienį) 15 val. Donelaičio auditorijoje vyks susitikimas su kandidatais prieš Dekano rinkimus.

Kandidatai:

• doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Susitikimo moderatorius: doc. dr. Jurgis Pakerys.

Dekano rinkimai vyks 2018-05-25 Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu.

2018 m. gegužės 21–23 dienomis Filologijos fakultete vyksta pakartotiniai Senato rinkimai:

• 2018.05.21–22 (pirmad.–antrad.) – 9:00–16:30 val. 105A aud.
• 2018.05.23 (trečiad.) – 9:00–15:00 val. 105A aud.

Filologijos fakulteto kandidatai:

• doc. Nijolė Juchnevičienė,
• doc. Jurgis Pakerys,
• prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Į Senatą renkami 2 Filologijos fakulteto atstovai.

Rinkėjų sąrašą žr. čia >
Senato narių rinkimų tvarkos aprašas

Kviečiame susipažinti su Senato rinkimų rezultatais.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 26 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Filologijos fakultete gegužės 14–16 dienomis rinkimuose dalyvavo mažiau 2/3 rinkėjų.

Pakartotiniai rinkimai vyks gegužės 21–23 dienomis. Apie balsavimo vietą informacija bus paskelbta vėliau. 

Informuojame, kad Fakulteto Erasmus+ studijų ir praktikų koordinatorė Giedrė Matkėnienė gegužės 17–28 d. (imtinai) bus komandiruotėje, tad visus su studijomis, studentų ar absolventų praktika, taip pat darbuotojų vizitais susijusius dokumentus šiuo metu reikėtų nešti akademinei konsultantei Tomai Limontaitei (Dekanato II a., Studijų skyrius). 

Jau trečius metus iš eilės VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas tradiciškai Europos dieną pamini kartu su Gyvybės mokslų centro, Chemijos ir geomokslų, Filosofijos, Fizikos, Medicinos fakultetų bei Verslo mokyklos studentais, organizuodama tarpfakultetinę tarpdisciplininę konferenciją „Proveržiai moksle“ (Breakthroughs in Science) anglų kalba. Šias metais konferencija vyko gegužės 8 d. VU Gyvybės mokslų centre.

Užsienio kalbų instituto dėstytojos, šios konferencijos koordinatorės Leonora Norvilienė, Lina Inčiuraitė-Noreikienė ir Daiva Janavičienė pakvietė studentus, minint Europos dieną, dalyvauti konferencijoje ir pristatyti savo specialybės specifiką atspindinčius pranešimus anglų kalba.

Vienas iš dalykinės anglų kalbos mokymo/si tikslų universitete yra ugdyti studentų gebėjimą struktūrizuotai pateikti mokslinę informaciją, ją sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir, naudojant studijuojamos specialybės terminiją, pateikti akademinei auditorijai. Šiuos savo gebėjimus studentai sėkmingai pademonstravo savo pranešimų pristatymo metu bei atsakinėdami į kolegų klausimus.

Konferenciją matematiniu tikslumu ir britiška santūria elegancija moderavo VU Fizikos fakulteto Šviesos technologijų studijų programos studentė Gabija Šližiūtė. Buvo skaitomi pranešimai: „Computer Simulations of the Physical World“, „Virtual Particles“, „Chaperone-mediated Autophagy and its Clinical Significance“ ir kiti.

Renginyje dalyvavo net tik šiuose fakultetuose studijuojantys studentai iš Lietuvos, bet ir Erasmus mainų programos studentai iš Graikijos, Prancūzijos, Irano: Elena Šiliūnaitė, Minvydas Marciūnas, Kristina Viršilaite, Alexandr Mozolevskij, Kotryna Lipavičiūtė (Chemijos ir geomokslų fakultetas), Lukas Laurinavičius (Filosofijos fakultetas), Justas Kudirka, Kasparas Karlauskas, Christiana Moraiti (Erasmus) (Fizikos fakultetas), Anita Elizabeth Clarke, Mantas Lisajevičius, Justė Navickaitė, Augustinas Želvys (Gyvybės mokslų centras), Aistė Česnavičiūtė (Medicinos fakultetas), Alireza Sabery, Akki Naoufal (Erasmus) (Verslo mokykla).

Galima džiaugtis, kad tarpfakultetinė tarpdisciplininė konferencija „Proveržiai moksle“ tarp studentų populiarėja geometrine progresija. Joje studentai konkuruoja tarpusavyje norėdami gauti savo „15 minučių šlovės". Pasitvirtina mintis, kad VU geba ruošti perspektyvius jaunuosius mokslininkus, gebančius taikyti statistinę analizę, sisteminti informaciją, pristatyti ateities simuliacijas profesionalia, dalykine anglų kalba.

