Šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė Gabrielė Aputytė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Šis konkursas skatina susieiti draugėn, lyg prieš 30 metų Baltijos kelyje, mokytis kaimyninių šalių kalbų, pažinti Baltijos šalių kultūrą. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete. Šiemet jau tradicija tapęs konkursas yra remiamas ir vyko Vilniaus universitete.

Konkursą laimėjusi lietuvių filologijos ir latvių kalbos programos trečiakursė G. Aputytė pasakoja latvių kalbos besimokanti nuo pirmo kurso pradžios, o estų – nuo antro, todėl pasiruošimas konkursui nebuvo vienos dienos ar savaitės darbas, o labiau ilgas mokymosi procesas.

„Šiuo metu pagal „Erasmus+“ mainų programą esu išvykusi studijų į Latvijos universitetą ir, nors latvių kalbos praktikos turiu be galo daug, estų kalbos kaip studijų dalyko mokytis netenka, todėl kai kuriuos dalykus teko kartotis savarankiškai. Tačiau daugiau laiką leidau ne su gramatikos lentelėmis pašonėje, o mąstydama apie esė temas ir bandydama samprotauti (visomis kalbomis), ką dar į šiuos klausimus galėčiau atsakyti. Toks pasiruošimas yra gera savirefleksija, nes reikia apgalvoti tiek savo pomėgius, ateities planus ir pan., tiek mūsų, trijų Baltijos valstybių, santykius, panašumus, skirtumus“, – apie pasiruošimą konkursui pasakoja laimėtoja.

G. Aputytė sako, kad „konkursas yra žavus tuo, kad sutinki į save panašių žmonių, gali pasidalinti idėjomis ir pajusti vienybę“.

„Vienybės ir draugiško kaimyniškumo jausmo, ypač šiuo metu, be galo reikia. Prisipažinsiu, nors nesu suvalkietė, bet mėgstu pataupyti. Tikslaus plano, kur išleisiu gautą stipendiją, dar neturiu, bet norėtųsi ją panaudoti prasmingiems tikslams. Galbūt metas planuoti kelionę?“ – svarsto stipendiją laimėjusi studentė.

Kitais metais Baltijos šalių rektorių stipendijos konkursas vyks Vilniaus universitete. Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

Rugpjūčio 8–16 dienomis Vilniuje vyks Vokietijos akademinių stipendijų fondo (Studienstiftung des deutschen Volkes) organizuojama Europos vasaros akademija (European Summer Academy). Siekiant užmegzti dialogą su užsienio studentais įvairiais šiuolaikinės Vidurio ir Rytų Europos klausimais, aukštesnių kursų bakalauro studentai, taip pat magistrantai ir doktorantai iki gegužės 15 d. yra kviečiami pretenduoti į vieną iš keturių darbo grupių ir taip įsitraukti į akademijos veiklas.

Šios vasaros akademijos bendradarbiavimo partneriai – Vilniaus universitetas (VU) ir Europos humanitarinis universitetas (EHU). VU ir EHU aukštesnių kursų bakalaurai, taip pat magistrantai ir doktorantai gali pretenduoti į vieną iš šių keturių darbo grupių:

• Dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir politiniai režimai. Naujos sisteminės konkurencijos link?
• Ką šiandien reiškia mokymasis iš praeities? Istorinės atminties svarba šiuolaikiniams konfliktams, vykstantiems Europoje.
• Tarptautinis karinis tribunolas Niurnberge 1945–1946 m.: jo kūrimas, veikimas ir palikimas šiandienos konfliktams.
• (Ne)įperkami namai? Šiuolaikinio būsto gamyba Vilniuje.

Keturiose tarptautinėse ir tarpdisciplininėse darbo grupėse, plenarinėse sesijose, vizitų ir ekskursijų metu dalyviai turės galimybę keistis idėjomis ir dirbti tarpusavyje bei su mokslininkais iš regiono ir iš abiejų universitetų partnerių. Užsienio studentai kviečiami dalyvauti ne tik programos veiklose, bet ir laisvalaikio užsiėmimuose, išvykose į Kauną ir Ruklą.

