Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. balandžio 16 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.
Balandžio 13 d., antradienį, 17.00-18.30 val. kviečiame bendruomenę į Skandinavistikos centro organizuojamą prof. A. Libermano paskaitą apie skandinavų priegaidžių kilmę – Thoughts on the Unknown (and Probably Unknowable) Origin of the Scandinavian Accents.
Balandžio 9 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame pranešimą skaitys Greta Maslauskienė. Pranešimo metu bus kalbama apie kalbėtojo pozicijos raišką ir santykio su adresatu kūrimą asmeniniu įvardžiu mes šnekamajame lietuviškame akademiniame diskurse.
Remdamasi savo sukauptu palyginamuoju tekstynu, sudarytu iš ekonomikos ir medicinos interaktyvių paskaitų įrašų transkribuotų tekstų, G. Maslauskienė aptars kiekybinius ir kokybinius asmeninio įvardžio mes ir jo gramatinių formų (mūsų, mums, mus) adresantui ir adresatui reikšti vartosenos ypatumus ir atskleis, kokiose komunikacinėse situacijose dėstytojai pasitelkia šias priemones.
Prisijungimas prie Teams grupės >
Kviečiami prisijungti visi norintys.
Balandžio 12-13 dienomis MS Teams aplinkoje vyks Skandinavistikos centro seminaras Kas yra posthumanizmas? Ekologijos problematiką, gamtos, technologijų, medijų ir žmogaus identiteto sankirtas šiuolaikinėje literatūroje pristatys pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos universitetų. Visi pranešimai bus skaitomi skandinavų kalbomis, o vienas – anglų kalba.
Kviečiame dalyvauti baigiamojoje seminaro diskusijoje, kuri vyks balandžio 13 d. 17 val. anglų kalba. Diskusiją moderuos dr. Atėnė Mendelytė.
Vilniaus universiteto vykdomas "MotherNet" projektas organizuoja Motinos dienai skirtą nuotraukų konkursą.
Antrus metus besitęsianti pandemija esmingai pakeitė visų dirbančių suaugusiųjų ir vaikų santykių dinamiką. Karantino laikotarpiu daugiau nei bet kada iki šiol motinos vienu metu atlieka vaikų auginimo ir profesines užduotis.
Motinos dienos proga kviečiame pasidomėti, kaip tai atrodo vaikų akimis.
Artėjant šių metų Motinos dienai, kviečiame vaikus nufotografuoti namuose dirbančias savo mamas.
Nuotraukų lauksime adresu iki balandžio 23 d.
Atrinktas nuotraukas apdovanosime prizais ir demonstruosime Vilniaus universiteto #MotherNet projekto interneto puslapyje, FB paskyroje ir Motinos dienai skirto viešo nuotolinio renginio metu 2021 m balandžio 29 d. 15 val.
Trims laimėtojams padovanosime po 200 EUR vertės kuponą maloniam vakarui (su nakvyne viešbutyje)
Daugiau informacijos:
Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra skelbia apie konferenciją Colloquium Balticum XVIII Vilnense: Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje, kuri vyks lapkričio 11-13 dienomis, Vilniaus universitete. Šimto metų sukaktis, kai Homero „Odisėja“ pasirodė lietuviškai (vert. Jeronimas Ralys, 1921 m.) yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją, jos Wirkungseschichte, įvairiausiais pavidalais.
Pranešimai apims tokias temines sritis:
Konferencijos tinklalapis www.cb18.flf.vu.lt. Daugiau informacijos – netrukus.
We invite you to join the Naomi Prawer Kadar International Yiddish Summer Program at Tel Aviv University from July 1 to July 29, 2021.
While there is hope that students will be able to learn from the stellar faculty in person, the classes and events will be moved online if necessary.
The program will offer Yiddish instruction for current university students at 4 levels (including an advanced seminar for research students), taught by an international faculty of leading instructors and experts in Yiddish Studies, as well as a rich afternoon cultural program in an exciting urban center. This Yiddish program is one of the largest and most diverse in the world. In 2019, it brought together over 100 participants from 13 different countries.
Scholarship funds are available for students joining the program from abroad.
We invite you to take a look at this short video to hear what the students had to say about the 2019 program: Summer Program video
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiame Kalbos klube+ dalyvauja BKKI Baltistikos katedros docentė dr. Galina Miškinienė, kuri pasakoja apie Lietuvos totorių raštiją ir jos ypatumus.
Kovo 20 d. visas pasaulis mini kaip Frankofonijos dieną, kuri jungia tuos kraštus, kur tik yra frankofonų. Šiandien prancūzų kalbą kasdieniame gyvenime vartoja daugiau kaip 600 mln. žmonių, ir tai yra antroji kalba pasaulyje po anglų kalbos, paplitusi ne tik savo tėvynėje. Neatsitiktinai Prancūzų institutas ir kitos Lietuvos institucijos visą kovo mėnesį organizavo įvairius renginius, susijusius su Frankofonija. Į šią veiklą įsitraukė ir Prancūzų filologijos katedra ir šios studijų programos studentai. Žinoma, visi renginiai vyko nuotoliniu būdu, bet jie irgi susilaukė nemažo susidomėjimo.
Kovo 4 d. buvo surengtas prancūzų kalbos diktanto konkursas. Kadangi šiemet Frankofonijos tema: „Moterys ir Frankofonija“, atitinkamą tekstą konkursui parinko lekt. Lina Perkauskytė, o diktanto tekstą skaitė mūsų katedroje dirbanti lektorė iš Prancūzijos Juliette Fincias. Konkurso nugalėtojomis paskelbtos III k. studentė Miglė Cemnolonskaitė ir II kurso (pažengusiųjų grupė) Dobilė Kisieliūtė. Beje, jas skyrė tik viena klaida. Trečios vietos komisija nutarė neskirti, nes diktante, pretendavusiame į ją, buvo pernelyg daug klaidų.
Kovo 10 d. asist. dr. Miroslavas Stasilo su prancūzų filologijos I ir II k. studentais surengė vakarą „Ar kalbate prancūziškai? Jos – daugiskaita“, skirtą žymioms prancūzų moterims: Georges Sand, Simone՚ai de Beauvoir, Marguerite՚ai Yourcenar ir kt. Taip pat buvo pristatytos kitų tautybių moterys, kurios garsino Prancūziją: Marie Sklodowska-Curie, Julia Kristeva ir kt. IV kurso studentė Deimantė Širmulytė pravedė pamokėlę „Kokia giminė – vyriška ar moteriška?“
Kovo 12 d. Prancūzų institute paskaitą skaitė doc. dr. Eglė Kačkutė „Motinystė, migracija ir karjera frankofoniškoje Šveicarijoje“, kurioje ji taip pat ta tema kalbino Prancūzijos ambasadorę Lietuvoje Claire՚ę Lignières-Counathe ir JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narę prof. dr. Dalią Leinartę.
Kovo 15 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje prof. dr. Dainius Vaitiekūnas kalbino prof. dr. Genovaitę Dručkutę tema „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, kur profesorė kalbėjo apie savo gyvenimo svarbiausią pasirinkimą – prancūzų literatūrą.
Kovo 17 d. buvo paskelbti eilėraščio vertimo konkurso rezultatai. Šiais metais studentams teko versti prancūzų poeto Pierre՚o Reverdy eilėraštį „Žmogus ir laikas“. Geriausiu pripažintas II k. (pažengusiųjų grupė) studentės Silvijos Zujūtės vertimas, antroji vieta atiteko II k. (pažengusiųjų grupė) studentei Giedrei Bružaitei, o trečioji – I k. studentei Simonai Bizunovičiūtei.
Kovo 17 d. Kupiškio savivaldybės bibliotekoje prof. dr. Genovaitė Dručkutė aptarė lietuvių kilmės prancūzų poeto Oskaro Milašiaus kūrybą.
Kovo 18 d. įvyko fakulteto Kalbų vakaras, kuriame šnekamosios prancūzų kalbos vingrybes aiškino prancūzų filologijos II k. studentai Vakarė Petrauskaitė, Justina Mieldažytė ir Kasparas Gervė. Jiems tas paslaptis atskleidė lektorės Lina Perkauskytė, Deimantė Baikštienė, Juliette Fincias ir studentų pristatymą moderavęs asist. dr. Miroslavas Stasilo.
Kovo 22 d. Vilniaus Rotušėje prof. dr Vytautas Bikulčius skaitė paskaitą „Gyvenimas kaip menas: Simone՚a de Beauvoir ir Leïla Slimani“, kur visus labiausiai domino S. de Beauvoir ir Jeano-Paulio Sartre՚o meilės sutartis.
Kovo 23 d. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prof. dr. Vytautas Bikulčius žiūrovus ir klausytojus supažindino su populiariausiais romanais, kuriuos šiandien skaito prancūzai.
Kovo 25 d. Prancūzų institute prof. dr. Vytautas Bikulčius pristatė savo verstą belgų rašytojo Jeano-Philippe՚o Toussaint՚o romaną „Mylėtis“. Beje, šio rašytojo motina – lietuvė, o jo senelis – Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Pokalbį moderavo literatūros kritikė Elžbieta Banytė.
Tokie buvo Frankofonijos aidai Vilniaus universite. Doc. dr. E. Kačkutės, prof. dr. G. Dručkutės, prof. dr. Vyt. Bikulčiaus paskaitas, Kalbų vakarą galima ir dabar rasti Filologijos fakulteto, Prancūzų instituto, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Vilniaus Rotušės, V. Kudirkos bibliotekos facebook puslapiuose.
Tuo pačiu supažindiname su Silvijos Zujūtės verstu Pierre՚o Reverdy eilėraščiu:
Pierre Reverdy
Žmogus ir laikas
Vakaras
Pasaulis tuščiaviduris
Vos matyti švieselė
Žybteli delnas ant žemės
Ir po sruogom kaktos blyškumas
Atsiveria durys į dangų
Tarp dviejų medžių kamienų
Paklydęs raitelis žvelgia į tolį
Į visa, ką nuneša vėjas
Į visa, kas nutrūksta ir lekia
Slepias
Pradingsta
Už namo pastolių
Tada lietaus lašai krinta
Tai skaičių bėgančios virtinės
Slysta
Gūra anapus šlaito į jūrą
Ciferblatas atvertas
Erdvėje be kliūties visa srūva
Žmogus per stipriai laikos žemės
Klaidina paukštį oro lengvumas
Kovo 26 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero kalbės apie vieną lyginamosios romanų-baltų-slavų aspektologijos problemą – kodėl duratyviniai predikatai romanų kalbose žymimi perfektyvinėmis formomis, o baltų ir slavų kalbose – imperfektyvinėmis? Šis klausimas bus aptariamas leksinio veikslo (aspektinių klasių) kontekste.
Seminaro dalyviai maloniai prašomi perskaityti (arba prisiminti) Zeno Vendlerio straipsnį Verbs and Times >
VU leidykla išleido BKKI Polonistikos centro doc. dr. Irenos Fedorovič, doc. dr. Miroslavo Davlevičiaus ir doc. dr. Kingos Geben (TKI) parengtą mokslinių studijų rinkinį Pod znakiem Orła i Pogoni. Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego: Zbiór studiów / Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje: mokslinių darbų rinkinys / – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021. – 608 p. ISBN 978-609-07-0580-3 (spausdinta knyga) ISBN 978-609-07-0581-0 (skaitmeninis PDF).
Rinkinį sudaro 5 teminės dalys: Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija XIX amžiaus tyrinėjimuose; Stepono Batoro universiteto veiklos aspektai; Erdvės interpretacija XX ir XXI amžių perspektyvoje; Kultūrinio ir kalbinio paribio aspektai.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. kovo 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.
Maloniai kviečiame į pirmąją klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2021 m. kovo 20 d.
Šių metų konferencijos tema – Senekos traktatas „De Clementia“, kurio lietuvišką variantą pavadinimu „Apie atlaidumą“ galima rasti D. Dilytės verstose Senekos „Diatribėse“ (Pradai, 1997). Tai yra vienas svarbiausių imperinės Romos politinės minties veikalų, kuriame Seneka apmąsto atlaidumo kaip dorybės reikšmę monarcho gyvenime ir skatina jaunąjį imperatorių Neroną įkūnyti šį idealą. Tai reikšmingas etinis traktatas, kuris atlaidumą pagrindžia stoikų moralės teorijos argumentais ir iliustruoja garsių romėnų patirtimis.
Konferencijoje bus skaitomi 6 studentų pranešimai, kurie aptars Senekos traktato filologinius klausimus, filosofinius teiginius, kultūrines ir istorines nuorodas. Žemiau rasite konferencijos programą.
Prisijungimas prie Teams grupės >
Kovo 20 d., šeštadienis
10:50-11:00 Pristatymas
11:00-11:30 Tomas Riklius „Valdovo veidrodis kaip žanras ir traktato tema“
11:30-12:00 Vaiva Vasiliauskaitė ir Simonas Baliukonis „Atlaidumas kaip karališka dorybė“
12:00-13:00 Pertrauka
13:00-13:30 Rusnė Kaselytė ir Lukas Bieliauskas „Istorinės valdovų patirtys ir karalius prieš tironą“
13:30-14:00 Mantas Tamošaitis „Kaip reikia valdyti, bausti ir kodėl žiaurumas vengtinas?“
14:00-14:15 Pertrauka
14:15-14:45 Vasarė Butkutė ir Ignas Staškevičius „Atlaidumas, gailestingumas ir dovanojimas“
14:45-15:15 Apibendrinimas
Kovo 19 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame prof. dr. A. Holvoet ir dr. V. Panov tęs lingvistinių mokyklų apžvalgą ir kalbės apie konstrukcinę gramatiką. Bus aptartas Fillmore'o, Kay'aus ir O'Connor straipsnis Regularity and idiomaticity in grammatical constructions: The case of let alone. Tekstas prisegtas, taip pat jį galite rasti ir Teams grupėje >
Visi norintys prisijungti maloniai laukiami!
Dar daugiau džiugių naujienų, jei esi 9-12 klasių moksleivis: kviečiame Tave į nuotolinį latvių kalbos kursą su nuostabia dėstytoja, viena iš vadovėlio lietuviams „Skaidrs!“ autorių Egle Žilinskaite-Šinkūniene.
Per šį kursą sužinosi, ar ežiai Latvijoje tikrai yra „adatų galvos“, o begemotai – „Nilo žirgai“, pasiklausysi ne vienos dainos ir sužinosi, kodėl latviai duonos sriubą laiko desertu. Be to, kalbą mokysiesi iš nuotaikingo naujo vadovėlio, kurį Tau padovanosime. Neabejojam, kad bus smagu! Arba, kaip pasakytų latviai, BŪS JAUTRI!
Kviečiame dalintis su tais, kam galėtų būti įdomu!
Mieli kolegos,
Pavasarėjant dažniau žvelgiame į dangų. Pavasarėjant švenčiame savo šalies Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Tai įstabiai dienai šiemet sueina trisdešimt vieneri. Sveikindama jus visus su šia širdžiai miela švente noriu palinkėti, kad šviesėjančiame danguje matytume viltį, kurtume, dirbtume kartu ir nepamirštume būti budrūs, įvertintume tai, ką jau turime, kas esame. Pakelkime galvas nuo kasdienybės rūpesčių ir džiaukimės augančiais vaikais, sodinamais sodais ir stiprėjančia savo valstybe.
Su švente, mielieji!
Filologijos fakulteto dekanė
Inesa Šeškauskienė
Kovo 12 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą The Language Faculty. Kartu su prof. dr. A. Holvoet ir dr. V. Panov bus aptarti du garsūs žmogaus įgimto kalbinio gebėjimo kilmės ir pobūdžio klausimui skirti straipsniai – Hauserio, Chomsky'o ir Fitcho bei Pinkerio ir Jackendoffo. Abu tekstai prisegti, taip pat juos galite rasti ir Teams grupėje >
Kovo 5 d. vykęs seminaras buvo skirtas grįžimui prie anksčiau pradėtos XX a. lingvistinių krypčių apžvalgos ir seminare buvo kalbama generatyvizmą. Seminaras buvo įrašytas, tad norintieji gali pasiklausyti įrašo Teams grupėje.
Kviečiame dalyvauti šeštoje Báltų akademijoje! Šiemet ji neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir keliasi į interneto erdvę.
Jei domiesi kaimynine Latvija arba, priešingai, nieko apie ją nežinai, kviečiame Tave kiekvieną kovo antradienį 17.30 val. prisijungti ir sužinoti šį bei tą naujo apie baltų kalbas bei Latviją ir jos kultūrą.
Kovo antradienių vakarais su visais bendraus ir įdomių dalykų papasakos puikūs lektoriai, tad nepraleiskite progos pasiklausyti profesionalių paskaitų.
Nors akademija sukurta orientuojantis į moksleivius, šiemet paskaitos atviros, laukiame ir kitų besidominčių.
Facebook renginys > Jame rasite ir ZOOM prisijungimo nuorodą.
Programa:
Lietuvos mokslo taryba, siekdama paremti produktyviai studijuojančius doktorantus, kiekvienais metais skelbia kvietimą doktorantams teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais ši parama skirta ir Pizos bei Vilniaus universitetų jungtinio vadovavimo doktorantei Julijai Šabasevičiūtei (vadovai prof. dr. Pietro U. Dini ir doc. dr. Diego Ardoino). Pizos universiteto FiLeLi instituto ir VU ARKSI ir Italų kalbotyros ir literatūros katedros doktorantė yra viena iš penkių Lietuvos humanitarinių mokslų srities doktorantų ir vienintelė Vilniaus universiteto doktorantė humanitarė, šiais metais gavusi šią paramą.
