Konferencijos programa >

Spalio 1 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šio penktadienio seminare Ringailė Trakymaitė skaitys pranešimą iš savo disertacijos tematikos: Kodėl kai kurie lietuvių kalbos būdvardžiai neturi ilgųjų formų?

Pranešimo santrauka: Iš kai kurių lietuvių kalbos būdvardžių galėtų būti sudaromos ilgosios (apibrėžiamosios) formos, bet (dažnumo žodyno duomenimis) jos faktiškai beveik nevartojamos, plg. ?įvairusis maistas, ?panašieji atvejai. Pranešime bus iškeltas klausimas, kodėl. Paaiškėja, kad vieno bendro atsakymo į šį klausimą nėra. Kai kurių būdvardžių reiškiamos savybės neleidžia jiems steigti stabilių kategorijų, kiti dėl savo reikšmės artėja prie determinatyvų.

Prie seminaro taip pat galima prisijungti nuotoliu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Š. m. rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus 2021 m. Lietuvos totorių metais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas, partneriai – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Konferencijos globėjas – Vilniaus universiteto Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Konferencija buvo specializuota, todėl kvietimai dalyvauti joje buvo tiksliniai – atrenkami tyrėjai, dirbantys totoristikos srityje arba itin artimoje srityje. Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos (Tatarstano Respublikos, Karačiajų Čerkesijos Respublikos, Maskvos srities), Vokietijos, Ukrainos, Turkijos. Lietuvos Respublikai atstovavo 7 mokslininkai.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Turkijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvoje Gökhan Turan, Lenkijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje UrszulaDoroszewska, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centro prof. habil. dr. Czesław Łapicz. Konferencijos atidaryme dalyvavo diplomatai, akademinė visuomenė, įvairių institucijų atstovai. Po konferencijos atidarymo mokslininkai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Galeriją, kur buvo pristatyta paroda „Lenkijos musulmonų-totorių tradicijos ir dabartis“. Parodą pristatė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai intensyviai dirbo nuo 9 iki 18 val., o vakare klausėsi koncerto, kuris vyko VU Mažojoje auloje. Dalyviai ir svečiai mėgavosi totoriškais kūriniais, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė Julija Karaliūnaitė, Totorių kultūros centro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), ansamblis „Lakmè“ (meno vadovai Arvydas Kveglis ir Jekaterina Rodionova).

Antra konferencijos diena prasidėjo 9 val. ir baigėsi 19 val. konferencijos uždarymu. Dvi dienas VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 40 pranešimų. Iš viso buvo penkios teminės sekcijos: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Plenariniame posėdyje savo tyrimus ir atradimus pristatė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska ir prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Torunės m. Koperniko universitetas, Lenkija), o taip pat dr. Vladyslav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina).

Konferencijoje gyvai dalyvavo 21, o nuotoliniu būdu prisijungė 19 pranešėjų.

Trečią konferencijos dieną, rugsėjo 11 d., konferencijos dalyviai apžiūrėjo Kėdainių senamiestį ir išlikusį Kėdainių mečetės minaretą, o popiet, nuvykę į Subartonių kaimą, aplankė V. Krėvės-Mickevičiaus muziejų, Liusės Gaidukevičienės įsteigtą privatų totorių muziejų. Išvykos dalyviams taip pat teko garbė dalyvauti 2021 m. pasirodžiusio leidinio „Lietuvos totorių muziejaus ištakos: nuo tarpukaryje Vilniuje veikusio muziejaus iki muziejaus Subartonyse“ pristatyme (leidinio sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė), kuriame dalyvavo ir Varėnos totorių draugijos bei Alytaus totorių draugijos nariai. Sveikinimo žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kuri perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Varėnos rajono mero p. Algio Kašėtos.

Doc. dr. Galina Miškinienė išreiškia padėką visiems, kas prisidėjo ruošiant šią jubiliejinę konferenciją, o konferencijos dalyviams – už įdomius pranešimus ir naujas įžvalgas. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus skelbiami straipsnių rinkinyje, kurio leidybą pagal Lietuvos totorių metų Vyriausybės patvirtintą planą turi finansuoti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Konferencijos pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Turkijos išeivijos ir giminiškų bendruomenių prezidiumas, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Informacinis palaikymas – LRT klasika, LRT radijas, Katalikų radijo Mažoji studija, ru.delfi.lt, Kurier Wileński, Asociacija „LT Inforum“, РУНЬ ir kt.

Konferencijos puslapis >

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Džiaugiamės, kad du apdovanojimus pelnė Filologijos fakulteto mokslininkių darbai!

Skaitomiausios studijų knygos kategorijoje skaitomiausia išrinkta Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės studijų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“, o skaitomiausiu mokslo populiarinimo leidiniu – doc. Jūratės Levinos sudarytas mokslo populiarinimo leidinys „Algirdas Julius Greimas. Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“.

Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį universiteto Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas. Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Žurnalų skaitomumas įvertinamas remiantis keturiais rodikliais: visų žurnalo straipsnių atsisiuntimų per 2020 metus skaičiumi, atsisiuntimų skaičiumi vienam straipsniui, visų žurnalo straipsnių citatų skaičiumi per paskutinius 5 metus (pagal „Dimensions“ skaičiavimus) ir citatų skaičiumi, tenkančiu vienam žurnalo straipsniui (pagal „Dimensions“). Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (2 min.).
2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (3 min.).
3. 2021/2022 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
4. Dėl Fakulteto nuostatų 37 punkto pakeitimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
5. Fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos atnaujintos sudėties tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. Siūlymas Lietuvos mokslo premijų konkursui (doc. Erika Sausverde, 5 min.).
7. Siūlymas į Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narius (pristato doc. Vilma Zubaitienė, 5 min.).
8. Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės, Linos Vaškevičienės lietuvių kalbos vadovėlio „Sėkmės!“ teikimas leidybai (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
9. Studijų kolegijos sudėties atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
10. Anglų filologijos ir Anglistikos SPK sudėties atnaujinimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
11. Gretutinių studijų programų atnaujinimas: baigiamojo egzamino įtraukimas į 7 sem. (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
12. Kalbotyros magistrantūros SPK pirmininkės keitimas (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
13. Vertimo studijų plano atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
14. Studentės prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
15. Naujos LKTVI Lyginamųjų literatūros studijų MTG vadovės tvirtinimas (dr. Aistė Kučinskienė, 5 min.).
16. Kiti klausimai.

Rugsėjo 24 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: Ignorance inferences and roundness effects with modified numerals, pranešėjas – Alexandre Cremers.

Pranešimo santrauka: Modified numerals like "at least four" or "more than three" are notorious in the formal semantics/pragmatics literature for a number of puzzles they pose to the theory of implicatures. While  'more than 5' and 'at least 6' should intuitively be synonymous, 'at least' obligatorily conveys ignorance (hence the weirdness of "I have at least three kids") but 'more than' doesn't (in a context with a salient threshold, I have more than three kids" is acceptable). Conversely, 'at least' can combine with any numeral, but 'more than' shows a strong preference for round or contextually salient numerals ("Mary can drink, she's more than 23" is deviant when the relevant threshold is 18 or 20).

I will first present experimental results that clarify the ignorance implicatures of 'at least' and 'more than', and then present a new account of modified numerals based on a very simple semantics and a new pragmatics formalized in Optimality Theory.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Praėjusi penktadienį seminaro tema buvo Echoic use and the problem of historical imperatives, pranešėjas – Axel Holvoet. Seminaro skaidres galima pamatyti seminaro Teams platformoje. 

Visi maloniai laukiami!

Rugsėjo 24 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, kuriame bus tęsiama diskusija apie kalbinį ženklą. Šį penktadienį siūloma aptarti Prahos mokyklą, kaip diskusijų pagrindą perskaitant trumpą Jakobsono tekstą apie nulinį ženklą.

Tekstas seminarui > Jį taip pat galite rasti Teams grupėje > 

Seminare galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu, prisijungiant prie Teams grupės. 

Visi maloniai laukiami!

Gerbiamieji Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

vadovaudamasi VU Senato 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-6 bei VU Filologijos fakulteto nuostatais, patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-6, Filologijos fakulteto rinkimų komisija, patvirtinta Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos 2021 m. birželio 8 d., informuoja, kad:

• Filologijos fakulteto Tarybos narių rinkimai vyks 2021 m. lapkričio 4 d.;

• kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. spalio 20 d.;

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 (dvidešimt penki) nariai:

   - 7 (septyni) Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

   - 7 (septyni) Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys docentai ir/ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

   - 5 (penki) kiti Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

   - 5 (penki) Fakulteto studentų atstovai, atitinkantys Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

   - dekanas (narys pagal pareigas).

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el. paštu  (Violeta Katinienė – Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė);

• pateikia laisvos formos prašymą (nurodydami vardą, pavardę ir užimamas pareigas) arba sutikimą būti iškelti.

Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas, vadovaudamasis VU Kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu, patvirtintu VU Senato 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2, p. 15.

Prašom pasitikrinti, ar visi rinkėjai, atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra įtraukti į sąrašą. Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

Rinkimai vyks elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

Pirmininkė:  asist. dr. Violeta Katinienė

Nariai:           jaun. asist. Dovilė Čitavičiūtė,
                      studentų atstovė Elena Pranevičiūtė

Prasidėjus rudens semestrui, prof. dr. Axel Holvoet siūlo grįžti prie Seminaro pas skandinavus tradicijos.

Pirmojo seminaro tema: Echoic use and the problem of historical imperatives. 

Seminaras vyks rugsėjo 17 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. (įėjimas per laiptinę tarp Sarbievijaus ir Daukanto kiemelius)

Seminaro santrauka:

Many languages (Romance, Slavic, Baltic, Arabic...) have historical imperatives, i.e., imperatives used in a narrative function. In earlier research I have argued that in some languages these arise from mirative imperatives, but this account does not hold for all languages where historical imperatives are attested. In my talk I will discuss echoic use (in the Sense of Sperber & Wilson 1986) as a possible source of historical imperatives. 

Visi maloniai laukiami!

Šį semestrą prof. dr. Axel Holvoet ir dr. Vladimir Panov vėl kviečia visus susidomėjusius į kalbotyros doktorantų seminarus.

Rėminė šio semestro tema – Kalbinis ženklas ir kalbinis reikšmės. Bus skaitomi ir aptariami lingvistams, kalbos filosofams, semiotikams ir kitiems aktualūs ir svarbūs tekstai. Seminaruose bus tiek skaitomi dalyvių pranešimai, tiek vystomos diskusijos perskaitytų tekstų pagrindu. Taip pat numatomi pranešimai techniniais klausimais, pavyzdžiui, apie bibliografijos valdymo programas, LaTeX, įvairius straipsnių publikavimo proceso aspektus ir pan.

Susitikimai vyks gyvai, penktadieniais nuo 13.00 val. A7 aud. Tačiau galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Kitas seminaras bus skirtas de Saussure, kurį ir lingvistams, ir semiotikams galima laikyti atskaitos tašku. Kviečiame (dar kartą) perskaityti čia prisegtus fragmentus iš Cours de linguistique générale angliškame vertime (pastaba: yra ir lietuviškas). Tekstai įkelti ir į Teams grupę. 

• pirma teksto dalis >
• antra teksto dalis >

Iki pasimatymo penktadienį, rugsėjo 17 d., 13.00 val.!

Kviečiame registruotis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2021–2022 mokslo metų pavasario semestrui.

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.  

• Registracija ERASMUS+ mainų atrankai čia.

Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas. 

• Registracija ARQUS ir Coimbragroupmainų atrankai čia; 
• Registracija dvišaliams mainams čia.

Informaciniai seminarai vyks: 

• lietuvių kalba rugsėjo 8 ir rugsėjo 16 d. 14 val. 
• anglų kalba rugsėjo 15 d. 14 val.

Sekite naujienas Facebook’e – VU Tarptautiniai ryšiai (@VUTarptautiniaiRysiai)
Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia.
Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.:

Rugsėjo 3 d., minint 30-asias diplomatinių santykių tarp Turkijos ir Lietuvos atkūrimo metines, buvo atidengta lentelė, žyminti renovacijos darbų pabaigą Turkų kalbos centre.

Lentelę atidengė Turkijos ambasadorius Gökhan Turan su Vilniaus universiteto prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku, dalyvaujant Filologijos fakulteto dekanei prof. dr. Inesai Šeškauskienei, Azijos ir Transkultūrinių studijų instituto direktorei dr. Kristinai Garelytei bei akademinio personalo atstovėms dr. Galinai Miškinienei, Natelai Statkienei bei dr. Dilek Yumru.

Centro renovacija neseniai buvo baigta koordinuojant Turkijos Respublikos Ambasadai ir finansuojant Turkijos Bendradarbiavimo ir Koordinavimo Agentūrai (TIKA). Ambasadorius Turan apsilankė Centro auditorijose ir palinkėjo akademiniam personalui bei studentams sėkmės naujuose akademiniuose metuose.

Nuotraukos O. Gerikaitės.

Turkijos ambasadorius Gökhan Turan ir Vilniaus universiteto prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas

Vilniaus universiteto prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesai Šeškauskienei ir Turkijos ambasadorius Gökhan Turan

Akademinio personalo atstovė dr. Dilek Yumru, Azijos ir Transkultūrinių studijų instituto direktorė dr. Kristinai Garelytė ir akademinio personalo atstovė dr. Galina Miškinienė

Primename, kad iki rugsėjo 20 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 

Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. 

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat pristatomi du papildomi kursai:

• anglų kalbos praktinės gramatikos;
• šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

Mokslo metų pradžią švęskime drauge!

Rugsėjo 1 d. įvyks iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija. Sutikti simbolinę naujų 2021/2022 studijų metų pradžią nuo 9.30 val. kviečiame VU Bibliotekos kiemelyje. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakelta Vilniaus universiteto vėliava.

10.00 val. kviečiame visus Filologijos fakulteto pirmakursius (bakalaurantus ir magistrantus) rinktis Didžiajame kieme. Čia sveikinimo žodį tars Fakulteto Dekanė ir vyks pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija. 

Nuo 12.00 val. bakalaurantams, o nuo 13.00 val. – magistrantams vyks susitikimai su studijų programų komitetais ir dėstytojais. Detalesnę informaciją, į kurią auditoriją reikės keliauti, galite rasti:

• bakalaurantai >
• magistrantai >

Taip pat nuo 15.00 val. visi kviečiami į tradicinę VU darbuotojų, studentų ir alumnų eiseną, prasidedančią nuo LR Seimo rūmų.

! Laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų reikalavimų visi renginio dalyviai turi turėti Galimybių pasą. Prie įėjimų į Didįjį kiemą būsite paprašyti jį parodyti (įeiti į Didįjį kiemą galima pro Pilies g. esančius vartus prie šv. Jonų bažnyčios arba pro M. K. Sarbievijaus kiemelį ateinant nuo Prezidentūros).

Visos integracijos savaitės #studentAUK programa > 

Daugiau informacijos apie visą VU Renovatio studiorum >

Naudingi video pradedant studijas VU >

Rugsėjo 9-11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė mokslinė konferencija Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai, skirta paminėti 2021 m. Lietuvos totorių metus. 

Programa >

Su konferencijos pranešimų santraukomis galima susipažinti konferencijos puslapyje > 

Taip pat, norint dalyvauti konferencijoje, atėjus bus būtina užsiregistruoti.

2020 / 2021 m. m. pavasario semestro perlaikymai vyks rugsėjo 2 – 16 d.

Perlaikymų informacija BA studentams >

Perlaikymų informacija MA studentams >

BUS dalyko Biblija Vakarų pasaulio literatūroje perlaikymo užduotis iki rugsėjo 16 dienos 15 valandos dėstytojai reikia nusiųsti el. paštu.  

BUS dalyko Vaikų literatūros klasika perlaikymas vyks rugsėjo 16 d. 15 val. MS Teams.

BUS dalyko Baltų kalba per kultūros prizmę perlaikymas vyks rugsėjo 16 d. 17 val. VMA.

BUS dalyko Lietuvių literatūra ir sąmoningumo istorija perlaikymas vyks rugsėjo 9 d. 13 val. MS Teams.

BUS dalyko Vilnius XIX-XX a. kultūrų sankryžoje perlaikymas vyks rugsėjo 9 d. 13 val. MS Teams.

BUS dalyko Juoko kultūra perlaikymas vyks rugsėjo 16 d. 17 val. VMA.

BUS dalyko Kalbų įvairovė ir kalbos mokslas perlaikymas vyks rugsėjo 16 d. 13 val. VMA. 

Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje.Perlaikymų informacija nuolat pildoma dėstytojams paskelbus perlaikymų datas.

Jei turite klausimų, kreipkitės el. paštu  

Eglė Jankauskaitė

Skandinavistikos centro jaunesnioji asistentė

Rugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje susirinko virš šimto Šiaurės Europos kultūras, literatūras ir kalbas tyrinėjančių mokslininkų, Tarptautinės skandinavistikos asociacijos (IASS) narių, iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Renginį skirtą atminties kultūrai skandinavistikoje organizavo Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras.

Konferencija pavojingo viruso metu

Pirmoji Tarptautinės skandinavistikos asociacijos konferencija įvyko dar 1956 metais, Kembridžo universitete. Nuo tada kas dvejus metus tyrėjai renkasi vis kitame universitete, pakaitomis Skandinavijos šalyse ir ten, kur plėtojama skandinavistika. 2018 metais, užsibaigus IASS konferencijai Kopenhagoje, naujo renginio organizavimas perduotas į Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro rankas. Tiesa, 2020-aisiais turėjusią įvykti 33-iąją konferenciją teko nukelti, o ir šiemet ji vyko hibridiniu būdu, didžiajai daliai mokslininkų prisijungiant iš namų.

Vis dėlto, nors šių metų konferencija buvo kiek kitokia nei organizatorių tikėtasi, tačiau vis tiek praturtinanti ir įdomi. Anot Skandinavistikos centro alumnės ir konferencijos savanorės Justės Lemkės, tik prisijungusi prie organizatorių komandos ji nė neįtarė, su kokiais iššūkiais teks susidurti: „Situacija pasaulyje nulėmė, kad konferenciją teko metams atidėti ir šalia gyvo renginio Vilniaus universitete prisijaukinti Zoom platformą. Buvo labai smagu, kad dalis dalyvių galėjo atvykti į Vilnių – konferencijos ir pertraukėlių metu turėjome progų susipažinti ir pabendrauti skandinavų kalbomis. Maloniai nustebino ir tai, kokie aktyvūs buvo nuotoliniu būdu prisijungę dalyviai. Be to, kad buvo įdomu klausyti konferencijos pranešimų, savanoriavimas konferencijoje leido pamatyti, kaip organizuojami tokio tipo renginiai.“

Konferencija vyko hibridiniu būdu

Atmintis – literatūroje, kultūroje ir kalboje

Pasak Ievos Steponavičiūtės-Aleksiejūnienės, Skandinavistikos centro vadovės ir kadenciją ką tik baigusios IASS prezidentės, renginio tema – Atminties kultūra – visų pirma kilo iš šios konferencijos kultūrinės topografijos: „Vilnius, Tomo Venclovos apibūdintas kaip „polikultūrinis ir polichroninis tekstas“, turi nepaprastą, sudėtingą, daugiatautę ir daugiakalbę istoriją, rasime joje ir skandinaviškų pėdsakų. 1579-aisiais įkurtas Vilniaus universitetas yra ryški šių miesto prisiminimų dalis ir jau turi savąją istoriją Tarptautinėje skandinavistų asociacijoje. 1980 metais jos konferencijoje Greifsvalde universitetui atstovavo dr. Svetlana Steponavičienė su pranešimu iš islandų literatūros, o 1991 metais įkurto VU Skandinavistikos centro mokslininkai asociacijos konferencijose reguliariai dalyvauja nuo 2008 metų. Su šia konferencija Vilniaus universitetas tapo ir oficialiosios IASS istorijos dalimi.“

Vilniaus ir Lietuvos sąsajos su Šiaurės šalimis iškilo paskaitose tiek apie istorinę lingvistiką (ar žinojote, kad senovės islandų kalbos žodžiai, reiškiantys „kviečius“ ir „ūkį, fermą“, galimai kilę iš tos pačios proto-indoeuropietiškos šaknies kaip ir lietuviškasis „būvis“?), tiek istoriją bei politikos diskursą. Man, sociolingvistei, itin aktualus buvo Majos Chacińskos pranešimas apie tai, kaip Švedijoje kalbama apie migrantus ir pabėgėlius. Anot jos, tikslūs ir neutralūs pasakymai, kalbant apie migrantus visiškai nepaslepia realybės ir dėl migracijos iškilusių problemų, tai yra, nekuria netikros atminties. Kaip tik, jie padeda objektyviai pažvelgti į tikrovę ir efektyviai spręsti problemas.

Literatūros ir medijų specialistai konferencijoje nagrinėjo postatminties ir materialiosios atminties temas, transkultūrinių migracijų, kultūros kanonų kaitos ir kitas problemas. Pranešimai apie tai, kaip literatūroje vaizduojama ir veikia atmintis ar per atminties studijų prizmę perskaitytos senovės skandinavų sãgos parodė naujus būdus ne tik analizuoti tekstus, bet ir apmąstyti šiuolaikines socialines ir psichologines problemas.

Pati konferencija taip pat turi savo atmintį ir iš kitų itin išsiskiria savo tradicijomis – mokslinius pranešimus papildo ne tik bendra vakarienė, bet ir autorių vakaras, pasivaikščiojimai po miestą ir net dainos. Šiemet konferencijos dalyviai ir vilniečiai galėjo susitikti su į Vilnių specialiai atvykusia Latvijoje gimusia norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen ir iš Ciuricho prisijungusiu garsiu islandų rašytoju Sjónu. Konferencijoje gyvai dalyvavusiems svečiams buvo pasiūlytos dvi teminės ekskursijos: Atminties vietos Vilniuje ir Modernistinis Kaunas (o negalėjusieji atvykti, konferencijos partnerių – agentūros Go Vilnius – dėka miestą ir jo muziejus galėjo aplankyti bent virtualiai). O renginio pabaigoje nuskambėjo ir dviejų ilgamečių asociacijos narių perkurta daina „Danger virus“ (pagal Vakarų Afrikos liaudies dainą „Danger waters“), maloniai nustebinusi ne vieną, tokioje konferencijoje dalyvavusį pirmą kartą.

Skandinavistai ekskursijoje Kaune, 2021-08-05

Vilniaus konferencija asociacijos tradicijoms suteikė naujumo, ne tik įnešdama hibridinį formatą, bet ir praplėsdama jos kalbinio horizonto ribas: pirmą kartą šalia skandinavų ir anglų kalbų, pranešimus buvo pakviesta skaityti ir suomių kalba.

Planuojama, kad 34-oji Tarptautinė skandinavistikos konferencija vyks 2023 metais Trumsės (Tromsø) universitete, preliminari jos tema – sveikata ir skandinavistika. Nors šių metų hibridinė konferencija nenuvylė nei moksliniu lygiu, nei džiaugsmu bendraujant su seniai pažįstamais ir naujais kolegomis, tikimasi, kad Norvegijoje vyksiančioje konferencijoje didžioji dauguma tyrėjų dalyvaus gyvai.

Dalinamės džiugia žinia: dar du Filologijos fakulteto mokslo žurnalai, Slavistica Vilnensis ir Taikomoji kalbotyra, buvo įtraukti į duomenų bazę Scopus. Iki šiol į šią duomenų bazę buvo įtraukti keturi Fakulteto žurnalai: Literatūra, Kalbotyra, Baltistica ir Verbum.

Žurnalas Slavistica Vilnensis yra skirtas publikuoti straipsnius, susijusius su paleoslavistika, slavų ir baltų kalbų santykiais, LDK kalbų ir raštijos istorija, slavų raštijos istorija ir slavų kalbų istorine gramatika, lyginamąja, tipologine ir kontrastyvine (gretinamąja) slavų kalbų gramatika, slavų dialektologija, etnolingvistika ir folkloru, sinchroniniais dabartinių slavų kalbų tyrimais, slavų kalbotyros istoriografija; slavų kultūros tyrimais; vertimu, lingvodidaktika ir kt. Taip pat žurnale skelbiamos mokslinės slavistų diskusijos, naujausių slavistikos veikalų recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kitus įvykius, personalijos ir bibliografijos. Daugiau apie žurnalą >

Taikomoji kalbotyra – tarptautinis elektroninis mokslo žurnalas, skirtas publikuoti tiriamuosius, apžvalginius, diskusinius straipsnius, recenzijas ir mokslinius esė taikomosios kalbotyros tematika: iš sociolingvistikos, gimtųjų ir svetimųjų kalbų mokymo ir mokymosi, psicholingvistikos, daugiakalbystės, kalbų politikos, tarpkultūrinės komunikacijos, diskurso analizės ir pragmatikos, leksikografijos, dalykinių kalbų, teismo lingvistikos, gestotyros ir kitų taikomosios kalbotyros šakų. Daugiau apie žurnalą >

Rugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyks 33-ioji Tarptautinės skandinavistikos asociacijos (angl. International Association for Scandinavian Studies – IASS) konferencija „Atminties kultūra skandinavistikoje“. Renginys suburs tyrėjus iš įvairių humanitarinių sričių – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir medijų tyrinėtojus.

Šios konferencijos ištakos siekia 1956 metus, kai Kembridžo universitete surengta pirmoji skandinavistų konferencija. Nuo tada ji vis kitame universitete organizuojama kas antrus metus. Ankstesnioji konferencija 2018 metais vyko Kopenhagos universitete, o 2016 metais ją rengė Groningeno universitetas Nyderlanduose. Šiemet garbė teko Vilniaus universiteto Skandinavistikos centrui. Nepaisant to, kad dėl Covid-19 pandemijos pernai turėjusį renginį teko nukelti į šiuos metus, o ir šiemet renginys vyks hibridiniu būdu, dalis pranešėjų pranešimus skaitys gyvai, atvykę į Lietuvą. Vilnius – sudėtingos ir turtingos kultūrinės atminties kupinas miestas – yra itin tinkama vieta apmąstyti ir diskutuoti apie praeities suvokimą ir priėmimą.

33-iojoje konferencijoje pranešimus skaitys daugiau nei 130 mokslininkų iš 26 šalių, konferencija vyks Šiaurės ir anglų kalbomis. Atminties tema pastaraisiais metais darosi vis aktualesnė tyrinėjant, kaip visuomenės ir paskiri žmonės mato savo istoriją ir identitetą, ir kaip suvokiami dabarties ir ateities iššūkiai, pavyzdžiui klimato kaita. Taigi konferencijoje kultūrinės atminties tema bus nagrinėjama iš įvairių perspektyvų – istorinės ir istoriografinės, identiteto, lyčių studijų, lingvistinės ir literatūrologinės.

Kultūrinė programa – sena konferencijos tradicija

Rugpjūčio 4-ąją dieną, 18:00, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje taip pat vyks ir jau konferencijos tradicija tapęs susitikimas autorių vakaras. Renginys yra nemokamas. Šiemet diskusija vyks su islandų rašytoju Sjón ir latvių-norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen. Abu menininkai yra išskirtiniai kūrėjai, apdovanoti daugybe prizų ir savo kūryboje nebijantys paliesti sudėtingų temų. Sjóno kūryboje tikrų įvykių prisiminimai konkuruoja su mitologiniais ir vaizduotės sukurtais vaizdiniais, o Ilzes Burkovskos Jacobsen filmuose gausu autobiografinių detalių.

Konferencija vyks rugpjūčio 3–6 dienomis.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia: http://www.iass2021.flf.vu.lt