Norintieji dalyvauti Vasaros akademijoje ir vienoje iš keturių darbo grupių iki  gegužės 15 d. turėtų susisiekti su koordinatoriumi iš VU dr. Alexanderu Mionskowskiu () arba Vera Dzyadok () iš EHU. Kandidatuojantys turėtų pateikti prašymą su trumpa biografija, studijų kryptimi, studijų kursu ir semestru ir kita aktualia informacija. Taip pat reikalingas trumpas motyvacinis laiškas, kuriame turėtų būti nurodoma, į kurią iš keturių darbo grupių pretenduojate.

Dalyvių atranka įvyks ne vėliau kaip gegužės 16 d., visi kandidatai nedelsiant bus informuojami.

Vokietijos akademinių stipendijų fondas skiria stipendijas išskirtinai gabiems studentams ir doktorantams iš Vokietijos arba studijuojantiems akredituotose aukštojo išsilavinimo programose ir institucijose Vokietijoje. Šiuo metu fondas remia apie 12 900 studentų ir 1 100 doktorantų skirdamas stipendijas, taip pat siūlo įvairias akademines programas, tokias kaip vasaros stovykla, konferencijos doktorantams ir seminarai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vokietijos akademinių stipendijų fondas nusprendė vasaros akademiją organizuoti Vilniuje, vietoje anksčiau numatyto Sankt Peterburgo Rusijoje. Lokacija pasirinkta ir dėl ypatingos miesto geografinės padėties  bei istorijos, kuri liudija apie miesto daugiatautiškumą, toleranciją ir  turi daug sąlyčio taškų, leidžiančių apmąstyti bendrumo Europoje dabartį, praeitį ir ateitį

Š. m. balandžio 26 d. Dalykinės (teisės) kalbos studijų programos magistrantai ir dėstytojai lankėsi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (LK). Šios institucijos atstovai dalyvauja tobulinant Dalykinės (teisės) kalbos studijų programą, prisideda prie studijų programos baigiamųjų darbų komisijos darbo.

KT vertėjai Rolandas Naujokaitis ir Renata Kupčiūnienė pasidalino mintimis apie teismo vertėjų darbo specifiką, apie tai, kaip ruošėsi kandidatavimui į šią darbo vietą, atsakė į studentų klausimus. Šiuo metu KT svetainėje informacija pateikiama lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Pokalbio metu buvo diskutuojama ir apie vokiečių kalbos perspektyvas.

Susitikime dalyvavo Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė ir KT teisėjas Gintaras Goda. Teisėjai labai nuoširdžiai papasakojo savo profesijos pasirinkimo istorijas. Pirmininkė papasakojo apie KT nagrinėtas bylas ir apie tai, kas gali KT pateikti individualų konstitucinį skundą ir ko negalima ginčyti KT.

Mūsų Konstitucijai – 30 metų

Administravimo ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Svirnelienė supažindino su Konstitucinio Teismo istorija ir pabrėžė, kad šiuos metus galima vadinti Konstitucijos metais, nes minime 1922 metų Konstitucijos 100-metį ir 1992 metų Konstitucijos 30-metį.  Vizito metu VU studentai ir dėstytojai apsilankė KT muziejuje.

Gegužės 6 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Praeitą penktadienį buvo aptarta Sapiro dreifo sąvoką. Ar kalbos raidą lemia vidinis kryptingumas, ar pokyčiai vyksta mechaniškai? Kito penktadienio diskusijai prašytume perskaityti Sonios Cristofaro straipsnį Towards a source-oriented approach to typological universals. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinei – 200!

1822-aisiais Vilniuje pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, Lietuvių literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga tinklalaidė Kalba kalba pasikvietė Fakulteto profesorę, VU Lietuvių literatūros katedra vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.

Laidoje su profesore buvo aptartas pats Mickevičius ir jo kūryba, poezijos knygelės inovatyvumas ir reikšmė, studijų bičiuliai filomatai, šmėklos, vaiduokliai ir gyvi numirėliai bei, žinoma, tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą.

Kviečiame klausytis laidų (ir sekti tinklalaidės FB puslapį!) visose jums prieinamose platformose:

• Youtube >
• Spotify >
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts >

Gegužės 3-5 dienomis kviečiame dalyvauti Filologijos fakultete vyksiančioje ispanų kultūros savaitėje: jos metu bus skaitomi pranešimai, vyks filmo peržiūra ir ekskursija, o taip pat poezijos skaitymai. Ir visa tai – susiję su ispanų kultūra.

Renginiai nemokami ir vyks ispanų kalba.

Kviečiame dalyvauti ispanų kalbos ir kultūros šventėje! 

Programa >

[EN]

On Tuesday 3 May, at 13.00, room 92 Scandinavian author and journalisst Elisabeth Åsbrink (Stockholm/Copenhagen) will talk about literature with the roots in the history.

The lecture will be in Swedish with simultaneous translation to Lithuanian.

More information is attached below (in SE and LT). We invite you to come and take your students with you. 

If translation to Lithuanian is needed please come at least a quarter earlier to get the equipment.

[LT]

Gegužės 3 d., antradienį, 13.00 val. Skandinavistikos centre, 92 aud. paskaitą apie literatūrą, grįstą Europos istorijos įvykiais ir jų paliktomis žaizdomis asmeninėse biografijose, skaitys švedų rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Åsbrink (Stokholmas/Kopenhaga). Į daugelį kalbų išverstos, svariais apdovanojimais įvertintos jos knygos peržengia žanrų ribas – susipina dalykinė proza, reportažas, kronika ir grožinis romanas, joms būdinga skaidri ir tiksli, poetinės įtampos persmelkta kalba.

Elisabeth Åsbrink knygos Och i Wienerwald står träden kvar (O Vienos miške tebeauga medžiai, 2011) ir 1947 (2016) apie įvykius Europoje ir Švedijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse išverstos į daugiau kaip dvidešimtį kalbų, nominuotos ir įvertintos svarbiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu – Augusto prizu, Karališkosios Mokslų akademijos prizu, Lenkijos Ryszardo Kapuscinskio prizu ir kitais. Dėmesio ir teigiamų įvertinimų susilaukė taip pat kritinį žvilgsnį į švediškąsias vertybes atskleidžianti knyga Orden som formade Sverige (Žodžiai, kurie kūrė Švediją, 2018) bei debiutinė knyga apie tragiškos atomazgos susilaukusį mėginimą meninėmis formomis eiti į diskusiją su nacistinių pažiūrų nusikaltėliais praėjusio tūkstantmečio pabaigos Švedijoje Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (Skausmo taškas: Larsas Norénas, pjesė Septyni Trys ir žmogžudystės Maleksanderyje, 2009).  2020 metais pasirodęs autobiografinis romanas Övergivenheten (Apleistumas) šiemet pasirodys lietuviškai.

Paskaita vyks švedų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Vizitą organizuoja Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras, finansuoja Švedijos institutas, remia Švedijos ambasada Vilniuje.

[SE]

Elisabeth Åsbrink svensk författare och journalist, känd för sina djupgående historiska analyser, uttryckta i genreöverskridande litterära former, på ett språk av både glasklar exakthet och skönhet, kommer att föreläsa om litteraturen med rötter i historia på Centret för skandinavistik (Skandinavistikos centras, VU) den 3 maj, tisdag, kl. 13.00 (rum 92), på svenska (med simultantolkning till litauiska). 

Elisabeth Åsbrinks böcker – i synnerhet Och i Wienerwald står träden kvar (2011) och 1947 (2016) som tar upp händelser i Sverige och Europa kring det andra världskriget sammanflätade med den egna familjens öde – är översatta till mer än tjugo språk, nominerade och belönade med bl a det svenska Augustpriset, Kungliga Vetenskapsakademiens pris, Ryszard Kapuscinski-priset i Polen, Svensk-danska kulturfondens pris.

Uppmärksammade och uppskattade blev också Orden som formade Sverige (2018) med den historiskt kritiska blicken på svenska värderingar och debutboken Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (2009). Den självbiografiska romanen Övergivenheten (2020) kommer att ges ut på litauiska i år.

Besöket organiseras av Centret för skandinavistik, Vilnius universitet, finansieras av Svenska institutet och stöds av Svenska ambassaden i Vilnius.

Gegužės 6 d., penktadienį, kviečiame į VU lituanistų bakalaurų mokslinę konferenciją Generalinė repeticija 2022.

Programa >

Online registration form >

Gegužės 4 d., trečiadienį, 92 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 9:30. 

Konferencijos programa >

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

XVI–XVII a. baltų raštijos komparatyvistiniai tyrimai
Podoktorantūros stažuotojo vieta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institute. 
Paraiškos priimamos iki 2022 m. birželio 1 d. 

Apie projektą 

Dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotės projektas skirtas XVI–XVII a. senosios baltų raštijos komparatyvistiniams tyrimams. Stažuotojo(s) atliekamiems tyrimams vadovaus prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.  

Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotoja(s) pasiūlys tyrimų projektą, kuriame baltų kalbotyroje gerai įtvirtinti metodai bus derinami su šiuolaikiniais skaitmeninės filologijos požiūriais bei įrankiais. Įgyvendintas podoktorantūros projektas suteiktų vertingų duomenų tyrėjams, kurie gilinsis į senosios baltų raštijos istoriją, užsiims tekstų sklaida, o tarptautinei mokslo bendruomenei – naujų baltų kalbų duomenų. Komparatyvistinių senosios raštijos tyrimų esama (plg. Pietro U. Dinio darbus), tačiau daugiausia tirti liuteroniški šaltiniai, todėl šiuo kvietimu Fakultetas matytų itin perspektyvią katalikų raštijos baltų kalbomis tyrimų kryptį, kuri tiesiogiai susijusi su XVI–XVII a. jėzuitų veikla ir Vilniaus universitetu. Galimi ir  lyginamieji katalikiškų ir liuteroniškų šaltinių tyrimai. Ateityje šių tyrimų rezultatai būtų integruoti į dėstomus kursus. Nauja metodinė traktuotė pasitarnautų rašant studentų darbus ir dėstant tyrimo metodų kursus abiejų pakopų studentams. 

Į klausimus, susijusius su šia podoktorantūros vieta, atsakys prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia elektroniniu paštu .  

Konkursas skelbiamas vadovaujantis Vilniaus universiteto lėšomis finansuojamų doktorantų, podoktorantūros stažuotojų ir vizituojančių mokslo darbuotojų atrankos ir priėmimo tvarkos aprašu. 

Kvalifikaciniai reikalavimai: 

• Filologijos mokslo krypties daktaro laipsnis, įgytas per pastaruosius 5 metus. 
• Baltų filologijos krypties straipsniai, publikuoti nacionaliniuose ir tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose. 
• Lietuvių ir latvių kalbų mokėjimas C1 lygiu.  
• Patirtis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose būtų privalumas. 

Preliminari darbo pradžia: 2022-09-01, trukmė – 2 metai. 

Etato dalis: 1 etatas. 

Tarnybinis atlyginimas: iki 2100 EUR (neatskaičius mokesčių). 

Paraiškos dokumentai: 

• Motyvacinis laiškas.  
• Gyvenimo aprašymas (CV). 
• Mokslinių publikacijų sąrašas. 
• Magistro ir mokslų daktaro diplomų kopijos. 
• Dviejų mokslinink(i)ų rekomendacijos. 

Dokumentus kviečiame teikti el. p. , laiško pavadinime nurodant „Podoktorantūros stažuotojas“. 

[EN]

Comparative studies of Baltic writings of the 16th–17th centuries  
Postdoctoral fellowship position at the Institute for the Languages and Cultures of the Baltic, Faculty of Philology, Vilnius University. 
Applications are accepted until June 1, 2022. 

About the project 

The two-year postdoctoral fellowship research project is dedicated to conducting comparative research of Baltic writings of the 16th–17th centuries. The research conducted by the postdoctoral fellow will be supervised by Prof. Dr Habil. Bonifacas Stundžia. 

