Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Vasario 16-17 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Anajašo Zajončkovskio mirties metines“ (Narodziny turkologii we Wschodniej Europie i jej znaczenie dla mniejszości turkijskich. 50 rocznica śmierci prof. Ananiasz Zajączkowskiego i 80 rocznica śmierci Leona Kryczyńskiego / The Beginnings of Turkology in Eastern Europe and its Importance for Turkic minorities. Commemorating the 50th anniversary of. Prof. Ananiasz Zajączkowski’s and the 80th anniversary of Leon Kryczyński deaths).

Konferencijos puslapis > 

Konferencijos plakatas anglų kalba >

Konferencijos programa lenkų ir anglų kalbomis >

Šiais 2021 metais finansuojamos 4 vietos čekų kalbos vasaros kursuose, kurie vyks 2021 m. liepos 12 – 30 d. Pilzeno Vakarų Čekijos universitete.

Oficialiai nominuotiems kandidatams iš Lietuvos Respublikos bus skirtos stipendijos, kurios padengia registracijos mokestį, maitinimą, apgyvendinimą ir mokyklos organizuojamas ekskursijas kursų dalyviams.

Čekų kalbos kursai rekomenduojami čekų kalbos ir literatūros bei slavistikos studijų studentams, akademikams ir pedagogomas, taip pat čekų srities specialistams (vertėjams ir pan.), vyresniems nei 18 m.

Daugiau informacijos >

Vasario 5 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į BKKI doktorantų seminarą. Šį semestrą siūlome apžvelgti XX a. lingvistines teorijas ir pasikalbėti apie kalbinės analizės prielaidas ir priemones iš skirtingų teorinių perspektyvų. 

Šį penktadienį kartu su prof. A. Holvoet vyks klasikinio europinio struktūralizmo teksto aptarimas:  Romano Jakobsono straipsnis apie linksnių teoriją. 

Straipsnio originalas – vokiškas (Beitrag zur allgemeinen Kasuslehre). Angliškas vertimas >

Prisijungimas prie Teams kanalo >

Kviečiami prisijungti visi norintys!

Vakar Lietuvą pasiekė liūdna žinia – sausio 23-iąją mirė šveicarų baltistas ir slavistas, kalbų ir literatūrų tyrinėtojas, Berno universiteto profesorius Janas Peteris Locheris (1934-2021).

Studijų metais Berne savarankiškai pramokęs lietuvių kalbos, 1961-aisiais jis tobulinosi Pensilvanijos universitete Filadelfijoje pas garsius lituanistus Antaną Salį ir Alfredą Seną. Tuo metu užmezgė ryšius ir su Vilniaus universiteto mokslininkais: profesoriui Jurgiui Lebedžiui siuntė naujausius Vakaruose išleistus literatūros teorijos veikalus, pats skaitė, tyrinėjo, vertė iš profesoriaus gautas Janinos Degutytės ir kitų lietuvių poetų knygas.

1970-aisiais Janas Peteris Locheris stažavosi Vilniaus universitete pas Jurgį Lebedį, asmeniškai susipažino su Lietuvos kalbininkais, literatūrologais, rašytojais. Grįžęs į Šveicariją Berno universitete ėmė kurti baltų kalbų ir literatūrų tyrimų tradicijas: pats čia dešimtmečius dėstė lietuvių kalbą, sudomino baltistika jaunuosius šveicarų mokslininkus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, su savo mokiniais veik kasmet atvykdavo į mūsų krašte rengiamas užsienio lituanistų vasaros stovyklas. Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „baltistikos centras Berne tuo metu buvo atraminis, vadovaujamas labai plačių akiračių mokslininko, tikro filologo, natūraliai jungusio kalbos ir literatūros tyrimus“.

Janas Peteris Locheris tyrinėjo ir nykstančias Sibiro tautų kalbas, ir indoeuropiečių sąvokos „tauta“ atsiradimo istoriją, ir šios sąvokos vartojimą Simono Daukanto raštuose, ir Andrejaus Platonovo prozą, ir Sigito Gedos, Vytauto Bložės, Antano Kalanavičiaus, Vlado Braziūno, Eugenijaus Ališankos poeziją. Buvo tikru lietuvių literatūros ambasadoriumi Šveicarijoje. Ne tik vertė lietuvių poeziją į  vokiečių kalbą, bet ir rūpinosi, kad ji Berne lietuviškai skambėtų: čia surengė Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, kitų lietuvių rašytojų kūrybos vakarus. Nuo 2000 metų kaip vizituojantis profesorius dėstė baltų bei slavų filologiją ir Karolio universitete Prahoje.

