Sidebar

Vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai ir kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA 2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje. Šiame projekte dirba šie TKI kolegos: prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Antanas Smetona, dr. Marius Smetona, dr. Evaldas Švageris, dr. Audrius Valotka, dokt. Indrė Makauskaitė.

Pasak projekto vadovo dr. Audriaus Valotkos, jei norime, kad lietuvių kalba klestėtų, jai reikia atrasti vietą elektroninėje erdvėje. „Kalbai, kuri neapsigyvena technologijose, greitai nutiks tai, kas nutiko toms kalboms, kurios nesuspėjo į Gutenbergo spaudos epochą – jos liko istorijos paraštėje“, – projekto reikšmę nusakė A. Valotka.

Įtvirtinant lietuvių kalbos pozicijas, projekto metu ji bus perkelta į pačias naujausias informacines technologijas, tokias kaip išmanieji laikrodžiai ir telefonai, planšetės ir kiti išmanūs namų apyvokos daiktai. Anot projekto vadovo, dabar yra tas laikas, kai kalba turi apsigyventi dažniausiai mūsų naudojamuose daiktuose, ir šis projektas yra labai svarbi šio plano dalis.

Pasak VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesoriaus Laimučio Adolfo Telksnio, prakalbinti kompiuterius lietuviškai mokslininkai siekia jau 50 metų. Būtent prieš tiek laiko kilo ir mokslinę pažangą skatinantys klausimai: ar mašina taps protingu daiktu, ar ji kada nors galės būti žmogaus pašnekovu? LIEPOS projektas yra žingsnis šia kryptimi.

Projekte darbuojasi trys ekspertų grupės: atpažintuvo (prof. Laimutis Adolfas Telksnys), garsyno (vadovas prof. Vytautas Kardelis), ir sintezatoriaus (doc. Pijus Kasparaitis). Atpažintuvo grupei tenkanti užduotis yra labai sudėtinga, nes lietuvių šneka pasižymi milžiniškomis darybinėmis galimybėmis, negana to, žmonės šneka greitai ar lėtai, garsiai ir tyliai, įvairiais tembrais, sloguodami, prikimę ar susijaudinę.

Atpažintuvo programa naudosis didele, 1000 valandų ir kelių tūkstančių balsų lietuvių šnekos duomenų baze, kurią galima palyginti su garsų ir žodžių biblioteka. Ją sukurs garsyno grupė (vadovas prof. Vytautas Kardelis), bendradarbiaudama su Lietuvos radiju ir televizija. Doc. Pijaus Kasparaičio vadovaujama grupė tobulins ankstesniame LIEPOS projekto etape sukurtą lietuvių natūralios šnekos sintezatorių, jau dabar naudojamą DELFI, „Lietuvos žinių“, Vilniaus miesto savivaldybės bei kituose tinklalapiuose, ir sukurs akliesiems skirtą sintezatoriaus versiją, veikiančią mobiliojoje aplinkoje. „Bus galima klausytis ne tik tekstų portaluose, bet ir bet kokio kompiuteriu užrašyto paskaitų konspekto ar kito panašaus asmeninio teksto, pasinaudoti teksto įgarsinimo paslauga svetainėje RoboBraille.org ir susisintezuoti turimus asmeninius tekstus“, – pasakojo doc. P. Kasparaitis. Siekiama, kad projekto LIEPA2 metu sukurtomis paslaugomis nemokamai galėtų kasdien naudotis mokiniai, studentai, verslo atstovai, aklieji ir apskritai kiekvienas visuomenės narys. Projekto metu bus sukurtos tokios paslaugos:

  • interaktyvaus humonoidinio roboto valdytuvas, ugdantis moksleivių gebėjimus priimti strateginius sprendimus;
  • šneka valdomas telefono skambintuvas;
  • šneka valdomas taksi iškviestuvas;
  • mobilioji sistema, kompiuterių ekranuose rodomą informaciją balsu skaitanti akliesiems ir silpnaregiams;
  • interneto naujienų skaitytuvas, kai vartotojas pageidavimus pareiškia šnekėdamas;
  • tarpkalbinį lietuvių – kinų kalbų komunikatorių.

Iš kairės į dešinę: prof. A. L. Telksnys, prof. V. Kardelis, dr. A. Valotka, doc. P. Kasparaitis. E. Kurausko nuotr.

Projekto dalyviai

2018 m. vasario 5 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai. Nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų (balsų skaičiavimo protokolai).

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatų 29 p., skelbiamas naujas konkursas Dekano pareigoms eiti:

  • vasario 6–13 d. vyksta kandidatų kėlimas;
  • vasario 14 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
  • vasario 19 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
  • vasario 20–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
  • vasario 27 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje (15 val. K. Donelaičio aud.);
  • vasario 28 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Rinkimai vyks vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (žr. p. 25–31) bei Tarybos darbo reglamentu (žr. p. 45).

