Vilniaus universiteto (VU) studentai kviečiami dalyvauti trijų Baltijos universitetų – Vilniaus, Latvijos ir Tartu – rektorių stipendijos konkurse, skirtame Baltijos kalbų mokymuisi skatinti. Jo nugalėtojas kasmet apdovanojamas 2000 eurų stipendija, kurią paeiliui skiria konkursą organizuojantis universitetas.

„Kai kas nors kalba apie Baltijos šalių ir universitetų ryšius, visada suklūstu: ar tik ne formaliai? Ir kasmet įsitikinu nuoširdžiu jaunų žmonių susidomėjimu būtent šiame konkurse – jie ne tik kalba trimis kalbomis, bet ir sugeba į mūsų ryšius pažiūrėti vis kitaip: ir juos palaikydami, ir kritikuodami, ir – svarbiausia – patys juos kurdami“, – sako vienas konkurso organizatorių Lietuvoje, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius Jurgis Pakerys.

Konkurse Rektorių stipendijai laimėti gali dalyvauti visų studijų pakopų studentai, mokantys tris Baltijos šalių kalbas: kurią nors vieną C1 lygiu (gali būti gimtoji), o kitas dvi – bent A2 lygiu. Rektorių stipendijos konkurso dalyvių laukia konkursas raštu ir žodžiu savo universitete ir finalinis etapas Latvijos universitete.

Šiemet vyksiančiame konkurse gali dalyvauti ne tik šių trijų, bet ir kitų universitetų studentai, kurie šiais akademiniais metais abu semestrus studijuoja viename iš trijų Baltijos šalių universitetų.

Savo rašto darbus konkursui pateikti galima iki 2022 m. sausio 31 d. Konkurso baigiamasis etapas ir laimėtojo apdovanojimo ceremonija vyks 2022 m. vasarį Latvijos universitete.

Daugiau informacijos apie Rektorių stipendijos konkurso sąlygas rasite čia.

Gruodžio 16 d. Kultūros ministras Simonas Kairys įteikė 2021 metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Džiaugiamės, kad Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui buvo apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Premija jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus. Sveikiname!

Chylinskio Biblija – pirmą kartą lietuvių kalba spausdinta Biblija, ji išversta ir buvo spausdinama Londone XVII a. viduryje. Spaudos darbai dėl sudėtingų aplinkybių nebuvo baigti ir savo metu Chylinskio vertimas skaitytojų nepasiekė, tačiau 1660 m. lietuviška Londono Biblija keletą šimtmečių buvo bibliofilų medžiojama knyga. Ji buvo minima svarbiausiuose XVII–XIX a. bibliografiniuose leidiniuose ir daugiakalbiuose leidiniuose, nors pačios Biblijos niekas nebuvo matęs. Išlikęs vienintelis šios knygos spausdintosios Senojo Testamento dalies egzempliorius ir Naujojo Testamento rankraštis saugomi Britų bibliotekoje Londone.

2019 m. išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš tai išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.

Biblijai skirtas interneto puslapis su daugiau informacijos >

Kultūros ministras Simonas Kairys ir dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.  Liudas Masys / LRKM nuotr.

Gruodžio 29 d., trečiadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Ringailė Trakymaitė gins disertaciją „Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste“ (Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context) filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda > 

Disertacija rengta 2013–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinis vadovas – prof. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Jurgis Pakerys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Östen Dahl (Stokholmo universitetas, Švedija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• dr. Florian Sommer (Ciuricho universitetas, Šveicarija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• dr. Milena Šereikaitė (Jeilio universitetas, JAV, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje > 

Šiemet jau penktą kartą buvo surengti 15min metų knygos rinkimai. Susumavus skaitytojų ir ekspertų vertinimus, paaiškėjo nugalėtojai keturiose kategorijose: geriausios lietuvių autorių grožinės knygos, geriausios lietuvių autorių negrožinės knygos, geriausios verstinės grožinės knygos ir geriausios verstinės negrožinės knygos.

Džiaugiamės ir sveikiname Filologijos fakulteto partnerystės docentą dr. Rimantą Kmitą, kurio knyga „Remyga“ tapo geriausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga!

Pasak Audriaus Ožalo, 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojo, „antrajame savo romane Rimantas Kmita mus vėl nukelia į praeitį – šįkart į Sąjūdžio laikus, nepriklausomybės atgavimą, – tačiau šioje knygoje perteikia kur kas tamsesnę atmosferą nei „Pietinia kronikas“. Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R. Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai.“ 

Daugiau apie rinkimus >

2021-ųjų gruodžio 14 d. mirė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jonas Palionis. Su jo mirtimi užvertėme didelį, svarbų mūsų lituanistikai ir baltistikai lapą. Pokario Vilniaus universitete išaugo ir subrendo iškilių kalbininkų ratas – Jonas Palionis, Jonas Kazlauskas, Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Vincas Urbutis, Jonas Balkevičius, Algirdas Sabaliauskas... Palionis neabejotinai buvo vienas reikšmingiausių šio rato narių, o šiais laikais – ir vienintelė likusi sąsaja su tos epochos ąžuolais.

Jonas Palionis gimė 1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Alytaus rajone, prie garsiojo Punios šilo. Dar mokydamasis Prienų Žiburio gimnazijoje, vėliau dvimečiame Vilniaus pedagoginiame institute jis susidūrė su žymiais lituanistais – mokytoju Stasiu Barzduku, prieškario lietuvių kalbos istorikais Petru Joniku ir Jonu Kruopu. Pastarojo paskatintas 1948 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, o nuo 1951-ųjų pradėjo čia dėstyti.

Palionio mokslinė veikla buvo daugialypė, tačiau ryškiausia joje viena kryptis – lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrimai. Su šiais tyrimais susijusios abi disertacijos – daktaro (1953) „Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje“ ir habilituoto daktaro (1968) „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“. Palionis buvo žymiausias senosios raštijos tyrėjas, analizavęs visus jos lygmenis ir paskelbęs didelį pluoštą reikšmingų mokslinių straipsnių bei studijų. Jis tyrė ir pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, ir pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiajai visuomenei pristatė pirmojo lietuviško Biblijos vertimo fragmentus (Jono Bretkūno Rinktiniai raštai, 1983), parengė vertingą XVI–XVII a. lietuvių raštų atrankinį žodyną (2004), M. Daukšos katekizmą (1995) ir postilę (2000). Išsamius kompleksinius raštijos tyrimus Palionis apibendrino veikale Lietuvių literatūrinės kalbos istorija (1979) ir perdirbtame variante Lietuvių rašomosios kalbos istorija (1995). Šis veikalas iki šiol aktualus kaip lituanistinių studijų universitete vadovėlis. Su senosios raštijos tyrimais susiję ir Punios parapijos senųjų asmenvardžių ir vietovardžių tyrimai (2003, 2008).

Vėlyvosios raštijos studijos, gilinimasis į aušrininkų, varpininkų, Jono Jablonskio ir kitų kalbininkų veiklą Palionį pastūmėjo į dar vieną platų kalbotyros lauką – dabartinės lietuvių kalbos kultūros vertinimą. Praktinės kalbos vartosenos klausimais jo paskelbta galybė straipsnių, straipsnelių, knygelių. Palionis buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos kūrėjų (1989). Draugijos veikloje jis aktyviai dalyvavo ir sulaukęs brandaus amžiaus. Profesoriaus mokslinio ir visuomeninio gyvastingumo ženklas yra periodikoje iki šiol rašyti straipsniai kalbos kultūros klausimais, sugulę į knygelę Kalbos langelis (2019).

Joną Palionį prisiminsime ne tik kaip iškilų mokslininką, bet ir jaunatvišką žmogų, dainininką, šokėją, mokėjusį gražiai bendrauti su kolegomis, patraukti gabius studentus.

Atsisveikinimas su Velioniu šv. Jonų bažnyčioje sekmadienį (gruodžio 19 d.) nuo 14 iki 20 val. ir pirmadienį nuo 10 iki 12 val. Šv. mišios 11 val., išlydėjimas į Nemajūnų kapines – 12 val.

VU Baltistikos katedra

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Vinco Krėvės (118) auditorijoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
3. Tarybos pirmininko pavaduotojo(s) tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
4. 2021 m. studentų priėmimo analizė ir SPK 2020–2021 m. m. ataskaitos(doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 25 min.).
5. 2022 m. mokslo tiriamojo darbo užduoties tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. 2022 m. Fakulteto veiklos plano tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.).
7. Teikimas Rektoriui skelbti konkursą eiti profesoriaus pareigas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
8. Dokumento, reglamentuojančio mokslininkų 1000 eurų krepšelį, papildymas (doc. Erika Sausverde, 10 min.).
9. LKVTI emerito prof. Arūno Sverdiolo sudarytos knygos „Algirdas Julius Greimas. Pokalbiai“ teikimas leidybai (doc. Jūratė Levina, 5 min.).
10. Klasikinės filologijos katedros asistentės dr. Jovitos Dikmonienės parengtos studijų knygos „Anagnorisė antikinėje dramoje“ teikimas leidybai (doc. Audronė Kučinskienė, 5 min.).
11. Kiti

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?

Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Sveikiname dr. Atėnę Mendelytę, tapusia 2021 m. Rektoriaus premijos jauniems mokslininkams laureate!

Premija suteikta už šiuos Atėnės 2021 m. straipsnius:

• “Faciality and Ontological Doubt in Ralph Eugene Meatyard’s Photography”, SubStance, vol. 50, no. 1, Maryland: Johns Hopkins University Press, 2021.

• “Performativity and Fragmentation in Samuel Beckettʼs That Time”, Studies in Theatre and Performance, Oxfordshire: Taylor & Francis, 2021.

• “Mapping Film-World Relations to Reality: A New Conceptual Cartography,” in The Real of Reality: The Realist Turn in Contemporary Film Theory, Christine Reeh-Peters, Stefan Schmidt, Peter Weibel (eds.), Leiden, Boston u.a.: Brill 2021.

Atėnė dirba Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre nuo 2019 metų, kuomet sugrįžo į Lietuvą po magistrantūros ir doktorantūros studijų Nyderlandų ir Švedijos universitetuose (Vilniaus universitete ji baigė anglų kalbos ir Intermedialiąsias literatūros studijas). Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet.

Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 13.00 val. kviečiame bendruomenę į prof. dr. Ulrich Schmid paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“ (The burden of national history in Russia, Poland and Ukraine and its literary responses).

Paskaita vyks hibridiniu būdu: norinčiuosius atvykti gyvai kviečiame į 114 (Balio Sruogos) aud., arba prisijungti nuotoliniu būdu per MS Teams >

Paskaitos anotacija: In Eastern Europe, there has always been an excess of history. History was pitiless, and there was too much of it. Timothy Snyder aptly termed the Eastern European regions of terror, war and the Holocaust as the „Bloodlands“. When the Soviet system came to an end, most national cultures in Eastern Europe had to come to grips with their national history, their national discourses and their relationship with their difficult neighbours. These debates are mirrored in cultural products of the last decade. Literary works either endorse or criticize nationalistic agendas. National poets are put again on the public scene and exploited for political purposes.

I will show examples from Russia, Poland and Ukraine, discuss these literature based national projects and engage in an outlook for the near future.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.

Tarp mokslininko knygų:

• Fedor Sologub. Work and context. (= Slavica Helvetica, 49). Peter Lang, Bern 1995. (online)

• I-designs. Russian autobiographies between Avvakum and Gercen. (= Basel studies on the cultural history of Eastern Europe. 1). Pano, Zurich 2000.

• Russian religious philosophers of the 20th century. Herder, Freiburg i. Br. 2003. (Full text. Status: January 13, 2010)

• Technologies of the soul. On producing the truth in contemporary Russian culture. Suhrkamp, Berlin 2015.

• as editor: De profundis. About the failure of the Russian revolution. Suhrkamp, Berlin 2017.

Daugiau publikacijų > 

Renginį finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje, partneris – Vilniaus Universitetas.

Renginys yra projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose dalis.

Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodos „(Dirbančios) motinos portretas“ uždarymo renginys ir diskusija „Kaip sudėlioti dėlionę migracija–motinystė–karjera?“. Renginys skirtas Tarptautinei migrantų dienai, kurią pasaulis mini gruodžio 18 dieną.

Paroda ir ją lydintys renginiai kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros bei motinystės ir (arba) tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos – ekspatriančių motinų ir tėvų profesionalūs portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Pokalbiuose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, nagrinėjami jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI a. moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus? Temą toliau plėtos ir Nacionalinėje bibliotekoje vyksianti diskusija.

Renginyje dalyvaus:

• istorikė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė (Lietuva, nuotoliniu būdu);

• lyčių studijų specialistė dr. Ieva Bisigirskaitė (Lietuva);

• migracijos sociologė, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja dr. Giedrė Blažytė (Lietuva);

• fotografė Marina Cavazza (Italija);

• vertėja Jordana Gonzales Kruz (Kosta Rika / Lietuva);

• literatūrologė, Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros docentė dr. Eglė Kačkutė (Lietuva);

• matematikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjų grupės vadovas dr. Giancarlo Russo (Italija).

Su paroda susipažino ne tik Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus, bet taip pat ir Vilniaus miesto centrinės, Utenos A. ir M. Miškinių, Lazdijų rajono savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės viešųjų bibliotekų lankytojai, kai kuriose bibliotekose lankėsi ir viena iš parodos autorių E. Kačkutė.

Daugiau informacijos ir registracija į renginį >

Gruodžio 15 d., trečiadienį, 17 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro rengiamą seminarą, kuriame Evelina Atminytė skaitys pranešimą tema Sovietinė eglutė: kai kurie semiotinio mechanizmo aspektai, ir pakvies diskutuoti.

Istorijos instituto doktorantė Evelina Atminytė tyrinėja sovietmečio lietuviškus naujametinius sveikinimo atvirukus. Šiuo metu Evelina ruošia pranešimą Jurijaus Lotmano gimimo šimtmečio kongresui ir Greimo centro seminare pristatys šio pranešimo metmenis. Seminare bus kalbama apie sovietinę šventinę eglutę kaip kultūros semiotinių funkcijų kompleksą ir apie šių funkcijų igyvendinimą atvirukuose ir platesniame kultūros akiratyje. 

Pernai apgintą Evelinos Atminytės Semiotikos magistro darbą apie sovietmečio Lietuvos naujametinius sveikinimo atvirukus Filologijos fakulteto Taryba nominavo LJMS ir LMA geriausių darbų konkursams.

Facebook renginys >

Gruodžio 6 d. buvo įteikta 2021-ųjų metų Kalbos premija, įamžinanti žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Džiaugiamės ir sveikiname doc. dr. Vilmą Zubaitienę, kuri renginio metu gavo Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos padėką už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą lituanistikos srityje, nuolatinį rūpinimąsi taisyklingu lietuvių kalbos vartojimu, aktyvų mokslinių renginių organizavimą ir lietuvių kalbos puoselėjimą. Sveikiname!

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Antroji serijos laida skirta mažosioms baltų kalboms. Lietuviai paprastai didžiuojasi tarmių įvairove ir nuo vaikystės girdime, kad jos yra mūsų tautos turtas. Nepamirštame ir mažųjų baltų kalbų – jotvingių, sėlių, kuršių, galindų. Jas, kaip ir tarmes, suvokiame kaip mūsų kultūrinį paveldą. Tarmių lingvistinės medžiagos turime daug, o štai mažųjų baltų kalbų palikimas gana menkas – vardai, vietovardžiai, koks nedidukas žodynėlis. Ar to pakanka tvirtinti, jog tai buvusios KALBOS, o ne šiaip dialektai? TKI Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis mano, kad tai tėra romantiški mitai ir jo pasakojimas leis naujai pažvelgti į mažąsias baltų kalbas.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Gruodžio 10 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus kalbama apie Tyler ir Evans tekstą The nature of meaning.

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Italijoje išleista LKVTI profesorės Dainoros Pociūtės monografija italų kalba La Riforma in Lituania (Reformacija Lietuvoje) >

Knygą 2021 m. išleido  leidykla Claudiana – viena iš seniausiai veikiančių ir žymiausių Italijos leidyklų, įkurta Turine 1855, kuomet buvo suvienyta senos šiuo pavadinimu veikusios spaustuvės ir akademinės Italijos draugijos Société des Traités religieux pour l'Italie veikla. Tai pagrindinė ir didžiausia Italijos leidykla, kurios pakraipa yra krikščionybės Italijoje ir Europoje raida, protestantizmo istorija. Krikščioniškosios minties ir krikščionybės raidos tyrimai Italijoje yra lyderiaujantys ir aukščiausiu lygiu plėtojami istoriniai tyrimai, tad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Reformacijos procesų aptarimas šių tyrimų kontekste pasitarnaus lituanistikos tarptautiniam prestižui.

La Riforma in Lituania yra atnaujintas ir tarptautiniam akademiniam kontekstui pritaikytas prof. D. Pociūtės monografijos Nematomos tikrovės šviesa: Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos (2017) leidimas. Itališkoji monografijos redakcija parengta bendradarbiaujant su vertėju, Udinės universiteto filologu dr. Emiliano Ranocchi.

Filologijos fakultete džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Žurauskaite, panorusia gilintis į nemandagumo raišką ir apgynusia disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“. Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Meilutę Ramonienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Pirmoji laidos serija „Ar tikrai lietuvių kalba grėsmės akivaizdoje?" buvo skirta aptarti lietuvių kalbos padėtį ir likimą. Pagal visus mokslo pripažintus parametrus lietuvių kalba yra labai gyvybinga, tačiau daug lietuvių gyvena emigracijoje. Intuityviai jaučiame arba žinome, kad ten, toli, gimtoji nekalba neturi tokių gerų sąlygų, kaip čia, Lietuvoje. Tačiau jausti ar numanyti yra viena, o išgirsti specialistų nuomonę – visai kas kita. Profesorė Meilutė Ramonienė dalijasi išeivijos kalbos tyrimų patirtimi: kiek įvairios emigrantų kartos rūpinosi lietuvių kalba, kiek ir kaip lietuviai išeivijoje vis dar kalba lietuviškai, ar to moko savo vaikus ir kt.

Laidos nuoroda >

Skelbiame VU Filologijos fakultete 2021 / 2022 m. m. pavasario semestre BA ir MA studentams siūlomų atvirų studijų dalykų sąrašą. Šiuos dalykus galima rinktis pagal individualųjį studijų planą vietoje studijų programoje numatytų pasirenkamųjų dalykų. 

Daugiau informacijos rasite čia >

MotherNet projektas pradeda tinklalaidžių motinystės tyrimų tema seriją! Kviečiame MotherNet YouTube paskyroje klausytis pirmosios tinklalaidės „Mano vaikai visada liks žalčio vaikais“, kurioje Eglė Šumskienė, Inga Hilbig ir Vitalija Kazlauskienė diskutavo apie lietuvių mamų, užsienyje auginančių savo vaikus, patirtis >

Jei ir patys domitės motinystės tyrimais, kviečiame prenumeruoti MotherNet projekto naujienas >

• taip pat sekti projekto Twitter > 
• LinkedIn > 
• ir Facebook > socialinės medijos profilius.

Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Šį kartą su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbėtasi apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandyta išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstyta, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų įdomių dalykų.

Tinklalaidės klausykitės jums patogioje platformoje:

• Youtube > 
• Spotify >
• Apple Podcasts > 
• Google Podcasts >