Naujienos

Studentai yra kviečiami į spalio 1 d. imtinai teikti paraiškas dvišaliams mainams pagal siūlomas Vilniaus universiteto ir kitų šalių sutartis.

Tarptautinės dvišalės sutartys - tai Vilniaus universiteto ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du pasimokyti Australijoje, Kanadoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.

Visą papildomą informaciją raiste ČIA >>>

Kviečiame II kurso Anglų filologijos programos studentus teikti dokumentus Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinei stipendijai gauti. Stipendijos skyrimo nuostatai.

Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas. Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS. Pirma paskaita jau rugsėjo 18 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos

Vengrų kalbos kursas. Pradedantiesiems ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 lygyje. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei. Pirma paskaita jau rugsėjo 20 d. 123 aud. Daugiau informacijos  

Brangūs mūsų bendruomenės nariai!

Be galo džiaugiuosi galėdama pasveikinti net 442 naujus bakalauro ir 84 magistrantūros studentus, pasirinkusius filologijos studijas seniausiame Lietuvos universitete. Ir jie, ir mes visi šiandien atėjome jau į kitokį fakultetą. Filologijos fakultetas, galime sakyti, per vieną naktį tapo didesnis, o Humanitariniai mokslai Vilniaus universitete – stipresni nei vakar.

Nuo šiandien Užsienio kalbų institutas tampa svarbia atsinaujinančio fakulteto dalimi. Jis kartu su Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų ir Taikomosios kalbotyros institutais sudarys naują mūsų fakulteto struktūrą.

Naujųjų studentų laukia ketveri itin įdomūs metai atradimų ir žinių, kurios suformuos juos kaip tikras asmenybes, pasiruošusias dirbti Lietuvai. Mūsų laukia dar daug darbų ir iššūkių. Tačiau bendras tikslas toks pats – stiprinti humanitarinių mokslų kokybę ir žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Juk filologas myli ne tik žodį ir mokslą. Tikras filologas pastebi tai, kas kitiems ir lieka tik puslapiai ir raidės, tikras filologas atranda prasmes dalykuose, kurie kitiems atrodo visiškai paprasti ir nesvarbūs. Todėl neverta nerimauti dėl pokyčių – kartu mes galime įkalbinti sėkmę!

Vilniaus universiteto
Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Meilutė Ramonienė

Eidamas 83-iuosius metus amžinojo poilsio iškeliavo humanitarinių mokslų daktaras, docentas Rimantas Sideravičius – žinomas Lietuvos literatūrologas, Vilniaus universiteto ilgametis dėstytojas, dirbęs universitete daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Rimantas Sideravičius gimė 1934 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, 1953–57 studijavo rusų filologiją Maskvos universitete. 1972 m. jis apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją „A. Puškino kūryba Lietuvoje“. Nuo 1958 m. dirbo Vilniaus universitete. Su universitetu susiję turiningi docento mokslinės, pedagoginės ir administracinės veiklos metai. Jis buvo Filologijos fakulteto prodekanas, Rusų literatūros katedros vedėjas. Filologijos fakulteto studentams, bibliotekininkams, istorikams R. Sideravičius labai profesionaliai dėstė Literatūros mokslo įvado, Rusų senosios ir XVIII-XIX a. literatūros istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus.

Greta administracinio bei pedagoginio darbo Rimantas Sideravičius parengė visą eilę mokslinių straipsnių, studijų, esė. Jis neabejotinai buvo geriausias Lietuvoje A. Puškino ir M. Lermontovo kūrybos žinovas, visapusiškai tyrinėjo šių poetų sąsajas su Lietuva. 1989–1999 m. buvo Lietuvos A. Puškino draugijos pirmininkas. Rimantas Sideravičius parašė monografiją „Puškinas ir Lietuva“ (1976, papildyta 1999 rusų kalba), kuri yra ir bus naudinga besidomintiems lietuvių literatūriniais ryšiais ir vertimo menu. 1999 m. išleido straipsnių rinkinį „A. Puškinas lietuvių literatūros moksle“ (1999), sudarė M. Lermontovo raštų tomą „Poezija. Drama. Proza“ (1987). Rimantas Sideravičius nagrinėjo ir Lietuvos tautinių mažumų paveldą bei dabartį: parengė chrestomatiją „Rusų literatūra Lietuvoje. XVI–XX a.“, taip pat buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius, o literatūros tyrimams skirtus straipsnius nuolatos skelbė ir periodikoje.