Kandidatai, norintys dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu (rinkimų komisijos narė) skenuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo forma).

Vasario 12–14 dienomis VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institute pagal GIP (Germanistikos katedrų partnerystės) mainų programą viešės dr. Iuditha Balint (Duisburgo-Eseno universitetas) ir skaitys šias paskaitas:

  • vasario 12 d., pirmadienį, 17:00 val., Germansitikos studijų kab. (A9 aud.): „Metaphern und Mentalitäten. Zu den Epochenspezifika metaphorischer Sprachverwendung“
  • vasario 13 d., antradienį, 11:00 val., (K3 aud.): Ökonomisches in Goethes Wilhelm Meisters Lehrjahre. Das Gespräch zwischen Werner und Wilhelm
  • vasario 14 d., trečiadienį, 11:00 val., Germanistikos studijų kab. (A9 aud.): Schöpferische Intransparenz. Kreativität und Eignung in Rainer Merkels Roman Jahr der Wunder (2001)

Norėtum mokytis estų kalbos? O gal pramokti kokios keistos, niekada negirdėtos kalbos? Vilniaus universitetas suteikia galimybę mokytis estų kalbos kaip laisvąjį (LD) arba nekreditinį (NPD) dalyką.

Estų kalba I (Estonian Language. Course for Beginners I, on the Basis of English, A1.2 > A2.1)

Registruotis galima VU studijų informacinėje sistemoje. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, 108 auditorijoje. Pirma paskaita – jau vasario 19 d. 17 val.

Detalesnė informacija: Baltistikos katedra Universiteto g. 5, antras aukštas Tel. (+370 5) 268 72 11  

postasTEKSTAS

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 5 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 17 val.

  1. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (pristato prof. habil. dr. Aurelija Usonienė).
  2. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (pristato doc. dr. Jurgis Pakerys).
  3. Dekano rinkimai (pristato Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
  4. Dėl Fakulteto 2017 m. finansinės ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo datos keitimo (pristato dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  5. Dėl antrosios pakopos studijų programų Bendroji kalbotyra (6211NX014) ir Taikomoji kalbotyra (6211NX013) (N01 Lingvistika) komiteto tvirtinimo (pristato prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  6. Dėl pirmosios pakopos studijų programos Rusų filologija (6121NX025) ir antrosios pakopos studijų programos Rusistika (6211NX023) (N04 Filologija pagal kalbą) komiteto tvirtinimo (pristato prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  7. Dėl dr. Gintarės Judžentytės paskaitų konspekto „Semantikos įvadas“ teikimo leidybai (pristato doc. dr. Loreta Vilkienė).
  8. Kiti klausimai.

Filologijos fakultetas kviečia susipažinti su kandidatų į dekano poziciją programinėmis tezėmis. Kandidatų tezės pateikiamos abecėlės tvarka.

 

Doc. dr. Mindaugo Kvietkausko programinės tezės

Fakulteto vizija

VU Filologijos fakultetas – stipriausia lingvistikos ir literatūrologijos akademinė institucija Lietuvoje, vykdanti aukštos kokybės mokslu paremtas studijas. Šiuolaikinių humanitarinių mokslų idėjų ir iniciatyvų centras, kuriame įgyvendinami šios srities strateginiai projektai ir tarptautinis proveržis, realizuojama VU nacionalinė ir tarptautinė lyderystė. Kūrybingai akademinės bendruomenės veiklai palanki ir demokratiška aplinka, kurioje dera klasikinės VU filologijos tradicijos, lituanistinis tapatumas ir šiuolaikiška mokslo plėtra. Pilietišką ir kūrybingą jaunimą Lietuvos ir Europos ateičiai ugdanti, savųjų alumnų gerbiama ir remiama institucija.

Vadovavimo principai

  • Demokratizmas ir kolegiškumas.
  • Efektyvus finansų naudojimas ir skaidrumas.
  • Pusiausvyra tarp akademinių ir vadybinių principų.
  • Akademinės bendruomenės įgalinimas.
  • Pagrindinė fakulteto vertybė – gabūs ir aktyvūs žmonės, mokslininkai ir studentai.