Lietuvių kultūra neteko skvarbaus žvilgsnio tyrinėtojo, Lietuvos mokslininkai ir rašytojai – kolegos, bičiulio. Lieka Jano Peterio Locherio nuveikti mokslo darbai, juos tęsiantys mokiniai.

Lietuvių literatūros katedra

Pranešame, kad nuo vasario 1 d. (pirmadienio) prasideda studentų registracija Erasmus+ ir dvišaliams mainams 2021/2022 m.m. rudens semestrui arba akademiniams metams.

• ERASMUS+ registracija > https://www.erasmus.tprs.vu.lt/
• Arqus/Coimbra tinklo mainams > Forma veiks nuo vasario 1 d. 8 val.
• Registracija dvišaliams mainams >  Kilus klausimams kreiptis į julius.pukelis@cr.vu.lt

Studentų registracija vyks iki kovo 1 d. (pirmadienio) 24.00 val.).

Informacinius seminarus apie mainus VU Tarptautinių ryšių skyrius (TRS) rengs online vasario 9 d. 14.00 val. (lietuviškai) ir 11 d. 13.00 val. (angliškai).

TRS informaciniai seminarai atrinktiems studentams planuojami nuotoliniu būdu kovo 17 d. (trečiadienį, lietuvių kalba) ir kovo 18 d. (ketvirtadienį, anglų kalba) 14.00 val.

Išsamią informaciją apie mainus rasite čia > 

Taip pat prisegtukuose LT kalba > ir EN kalba >

Kalbant apie motinystę šiandienos kontekste, nuolat susiduriama su daug iššūkių ir klausimų. Kodėl vienos moterys renkasi turėti vaikų, kitos – ne, kaip motinos derina profesinį gyvenimą ir motinystę, kaip apie motinystę kalbama grožinėje literatūroje, ką moterys mano apie kitų kuriamas motinystės reprezentacijas? Su motinyste susijusios ir kitos problemos – atskirtis dėl etninės tapatybės, odos spalvos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar skurdo, iššūkiai migracijoje vaikus auginančioms motinoms ir daug kitų. Atsakymo į šiuos klausimus ieško programos „Horizontas 2020“ projekto „MotherNet“ dalyviai.

2021 m. sausio 20–22 d. nuotoliniu būdu vykusiame pirmajame Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ susitikime aptartos projekto veiklos, pagrindiniai įsipareigojimai, tačiau svarbiausias susitikimo uždavinys – sukurti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimų klasterius, kurie visą trejų metų projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus tyrinėtų, ką reiškia būti motina šiuolaikinėje Europoje, ir ugdytų VU tyrėjų kompetencijas didinant jų aktyvesnį įsitraukimą į tarptautinę projektinę ir mokslinę veiklą.

Kaip kinta motinystės sąvoka šiuolaikinėje Europoje, kuri išgyvena socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius? Kokie tarpusavyje konkuruojantys motinystės diskursai kuria mūsų suvokimą apie šiuolaikines motinas? Prie atsakymo į šiuos klausimus paieškų projekte prisideda trys VU fakultetai – Filologijos, Filosofijos ir Medicinos, todėl ir planuojami tyrimai – tarpdisciplininiai.

„MotherNet“ konsorciumo tikslas – vykdyti visapusiškus, kokybiškus motinystės tyrimus, gilinant suvokimą apie tai, kas yra motinystė šiuolaikinėje Europoje; sukurti erdvę, kuri leistų dalintis žiniomis ir ugdyti motinystės tyrimų bei tyrimų plėtros įgūdžius; imtis visuomenės dalyvavimu paremtų tarpdisciplininių tyrimų, kurie pagilintų ir transformuotų žinojimą apie motinystę: motinų patirtis ir jų reprezentacijas Europoje“, – sako projekto koordinatorė, VU Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė.