Docentas pasižymėjo literatūrine įžvalga, didžiule erudicija – jis buvo gyvoji XIX a. rusų kultūros enciklopedija. Savo studentų ir kolegų atmintyje Rimantas Sideravičius išliko ir kaip tapybos žinovas (pats puikiai piešė), krepšinio aistruolis ir puikus šachmatų žaidėjas.

Atsisveikinti su velioniu bus galima rytoj, liepos 21 d. nuo 11 val. iki 15:30 val. prie Petro ir Povilo bažnyčios esančių šarvojimo namų 2-oje salėje. Rytoj 15:30 val. Rimantas Sideravičius taip pat bus išlydėtas į Antakalnio kapines amžinajam atilsiui. Visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Studijų metų pabaigos šventėje Finis Anni Academici birželio 27 d. Jo Magnificencija Rektorius pasveikino Universiteto bendruomenę su jau 438 akademinių metų pabaiga. Iškilmėse dalyvavęs LR Ministras Pirmininkas, Jo Magnificencija Rektorius ir Senato pirmininkė Dainora Pociūtė-Abukevičienė  džiaugėsi Vilniaus universiteto patekimu tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų, kitais moksliniais bendruomenės pasiekimais ir tylos minute pagerbė visus išėjusius Universiteto narius, tarp kurių – ir Polonistikos centro prof. Algis Kalėda.

Finis Anni Academici ceremonijos metu mūsų fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona gavo padėką už ilgametį nuoširdų vadovaujamą darbą.

Už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje taip pat pagerbtos Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Regina Koženiauskienė, Klasikinės filologijos katedros docentė dr. Audronė Kairienė bei Vertimo studijų katedros profesorė dr. Ligija Kaminskienė.

Rektoriaus padėkas gavo ir studentai, tarp kurių – 6 mūsų fakulteto studentai / absolventai: Magna cum laude diplomais įvertinti absolventai Eleonora Buožytė, Aušra Kundrotaitė, Mantas Noreika, Modestas Talačka ir studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje ir visuomeninėje veikloje: magistrantas Tomas Riklius ir bakalaurantas Mantas Tamošaitis.

Visos mūsų fakulteto bendruomenės vardu taip pat norime pasveikinti kolegas iš Užsienio kalbų instituto, kuris jau nuo kitų mokslo metų taps Filologijos fakulteto dalimi. Nuoširdžiai sveikiname docentę Zitą Mažuolienę, lektorę Violetą Stankūnienę ir dr. Audronę Riley, įvertintas už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje. Taip pat – UKI profesorę Danguolę Melnikienę, gavusią apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslo sričių monografiją.

2017-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija paskirta Intermedialiųjų literatūros studijų II kurso studentei Eleonorai Buožytei už geriausiai įvertintą baigiamąjį darbą ,,Theatrum virtutum: meno ir teologijos jungtis Tomo Treterio (1547–1610) kūryboje'' (vadovė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Premija skiriama už geriausią magistro darbą lietuvių literatūros ir kultūros tema.

2017 m. birželio 1 d. VU Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų Lituanistinės studijos.

Į studijas atvyko 8 dalyviai iš 7 šalių: Airijos, Australijos, Danijos, JAV, Latvijos, Rusijos. Mokytojai visą mėnesį dalyvaus teoriniuose ir praktiniuose lietuvių kalbos bei literatūros, didaktikos bei ugdymo psichologijos, kultūros, etnokultūros ir istorijos mokymuose. Be minėtų užsiėmimų, dalyviams bus organizuojamos ekskursijos bei edukacinės išvykos, Lituanistinių studijų katedros leidinių paroda-pristatymas, susitikimai su rašytojais, filmo peržiūra ir diskusija. Studijų pabaigoje dalyviai rengs bei gins atsiskaitomąjį darbą – pamoką.

Kursų trukmė – 30 dienų (120 val., 7 kreditai).

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

Kontaktiniai asmenys:

• Kursų vadovė – Aušra Valančiauskienė:
• Kursų administratorė – Lina Blauzdavičiūtė:

Sveikiname dr. Justiną Urbonaitę!

2017 m. gegužės 30 d. Justina Urbonaitė sėkmingai apgynė disertaciją „Metafora rašytiniame akademiniame teisės diskurse: gretinamasis tyrimas“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Sveikiname!

Stokholmo universiteto Baltų kalbų centras (The Section for Baltic Languages) ir Tartu universitetas organizuoja penktąją baltistikos studentų konferenciją „Bridges in the Baltics“, kuri vyks 2017 m. spalio 6–7 d. Stokholme, Švedijoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti visi bakalauro, magistratūros ar doktorantūros programose Baltijos jūros regione studijuojantys studentai arba šio regiono studijas studijuojantieji kitur.

Konferencijai galima teikti pranešimų tezes šiose sekcijose apie Baltijos regiono kalbas, visuomenę ar kultūrą:

• kalba ir lingvistika;
• literatūra, folkloras ir menas;
• kultūrinės ir biografinės studijos;
• medijos, filmai ir komunikacija;
• istorija ir kultūrinė atmintis.

Konferencijos darbinės kalbos: estų, latvių, lietuvių, anglų ir švedų. Kiekvienas pranešėjas gali pristatyti savo pranešimą bet kuria iš šių kalbų pasirinktinai, tačiau pranešimo abstraktas ir pateiktys turėtų būti angliškai. Savo pranešimų abstraktus (iki 200 žodžių) ir trumpus gyvenimo aprašymus (asmeniniai duomenys, išsilavinimas, akademiniai interesai), neviršijančius vieno puslapio, iki birželio 1 d. galite siųsti Frederik Bissinger: 

Daugiau informacijos > 

Šiemet jau antrąkart skelbiamas VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“, VšĮ „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro“ ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo konkursas metinei „Or be‘Lita“ premijai laimėti.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus žydų studijų tema ar darbus , integruojančius žydų istorijos ir kultūros siužetus.

Baigiamieji darbai ir kiti dokumentai laukiami nuo 2017 m. birželio 6 d. iki birželio 17 d. 12:00 val.* el. paštu:

Visas konkurso skelbimas >

Lietuvos kariuomenė skelbia priėmimą į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams. 

Iki 2017 m. birželio 30 d. priimami aukštųjų mokyklų studentų prašymai dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Prašymai priimami Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje, Mindaugo g. 26, 109 kab., Vilnius

N.B. Baigę mokslus, aukštųjų mokyklų studentai gali patekti į šauktinių sąrašus ir turės atlikti 9 mėnesių trukmės Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Baigę Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus į NPPKT nešaukiami.

Papildoma informacija tel. 8-5-2103723, 8-5-2103734
el. paštu: ,

Šįryt netekome mūsų mylimo kolegos, literatūros tyrinėtojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Algio Kalėdos.

Visa fakulteto bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą veliono šeimai ir artimiesiems.

„Jis buvo vienas iš reikšmingų literatūros tyrinėtojų, vertėjų, jo Wislawos Szymborskos, Czeslawo Miloszo vertimai yra labai svarbūs. Dideli jo nuopelnai mūsų ryšiams su lenkais, jis buvo ir komizmo tyrinėtojas – visai neseniai yra išėjusi jo knyga apie Kornelijaus Platelio poeziją“, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos prezidentas A. A. Jonynas.

A. Kalėda Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, tęsė studijas Krokuvos universitete, kur pasirinko lenkų filologijos kryptį. Jis yra dėstęs Vilniaus, Lietuvos edukologijos (tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute), Varšuvos universitetuose, priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Kalėda buvo ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, didelę mokslinių tyrinėjimų dalį skyręs lietuvių ir lenkų kultūriniams bei literatūriniams ryšiams. Jis yra publikavęs per 70 įvairių mokslinių straipsnių, išleidęs apie dešimt monografijų lietuvių, lenkų, anglų kalbomis.

Jis taip pat yra sudaręs kelis lietuvių – lenkų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus, su bendraautoriais parengęs lenkišką lietuvių literatūros antologiją, W.Szymborskos , Cz.Miloszo kūrybos vertimus.

Štai kaip Profesorių prisimena VU Polonistikos centro darbuotojai ir studentai

Doc. dr. Viktorija Ušinskienė:

„Mes, katedros darbuotojai, visada galvojome, kad mums tiesiog pasakiškai pasisekė, nes profesorius A. Kalėda buvo ne šiaip sau formalus mūsų vadovas, bet pirmiausia – neginčijamas autoritetas ir pavyzdys, o taip pat – labai šiltas, šviesus ir nuoširdus žmogus. Jis buvo mūsų mokytojas, kolega, patarėjas. Mūsų išmintingas, gerbiamas ir mylimas Meistras.“

Dr. Teresa Dalecka:

„Visi jaučiame, kiek daug praradome... Bendravimas su profesoriumi A. Kalėda buvo dovana mums visiems – jo dėka turime tam tikrą mąstymo, minties gylio etaloną bei mokslinio bendravimo pavyzdį.“

Doc. dr. Miroslavas Davlevič:

„Algis buvo ne tik įžymus mokslininkas, bet ir šviesus, taurus Žmogus. Šiltas ir patikimas. Į jį visuomet buvo galima atsiremti...“

VU Polonistikos centro absolventė Agnė Jočytė:

„Profesoriaus A. Kalėdos vedamos paskaitos visada buvo kupinos didelių minčių šuolių, plačių kontekstų ir gilių literatūrinių diskursų. Pasitelkdamas komparatyvistinę tyrimų prizmę, jis supažindino studentus su lenkų ir lietuvių literatūriniais kontekstais, sąsajomis ir jas vienijančiais giliais saitais. Visada su humoru, įtaigia alegorija, vaizdžiais, gilų humanitarinį išmanymą bylojančiais palyginimais jis pradėdavo paskaitą, kuri nunešdavo toli ir nutrūkdavo netikėtai, kas versdavo studentus patiems ieškoti atsakymų ir nerti į diskusiją kito susitikimo metu.“

VU Filologijos fakulteto doktorantė Monika Bogdzevič:

„Profesoriaus A. Kalėdos Lenkų literatūros istorijos paskaitos mums, tuomet trečio kurso studentams, asocijuodavosi ne su gausybe medžiagos, kurią turėjome perskaityti egzaminui, bet su kupina įspūdžių kelione į poezijos pasaulį. Man, lingvistei iš prigimties, nuolat besinarpliojančiai gramatinėse struktūrose, kiekvienas susitikimas su Profesoriumi tapdavo ypatinga ir itin vertinga patirtimi. Kalba ir būdas, kuriuo Profesorius kreipdavosi į studentus, leido atsiverti naujiems horizontas bei atvėrė mūsų širdis...“

Doc. dr. Kinga Geben:

„Visuomet prisiminsiu profesorių A. Kalėdą kaip itin nuoširdų ir šviesų Žmogų... Privačiuose pokalbiuose Profesorius retai atviravo apie savo literatūrines preferencijas, bet vieną kartą prasitarė, kad A. Mickevičiaus kūryboje labiausiai Jam patinka Lozanos lyrikos: „Uolai stovėti, grasinti,/ debesiui lietų gabenti/ žaibui blyksėti ir griausti,/ man plaukti, plaukti ir plaukti...“ (vertė S. Geda).

Doc. dr. Irena Fedorovič:

„Bendraujant su Profesoriumi A. Kalėda kiekvienas kolega, doktorantas, studentas jautėsi pastebėtas, svarbus, nepriklausomai nuo to, kuo domisi, kokią temą tyrinėja. Liūdna žinia apie Jo netikėtą mirtį pribloškė mus. Ieškodama paguodos, dieną po laidotuvių, paėmiau į rankas prieš dvidešimt metų Profesoriaus parengtą dvikalbį Czesławo Miłoszo poezijos tomą. Atsitiktinai (o gal visai neatsitiktinai?) atsiverčiau puslapį, kuriame buvo eilėraštis Apie maldą (1982), išverstas būtent Profesoriaus.“

Tokia skaudi ir netikėta Profesoriaus mirtis mums visiems...
Amžina atmintis Mokytojui, Kolegai, Bičiuliui!

Informuojame, kad Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis Filologijos fakultete vyks š. m. gegužės 15 d., pirmadienį, 15.00 val. Dekano menėje (Filologijos fakulteto Dekanatas, III a.).

Priėmimo-atestacijos komisija:

Kviečiame Semiotikos studentus ir alumnus dalyvauti tarptautiniame studijų programos vertinime gegužės 16 d. 9:00–17:30.

Kontaktinis asmuo (tel. nr., el. paštas): Magdalena Slavinska, tel. 268 71 61, e-paštas:

Programos vertinimo darbotvarkė

Balandžio 25–26 dienomis, 9-17 val. K. Donelaičio auditorijoje (Filologijos fakultete) vyksta kandidato į Vilniaus universiteto Tarybą rinkimai.

Daugiau informacijos ⤇

Anglijos leidykla balandžio viduryje išleido profesoriaus Almanto Samalavičiaus anglų kalba parengtą ir redaguotą knygą „Modernizmo ir dirbtinės aplinkos permąstymas“ (originalus pavadinimas „Rethinking Modernism and the Built Environment“, edited by Almantas Samalavičius, Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2017, 228 p.).