Mokslinės veiklos uždaviniai

  • Įgyvendinti Fakulteto institutų kaip mokslinių tyrimų ir aktyvios mokslo vadybos centrų vaidmenį.
  • Parengti ir vykdyti nuoseklias mokslinių tyrimų programas, numatančias konkrečius aukšto tarptautinio lygio rezultatus bei konceptualų atsinaujinimą strategiškai svarbiose srityse.
  • Mokslo vadyba, vykdoma fakulteto ir atskirų institutų lygmeniu, turi realiai padėti mokslininkams ir jų grupėms naudotis nacionalinio ir tarptautinio projektinio finansavimo galimybėmis.
  • Aukščiausio lygmens tarptautinės mokslo publikacijos turi būti ne tik finansiškai skatinamos, bet ir tikslingai planuojamos, teikiant mokslininkams vadybinę pagalbą tokioms publikacijoms paskelbti.
  • Atskiras dėmesys turi būti skiriamas fakulteto mokslo žurnalų rengimui ir pertvarkai, jų referavimui aktualiose mokslo publikacijų vertinimui tarptautinėse duomenų bazėse.
  • Būtina parengti ir įgyvendinti fakulteto skaitmeninių mokslo išteklių kūrimo, jungimo ir naudojimo studijoms strategiją.
  • Fakultetas, kartu su kitais VU padaliniais ir tarptautiniais partneriais, turi imtis rengti ir įgyvendinti ES lygio mokslo projektus (Horizon 2020, ERC bei kitos programos).

Studijų organizavimo uždaviniai

  • Baigti formuoti naują studijų valdymo struktūrą ir užtikrinti sklandžią jos veiklą, aiškias atsakomybes ir funkcijas (studijų prodekanas – studijų kolegija – studijų programų komitetai – institutai – katedros).
  • Tęsti studijų programų komitetų atnaujinimą, kai kuriais atvejais – jungimą, kad jie efektyviai veiktų kaip nuolatinio programų koordinavimo, stebėsenos ir tobulinimo grupės.
  • Peržiūrėti programų turinį, siekiant mažinti artimų dalykų dubliavimąsi, tolygiai paskirstant dėstymo krūvius.
  • Išanalizuoti mažai studentų surenkančių studijų programų situaciją ir priimti kiekvienu atveju adekvačius sprendimus: kokybiškai atnaujinti programas, jas integruoti arba užtikrinti būtinų programų tęstinumą.
  • Sukurti ir pradėti įgyvendinti magistro studijų programą (-as) anglų kalba, pirmiausiai užsienio studentams.
  • Stiprinti patrauklios informacijos apie fakulteto studijas sklaidą Lietuvos ir užsienio medijose, socialiniuose tinkluose.
  • Sukurti filologijos doktorantūros mokyklą, skirtą sistemingai ugdyti doktorantams, skatinti jų tarpdalykinį mokslinį bendradarbiavimą.
  • Dalyvauti VU Pedagogikos centro įgyvendinamose pedagogų rengimo programose, įgyvendinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas.
  • Plėsti fakulteto teikiamas lietuvių ir užsienio kalbų studijų paslaugas įvairioms privačių klientų grupėms, gauti iš to papildomas pajamas.

Akademinės bendruomenės stiprinimas

  • Vykdyti nuolatinę komunikaciją tarp dekanato, Tarybos, atskirų fakulteto padalinių ir jų mokslininkų, kurti pagarbią ir etišką bendravimo atmosferą.
  • Administraciniu lygiu padėti mokslininkams stiprinti akademines kompetencijas, tarptautinio mobilumo ir publikavimosi, projektų rengimo, pedagoginius įgūdžius.
  • Nuosekliai bendradarbiauti su studentų savivalda, užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp visų pakopų studentų, studijų programų komitetų ir dėstytojų.
  • Remti ir aktyvinti neformalią akademinę bei kultūrinę fakulteto bendruomenės veiklą.
  • Stiprinti ryšius su fakulteto alumnais, jų draugijos veiklą, skatinti alumnų mecenatystę.

Doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 

Prof. dr. Inesos Šeškauskienės programinės tezės

Vykstant Vilniaus universiteto (toliau – VU) pertvarkai, kinta dekano vaidmuo. Jis yra aiškiai reglamentuotas VU statute ir Filologijos fakulteto (toliau – Fakulteto) nuostatuose. Dekanas turi įgyvendinti VU strateginiame plane numatytų penkių strateginių krypčių – mokslo, studijų, partnerystės, bendruomenės ir valdymo – tikslus. 

Filologijos fakultetui susijungus su Užsienio kalbų institutu, išaugo Fakultete dirbančiųjų ir studijuojančiųjų skaičius, padaugėjo vykdomų studijų programų. Fakultetas yra itin įvairus ir dinamiškas, jame dirba daug ryškių ir talentingų mokslininkų ir dėstytojų. Jis turi ir didžiulį potencialą, kuriam realizuoti būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas. To siekdama, dirbsiu pagal aiškius ir man svarbius principus: veiklos tęstinumo ir skaidrumo, bendruomenės telkimo ir pasitikėjimo skatinimo, atvirumo kitiems VU padaliniams bei Lietuvos visuomenei ir tarptautiškumo.

  1. Veiklos tęstinumą suprantu kaip VU ir Fakulteto tradicijų tąsą ir visų iki šiol dirbusių žmonių pasiekimų įtvirtinimą ir plėtotę. Sieksiu išsaugoti tradicijas, o naujoves imsiuosi diegti, gerai išanalizavusi situaciją ir numatydama galimas pasekmes, bendro sutarimo būdu.
  2. Skaidrumą, vieną svarbiausių principų, sieksiu įgyvendinti užtikrindama tinkamą mokslo, studijų ir personalo administravimą ir valdymą. Pirma, svarbu aiškiai reglamentuoti mokslo administravimo, rezultatų viešinimo bei skatinimo už mokslo rezultatus principus ir jais vadovautis, tobulinti doktorantūros procesą. Antra, būtina išgryninti studijų programų valdymą (komitetų sudarymo principus, narių rotaciją, realų studentų įtraukimą į komitetų veiklą) ir užtikrinti sklandų studijų programų įgyvendinimą (optimalius srautus, savianalizių rengimo biurokratinės naštos mažinimą jų rengėjams, tvarkaraščių sudarymą atsižvelgiant į studentų ir dėstytojų poreikius ir pan.). Trečia, reikia peržiūrėti akademinių darbuotojų krūvių sudarymo principus, viešinti krūvius Fakulteto bendruomenei, pakoreguoti neakademinio personalo atsakomybes ir darbo apimtis, skaidriai ir motyvuotai mokėti priedus. Ketvirta, skaidrus valdymas užtikrintų institutų veiklos priežiūrą per Fakulteto mokslo kolegiją ir visų komitetų ir komisijų veiklos efektyvumą (sudėties skaidrumą įtraukiant studentus, būtiną komitetų ir komisijų narių rotaciją, atskaitomybę už veiklos rezultatus ir pan.).
  3. Telkiant bendruomenę ir skatinant tarpusavio pasitikėjimą, svarbu didinti pasitenkinimą darbu ir studijomis, iš esmės – kurti geresnę materialiąją ir nematerialiąją darbo ir studijų aplinką darbuotojams ir studentams. Materialioji aplinka pagerės įrengus daugiau darbo vietų darbuotojams bei suformavus patogias erdves studentams, taip pat, esant galimybėms, numačius finansinį skatinimą. Nematerialioji aplinka – tai tiesioginiai dekano pokalbiai su atskirais bendruomenės nariais ir kolektyvais, skatinimas už mokslo ir studijų pasiekimus, įvairių Fakultetui svarbių iniciatyvų palaikymas, asmeninių sukakčių ir premijų pažymėjimas, specialybių šventės, parodos, Fakultetui svarbių datų minėjimas ir kiti renginiai, į visas veiklas įtraukiant tiek darbuotojus, tiek visų pakopų studentus, alumnus ir senjorus.
  4. Atvirumo kitiems VU padaliniams sieksiu skatindama bendradarbiavimą su humanitariniais ir nehumanitariniais fakultetais vykdant mokslo ir studijų veiklą. Tokios veiklos rezultatas bus bendros publikacijos ir projektai, gretutinės studijos ir naujos tarpdisciplininių studijų, pedagogų
    rengimo programos. Be to, bendra veikla – tai ir dalyvavimas bendruose renginiuose, kurie ugdo Universiteto bendrumo jausmą, pasididžiavimą Universitetu. Atvirumo Lietuvai svarbu siekti bendradarbiaujant su mokyklomis, Švietimo ir mokslo ministerija, LMT, skatinant Universiteto vertybes skleidžiančią veiklą viešojoje erdvėje.
  5. Sieksiu mokslo ir studijų tarptautiškumo ir skatinsiu platesnę profesinę tinklaveiką. Pirmiausia – tai bendradarbiavimas su užsienio universitetais per ES mokslo projektus (Horizon 2020 ir pan.), kitas tarptautines programas, dvišalius, daugiašalius mokslo ir kitokius projektus, veiklą tarptautinėse organizacijose (per profesines asociacijas ir jų renginius), tarptautinius mokslo renginius Fakultete. Taip pat svarbu rengti bendras su užsienio universitetais studijų programas ir studijų programas anglų kalba, plėtoti visų Erasmus programos paprogramių veiklą (studentų ir dėstytojų mainus ir pan.), įsitraukti į kitas tarptautines programas ir profesinius tinklus.

Pagrindinis mano siekis – kurti darbo ir studijų kultūrą, grindžiamą pagarba kiekvienam bendruomenės nariui. Tai atspindi vadinamas dėkojimo kultūros (ang. thank-you culture) principas. Jo įgyvendinimas prasideda nuo pasisveikinimo ir padėkos.