Šiandien Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė studentų, būsimųjų konferencijų vertėjų, mokomoji konferencija. Į jau tradicinę konferenciją, Vertimo studijų katedros organizuojamą beveik dešimt metų, susirinko 22 būsimieji konferencijų vertėjai ir jų dėstytojai iš Latvijos universiteto, Talino universiteto ir Vilniaus universiteto. 

Šiemet vertimui pasirinkta universali tema „Ekonominė gerovė ir laimė: ar tai susiję?“ („Economic Prosperity and Happiness: Is there a Link?“), o pranešimus jai rengė studentai, dėstytojai ir pakviesti pranešėjai. Konferencijos programoje numatyta ir kultūrinė programa – studentai susipažins su Vilniaus universitetu, o pati ekskursija bus verčiama nuosekliojo vertimo būdu, taip parodant dar vieną vertimo praktikos variantą.

„Džiaugiamės, kad turime puikias sąlygas organizuoti tokius renginius. Mūsų konferencijų vertėjų rengimo centre – penkios puikiai įrengtos kabinos, kuriose vienu metu gali dirbti 10 vertėjų. Todėl vertimas vyksta sinchroniškai. Pavyzdžiui, iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, o iš jos, tarpinės kalbos, vertėjų žargonu „per relę“, – į estų ir latvių kalbas. Kartu tai ir puiki proga studentams pasitikrinti savo žinias, palyginti jas su kolegomis iš kitų universitetų ir pasimokyti, ką galėtų daryti geriau“, – sako Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. N. Maskaliūnienė.

Konferencijos organizatoriai taip pat teigia, kad norint paruošti aukšto lygio konferencijų vertėjus, praktika tiesiog būtina. Mokomosios konferencijos yra puikus būdas padirbėti ir pasimokyti jau beveik natūraliomis konferencijų aplinkybėmis. Nuosekliai verčiant, itin svarbu, kaip tiksliai ir sklandžiai lietuvių kalba išverčiama į anglų ar prancūzų – vadinamąsias tarpines kalbas, – iš kurių tuomet verčiama į estų ir latvių. 

Konferenciją remia Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinis direktoratas.

Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, kurie vyks 2018-05-25, registruotos šios kandidatūros:

• doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija. 

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės sudarytą knygą „History, Memory and Nostalgia in Literature and Culture“ išleido leidykla „Cambridge Scholars Publishing“. Knygoje pateikiamos esė nagrinėja, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai ir ateičiai, kai kalbama apie asmenines ir kolektyvines patirtis.

Pastarojo amžiaus įvykiai privertė naujai apmąstyti istorinės atminties sąvoką literatūroje ir kultūroje. Apgaulės elementas tekstiniuose šaltiniuose gali pasireikšti kaip absoliutus istorinės atminties suklastojimas, kartais ir kaip klaidinančių ar itin subjektyvių projekcijų perteikimas. Todėl literatūros ir kultūros tyrėjai šioje knygoje kelia klausimus, kaip šiais laikais galvojame apie praeitį, istoriją, atmintį ir kaip šį mąstymą veikia nostalgija.

Istoriją turėtume suprasti kaip asmeninę patirtį ir požiūrį, tam tikrą individualaus mąstymo apraišką, todėl tiriant tokią sudėtingą temą kyla daugybė klausimų. Knygoje tyrėjai iš įvairių Europos universitetų ir mokslinių institutų nagrinėja, kaip mąstome apie praeitį, istoriją, atmintį, kokia yra jų funkcija.

„Mes visi pradėjome nuo paprastos minties – ar istorija gali būti objektyvi? Jeigu taip, ar istorija yra tik sausas faktų sąvadas, o gal vis dėlto ji veikia kaip vaizduotėje kuriamas pasakojimas, šiek tiek sumaišytas su nostalgija?“ – apie parengtos knygos problematiką pasakoja prof. R. Rudaitytė.

Tyrėjai epistemologiniais, hermeneutiniais, etiniais ir estetiniais požiūriais apžvelgia praeities vaizdavimo problemas literatūroje ir kultūroje. ARKSI profesorės sudarytoje knygoje galima rasti įspūdingą straipsnių autorių kolektyvą iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rumunijos universitetų.

