2015 m. rugsėjo 14 d.
Šį kartą pranešame labai liūdną žinią.
Penktadienį užgeso mūsų magistrės, šiemet apgynusios darbą puikios Intermedialiųjų literatūros studijų studentės Indrės Audenytės gyvybė. Ši netikėta žinia sukrėtė nemažą dalį mūsų bendruomenės.
Labai užjaučiame Indrės tėvelius ir visus artimuosius.
2015 m. rugsėjo 9 d.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad po 2015 metų ekspertizės Filologijos fakulteto žurnalai „Baltistica“, „Kalbotyra“ ir „Vertimo studijos“ pateko į Europos humanitarinių žurnalų bazę ERIH PLUS.
ERIH yra Europos mokslo fondo įkurta humanitarinių mokslų bazė (European Reference Index for the Humanities), kurios tikslas – padidinti aukšto lygio Europos HM tyrimų matomumą. Nuo šių metų į bazę, pervadintą ERIH PLUS, įtraukti ir socialiniai mokslai. HSM mokslo žurnalus, pretenduojančius į atnaujintą bazę, ekspertavo atskirų šakų tyrėjų komitetai. Žiūrėta, kad žurnalai atitiktų tarptautinius akademinės ir publikavimo kokybės standartus.
Sveikiname kolegas!
2015 m. rugsėjo 7 d.
Projektas “Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai” remiasi prielaida, kad literatūros geografija tiesia tiltus tarp vidinės teksto erdvės ir išorinio pasaulio, o žemėlapiai gali – bent iš dalies – šiuos ryšius tarp teksto ir pasaulio išryškinti. Žemėlapiai buvo sumanyti kaip literatūros ir kartografijos sąveikos eksperimentas, natūraliai išsirutuliojęs iš literatūros geografijos tyrimų ir siekiantis išsiaiškinti, ką ir kaip efektyviai toks interdisciplininis projektas gali duoti literatūros skaitymui, kūrinio erdvės suvokimui ir įsivaizdavimui, analizei ir interpretacijai, o taip pat – literatūros tyrimų pristatymui ir populiarinimui.
2015 m. rugsėjo 7 d.
Džiugu, kad ir mūsų šalies atstovų žodis rimtai priimamas plačiame tarptautiniame kultūrologijos lauke.
VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros lektorius dr. Deimantas Valančiūnas skaitė pranešimą šių metų liepos 28–rugpjūčio 2 d. Vankuveryje (Kanadoje) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gotikos migracijos" (Gothic Migrations); tai „Tarptautinės gotikos asociacijos" (International Gothic Association) kartą per du metus organizuojamas tarptautinis mokslo renginys. Tai yra viena svarbiausių gotikinės literatūros ir kino tyrimams skirtų akademinių konferencijų pasaulyje, pasižyminti savo tarpdisciplininiu pobūdžiu ir sutraukianti daugybę mokslininkų iš įvairių šalių. Šių metų konferencijoje mokslininkai iš viso pasaulio nagrinėjo globalias gotikinės literatūros ir kino transformacijas ir sklaidą, didelį dėmesį skiriant transkultūrinei gotikai ir jos hibridinėms formoms. Šioje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 mokslininkų, dr. Deimantas Valančiūnas skaitė pranešimą „Tamsios istorijos iš Bolivudo: Indijos gotikinio siaubo kinas ir tautos Kiti". Taikant pokolonijinę teoriją, pranešime buvo nagrinėjamos britų gotikinės literatūros transformacijos Indijos populiariojoje kultūroje ir šių transformacijų socio-kultūrinės implikacijos. Pranešimas susilaukė susidomėjimo, kadangi šis Indijos kino segmentas pasaulinėje mokslo bendruomenėje nėra daug tyrinėtas.
2015 m. rugsėjo 2 d.
Filologijos fakultete apginta dr. Benitos Riaubienės daktaro disertacija „Rezultatinė antrinė predikacija Europos kalbose“ („Resultative secondary predication in European languages“). Šiame darbe buvo tiriamas antrinės predikacijos, arba papildomo (antrinio) požymio priskyrimo subjektui arba objektui, klausimas skirtingose Europos kalbose. Žymaus mokslininko prof. Axelio Holvoeto vadovauta disertacija ypatinga dar ir tuo, kad joje naudotas tipologinis metodas, plačiai ir dažnai taikomas užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje gana retas – tipologiniu metodu grįstų darbų iš esmės mūsų šalyje dar nerašoma. Apie visa tai – pokalbis su dr. B. Riaubiene.
Visas pokalbis publikoujamas VU Naujienose
2015 m. rugsėjo 2 d.
2015 m. rugpjūčio 31 d. Kristina Jakaitė-Bulbukienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė.
Sveikiname!
2015 m. rugsėjo 2 d.
Sveikiname dėstytojus Dainių Būrę ir Rasą Klioštoraitytę2015 m. rugsėjo 2 d. Sveikiname dėstytojus Dainių Būrę ir Rasą Klioštoraitytę. Vakar Italijos Respublikos ambasadorius jiems įtaikė Italijos žvaigždės kavalieriaus ordinus (onorificenza di Cavaliere dell’Ordine della „Stella d’Italia“)! Šis aukštas apdovanojimas jiems skirtas už italų kalbos dėstymą Vilniaus universitete, italų kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir už vertingą vertimo veiklą verčiant italų literatūrą. Šv. Mišios už a. a. profesorių Vincą Urbutį2015 m. rugpjūčio 27 d. Rugpjūčio 30 d., sekmadienį, 11 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už a.a. Profesorių Vincą Urbutį. Baltistikos katedra kviečia prisiminti a.a. Profesorių Vincą Urbutį ir dalyvauti šv. Mišiose praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po Jo mirties. Baltistikos katedra Kviečiame registruotis į trečiąją Klasikų Akademiją2015 m. rugpjūčio 17 d. Skubame pranešti, jog rugsėjo pradžioje prasidės trečioji Klasikų akademija, skirta 10-12 klasės moksleiviams. Registracija vyksta iki rugsėjo 3 dienos. Apie praėjusią jau 25-ąją akademinę „Baltų lankų“ savaitę2015 m. rugpjūčio 4 d. Neseniai, liepos 3-6 dienomis Druskininkuose vyko 25-oji Baltų lankų stovykla, kurioje pranešimus skaitė antropologijos, filosofijos, semiotikos, menotyros ir kitų sričių specialistai, du pranešimus skaitė svečias iš Brazilijos, semiotikas ir muzikantas prof. Ricardo Monteiro bei Lietuvoje itin laukiamas prof. Algis Mickūnas. Jų klausėsi gausus būrys studentų ir doktorantų iš įvairių Lietuvos universitetų. Pranešimai sulaukė nemažų diskusijų, kurios, kaip ir kiekvienais metais, tęsėsi vakarais prie Druskonio ežero ar ant Liškiavos piliakalnio. Paskaitų įrašų galima pasiklausyti Greimo centro svetainėje: http://www.semiotika.lt/baltu-lanku-paskaitu-irasai-2015/
Jono Kazlausko premija skirta Baltistikos katedros lektoriui dr. Vytautui Rinkevičiui2015 m. liepos 31 d. Džiaugiamės Birštono savivaldybės tarybos sprendimu skirti kalbininko Jono Kazlausko premiją Baltistikos katedros mokslo darbuotojui ir lektoriui dr. Vytautui Rinkevičiui. Kalbininko J. Kazlausko premija V. Rinkevičiui bus įteikta š. m. rugpjūčio 1 d. už rimtą ir nuoseklų mokslinį darbą, duodantį kokybiškus ir reikšmingus rezultatus. V. Rinkevičius yra prof. J. Kazlausko įsteigto žurnalo „Baltistica“ sekretorius, atliekantis didelį organizacinį ir redakcinį darbą, taip pat aktyvus konferencijų rengėjas, studentų labai mėgstamas latvių, prūsų kalbų, akcentologijos ir kitų dalykų dėstytojas. Svarbiausi dr. V. Rinkevičiaus darbai:
Netekome Anglų filologijos katedros dėstytojo Marko Richardo Fearono2015 m. liepos 20 d. Su giliu liūdesiu pranešame, kad liepos 17 d. staiga ligoninėje mirė Anglų filologijos katedros dėstytojas Markas Richardas Fearonas (1975-2015). Atvykęs iš Jungtinės Karalystės, apsigyveno Vilniuje, čia sukūrė šeimą. Anglų filologijos katedroje dirbo nuo 2009 m., studentams dėstė verslo ir politikos anglų kalbą, bendravimo įgūdžius. Kaip gimtakalbis, Markas buvo nepakeičiamas praktinės kalbos žinių šaltinis. Mūsų atmintyje Markas išliks kaip mielas kolega, vertinamas ir mėgiamas studentų bei katedros dėstytojų. Anglų filologijos katedra, Filologijos fakulteto dekanatas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio žmonai, sūnui, tėvams ir artimiesiems. Netekome profesoriaus Vinco Urbučio2015 m. liepos 15 d. Sekmadienį, 2015 m. liepos 12 d., amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto profesorius, žodžių darybos ir etimologijos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas Vincas Urbutis. Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956 ir 1971 m.). 1954 m. pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje ir 1963 m. tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 m. įkurtą Baltų filologijos katedrą ir po metų tapęs profesoriumi joje išdirbo iki 1994 m. Pradėjus 1965 m. leisti mokslo žurnalą Baltistica, Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol. Trumpai ir paprastai Urbutį būtų galima apibūdinti kaip vieną ryškiausių baltų kalbų žodžių bei žodynų tyrėją ir pripažintą baltistikos autoritetą. Jis ėmėsi šiuolaikiškai analizuoti lietuvių kalbos leksikologijos ir žodžių darybos problemas, todėl Profesoriaus parengti lietuvių kalbos daiktavardžių darybos aprašai paskelbti Lietuvių kalbos gramatikoje (1965) bei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994), o teoriniai žodžių darybos klausimai aptarti klasikine tapusioje monografijoje Žodžių darybos teorija (1978; II leidimas 2009). Urbutis iš viso yra paskelbęs per 130 straipsnių, 50 recenzijų. Dauguma jų paskelbti rinkiniuose Baltų etimologijos etiudai (2 tomai, 1981, 2009), Knygos apie žodžius (2010). Pastarąjį dešimtmetį Profesorius daug dėmesio skyrė svetimvardžių ortografijai, argumentavo būtinybę juos rašyti lietuviškais rašmenimis. Iki pat mirties, nepaisydamas silpnų akių, atidžiai skaitė naujausią mokslo literatūrą, domėjosi asmenvardžių istorija bažnyčių metrikų knygose. Profesorius Vincas Urbutis bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas ketvirtadienį, liepos 16 d., nuo 11 iki 20 val. Urna išnešama penktadienį, liepos 17 d., 10 val., laidojama Židikų (Mažeikių raj.) kapinėse.
"Universitetas keičiasi - domėkis!"2015 m. liepos 7 d. Mieli kolegos ir bendradarbiai, Kreipiuosi į Jus su atostogų linkėjimais ir kvietimu. Labai kviečiu skaityti, domėtis, patarti ir padėti universitetui keistis! Geros vasaros ir iki pasimatymo rugsėjį, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius skirtas kalbininkui Z. Zinkevičiui ir profesoriui K. Nastopkai2015 m. liepos 7 d. Valstybės - Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo - dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės apdovanojimus įteiks Lietuvos kultūros ir meno veikėjams, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius skirtas kalbininkui, Rytų Lietuvos kultūros tyrinėtojui Zigmui Zinkevičiui. D.Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių skyrė rašytojams Sigitui Parulskiui ir mūsų fakulteto afiliuotam profesoriui Kęstučiui Valentinui Nastopkai. Ypatingai sveikiname šį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro darbuotoją! Daugiau skaitykite: Valstybės apdovanojimai - kalbininkui Z. Zinkevičiui ir profesoriui K. Nastopkai Tekstologų konferencija "Convergences and Divergences" - prof. P. V. Subačius2015 m. liepos 1 d. Džiugu, kad mūsų šalies atstovų žodis rimtai priimamas plačiame tarptautiniame tekstologijos mokslo lauke. Birželio 17-20 dienomis Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Paulius Vaidotas Subačius dalyvo pirmoje jungtinėje dviejų tekstologų asocialijų keturių dienų konferencijoje Convergences and Divergences"Nebraskos-Linkolno universitete, JAV. Šią konferenciją organizavo vienos ryškiausių tekstologų draugijų pasaulyje: tai nuo 1982 m. veikianti The Society for Textual Scholarship (STS) drauge su 1978 m. savoveiklą pradėjusia The Association for Documentary Editing (ADE). Jungtinė konferencija buvo ypatinga - tris dešimtmečius abiejų asociacijų nariai, diktuojantys visos akademinės šaltinių ir literatūros veikalų leidybos anglo-saksų pasaulyje tendencijas, iki šiol sudarė du konfrontuojančius dėl metodologijos, redagavimo strategijų ir leidybos formų frontus. Kitais žodžiais tariant, jų konfrontacija formavo JAV galiojančius reikalavimus moksliniams leidimams: tiek JAV literatūros klasika, tiek svarbūs istoriniai dokumentai publikuojami su valstybės fondų parama, tačiau ir pagal griežtus moksliškumo kanonus. Literatūros leidėjai (STS) ir istorinių dokumentų (ADE) iki šiol gana skirtingai įsivaizdavo, kaip tekstologiniu atvilgiu turėtų būti rengiami leidiniai. Nusprendę pirmą sykį susirinkti ir pasikalbėti, į renginį pasikvietė europietišką tekstologijos organizaciją - The European Society for Textual Scholarship (ESTS), kuri konferencijoje surengė atskirą sesiją. Studentų sveikinimas mokslo metų pabaigos proga2015 m. liepos 1 d.
Decane aestimande, prodecanae, profesores sapientes, familiares omnesque collegae carissimi, Kartą galvojau, kad suprantu visko esmę. Atsiverčiau Elementa Latina ir už raidžių įžvelgiau gelmę. Rodės mačiau, kaip viskas mainosi ir keičias epikūriškam lygmeny, kaip būtis susijungia su niekuo, kaip atsiranda visata, tuomet – galaktikos, planetos ir mes. Atrodė supratau, kodėl ir dėl ko yra viskas, kas yra, ir nėra to, ko nėra. Nes pradžioje buvo žodis. Žodis ištartas įgavo materiją ir virto knyga. Platonas rašė, jog savyje turime tik pusę sielos, nes kitą dievai atskyrė ir nutrenkė kažkur į pasaulio pakraštį. Todėl praleidžiame visą gyvenimą ieškodami alter ego. Knygos – tai ko turėtume išties ieškoti, nes jose atrandame save ir visus kitus atsakymus. Knygų išmintis tarsi vanduo sruvena vos prie jų prisilietus. Iš pilnos pažinimo taurės lėtai, raidė po raidės, sruvena į skaitantį. Omnium rerum principia litterae sunt, todėl visko atsakymus galime rasti filologijoj. Tačiau knyga, kad ir koks nuostabus dalykas bebūtų, tėra įrašas, dar viena atminties forma, priemonė Platono žodžiams neišnykti nebūtin. Laimingi buvo tie, kurie girdėjo juos gyvai, nes jie galėjo klausti, abejoti, prieštarauti. Vykdavo seminaras. Tokius seminarus turėjome ir mes. Galbūt tai buvo tos akimirkos, kuriomis sukibirkščiuodavo diskusija ir iš auditorijos išeidavome nuo minčių degančiomis galvomis. Bet dažnai, galbūt dažniausiai seminaras gimsta ne auditorijoje, o atsitiktiniame pašnekesyje su kolegomis dėstytojais ir studentais. Tada žodis atsiskleidžia visa savo didybe kaip vienintelis būdas minčiai ištrūkti iš pavienės sąmonės ir akimirką tapti kolektyvine patirtimi. Toks tikrasis seminaras, kolektyvinė minties kelionė, turbūt yra tai, kas vykdavo Akademijoje. Galbūt Platonas atsitiktinai pasakė viską ir niekas nebepasakys nieko naujo, pasakys tik kitaip, tačiau galimybė patirti minties kelionę – tai galimybė iš naujo išgyventi Platono būklė, naujos protinės patirties džiaugsmas yra tai, už ką turime būti labai dėkingi tiems žmonės, kurie mums pirmieji leido pajusti ir suprasti, kas yra seminaras ir žodžio alchemija. Žmonėms, kurių širdyse kiekvieną rugsėjo pirmąją aidi „Meilė žodžiui“ ir ne tik dėl skardžiabalsių pirmakursių Gedimino prospekte. Žmonėms, kurie neleido pasiklysti ne tik klaidžiuose koridoriuose, bet ir knygų puslapiuose – savotiškoms ariadnėms, ketverius metus eilutė po eilutės vyniojusioms savo siūlą tam, kad iš čia išeitume atviresni ir kartu mąslesni, kad išeitume klausti ir mokytis, klysti, žavėti, atrasti, įminti visatos ar vieno vienintelio individo mįslę, nes juk visa atsiveria pažinus ieškojimo džiaugsmą. Už tai kuo esame, už tapsmą ir palydą ne tik tuos ketverius metus, bet, nė neabejoju, ir toliau – dėkojame dabar. Dabar juk viskas prieš akis, tik viskas – žvaigždžių link. Lauke gali užuosti laikinumu alsuojantį jazminų kvapą, tačiau nosį ir širdį kutena mielesnis – knygos, kompanionės, lydėjusios viso akademinio labirinto metu. Sukorus tokį ilgą ieškojimų kupiną kelią, supranti, kad buvo verta klupti, keltis ir vėl klysti iš naujo siekiant pažinti pasaulį. Ko gero, galvoje dažniau iškildavo epistemologinis „kaip?“ nei ontologinis „kas?“, juk per individualias patirtis suvokiame save ir tai, kas mus supa. O koks gi apima džiaugsmas, kai atrakini literatūrinius klodus ir įmini lingvistines mįsles! Įsižiebia šypsnis veide, kai skaitai, analizuoji ir ieškai atsakymų, nesvarbu, kad galbūt ne visada pavyksta juos rasti. Bet radus, saldus jausmas užlieja širdį ir apima ramybė. Ir nors galbūt kartais norisi retrospektyviai gręžiotis, ir už kampo tyko melancholija, nenusigąsk, giliai įkvėpk ir ženk žingsnį į priekį. Juk pabaigos yra tik senos naujos pradžios. Julija Lekavičiūtė
Sveikiname dr. Benitą Riaubienę2015 m. birželio 29 d. 2015 m. birželio 26 d. BENITA RIAUBIENĖ sėkmingai apgynė disertaciją „Resultative secondary predication in European languages“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos vadovas – prof. habil. dr. Axel Holvoet. Sveikiname! Sveikiname Antano Smetonos stipendijos laureatę2015 m. birželio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerija informavo apie atrinktus kandidatus LR Prezidentų vardo stipendijoms. Sveikiname prezidento Antano Smetonos stipendijos laureatę Živilę Pabijutaitę (Vilniaus universitetas, klasikinė filologija, magistrantūra). |