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė

 

Doc. dr. Daivos Vaišnienės programinės tezės

Šios gairės suformuluotos atsižvelgiant į teisines, ekonomines, politines Lietuvos aukštojo mokslo sistemos, Vilniaus universiteto ir fakulteto raidos (reformos) aplinkybes. Pagal norminius Universiteto dokumentus Fakultetas turi parengti veiklos planą, derantį su Universiteto strateginės veiklos planu, taigi šios gairės galėtų tapti veiklos plano dalimi ir konkrečiais jo įgyvendinimo uždaviniais.

I. Mokslas

Fakultetas yra mokslinės krypties (ypač baltistikos ir lituanistikos) lyderis Lietuvoje ir regione, turintis ilgą tyrimų tradiciją ir gerą akademinį įvaizdį. Mokslininkas yra pamatinė vertybė, nes savo kompetencija ir moksliniu įdirbiu kuria mokslų krypties ir jos šakų vertę, atstovauja fakultetui ne tik prieskyromis publikacijose, bet ir dalydamasis savo patirtimi, gebėjimais, žiniomis akademinėje bendruomenėje, viešojoje erdvėje.

Pripažįstant Vilniaus universiteto kaip mokslo universiteto viziją, atsispindinčią (atsispindėsiančią) jo naujausiame strateginiame plane, mokslo sritis labai svarbi ir perspektyvi, todėl jos raida turi būti skaidriai ir tikslingai derinama su studijų vadyba ir finansiniais ištekliais. Būtina stiprinti fakultetą kaip filologijos mokslo tyrimų ir kompetencijos centrą, investuoti į mokslininką (tyrėją).

Priemonės:

  • įdiegta racionali ir skaidri pedagoginio krūvio ir mokslinės veiklos santykio ir apskaitos tvarka, rezultatą susiejanti su lėšomis, skirtomis atlyginimams ir kitiems mokslininko poreikiams;
  • maksimalus skatinimo galimybių išnaudojimas, planuojant fakulteto biudžeto poreikius ir įvertinant už mokslo produkciją gaunamų lėšų dalį;
  • mobilumo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į mokslininkų ryšius ir interesus (dalyvavimo tarptautiniuose mokslo renginiuose, mobilumo programose koordinavimas, reikiamų vadybinių ir finansinių išteklių telkimas ir planavimas);
  • tarpdalykinių mokslo ryšių skatinimas maksimaliai išnaudojant ir derinant lituanistikos prioriteto ir kitų mokslo programų teikiamas galimybes (bendros lituanistų ir kitų kalbų tyrėjų mokslinės temos, projektai, publikacijos tarptautiniuose leidiniuose, aktyvesnis įsitraukimas į daugiakalbes Europos mokslines ir technologines infrastruktūras);
  • mokslo produkciją (ypatingai aukšto lygio) generuojančių projektų skatinimas (projektų vadybos stiprinimas bendradarbiaujant su VU CR, maksimali pagalba projektinę idėją suformulavusiems mokslininkams ir techninių veiklų koordinavimas fakulteto administracijoje);
  • mokslo vadybos, atskaitomybės ir atsakomybės grandinės (katedros vadovas – instituto direktorius – dekanas – Mokslo komisija) stiprinimas, mokslinės veiklos analizė ir planavimas, įvertinant ir moksliniam darbui skirtą etato dalį, ir projektinę veiklą.

II. Studijos

Struktūrinė pertvarka, geresnis studijų proceso koordinavimas ir efektyvesnė studijų vadyba turi užtikrinti glaudžią Studijų skyriaus sąveiką su studijų programų komitetais, Studijų kolegija. Gali būti, kad kintant priėmimo tvarkai, reikės nedelsiant ir lanksčiai reaguoti ir suformuoti sklandų perėjimą prie kitokio studijų modelio.

Aktualu – keičiantis pedagogų rengimo tvarkai fakultetas turėtų plėsti šios srities veiklas: stiprinti dalyko didaktikos tyrimus, telkti tyrėjus, stiprinti bendradarbiavimą su švietimo bendruomene.

Priemonės:

  • nuolatinė darbo rinkos poreikių, perspektyvų analizė ir prognozavimas (pvz., alumnų karjeros stebėsena tiek fakulteto Studijų skyriuje, tiek VU CR), reagavimas į akademinės aplinkos pokyčius tobulinant studijų programas ir gerinant studijų kokybę;
  • aktyvesnis darbas su tikslinėmis grupėmis (lankymasis gimnazijose, bendravimas ir bendri renginiai su lituanistais ir kitų kalbų pedagogais, profesinėmis ir kūrybinėmis organizacijomis, kvalifikacijos tobulinimo priemonės);
  • dalyko didaktikos tyrimų skatinimas (būklės analizė, poreikių nustatymas, išvadų teikimas ir bendradarbiavimas su ŠMM);
  • gretutinių studijų skatinimas (bendravimas su kitais VU fakultetais, derybos su VU CR dėl tokių studijų vadybos ir finansavimo geresnio pritaikymo);
  • kalbinių kompetencijų stiprinimas ir fakultete, ir bendradarbiaujant su kitais VU fakultetais (specialybės kalbos dėstymas, kalbų mokymosi skatinimas).