A postdoctoral fellow is expected to submit a research project that combines well-established methods in Baltic linguistics with contemporary approaches and tools in digital philology. The successfully completed postdoctoral research project would provide valuable data for researchers who will pursue studies of the history of old Baltic writings and will be involved in the activity of disseminating texts, whereas the international scientific community would benefit from the project by gaining access to new data on the Baltic languages. Works in comparative studies of old writings exist (e.g. the work of Pietro Dini); however, extant research in this area has mainly focused on Lutheran sources. This invitation opens a highly promising field of research in Catholic writings in the Baltic languages which is directly related to the activities of Jesuits and Vilnius University in the 16th–17th centuries. The invitation also welcomes comparative studies of Catholic and Lutheran writings. In the future, the results of these studies would be integrated into different courses of study programmes. The new methodological approach would be useful for writing students’ research papers and teaching research methods to students in both Bachelor and Master study cycles. 

Inquiries related to this postdoctoral fellowship position are welcome and should be addressed to Prof. Dr Habil. Bonifacas Stundžia by email at . 

The candidates for the postdoctoral fellowship position shall be selected in accordance with the Procedure of Selecting and Admitting Doctoral Students, Postdoctoral Researchers and Visiting Researchers funded by Vilnius University. 

Qualification requirements: 

• A PhD or equivalent degree in Philology awarded to the candidate during the last 5 years. 
• Research papers in the field of Baltic Philology published in national and international peer-reviewed scientific journals. 
• Proficiency in Lithuanian and Latvian at C1 level according to CEFRL. 
• Experience in national and international projects is considered to be an advantage. 

Preliminary starting date for the position: September 1, 2022, duration: 2 years. 

Position: full-time. 

Salary: up to 2100 EUR (before tax). 

Application documents: 

• Cover letter. 
• Curriculum Vitae (CV). 
• List of publications. 
• Copies of diplomas certifying the award of the Master and doctoral degrees. 
• Two reference letters. 

Please submit all documents by e-mail to Birutė Gudelienė at , indicating “Postdoctoral Fellowship Position” in the subject line of the letter. 

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Kviečiame registruotis ir dalyvauti šių metų „Literatūros salose“! Keliaujančios Literatūros salos šiemet plaukia Jono Meko kraštų link, kviesdamos naujai apmąstyti avangardą ir meno politiškumą.

Vietų skaičius ribotas.

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >

Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“

Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.

Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

Gegužės 2 d., pirmadienį, 17.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į LKVTI seminarą, kuriame doc. dr. Darius Kuolys ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas kalbės tema „Asmuo jėgos akivaizdoje: aktualios Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ reikšmės“

Seminare aptarsime šiemet išleistą Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ vertimą į lietuvių kalbą (vertė V. Dekšnys). Romanas, sukurtas 1952 m., pasakoja apie komunistinio režimo įvedimo Lenkijoje procesus ir yra laikomas žymiosios Miłoszo esė knygos „Pavergtas protas“ literatūriniu tęsiniu. Lietuviškojo vertimo pasirodymas šių metų vasarį nelauktai sutapo su Rusijos karo Ukrainoje pradžia. Seminare svarstysime, kaip romane perteikiama sąmonės pavergimo anatomija, kokios šio kūrinio reikšmės naujai išryškėja šiandienos kontekste.

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.

Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams“

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui“

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose“

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).

Kviečiame aplankyti Filologijos fakultete tarp Mūzų ir Rašytojų menių veikiančią Vytauto Kardelio fotografijų parodą „Ligūrijos veidai. Volti di Liguria“.

„Būna vietų, kurių nereikia prisijaukinti. Būna žmonių, kuriuos ir pirmą kartą sutikęs, jautiesi tarsi būtum su senais bičiuliais. Dar būna toks stiprus bendrumas tarp vietų ir žmonių, jis įtraukia, žavi ir, laikui bėgant, net kelia savotišką nostalgiją. Tokį jausmą teko laimė pajusti Italijos Rivjeroje, Ligūrijoje, San Bartolomeo al Mare ir gretimuose miesteliuose, dirbant 2017-2021 m. dialektologinėse ekspedicijose, kurias rengia ir kuruoja dr. Diego Ardoino ir Julija Šabasevičiūtė.

Be įprastų, rutininių dialektologinių ekspedicijų darbų (kalbinio kraštovaizdžio, objektų, daiktų ir pan. fiksavimo) šiek tiek laiko ištaikydavau ir savo mėgstamiausiai fotografijos sričiai – žmonių emocijoms, žaidžiančioms ne tiek judesyje, kiek žvilgsnyje, mimikoje, pozoje. Fotografuojant žmones svarbus buvo toks gana paradoksalus Ligūrijos kuriamas jausmas: pietietiškos emocijos, ekspresija, judesys, o greta – lėtai ir ramiai slenkantis laikas, popietinė mažų kaimelių tyla, kvapai ir cikadų melodija. Tokia savotiškai keista judesio ir ramybės dermė, kaip Ligūrijos jūros bangavimas, gyvena ir žmonių emocijose. Joms pagauti tinkamiausias yra lėtas fotografavimas, tačiau smarkus ekspedicijų tempas ir noras per trumpą savaitėlę kuo daugiau aprėpti progų lėtam fotografavimui nelabai suteikė. Todėl čia atrinktos nuotraukos yra gal labiau reportažinės, su tam tikru aplinkos ir fotografuotų žmonių profesijų kontekstu. 

Paroda susideda iš savotiškų dviejų dalių: pirmojoje – šauniausi ir įdomiausi ekspedicijų pateikėjai, tarmiškai kalbantys San Bartolomeo al Mare ir aplinkinių kaimų gyventojai, antrojoje – kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, archyvų) darbuotojai, suteikę įdomios ir vertingos pažintinės informacijos.

Už pagalbą rengiant parodą esu dėkingas Diego Ardoino, Julijai Šabasevičiūtei, Drąsučiui Smolskui, Alessandrai Cali.“

Vytautas Kardelis

Balandžio 29 d. (penktadienį) vyks kasmetinė Skandinavistikos centro studentų bakalaurantų ir magistrantų mokslinė konferencija, kurioje bus pristatyti rašomi baigiamieji BA ir MA darbai. Konferencija vyks skandinavų kalbomis 92 ir 314 auditorijose nuo 9.00 iki 15.00. Organizuojamos trys sekcijos: lingvistikos, literatūros ir kultūros. Bus skaitomi pranešimai ir pristatomi posteriai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. balandžio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Kūrybinių atostogų tvarkos aprašo projektas (tęsiamas pirminio projekto ir Tarybos darbo grupės pateiktų keitimų svarstymas, 30 min.)
3. Doktorantūros klausimai (tęsiamas svarstymas, 25 min.)
4. Dėl lėšų mokslininkų komandiruotėms ir kitiems tikslams (doc. dr. Erika Sausverde, 20 min.)
5. Maksimalūs studijuojančiųjų skaičiai grupėse (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
6. Ukrainistikos studijų koncepcija (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
7. Studijų programų, kurios nebevykdomos, išregistravimas, studentams baigus studijas: (Anglų ir rusų kalbos [6121NX011]; Lietuvių filologija ir užsienio kalba [6121NX022]; Bendroji kalbotyra [6211NX014]) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min)
8. Papildomųjų studijų „Lietuvių filologija (kalbotyra)“ ir „Rusų filologija“ kainos (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min).
9. Kiti klausimai.

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į doc. dr. Linos Bikelienės ir prof. dr. Julijos Korostenskienės seminarą tema: On perception and production of fricatives in Lithuanian students’ English / Anglų kalbos besimokančiųjų pučiamųjų priebalsių percepcijos ir produkavimo ypatumai.

Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams kanale >

Anotacija. Despite the abundance of English textbooks developed for learners with common native languages like Spanish or Chinese, learner needs of representatives of smaller nations are underexplored. Drawing our data from perception and production tasks completed by Vilnius University students, we examine one of the phenomena Lithuanian learners of English (LLE) consistently find problematic, viz. /v/-/w/ distinction (the other two being aspiration and schwa). Given that Lithuanian consonantal inventory has no phonemic equivalent of /w/, treatment of the letter <v> varies from a labial fricative, labiodental to a bilabial approximant. The LLE production of /v/ as /w/ is regularly identified for remediation and necessitates further analysis.

In this lecture, we look into the roots of the issue, share the findings of our study and suggest possible remedial measures.