Pirmajame susitikime dalyvavo 41 mokslininkas ir 7 projektinės mokslo veiklos koordinatoriai iš Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų. Administracijos darbuotojų dalyvavimas svarbus, nes dar vienas projekto tikslas – ne tik mokslininkų, bet ir projektinės veiklos specialistų tobulėjimas dirbant kartu su užsienio partneriais.

„Man mokymai buvo labai naudingi. Kai pamatai, kaip žmonės dirba kitur, tai įkvepia ir pakelia, nors atsiranda ir kritikos sau“, – pasibaigus pirmiesiems mokymams įspūdžiais dalijosi VU Filologijos fakulteto projektinės veiklos koordinatorė ir projekto vadybininkė bei administratorė Aida Jungaitytė.

Daugiau apie projektą galite sužinoti čia. Projektas „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų.

Pristatome Lituanistinių studijų katedros sukurtą trumpą internetinį kalbos kursą užsieniečiams, skirtą prisiliesti prie lietuvių kalbos bei kultūros ir patiems savarankiškai pasimokyti kalbėti lietuviškai: https://www.olc.flf.vu.lt/

Puslapyje galima peržiūrėti trumpą filmuką, pristatantį lietuvių kalbą, išmokti kelias lietuviškas frazes, susipažinti su alfabetu, sužinoti įdomių faktų ir interaktyviai pasimokyti.

Daugiau informacijos >

Pasaulio baltistai socialiniuose tinkluose dalijasi skaudžia žinia – sausio 22 d. eidamas 92-uosius metus mirė amerikiečių baltistas, slavistas ir indoeuropeistas, plačių horizontų mokslininkas, poliglotas, Vilniaus universiteto garbės daktaras ir LMA užsienio narys profesorius Williamas Riegelis Schmalstiegas.

Žymiausias JAV baltistas, Pensilvanijos universitete pamilęs lietuvių kalbą klausydamas emigrantų profesorių Antano Salio ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus paskaitų, o savo mokslinę karjerą pradėjęs daktaro disertacija „Slavų kalbų įtaka lietuvių kalbai“ (1956), vėliau didelį dėmesį skyrė baltų kalbų istorinei sintaksei, veiksmažodžio istorinei morfologijai (dvi monografijos, 1988 ir 2000) ir ypač prūsų kalbai. Parašyta šios kalbos gramatika (1974), skaitinių knyga (1965), dviejų tomų kritinė prūsistikos literatūros apžvalga (1976; 2015; 2-ąjį tomą Lietuvoje išleido P. U. Dinis) ir pluoštas reikšmingų straipsnių. Mokslininkas reiškėsi ir kaip slavistas bei indoeuropeistas.

Puikiai mokėdamas lietuvių kalbą Schmalstiegas per vertimus ir recenzijas supažindino mokslo pasaulį su daugeliu lituanistikos ir baltistikos veikalų. Jis nesikratė ir praktinių darbų – redagavo angliškus „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorijos“ vertimus, drauge su bendraautoriais parengė „Dabartinės lietuvių kalbos įvadą“, sulaukusį bene šešių leidimų ir ilgokai vartotą kaip vadovėlį.

Profesorius buvo aktyvus baltistų kongresų dalyvis, žurnalo „Baltistica“ autorius ir redaktorių kolegijos narys, didelis ir nuoširdus lietuvių draugas. Tikra bičiulystė jį siejo su Jonu Kazlausku, Algirdu Sabaliausku, Vytautu Ambrazu, Vytautu Mažiuliu, Zigmu Zinkevičiumi ir kitais Lietuvos baltistais. 

Visus, kuriems teko laimė bent akimirką pabendrauti su Profesoriumi Bilu, iki gyvenimo pabaigos šildys jo šypsena, atviras mėlynų akių žvilgsnis, išskirtinis geranoriškumas ir paslaugumas. Jis buvo tikras džentelmenas, iš šio pasaulio iškeliavęs apsuptas mylinčios šeimos.

Baltistikos katedra

Kviečiame klausytis podkasto „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizodo, kuriame kalbinamas BKKI profesorius Axel Holvoet.

Pokalbyje su kalbotyrininku pažvelgiama į kalbą kaip į retai reflektuojamą įrankį, bemaž nepastebimai veikiantį tarpasmeniuose dialoguose, tautinės ir individualios tapatybės formavimosi procesuose bei santykyje su daugybėje kasdienybės ritualų įsisukinėjančiu dirbtiniu intelektu.

Nuoroda į pokalbį >

2021 m. sausio 20-22 dienomis vyksta pirmasis VU Filologijos fakulteto koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 – (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) susitikimas.

Susitikime dalyvauja Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų mokslininkai, tarp jų – trylika VU Filologijos fakulteto atstovių. Susitikimo metu bus aptariamos projekto veiklos, pagrindiniai įsipareigojimai, tačiau svarbiausias susitikimo uždavinys – sukurti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimų klasterius, kurie visą trijų metų projekto gyvavimo laikotarpį ir jam pasibaigus tyrinėtų, ką reiškia būti motina šiuolaikinėje Europoje.

MotherNet konsorciumo tikslas – vykdyti visapusiškus, kokybiškus motinystės tyrimus, gilinant suvokimą apie tai, kas yra motinystė šiuolaikinėje Europoje; sukurti erdvę, kuri leistų dalintis žiniomis ir ugdyti motinystės tyrimų bei tyrimų plėtros įgūdžius; imtis visuomenės dalyvavimu paremtų tarpdisciplininių tyrimų, kurie pagilintų ir transformuotų žinojimą apie motinystę: motinų patirtis ir jų reprezentacijas Europoje.

Skaityti daugiau >>>

Pranešame, kad jau pasirodė naujas žurnalo Baltistica numeris, laisvai prieinamas internete > Kviečiame susipažinti su jame publikuotais straipsniais: 

The origin of the Lithuanian illative 
        Eugen Hill

Old-Lithuanian irrealis in Chylinskis’ Bible 
        Paweł Brudzyński

Pabrėžiamosios dalelytės net, tiktai, gi ir juk senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose 
        Erika Jasionytė-Mikučionienė

Zur textuellen Grundlage des altpreußischen Enchiridions bei Mažiulis (1966) 
        Pietro U. Dini

The discovered book Das Hauß=Ʒucht= und Lehr=Buch Jeſu Syrachs (1671) by Georg Mancelius and relations with its earlier publications 
        Ernesta Kazakėnaitė

Par viduslejasvācu valodas pēdām latviešu īpašvārdos 
        Renāte Siliņa-Piņķe

Dėl Puniõs pavadinimo kilmės  
        Jonas Palionis

Į 2021-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursus susirinko 26 studentai iš 13 šalių: Australijos, Austrijos, Danijos, Indijos, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos.

Dviejų savaičių studijose (sausio 4–15 d.) dalyvauja šeši studentai. Mėnesio (sausio 4–29 d.) – dvidešimt studentų.

Pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ į kursus yra atvykę penki studentai. Jie mokysis dvi savaites. Švietimo mainų paramos fondas finansuoja trylikos studentų mėnesio studijas Žiemos lituanistikos kursuose.

Pagal kalbos mokėjimo lygį suskirstyti į penkias grupes kursų dalyviai kasdien po 4 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos.

Parengta ir kultūrinė programa – studentai klausosi paskaitų apie Vilniaus universitetą, Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, senąją kultūrą (senuosius muzikos instrumentus, tautinius drabužius, tradicijas), kasdienio gyvenimo kultūrą, sociolingvistinę Lietuvos situaciją, socialinį ir politinį gyvenimą, Lietuvos gamtą ir saugomas šalies teritorijas, Vilniaus architektūrą, klausosi paskaitos iš MO muziejaus.

Siekdama išsiaiškinti Filologijos fakulteto studentų supratimą, kas yra akademinė etika, ir tai, ar studentams yra tekę susidurti su akademinės etikos pažeidimais, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Filologijos fakultete vykdė studentų apklausą. Iš viso apklausoje dalyvavo 163 respondentai: 138 BA studentai (iš 1533), 22 MA studentai (iš 250) bei 3 doktorantai (iš 35). Tai sudaro maždaug 10% fakulteto studentų.

Dauguma studentų, paprašyti paaiškinti, kas yra akademinė etika, teigė, jog tai yra bendrai priimtos elgesio taisyklės, galiojančios ir dėstytojams, ir studentams. Pasak respondentų, šios taisyklės susijusios su žmogaus teisėmis, pagarba, adekvatumu, kultūra. Sąžiningumas ir kiti minėti bendri principai taip pat galioja atliekant mokslinius tyrimus ir rengiant darbus.

Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių studentų (85) teigė susidūrę su akademinės etikos pažeidimais, 78 studentai teigė pažeidimų nepatyrę. Iš 85 studentų, susidūrusių su pažeidimais, 16 įvardijo, kad akademinę etiką buvo pažeidę studentai, 50 – kad būta pažeidimų iš dėstytojų pusės, ir 14 – kad neetiškai elgėsi tiek studentai, tiek dėstytojai. 5 respondentai pažeidimų, su kuriais teko susidurti, nepatikslino. Kalbant apie studentus dažniausiai minimas akademinės etikos pažeidimas yra nusirašinėjimas, o iš dėstytojų pusės – nepagarbus elgesys, studento pašiepimas, menkinantys komentarai.

Džiugu, kad bendruomenėje kalbama apie akademinės etikos problemas ir kartu stengiamasi rasti konstruktyvius sprendimus.

Sausio 8 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą. Seminarą ves dr. Vladimir Panov, bus tęsiama kalbų kompleksiškumo ir paprastumo tema. Siūloma perskaityti skyrių iš Peterio Trudgillo knygos Sociolinguistic Typology.

Prisijungimas prie Teams grupės >

Tekstas yra įkeltas prie grupės failų.

Laukiame visų!

Mieli kolegos,  

Nenumaldomai artėjant didžiosioms metų šventėms, gręžiamės į praeitį, nuveiktuose darbuose ir susitikimuose su žmonėmis ieškodami prasmės, ir viltingai žiūrime į ateitį, tikėdamiesi šviesesnių ir džiugesnių akimirkų. Netikėtai sudėtingais 2020 metais patyrėme, koks svarbus yra žmogaus ryšys su žmogumi, kokie mieli yra pasiplepėjimai prie kavos puodelio, kartu išgyventa ir draugiškuose pokalbiuose aptarta įtempta savaitė, bendrose diskusijose gimusi tiesa. 

Visiems linkiu, kad prie šventinio stalo galėtume susėsti patikėję, kad galime įveikti sunkumus, nes esame labiau patyrę ir daugiau gebantys, supratę, kad žmogiškas ryšys yra brangintina vertybė, ir linkintys vieni kitiems ramybės ir santarvės.  

Dėkoju visiems už šiuos metus ir tikiu, kad darniai dirbsime ir ateinančiais, tikėtina, atversiančiais naujus horizontus kiekvienam iš mūsų bei visiems Vilniaus universitete! 

Dekanė Inesa 

Gruodžio 18 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą. Tema Šnekos žanras barniai: konstitutyviniai požymiai kalbės Jelena Kirejeva. 

Seminaro medžiaga >

Prisijungimo nuoroda >

Maloniai kviečiame prisijungti!

Nuoširdžiai dėkoju Filologijos fakulteto dėstytojams už profesionalumą rengiant įvairių VU fakultetų studentus 2020 m. tarpfakultetiniams debatams anglų kalba, vykusiems 2020 m. gruodžio 3 d. (išvardiju abėcėlės tvarka):

• lektoriui Danieliui Bogdanovičiui
• asistentui dr. Ovidiu Ivancu
• lektorei Vitalijai Jankauskaitei-Jokūbaitienei
• lektorei Anai Jankūnienei
• lektorei Linai Marčiulionytei
• asistentui dr. Adamui Mastandreai
• docentui dr. Svetozarui Poštičiui
• lektorei Rūtai Sirvydei
• lektorei Astai Statkevičienei
• lektorei Danguolei Straižytei

Dekanė

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Gruodžio 11 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą aptarti kalbos universalijas remdamiesi Danielio Everetto straipsniu Cultual constraints on grammar and cognition in Pirahã.

Tekstas prisegtas > ir taip pat įkeltas į Teams failus.

Prisijungimas >

Visų labai laukiame!