Naujienos šaltinis naujienos.vu.lt

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

• 2018 m. balandžio 23 d.–gegužės 7 d. vyksta kandidatų kėlimas;
• 2018 m. gegužės 8 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje išsikėlusių kandidatų sąrašą;
• 2018 m. gegužės 11 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
• 2018 m. gegužės 14–24 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
• 2018 m. gegužės 25 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
• 2018 m. gegužės 26 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Apie kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

Apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Fakulteto 2018 m. biudžeto aptarimas.
4. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo.
5. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko.
6. Dėl doc. dr. Kingos Geben kūrybinių atostogų.
7. Dėl prof. dr. Eleonoros Lassan afiliacijos.
8. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės mokymo priemonės „Viduramžių literatūra. XII amžius“ tvirtinimo leidybai.
9. Dėl studijų įmokos mažinimo.
10. Dėl magistro studijų studentų tvarkaraščių.

Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Senato narius sąrašą >.

Senato rinkimai Filologijos fakultete vyks 2018 m. gegužės 14–16 dienomis 9–15 val. 105A aud.

Rinkėjų sąrašą rasite čia >

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
• Filologijos fakultetas;
• Filosofijos fakultetas;
• Istorijos fakultetas;
• Kauno fakultetas;
• Komunikacijos fakultetas;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
• Teisės fakultetas.

Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai):

• Chemijos ir geomokslų fakultetas;
• Fizikos fakultetas;
• Gyvybės mokslų centras;
• Matematikos ir informatikos fakultetas;
• Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. kovo 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
3. Fakulteto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
4. Užsienio kalbų instituto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Roma Kriaučiūnienė).
5. Fakulteto 2018 m. biudžeto svarstymas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
6. Fakulteto nuostatų keitimo projektas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
7. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko (doc. dr. Jurgis Pakerys).
8. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, nuostatų rengimo grupių vadovai).
9. Dėl lektorių padėties ir darbo apmokėjimo (dr. Jurgita Katkuvienė, prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė).
10. Leidinių tvirtinimas spaudai (pristato autoriai):
    Doc. dr. Vytauto Ališausko
    Dr. Gintarės Judžentytės
    Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės
    Doc. dr. Mickūnaitės-Griškevičienės
    
    
11. Studijų programų ir komitetų klausimai (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Dalinis Rusistikos studijų programos privalomų ir pasirenkamų dalykų perskirstymas
    Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujinimas.
    Bendro Intermedialių literatūros studijų ir Literatūros antropologijos ir kultūros studijų programų komiteto sudarymas
    
    
12. Bendrųjų universitetinių studijų dalykų tvirtinimas (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Prof. dr. Birutės Jasiūnaitės
    Prof. dr. Julijos Korostenskienės
    
    
13. Dėl studijų įmokos mažinimo (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
14. Kiti klausimai.

Filologijos fakultetas prisideda prie pasaulinio tyrimo apie kalbų mokėjimą, vartojimą ir mokymąsi universitetuose. Tyrėjų grupę sudaro mokslininkai iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Singapūro.

Šiam tarptautiniam tyrimui, kurio duomenys bus renkami iki gegužės mėnesio, vadovauja pasaulyje gerai žinoma tyrėja, Londono universiteto profesorė Anne Pauwels. Pagrindinis šio projekto tikslas, pasak lingvistės, – išsiaiškinti studentų, t. y. būsimojo visuomenės elito, nuostatas kalbų ir daugiakalbystės atžvilgiu.

Lietuvoje prie šio projekto prisidėti buvo pakviestas VU. Lietuvos tyrimo dalį atlieka Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto profesorė dr. Meilutė Ramonienė.

Tyrimo metu visi VU studentai yra kviečiami skirti 10 minučių ir užpildyti neilgą apklausą (lietuvių kalba) apie jų mokamas kalbas internete: flf.vu.lt/tyrimas.

Profesorės teigimu, dabar itin svarbu surinkti kuo daugiau kiekybinių duomenų, o vėliau sutikę apklausos dalyviai bus kviečiami ir į kokybinius interviu.

„Stebime įvairias tendencijas daugiakalbystės atveju. Nuolat globalėjančiame pasaulyje kalbų mokėjimas yra itin svarbus. Jis padeda greičiau užmegzti ryšius, spręsti sudėtingas kompleksines užduotis ir netgi gilina mąstymą. Šiuo tyrimu norime pažiūrėti, kaip VU studentai vertina kalbų mokymąsi, kokias kalbas moka, kaip dažnai ir kur jas vartoja savo kasdieniame gyvenime, kokių kalbų mokosi ar norėtų mokytis“, – teigia profesorė M. Ramonienė.

Tikimasi, kad toks projektas sustiprins VU pozicijas pasaulyje, paskatins naujus tarptautinius tyrimus, be to, padės pagerinti šiuo metu VU dėstomų kalbų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į šio pasaulinio tyrimo rezultatus.

Tyrėja taip pat neslepia džiaugsmo, kad tokiame prestižiniame pasauliniame tyrime, kurį vykdo žymiausi pasaulyje lingvistai ir tyrėjai, buvo pakviestas dalyvauti VU.

Profesorės manymu, tai yra dar vienas įrodymas, kad lingvistika ir humanitariniai mokslai VU yra be galo stipri studijų ir tyrimų sritis. Tai rodo ir pasaulinis universitetų reitingas QS, pagal kurio studijų sričių vertinimą lingvistika šiemet pakilo per 50 pozicijų ir atsidūrė 151–200 vietoje.

Apklausą galima užpildyti internetu flf.vu.lt/tyrimas. Apklausos duomenys bus renkami iki šių metų gegužės mėnesio ir kiekvieno VU studento laikas, sugaištas pildant šią apklausą, prisidės prie lingvistikos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Naujienos šaltinis – naujienos.vu.lt

Frankofonijos mėnesio proga skelbiame Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880-1918) eilėraščio „LE REPAS“ vertimo konkursą.

Vertimus galima siųsti iki š. m. kovo 12 d. adresu:  

Kviečiame dalyvauti! Nugalėtojų laukia apdovanojimai!

Eilėraščio tekstą galite parsisiųsti čia >>>

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2018 m. vasario 27 d. Filologijos fakultete Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai.

Dekanas išrinktas nebuvo, nes:

• pagal Filologijos fakulteto nuostatų 28 p. "Dekanas laikoms išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių";
• Tarybos narių yra 24;
• rinkimuose 2018 m. vasario 27 d. balsavo 22 Tarybos nariai;
• kandidatas doc. M. Kvietkauskas surinko 12 balsų;
• kandidatė prof. I. Šeškauskienė surinko 10 balsų.

T. y. nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų.

Balsų skaičiavimo protokolą žr. čia.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 15 val.

• Profesoriaus ir docento vardų atestatų teikimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
4. Artimiausio Tarybos posėdžio (kovo 2 d.) nukėlimas (dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
5. Klasikinės filologijos studijų programos keitimų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
6. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės mokymo priemonės tvirtinimas leidybai (doc. dr. Jurgis Pakerys).
7. Dėl studentų kvotos mažinimo studijų programai Lietuvių filologija ir užsienio kalba (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
8. Kiti klausimai.

Šių metų vasario 20 d. eidamas 94-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius (g. 1925-01-04 Juodausiuose, Ukmergės r.), daugelio Lietuvos lituanistų ir baltistų mokytojas, autoritetas, pasaulyje labiausiai žinomas Lietuvos humanitaras.

Netekome pasaulinio garso lituanisto, baltisto, lietuvių kalbos istoriko, dialektologo, onomastikos specialisto, kelių užsienio mokslo akademijų nario, kelių universitetų garbės daktaro, subrendusio mūsų universitete, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis (dirbo iki 1994 m.). Čia Profesorius perėjo visas pedagoginės ir mokslinės karjeros pakopas, buvo išrinktas Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu, Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedrų vedėju, čia sukūrė reikšmingiausius mokslo darbus, išaugino būrį lituanistų, dirbančių visose šalies aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvių kalbos institute, kituose humanitariniuose institutuose, užsienyje. Talento įvairiapusiškumu ir fenomenaliu darbštumu su Profesoriumi vargiai kas galėjo lygintis, o kur dar žmogiškasis žavesys!

Lietuvių kalbotyrą ir baltistiką Zigmas Zinkevičius praturtino ne tik vertingomis monografijomis, monumentalia 7 tomų Lietuvių kalbos istorija, gausiais straipsniais, bet ir mokomaisiais bei plačiajai visuomenei skirtais leidiniais, publikacijomis spaudoje, pagaliau – nepamirštamais pranešimais konferencijose ir žaviomis paskaitomis. Profesoriaus daug nusipelnė, kad pokarinės okupacijos metais Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru. Jam iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo lietuvių kalbos mokslo, studijų ir kultūros būklė, aukštosiose mokyklose vykdomos reformos.

Zigmo Zinkevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla įvertinta mūsų šalies ir užsienio premijomis, valstybiniais apdovanojimais, garbės vardais. Plačiai cituojamus Akademiko darbus turi ir turės po ranka kiekvienas, kuris imsis lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimų. Dar ilgai mus lydės lituanistikos ir baltistikos milžino, studentų mėgstamo pedagogo asmenybės šviesa.

Velionis bus pašarvotas vasario 22 d. 11 val. šv. Jonų bažnyčioje, 23 d. 10 val. čia bus aukojamos šv. mišios, o 12 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinėse.