Su liūdesiu pranešame, kad 2021 m. vasario 10 d. Halėje, sulaukusi 87-erių, mirė garsi Vokietijos baltistė prof. dr. Gertrūda Benzė (Gertrud Bense).

1933 m. Mažojoje Lietuvoje, Pilkalnyje (dab. Dobrovolskas, Kaliningrado sritis) gimusi Gertrūda Benzė po Antrojo pasaulinio karto atsidūrė Lietuvoje, kur priglausta ūkininkų išmoko lietuvių kalbos. Vėliau atsidūrusi Vokietijoje baigė Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetą. 1961 m. G. Benzė apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę ir Halės-Vitenbergo universitete dėstė iki 1993 m., taip pat ir lietuvių kalbą, kurios kursui parengė mokomąją lietuvių kalbos gramatiką (išleisti trys leidimai).

Daugelis G. Benzės publikacijų skirta Mažosios Lietuvos raštijos istorijai. Pradėjusi nuo studijos apie XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuviškų dokumentų kalbą mokslininkė gilinosi į įvairius šio krašto kultūros istorijos aspektus: atskleidė Karaliaučiaus universiteto svarbą lietuvių raštijai ir kultūrai, lietuvių nuopelnus Karaliaučiaus universitetui, analizavo Rytų Prūsijos vokiečių ir lietuvių filologų veiklą XVIII–XIX a., parengė vieno Prūsų Lietuvos teksto, unikumo, virtualią skaitmeninę publikaciją. Kalbininkę ypač domino Mažosios Lietuvos giesmynai – ištyrusi atskirų giesmių tekstų evoliuciją, giesmynų rengimo tradiciją nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki 1936 m. Pagerintų giesmių knygų bei 1997 m. Giesmių ir maldų knygelės parengė monografiją apie XVIII a. Prūsų Lietuvos giesmių istoriją, koncentruodamasi į Halėje saugomą Fabiano U. Glazerio giesmyną.

G. Benzė taip pat tyrė Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istoriją, domėjosi Augusto Frydricho Poto veikla, jo idėjomis bei palikimo sklaida, jai artima buvo Kristijono Donelaičio problematika. Baltistė tęsė ir gramatinės lietuvių kalbos  sistemos tyrimus – pirmoji lietuvių kalbotyroje tyrė klausiamuosius sakinius nedialoginėje kalboje, taip pat buvo daugelio lituanistikos veikalų recenzijų autorė.

Pasak G. Benzės mokinės prof. dr. Christianės Šiler (Christiane Schiller), netekome ne tik produktyvios mokslininkės, bet ir atsidavusios mentorės bei nuoširdaus žmogaus. Dirbdama Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitete ir vėliau ji nuolat rūpinosi baltistikos reikalais. Vokietijos Baltų studijų draugijos surengtose konferencijose Halėje 2017 m. ir Volfenbiutelyje 2018 m. buvo pagerbti G. Benzės nuopelnai baltistikai. 

Išsamus Gertrūdos Benzės gyvenimo aprašymas ir jos publikacijų sąrašas paskelbtas prof. dr. Ch. Šiler straipsnyje „Zum 80. Geburtstag von Gertrud Bense“ žurnale Archivum Lithuanicum 15 (2013), 555–570 >

Baltistikos katedra

2021-uosius Seimas yra paskelbęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis. Apie šiandieninę Lietuvos totorių kalbos ir kultūros situaciją – rašytojo Mindaugo Peleckio pokalbis su orientaliste, turkologe, vertėja, totorių paveldo tyrinėtoja ir mūsų Fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Visą pokalbį skaitykite skaitykite kulturpolis.lt >

Vasario 12 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į BKKI doktorantų seminarą, kuriame Danguolė Kapkan skaitys pranešimą Lietuvių kalbos perfektas: empirinis Facebook komentarų kalbos duomenų tyrimas.

Prisijungimas prie Teams >

Pranešimo santrauka:

Perfekto kategorija daugelyje pasaulio kalbų tyrėjų susidomėjimą kelia savo nepastovumu - polinkiu susiformavusi iš tam tikrų leksinių šaltinių ir įgavusi specifines perfekto reikšmes palaipsniui uzurpuoti vis daugiau būtajam laikui būdingų bruožų. Dėl šios priežasties ši kategorija nemažai dėmesio susilaukia gramatikalizacijos tyrimuose. 

Lietuvių kalbos perfektas priskiriamas specifines perfekto reikšmes turinčių, "tikrųjų" perfektų grupei, tačiau didesniu kiekiu empirinių duomenų pagrįstų šios lietuvių kalbos konstrukcijos tyrimų kol kas beveik neturime.

Savo tyrimui pasirinkau apskritai gramatikos tyrimuose dar nedažnai naudojamą duomenų šaltinį - feisbuko komentarų kalbą, kuri šiuo atveju mane domina ne savo turiniu, bet forma. Bandysiu atsakyti į klausimą, kuo lietuvių kalbos perfekto tyrimus galima praturtinti analizuojant tokį kalbos variantą, atstovaujantį interneto kalbą ir esantį tarsi pusiaukelėje tarp rašytinės ir sakytinės kalbos.

Lauksime visų, norinčių prisijungti.

Švietimo mainų paramos fondas paskelbė kvietimą teikti paraiškas tarptautinėms praktikoms lituanistinėse mokyklose bei centruose 2021 – 2022 m. m.

Galima praktikų trukmė – 2–6 mėnesiai. Praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose gali vykti nuo 2021-09-01 iki 2022-08-31. Siūlomų praktikos vietų sąrašuose nurodyti preliminarūs galimi praktikų laikotarpiai, į kuriuos būtina atsižvelgti teikiant paraiškas. Atrinkti ir patvirtinti kandidatai turės susiderinti konkrečias praktikos datas su priimančiosiomis institucijomis.

Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos arba kitų ES šalių piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose visų pakopų (bakalauro studijų studentai gali teikti paraiškas nuo 2 kurso (2 studijų metų)) ir visų studijų krypčių grupių studijose su sąlyga, kad jų institucijos sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui.

Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos – absolventų praktika. Priimančiosios praktikos institucijos gali numatyti kitus papildomus reikalavimus kandidatų studijų krypčiai, kompetencijoms ir gebėjimams 

Daugiau informacijos > 

2020/2021 m. m. rudens semestro perlaikymai vyks vasario 4 – 18 d.

Perlaikymų informacija BA studentams >

Perlaikymų informacija MA studentams >

BUS dalyko The Bible in Western Literature perlaikymo užduotis iki vasario 12 dienos 15 valandos dėstytojai reikia nusiųsti el. paštu.  

Perlaikymų informacija nuolat pildoma dėstytojams paskelbus perlaikymų datas.

Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje.

Jei turite klausimų, kreipkitės el. paštu  

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 14.30 val. MS Teams aplinkoje bendruomenės narius kviečiame į UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedros lekt. Vitalijos Jankauskaitės-Jokūbaitienės seminarą Technologijų panaudojimas nuotolinio mokymo(si) procese: Robert O'Dowd įžvalgos ir praktika.

Seminaro metu bus dalinamasi žiniomis, kaip integruoti virtualias aplinkas bei priemones ir jų pagalba interaktyviai perteikti dėstomą medžiagą, įtraukti studentus į aktyvų, prasmingą  bendravimą ir bendradarbiavimą   sinchroniniu/ asinchroniu nuotolinio mokymo(s) metu. Pranešimas remsis kursų medžiaga, pasidalinta lektoriaus Robert O'Dowd  iš Leono iniversiteto. Užsiregistravusiems dalyviams bus galimybė gauti metodinę medžiagą, patalpintą Moodle. 

Į seminarą prašome registruotis iki vasario 22 d. (dalyvių skaičius ribotas) el. paštu: . 

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 13 d. iki gegužės 8 d. kas antrą šeštadienį. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru >, taip pat daugiau informacijos rasite VU Rusų filologijos katedroje > 

Paskaitos vyks online per Microsoft Teams platformą nuo 11.00 val.

Išankstinė registracija būtina > Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21.00 val. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui:  

Paskaitų programa rusų kalba >

Paskaitų programa lietuvių kalba > 

Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris „Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti! Numerio prieiga internete >

Straipsniai

Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)

Recenzijos

Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook)

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Vasario 16-17 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Anajašo Zajončkovskio mirties metines“ (Narodziny turkologii we Wschodniej Europie i jej znaczenie dla mniejszości turkijskich. 50 rocznica śmierci prof. Ananiasz Zajączkowskiego i 80 rocznica śmierci Leona Kryczyńskiego / The Beginnings of Turkology in Eastern Europe and its Importance for Turkic minorities. Commemorating the 50th anniversary of. Prof. Ananiasz Zajączkowski’s and the 80th anniversary of Leon Kryczyński deaths).

Konferencijos puslapis > 

Konferencijos plakatas anglų kalba >

Konferencijos programa lenkų ir anglų kalbomis >

Šiais 2021 metais finansuojamos 4 vietos čekų kalbos vasaros kursuose, kurie vyks 2021 m. liepos 12 – 30 d. Pilzeno Vakarų Čekijos universitete.

Oficialiai nominuotiems kandidatams iš Lietuvos Respublikos bus skirtos stipendijos, kurios padengia registracijos mokestį, maitinimą, apgyvendinimą ir mokyklos organizuojamas ekskursijas kursų dalyviams.

Čekų kalbos kursai rekomenduojami čekų kalbos ir literatūros bei slavistikos studijų studentams, akademikams ir pedagogomas, taip pat čekų srities specialistams (vertėjams ir pan.), vyresniems nei 18 m.

Daugiau informacijos >

Vasario 5 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į BKKI doktorantų seminarą. Šį semestrą siūlome apžvelgti XX a. lingvistines teorijas ir pasikalbėti apie kalbinės analizės prielaidas ir priemones iš skirtingų teorinių perspektyvų. 

Šį penktadienį kartu su prof. A. Holvoet vyks klasikinio europinio struktūralizmo teksto aptarimas:  Romano Jakobsono straipsnis apie linksnių teoriją. 

Straipsnio originalas – vokiškas (Beitrag zur allgemeinen Kasuslehre). Angliškas vertimas >

Prisijungimas prie Teams kanalo >

Kviečiami prisijungti visi norintys!

Vakar Lietuvą pasiekė liūdna žinia – sausio 23-iąją mirė šveicarų baltistas ir slavistas, kalbų ir literatūrų tyrinėtojas, Berno universiteto profesorius Janas Peteris Locheris (1934-2021).

Studijų metais Berne savarankiškai pramokęs lietuvių kalbos, 1961-aisiais jis tobulinosi Pensilvanijos universitete Filadelfijoje pas garsius lituanistus Antaną Salį ir Alfredą Seną. Tuo metu užmezgė ryšius ir su Vilniaus universiteto mokslininkais: profesoriui Jurgiui Lebedžiui siuntė naujausius Vakaruose išleistus literatūros teorijos veikalus, pats skaitė, tyrinėjo, vertė iš profesoriaus gautas Janinos Degutytės ir kitų lietuvių poetų knygas.

1970-aisiais Janas Peteris Locheris stažavosi Vilniaus universitete pas Jurgį Lebedį, asmeniškai susipažino su Lietuvos kalbininkais, literatūrologais, rašytojais. Grįžęs į Šveicariją Berno universitete ėmė kurti baltų kalbų ir literatūrų tyrimų tradicijas: pats čia dešimtmečius dėstė lietuvių kalbą, sudomino baltistika jaunuosius šveicarų mokslininkus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, su savo mokiniais veik kasmet atvykdavo į mūsų krašte rengiamas užsienio lituanistų vasaros stovyklas. Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „baltistikos centras Berne tuo metu buvo atraminis, vadovaujamas labai plačių akiračių mokslininko, tikro filologo, natūraliai jungusio kalbos ir literatūros tyrimus“.

Janas Peteris Locheris tyrinėjo ir nykstančias Sibiro tautų kalbas, ir indoeuropiečių sąvokos „tauta“ atsiradimo istoriją, ir šios sąvokos vartojimą Simono Daukanto raštuose, ir Andrejaus Platonovo prozą, ir Sigito Gedos, Vytauto Bložės, Antano Kalanavičiaus, Vlado Braziūno, Eugenijaus Ališankos poeziją. Buvo tikru lietuvių literatūros ambasadoriumi Šveicarijoje. Ne tik vertė lietuvių poeziją į  vokiečių kalbą, bet ir rūpinosi, kad ji Berne lietuviškai skambėtų: čia surengė Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, kitų lietuvių rašytojų kūrybos vakarus. Nuo 2000 metų kaip vizituojantis profesorius dėstė baltų bei slavų filologiją ir Karolio universitete Prahoje.

Lietuvių kultūra neteko skvarbaus žvilgsnio tyrinėtojo, Lietuvos mokslininkai ir rašytojai – kolegos, bičiulio. Lieka Jano Peterio Locherio nuveikti mokslo darbai, juos tęsiantys mokiniai.

Lietuvių literatūros katedra

Pranešame, kad nuo vasario 1 d. (pirmadienio) prasideda studentų registracija Erasmus+ ir dvišaliams mainams 2021/2022 m.m. rudens semestrui arba akademiniams metams.

• ERASMUS+ registracija > https://www.erasmus.tprs.vu.lt/
• Arqus/Coimbra tinklo mainams > Forma veiks nuo vasario 1 d. 8 val.
• Registracija dvišaliams mainams >  Kilus klausimams kreiptis į julius.pukelis@cr.vu.lt

Studentų registracija vyks iki kovo 1 d. (pirmadienio) 24.00 val.).

Informacinius seminarus apie mainus VU Tarptautinių ryšių skyrius (TRS) rengs online vasario 9 d. 14.00 val. (lietuviškai) ir 11 d. 13.00 val. (angliškai).

TRS informaciniai seminarai atrinktiems studentams planuojami nuotoliniu būdu kovo 17 d. (trečiadienį, lietuvių kalba) ir kovo 18 d. (ketvirtadienį, anglų kalba) 14.00 val.

Išsamią informaciją apie mainus rasite čia > 

Taip pat prisegtukuose LT kalba > ir EN kalba >

Kalbant apie motinystę šiandienos kontekste, nuolat susiduriama su daug iššūkių ir klausimų. Kodėl vienos moterys renkasi turėti vaikų, kitos – ne, kaip motinos derina profesinį gyvenimą ir motinystę, kaip apie motinystę kalbama grožinėje literatūroje, ką moterys mano apie kitų kuriamas motinystės reprezentacijas? Su motinyste susijusios ir kitos problemos – atskirtis dėl etninės tapatybės, odos spalvos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar skurdo, iššūkiai migracijoje vaikus auginančioms motinoms ir daug kitų. Atsakymo į šiuos klausimus ieško programos „Horizontas 2020“ projekto „MotherNet“ dalyviai.

2021 m. sausio 20–22 d. nuotoliniu būdu vykusiame pirmajame Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ susitikime aptartos projekto veiklos, pagrindiniai įsipareigojimai, tačiau svarbiausias susitikimo uždavinys – sukurti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimų klasterius, kurie visą trejų metų projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus tyrinėtų, ką reiškia būti motina šiuolaikinėje Europoje, ir ugdytų VU tyrėjų kompetencijas didinant jų aktyvesnį įsitraukimą į tarptautinę projektinę ir mokslinę veiklą.

Kaip kinta motinystės sąvoka šiuolaikinėje Europoje, kuri išgyvena socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius? Kokie tarpusavyje konkuruojantys motinystės diskursai kuria mūsų suvokimą apie šiuolaikines motinas? Prie atsakymo į šiuos klausimus paieškų projekte prisideda trys VU fakultetai – Filologijos, Filosofijos ir Medicinos, todėl ir planuojami tyrimai – tarpdisciplininiai.

„MotherNet“ konsorciumo tikslas – vykdyti visapusiškus, kokybiškus motinystės tyrimus, gilinant suvokimą apie tai, kas yra motinystė šiuolaikinėje Europoje; sukurti erdvę, kuri leistų dalintis žiniomis ir ugdyti motinystės tyrimų bei tyrimų plėtros įgūdžius; imtis visuomenės dalyvavimu paremtų tarpdisciplininių tyrimų, kurie pagilintų ir transformuotų žinojimą apie motinystę: motinų patirtis ir jų reprezentacijas Europoje“, – sako projekto koordinatorė, VU Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė.

Pirmajame susitikime dalyvavo 41 mokslininkas ir 7 projektinės mokslo veiklos koordinatoriai iš Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų. Administracijos darbuotojų dalyvavimas svarbus, nes dar vienas projekto tikslas – ne tik mokslininkų, bet ir projektinės veiklos specialistų tobulėjimas dirbant kartu su užsienio partneriais.

„Man mokymai buvo labai naudingi. Kai pamatai, kaip žmonės dirba kitur, tai įkvepia ir pakelia, nors atsiranda ir kritikos sau“, – pasibaigus pirmiesiems mokymams įspūdžiais dalijosi VU Filologijos fakulteto projektinės veiklos koordinatorė ir projekto vadybininkė bei administratorė Aida Jungaitytė.

Daugiau apie projektą galite sužinoti čia. Projektas „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų.

Pristatome Lituanistinių studijų katedros sukurtą trumpą internetinį kalbos kursą užsieniečiams, skirtą prisiliesti prie lietuvių kalbos bei kultūros ir patiems savarankiškai pasimokyti kalbėti lietuviškai: https://www.olc.flf.vu.lt/

Puslapyje galima peržiūrėti trumpą filmuką, pristatantį lietuvių kalbą, išmokti kelias lietuviškas frazes, susipažinti su alfabetu, sužinoti įdomių faktų ir interaktyviai pasimokyti.

Daugiau informacijos >

Pasaulio baltistai socialiniuose tinkluose dalijasi skaudžia žinia – sausio 22 d. eidamas 92-uosius metus mirė amerikiečių baltistas, slavistas ir indoeuropeistas, plačių horizontų mokslininkas, poliglotas, Vilniaus universiteto garbės daktaras ir LMA užsienio narys profesorius Williamas Riegelis Schmalstiegas.

Žymiausias JAV baltistas, Pensilvanijos universitete pamilęs lietuvių kalbą klausydamas emigrantų profesorių Antano Salio ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus paskaitų, o savo mokslinę karjerą pradėjęs daktaro disertacija „Slavų kalbų įtaka lietuvių kalbai“ (1956), vėliau didelį dėmesį skyrė baltų kalbų istorinei sintaksei, veiksmažodžio istorinei morfologijai (dvi monografijos, 1988 ir 2000) ir ypač prūsų kalbai. Parašyta šios kalbos gramatika (1974), skaitinių knyga (1965), dviejų tomų kritinė prūsistikos literatūros apžvalga (1976; 2015; 2-ąjį tomą Lietuvoje išleido P. U. Dinis) ir pluoštas reikšmingų straipsnių. Mokslininkas reiškėsi ir kaip slavistas bei indoeuropeistas.

Puikiai mokėdamas lietuvių kalbą Schmalstiegas per vertimus ir recenzijas supažindino mokslo pasaulį su daugeliu lituanistikos ir baltistikos veikalų. Jis nesikratė ir praktinių darbų – redagavo angliškus „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorijos“ vertimus, drauge su bendraautoriais parengė „Dabartinės lietuvių kalbos įvadą“, sulaukusį bene šešių leidimų ir ilgokai vartotą kaip vadovėlį.

Profesorius buvo aktyvus baltistų kongresų dalyvis, žurnalo „Baltistica“ autorius ir redaktorių kolegijos narys, didelis ir nuoširdus lietuvių draugas. Tikra bičiulystė jį siejo su Jonu Kazlausku, Algirdu Sabaliausku, Vytautu Ambrazu, Vytautu Mažiuliu, Zigmu Zinkevičiumi ir kitais Lietuvos baltistais. 

Visus, kuriems teko laimė bent akimirką pabendrauti su Profesoriumi Bilu, iki gyvenimo pabaigos šildys jo šypsena, atviras mėlynų akių žvilgsnis, išskirtinis geranoriškumas ir paslaugumas. Jis buvo tikras džentelmenas, iš šio pasaulio iškeliavęs apsuptas mylinčios šeimos.

Baltistikos katedra

Kviečiame klausytis podkasto „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizodo, kuriame kalbinamas BKKI profesorius Axel Holvoet.

Pokalbyje su kalbotyrininku pažvelgiama į kalbą kaip į retai reflektuojamą įrankį, bemaž nepastebimai veikiantį tarpasmeniuose dialoguose, tautinės ir individualios tapatybės formavimosi procesuose bei santykyje su daugybėje kasdienybės ritualų įsisukinėjančiu dirbtiniu intelektu.

Nuoroda į pokalbį >

2021 m. sausio 20-22 dienomis vyksta pirmasis VU Filologijos fakulteto koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 – (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) susitikimas.

Susitikime dalyvauja Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų mokslininkai, tarp jų – trylika VU Filologijos fakulteto atstovių. Susitikimo metu bus aptariamos projekto veiklos, pagrindiniai įsipareigojimai, tačiau svarbiausias susitikimo uždavinys – sukurti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimų klasterius, kurie visą trijų metų projekto gyvavimo laikotarpį ir jam pasibaigus tyrinėtų, ką reiškia būti motina šiuolaikinėje Europoje.

MotherNet konsorciumo tikslas – vykdyti visapusiškus, kokybiškus motinystės tyrimus, gilinant suvokimą apie tai, kas yra motinystė šiuolaikinėje Europoje; sukurti erdvę, kuri leistų dalintis žiniomis ir ugdyti motinystės tyrimų bei tyrimų plėtros įgūdžius; imtis visuomenės dalyvavimu paremtų tarpdisciplininių tyrimų, kurie pagilintų ir transformuotų žinojimą apie motinystę: motinų patirtis ir jų reprezentacijas Europoje.

Skaityti daugiau >>>