Šią akademinių pokalbių knygą sudaro penkerius metus rengtas profesoriaus Samalavičiaus pašnekesių ciklas su 23 pasaulyje gerai žinomais architektais, urbanistais, miesto sociologais ir antropologais, klimato kaitos specialistais iš JAV, Kanados, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Liuksemburgo ir kitų šalių. Tarp autoriaus kalbinamų asmenų, tokios pasaulinio garso architektūros ir urbanistikos įžymybės kaip profesoriai Kenneth Frampton, Leon Krier, Nikos Salingaros, Arnold Berleant, Ulf Hannerz, Alberto Perez-Gomez, pasauliniu mastu kadaise pagarsėjusio veikalo „Plėtros ribos“, parengto Romos klubo užsakymu vienas iš autorių prof. Jorgen Randers ir kiti.

Joje taip pat pateikiamas pluoštas iliustracijų, tarp kurių ir Lietuvos architektūrinio modernizmo paveldas.

„Šis veikalas yra aistringas mokslinis tyrimas, kurio akiratyje šiuolaikinės architektūros praktika, urbanistika ir miestokūros procesai. Pateikta pašnekesių su iškiliais architektais, miestų planuotojais ir tarptautiniu mastu žinomais architektūros istorikais bei urbanistiniais mąstytojais, ši knyga apžvelgia ir kritiškai analizuoja modernizmo paveldą ir jo įtaką globaliai urbanizacijai. Savo laiku pasirodantys, mąslūs ir mąstymą provokuojantys pašnekesiai, kuriuos jos sudarytojas rengė penkerius pastaruosius metus atmeta plačiai paplitusias dogmas ir klaidingomis premisomis grįstą urbanistinio ir architektūros mąstymo palikimą.“ Lietuvių profesoriaus parengtas veikalas „akina ieškoti architektūrinio projektavimo ir urbanistinio planavimo perspektyvų naujame tūkstantmetyje kuomet aplinkosaugos problemos tapo itin aštrios. Knygoje skaitytojai ras ne tik pasižvalgymus po galimą miestų ateitį, bet ir išsamią apžvalgą tų dalykų, kurie pasirodė esą nesenos modernybės intelektiniai pančiai.“ – rašoma šios neeilinės knygos leidėjų anotacijoje. Šis akademinis leidinys jau platinamas globaliu mastu.

Išankstinis balsavimas vyks balandžio 18–19 dienomis. Jame gali dalyvauti tik asmenys dėl svarbių priežasčių negalėsiantys balsuoti pagrindinio balsavimo metu, pvz., pagrindinio balsavimo dienomis vykstantys į oficialias komandiruotes ar stažuotes. Pageidaujančių pasinaudoti išankstinio balsavimo teise prašome dar iki švenčių susisiekti su komisijos narėmis telefonu ir sutarti dėl balsavimo:

• ketinančių balsuoti balandžio 18 d. skambučių lauks komisijos narė Miglė Prišmontaitė;
• ketinančių balsuoti balandžio 19 d. skambučių lauks komisijos narė Jolanta Šinkūnienė;

Pagrindinis balsavimas vyks balandžio 25–26 dienomis Filologijos fakulteto K. Donelaičio aud. 9–17 val.

Aktualiausią informaciją apie rinkimus (kandidatų dokumentus, aktualų rinkėjų sąrašą ir balsavimo vietas) galite rasti VU interneto svetainėje.

Jei balsavimo metu nei vienas iš kandidatų nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, gegužės 3–4 d. bus organizuojamas pakartotinis balsavimas, todėl būkime aktyvūs.

Centrinė rinkimų komisija šių metų kovo 30 d. vykusio posėdžio metu patvirtino kandidatų į laisvas Tarybos narių vietas sąrašus. Susipažinti su kandidatais į Vilniaus universiteto tarybos narius bei jų pateiktais dokumentais galite ČIA.

Filologijos fakultetas ir Orientalistikos centras dalyvauja pakartotiniuose rinkimuose į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą. Rinkimai vyks balandžio 25-26 dienomis (prieš savaitę tradiciškai bus numatytas išankstinis balsavimas).

Rinkimų komisija

Liūdime dėl ilgametės Rusų kalbos katedros dėstytojos, patyrusios metodininkės, išugdžiusios ne vieną profesionalių mokytojų kartą, Danutės Čepelytės (1931–2017) mirties.

Atsisveikinimas ir laidotuvės vyks velionės tėviškėje Rokiškyje, velionė bus pašarvota Angėlės gedulo namuose kovo 24 d. Į amžino poilsio vietą velionė bus išlydima 12 val.

Rusų filologijos katedra reiškia nuoširdžią užuojautą velionės broliui ir jo šeimai.