III. Vidinė ir išorinė komunikacija

Aiškus ir viešas akademinis bendravimas turi nuosekliai kurti fakulteto dalykinį prestižą, skaidrią ir saugią atmosferą bendruomenėje, taip pat aktyviau prisidėti prie humanitariniams mokslams palankios informacinės aplinkos formavimo.

Priemonės:

  • mokslinės komunikacijos skatinimas, informacijos apie fakulteto rezultatus ir asmenybes sklaida, aktyvus dalyvavimas stiprinant teigiamą filologijos ir humanitarinių mokslų įvaizdį, filologinių profesijų prestižą ir VU, ir viešojoje erdvėje;
  • klausimų ir sprendimų derinimas su fakultetui atstovaujančiais Senato nariais;
  • informacijos sklaidos fakultete schema, aprėpianti informavimą apie sprendimų parengimą ir priėmimą, darbuotojų komunikacines veiklas pagal funkcijas, bendruomeninės atmosferos, pagrįstos pagarba ir kompetencija, kūrimą tarp studentų ir dėstytojų, fakulteto senjorų telkimą;
  • doktorantų tarpdalykinio bendradarbiavimo skatinimas, parama pradedančiam dėstytojui;
  • nuolatinis bendradarbiavimas su VU CR darbuotojais, atsakingais už rinkodarą ir komunikaciją, alumnų organizacijomis; aktyvi socialinė partnerystė.

Kitaip tariant, fakulteto administracija įvertina vadybos išteklius ir pagal galimybes dalį jų skiria fakulteto komunikacijai gerinti, koordinuodama ir pasitelkdama reikalingas priemones.

Doc. dr. Daiva Vaišnienė

Čekijos Respublikos Ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas p. Petr Vávra kviečia teikti paraiškas čekų kalbos vasaros mokykloms Čekijoje. Šiais 2018 metais finansuojamos 2 vietos čekų kalbos vasaros kursuose, kurie vyks 2018 m. liepos 9–27 d. Pilzeno Vakarų Čekijos universitete.

Daugiau informacijos apie Čekijos Respublikos švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministerijos siūlomas stipendijassiūlomas stipendijas arba Čekijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, (85) 266 10 63, 8652 54273, taip pat el. paštu .

Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 15 d. adresuČekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Birutes g. 16, Vilnius, LT-08117.

Paraiškos formą anglų kalba galima parsisiųsti čia >

Priedas be pavadinimo 00137

Gruodžio mėnesio pabaigoje ARKSI profesorius Almantas Samalavičius dalyvavo Irano islamo respublikos Kašano universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Architektūra ir matematika“ kaip pagrindinis kviestinis pranešėjas. Šiame tarptautiniame mokslo renginyje prof. dr. Almantas Samalavičius perskaitė pagrindinį pranešimą Matematika, architektūra ir miestas: prarastas ryšys, skirtą matematikos, architektūros ir urbanistikos istorinių saitų aptarimui. Konferencijos rengėjai kviestiniams pranešėjams parengė įspūdingą kultūrinę programą, supažindino su islamo architektūros paveldu Kašane – viename seniausių istorinių pasaulio miestų bei kultūros paveldu garsėjančiame Isfahano mieste. Pasibaigus konferencijai profesorius buvo pakviestas dalyvauti Kašano universiteto mokslo savaitės renginiuose, taip pat dalyvavo Irano televizijos laidoje. Šio vizito metu buvo aptartos ir tolesnio mokslinio bendradarbiavimo perspektyvos, o prof. Almantas Samalavičius buvo pakviestas dalyvauti dviejų Irane leidžiamų tarptautinių mokslo žurnalų redkolegijų darbe.

Pagal mokslo ir studijų pasiekimus Kašano universitetas yra pirmajame dešimtuke tarp daugiau nei šimto valstybinių Irano universitetų.

Almantas Samalavicius

 

Pasirodė žurnalo „Literatūra“ naujo tomo naujas numeris, skirtas rusų literatūrai „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 59 (2) (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. Galina Michailova). Naujame 206 puslapių (15,4 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras 11 straipsnių. Žurnale galima paskaityti apie rusų literatūros klasikos vertimus į lietuvių kalbą, apie lietuvių rašytojo Antano Kriščiukaičio (Aišbė) kūrybos ryšius su rusų ir ukrainiečių literatūra, susipažinti su naujais klasikinės rusų literatūros (nuo N. Karamzino ir F. Dostojevskio iki A. Platonovo ir M. Bulgakovo) skaitymo būdais, sužinoti apie rusų egzodo literatūros spektrą ir A. Achmatovos vietą rusų sociokultūriniame kontekste. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų rašytojų (A. Babčenko, A. Ivanovas, L. Ulickaja, V. Pelevinas) kūrybos analizei.

Žurnale, kaip įprasta, spausdinamos akademinės recenzijos, konferencijų bei kitų mokslinio gyvenimo įvykių apžvalgos. Tarp jų ir kontekstualizuota mokslinės konferencijos, skirtos VU garbės daktaro Tomo Venclovos 80-mečiui, kitų šio žinomo poeto bei mokslininko jubiliejaus renginių Vilniuje kronika. Numerio autoriai – Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos mokslininkai. Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje (http://www.zurnalai.vu.lt/literatura/issue/view/974).

literatura59 06

Brangūs mūsų bendruomenės nariai,

kiekvienas žinome, kaip tvartelyje gimus Kūdikiui danguje įsiplieskė ryškiausia žvaigždė, pirmiausia piemenėliams pranešusi apie Karaliaus gimimą. Žvaigždės spindesys ir šv. Kalėdų stebuklas mums kasmet primena apie gerumą savo artimui, šeimos nariui, kolegai, kaimynui, bendrakursiui. Prisiminkime, kad visi esame tos pačios didelės Universiteto bendruomenės nariai, siekiantys tos pačios ryškios mokslo žvaigždės spindesio, susiduriantys su tais pačiais kasdieniais rūpesčiais.

Tikiu, kad Šv. Kalėdų dvasia visiems mums atneš susikaupimo ir meilės kiekvienam, esančiam šalia mūsų. Gyvename permainų laikais, bet prisiminę šią džiugią Kalėdų žinią ir prakartėlėje gimusį Vaikelį, žinome, kad po netikrumo akimirkų visuomet sužiba ta ryški žvaigždė. Noriu kiekvienam mūsų fakulteto žmogui palinkėti, kad kiekvienas jaustumėmės mylimas.

Su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!
Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė

IMG 20171220 131104 edited

Gruodžio 21 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vykusiame iškilmingame renginyje „2017-uosius metus palydint“ Rektoriaus premijomis apdovanoti jaunieji mokslininkai ir geriausi 2017 m. dėstytojai.

Renginio metu itin daug dėmesio susilaukė mūsų fakulteto mokslininkai ir dėstytojai. Rektorius A. Žukauskas suteikė profesoriaus emerito vardą ilgamečiam Literatūros ir kultūros tyrimų instituto mokslininkui, literatūrologui, literatūros kritikui ir vertėjui prof. Kęstučiui Nastopkai. Rektoriaus premiją šiemet gavo du jaunieji Universiteto mokslininkai, kurių viena – asist. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė. Jaunosios Taikomosios kalbotyros instituto tyrėjos straipsnis šiemet buvo išspausdintas aukščiausio lygio tarptautiniame žurnale.

Iškilmingame renginyje taip pat paskelbti geriausi 2017 m. dėstytojai, tarp kurių ir dvi Filologijos fakulteto dėstytojos. Tai Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto asistentė dr. Justina Urbonaitė ir Užsienio kalbų instituto lektorė dr. Dorisa Delena Costello.

„Esu dėkingas visai akademinei bendruomenei už tai, kad ji kritiškai, tačiau kantriai sutiko didelius pokyčius universitete. Mes pajudėjome pasaulinio lygio universitetų link, sukūrėme ne tik modernias struktūras, valdymo sistemas, bet ir daugybę kitų naujų atributų, be kurių modernus universitetas negali gyvuoti. Kilo mūsų tarptautinis pripažinimas, reitinguose pakilome per beveik 100 pozicijų. Džiugiai sutikome daugybę mūsų akademinės bendruomenės laimėtų projektų, studijų dotacijų – universitetas pasirodė kaip tikras mokslo universitetas ir absoliučiai nepralenkiamas lyderis šalyje. Dėkoju visiems kuriantiems, kritikuojantiems, visiems, kurie yra neramūs ir rūpinasi mūsų universiteto kaita ir pokyčiais. Abejokite, kritikuokite, niekad nesustokite ir tai galų gale atves mus tarp pasaulinio lygio universitetų“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Patikslinta Filologijos fakulteto tarybos posėdžio, vyksiančio 2017 m. gruodžio 22 d., darbotvarkė

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Tarybos posėdžio, vykusio 2017 m. gruodžio 4 d., protokolo tvirtinimas.
  3. Dekanato informacija.
  4. Dėl Fakulteto mokslo kolegijos sudarymo.
  5. Tarybos 2017–2018 akademinių metų darbo plano svarstymas ir tvirtinimas.
  6. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės kūrybinių atostogų ataskaita.
  7. Dėl Lenkų filologijos studijų programos komiteto sudėties.
  8. Dėl Skandinavistikos (bakalauro pakopos) studijų programos komiteto sudėties.
  9. Dėl lituanistikos statuso Fakultete.
  10. Kiti klausimai.

Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose registruotos šios kandidatūros:

  • Mindaugas Kvietkauskas,
  • Inesa Šeškauskienė,
  • Daiva Vaišnienė.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Atliekant Fakulteto tinklalapio tvarkymo darbus, pasikeitė kai kurių elektroninių išteklių nuorodos, tad nuo šiol daugumą jų galite patogiai rasti vienoje vietoje prie Klasikinės filologijos katedros elektroninių išteklių.

 

Prie Klasikinės filologijos katedros elektroninių išteklių buvo perkelti internetiniai (online) žodynai:

  • Thesaurus Latino-Lituanicus (Jungtinis lotynų-lietuvių kalbų žodynas nuo XVII iki XXI amžiaus)

Parsisiunčiami žodynai

Kitos duomenų bazės internete

  • Lotynų ir graikų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą bibliografijos duomenų bazė

Eilėdaros analizės programos

  • Senovės graikų hegzametro analizės programa (online; beta)

Preliminari Filologijos fakulteto tarybos posėdžio, vyksiančio 2017 m. gruodžio 22 d., darbotvarkė:

  1. Tarybos posėdžio, vykusio 2017 m. gruodžio 4 d., protokolo tvirtinimas.
  2. Tarybos darbo plano svarstymas.
  3. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės kūrybinių atostogų ataskaita.
  4. Dėl Lenkų filologijos studijų programos komiteto sudėties atnaujinimo.
  5. Dėl lituanistikos statuso Fakultete.
  6. Kiti klausimai.

687409 589007 vilnius ltČekijos Respublikos ambasada Lietuvoje kviečia dalyvauti tarptautiniame Susanna Roth jaunųjų vertėjų konkurse. Šį konkursą 2013 m. iniciavo Čekijos kultūros sklaidos institucija Czech Centre ir Čekijos Literatūros institutas. Konkursui parenkamas jauno čekų autoriaus prozos kūrinys. Konkurso tikslas paskatinti pradedančiuosius vertėjus iš čekų kalbos versti ir taip kuo plačiau pristatyti čekų literatūrą pasaulyje.

Konkursas pavadintas šveicarų vertėjos Susanna Roth (1950 - 1997) vardu, kuri daug prisidėjo prie čekų literatūros pristatymo užsienyje.

Konkursas skirtas jauniems vertėjams iki keturiasdešimties metų amžiaus. Konkurso užduotis - išversti šiuolaikinės 2016-2017 m. išleistos čekų prozos ištrauką (apie 10 puslapių). Kiekvienoje konkurse dalyvaujančioje šalyje profesionali vertinimo komisija išrenka vieną konkurso laimėtoją.

Konkurso sąlygos, prizas ir tekstas vertimui yra čia >>>

Greimo centras jau gali informuoti visus, kurie domėjosi, kad knyga „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos I“ jau pasiekė knygynų lentynas.

Šį tomą, skirtą Greimo asmenybei, sudarė A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Arūnas Sverdiolas, leidybą parėmė Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.
Šiuo metu knygą galite rasti „Baltų lankų“ internetiniame knygyne http://www.baltoslankos.lt/knygos/asmuo-ir-idejos-i, netrukus ji turėtų pasirodyti ir „Pegaso“ knygynuose.

9786094700880

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

  1. Gruodžio 5–19 d. vyksta kandidatų kėlimas;
  2. Gruodžio 20 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
  3. 2018 sausio 5 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
  4. 2018 sausio 8–19 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
  5. 2018 vasario 5 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
  6. 2018 vasario 6 d. Fakulteto rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6):
„23. Dekanu gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus“; daugiau žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

28. Dekaną iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Statuto ir šių nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Taryba ir teikia skirti Rektoriui. Dekanas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių.

Daugiau apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el. paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo formą žr. prisegtame dokumente).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad IV Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų ture laimėjo Aušra Janulienė (UKI).

Rinkimų rezultatai:

  • Aušra Janulienė (UKI) – 53 balsai
  • Erika Sausverde (BKKI) – 43 balsų

Rinkimuose 2017-12-04 dalyvavo 98 rinkėjai. Galiojančių biuletenių skaičius: 96. Negaliojančių biuletenių skaičius: 2.

 

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos