Rugsėjo 30-oji – tarptautinė vertėjų diena, dar vadinama šventojo Jeronimo, vertėjų globėjo, vardu. Ta proga Lenkijos televizijos kanalas Lietuvoje TVP Wilno žinių laidoje Info Wilno paskelbė informaciją apie vykusius renginius >  Lenkijos žiūrovams buvo pristatytos vertėjos – šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatės: ilgametė Filologijos fakulteto Klasikinių studijų katedros profesorė Eugenija Ulčinaitė, kuriai Šv. Jeronimo premija skirta už puikius antikinės ir ypač Lietuvos viduramžių, renesanso ir baroko literatūros vertimus, praturtinusius Lietuvos literatūros istoriją naujai atvertais LDK lotyniškosios bei lenkiškosios raštijos klodais, ir vertėja į latvių kalbą Dace Meire, apdovanota už aukštą profesinį meistriškumą ir produktyvumą verčiant į latvių kalbą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius.

„Daugiausia premijų skiriama už vertimus iš šiuolaikinių kalbų. Taigi šis apdovanojimas labai svarbus, nes senosios literatūros tyrinėtojai ne visada pastebimi“, – sakė prof. Eugenija Ulčinaitė pokalbyje su Lenkijos televizijos kanalo žurnalistais.

Laidoje kalbėjo ir Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė. Ji pažymėjo, kad vertėjai reikalingi ne tik leidykloms, kurios verčia ir leidžia užsienio autorių knygas, bet ir „gyvam“ darbui, atliekant sinchroninį vertimą. Profesorė pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta profesionalių vertėjų raštu ir žodžiu, ypač iš rusų, vokiečių ir lenkų kalbų. Paklausta apie priežastis profesorė paaiškino: „Manau, kad priežastys yra objektyvios. Lenkų mokyklas baigę moksleiviai dažnai renkasi studijuoti kalbą Lenkijoje, išvažiuoja studijuoti ir į kitas šalis. Lietuvoje nėra tiek daug lenkų filologijos studijas baigiančių absolventų, be to, jų poreikis rinkoje gana didelis, todėl baigę studijas jie turi platesnį darbo pasiūlos spektrą, kuris apima ne tik vertėjo darbą.“

Koronaviruso pandemijos metu vis dažniau matėme ir gestų kalbos vertėjų. Lietuvoje jų yra 110.

„Gestų kalbos vertėjų nėra daug. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 6000 nebylių žmonių. Be to, kai kurie klausos negalią turintys asmenys taip pat bendrauja gestų kalba. Jiems vertėjų reikia visose gyvenimo situacijose. Negalime suspėti padėti visiems“, – pasakojo Ramunė Leonavičienė, Lietuvos gestų kalbos vertimo centro vadovė.

Galima pridurti, kad nuo rudens gestų kalbos vertimo bus mokoma ir VU Vertimo studijų katedroje. 2021 m. stojantiesiems į Vertimo bakalauro studijų programą planuojama pasiūlyti lietuvių gestų kalbos specializaciją. Be to, jau nuo ateinančio semestro gestų kalba besidomintys VU studentai galės studijuoti lietuvių gestų kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką.

Spalio 9 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud. bendruomenė kviečiama į doc. dr. Jelenos Konickajos seminarą: Daugiskaitiniai daiktavardžiai slovėnų ir lietuvių kalbose. // Существительные pluralia tantum в словенском и литовском языках. 

Doc. dr. Konickaja pristatys savo tyrimą rusiškai, diskusija - visomis įmanomomis kalbomis.

Anotacija > 

Rugsėjo 22 dieną, per pirmąjį šių mokslo metų Vilniaus universiteto Senato posėdį, kuris šįkart vyko nuotoliniu būdu, įvyko jau tradiciniais tapę skaitomiausiųjų Vilniaus universiteto leidyklos knygų apdovanojimai. Apdovanojimą pelnė ir Fakulteto TKI lektorės Virginija Stumbrienė ir Aurelija Kaškelevičienė – jų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“ tapo skaitomiausia 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos išleista studijų knyga. Sveikiname!

 Apdovanojimas už skaitomiausiąją 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos monografiją „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ skirtas VU filosofijos fakulteto prof. dr. Lilijai Duoblienei.

 Apdovanojimas už skaitomiausiąjį 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalą „Ekonomika“ skirtas VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. dr. Algirdui Miškiniui.

 Apdovanojimas už 2019-ųjų metų mokslo populiarinimo leidinį „Europos mitinių būtybių žemėlapis“ skirtas Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. dr. Giedrei Beconytei.

„Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimai buvo įsteigti Vilniaus universiteto leidyklos iniciatyva 2019-aisiais metais, jų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles leidyklos svetainėje (https://www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai).

Spalio 6 d., antradienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. bendruomenė maloniai kviečiama į pagal projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ rengiamų ir jau parengtų mokymo priemonių pristatymą.

15.00

• Interaktyvus lietuvių kalbos mokymosi portalas (VDU; svetainės rengimo projekto vadovė Asta Kazlauskienė)
• Mokomieji tekstynai (vadovė Erika Rimkutė)
• Besimokančiųjų tekstynai (vadovė Jūratė Ruzaitė)
• Morfologiškai anotuotas tekstynas (vadovas Andrius Utka)
• Leksikonas (vadovė Jolanta Kovalevskaitė)
• Tarties žodynas (vadovė Asta Kazlauskienė)
• Kirčiuoklis (vadovė Asta Kazlauskienė)

15.30

• Interaktyvus C1 lygio lietuvių kalbos vadovėlis „Nė dienos be lietuvių kalbos“. Autorės Aurelija Kaškelevičienė ir Virginija Stumbrienė

16.00  

• Skaitmeninė integruoto ugdymo priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ (VDU Švietimo akademija)

Koncepcijos autorė ir sudarytoja Raimonda Ragauskienė.

Autoriai: Robertas Jurgaitis, Žydronė Kolevinskienė, Rasa Leonavičiūtė, Viktorija Moščuk, Sigutė Radzevičienė, Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė, Vilius Šadauskas, Dainius Vaitiekūnas   

Kviečiame dalyvauti!

Norinčius renginyje dalyvauti nuotoliniu būdu kviečiame registruotis Baltnexus – sudarysime galimybę prisijungti nuotoliniu būdu per Microsoft Teams.

Daugiau apie projektą >

Rugsėjo 30 d. BKKI doktorantė Ingrida Kisieliūtė apgynė daktaro disertaciją Naujosios ekonominės kritikos taikymo strategijos. F. Dostojevskio atvejis, kurios vadovė buvo doc. dr. Dagnė Beržaitė.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >

Straipsniai:

Фрагмент «Канона врачебной науки» Ибн Сины в руськомовном переводе трактата «Тайная тайных»
Sergei Temchin

Новонайденные отрывки из Кормчей в прологе Национального музея им. А. Шептицкого
Marina Chistiakova

Типологическая классификация кириллических рукописей, содержащих тексты Żywotów Świętych Петра Скарги
Galina Sapozhnikova

К вопросу о русских и польских грамматиках XVIII в. как учебниках по теории языка
Alla Kozhinowa

Semantyka lit. baltas i pol. biały: próba analizy konfrontatywnej
Viktorija Ušinskienė

Интернациональная лексика русского и словенского языков: категория рода
Jelena Konickaja

Idiolekt Wojciecha Piotrowicza: słownictwo prozy autobiograficznej
Kinga Geben | Irena Fedorowicz

Kompetencje składniowe dzieci w wieku 6,5–7,5 (na przykładzie wypowiedzi z czasownikami ruchu)
Natalia Siudzińska | Kamila Brzeszkiewicz

Еще раз к вопросу о заголовках «новых медиа» как объекте прагматики и медиаэкологии
Jelena Kazimianec

Spalio 2 d., penktadienį, 15 val. K. Būgos aud. bendruomenė kviečiama į dr. Ernestos Kazakėnaitės vedamą seminarą „Sugedęs Hasentöterio telefonas“: vieno XVI a. latvių tekstelio masinio pernaudojimo atvejis.

Pasitelkus konkretų pavyzdį – Johanno Hasentöterio užrašytą latvių Tėve mūsų maldą, pirmą kartą publikuotą 1550 m. Sebastiano Münsterio Kosmografijoje, – seminare bus analizuojama bendresnė teksto pernaudojimo problema. Bus aptarti  tokie klausimai kaip tekstų sąsajos ir sklaida XVI amžiuje, perpublikuotojų autoritetai ir neatida, teksto redakcijų problema, keitimų motyvacija bei kt.

Nors analizuojamas tekstas latviškas, seminare svarstomos temos yra bendros, todėl diskutuoti kviečiami visi. Kad diskusijos būtų vaisingesnės, pateikiama medžiagos peržiūrai >

Džiugi žinia! Vilniaus universiteto profesorei emeritei, ilgametei Klasikinės filologijos katedros vedėjai Eugenijai Ulčinaitei rugsėjo 30 d. bus įteikta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta Šv. Jeronimo premija už viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą.

Eugenijos Ulčinaitė – neabejotinai viena talentingiausių ir produktyviausių antikinių veikalų, Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos, kaip vertėjos, veikla apima kone pusšimtį metų, be to, nenutrūksta ir toliau: pastaraisiais metais ji džiugindama naujais brandžiais darbais. Profesorės Ulčinaitės darbų kraitė – kaip reta gausi ir įvairi: vertimai iš lotynų, senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Markas Aurelijus, Aurelijus Augustinas, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas, Sarbievijus, Petras Skarga, Jonas Vislicietis Mikalojus Kazimieras Šemeta, Matas Nevė, Adomas Šrėteris, Pranciškus Gradauskas – šie ir kiti autoriai prabilo lietuviškai mūsų gerbiamos Vertėjos dėka. Visus juos vienija epochos ženklai: sudėtinga kalba ir eilėdara, įmantrūs vaizdai ir daugybe antikinių bei krikščioniškų aliuzijų prisotinti tekstai. Kad juos adekvačiai prakalbintų, vertėjas privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir būti išstudijavęs laikotarpio realijas, kontekstus ir tradicijas. Čia ir pasireiškia Eugenijos Ulčinaitės – vertėjos ir tyrėjos – neatsiejamas derinys.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę ir linkime ilgų kūrybingų metų. Plurimos annos, carissima Eugenia!

Skelbiame studentų, vykstančių su Erasmus+ stipendija 2020–2021 m. m. pavasario semestre, sąrašą.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdžio trukmė – 90 min. Posėdis vyks 92 aud., pradžia – 11.00 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (07 02, 09 16) (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
3. 2020/2021 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
4. Dėl emerito vardo suteikimo (doc. N. Juchnevičienė, 2 min.). Slaptas balsavimas. Kandidatė: prof. A. Usonienė.
5. Dėl pedagoginių vardų suteikimo (3 min.). Slaptas balsavimas. Antrą konkursą yra laimėję doc. Dainius Būrė, prof. Jonė Grigaliūnienė, prof. Daiva Sinkevičiūtė, prof. Irena Smetonienė.
6. Dėl naujo Priėmimo-atestacijos komisijos (PAK) nario (dekanė prof. I. Šeškauskienė, 2 min.). Slaptas balsavimas.
7. Dėl priemonės, susijusios su dalyvavimu mokslo sklaidos renginiuose, ir dėl kvalifikacijos kėlimo galimybės per Erasmus+. Esama situacija ir perspektyvos (dekanė prof. I. Šeškauskienė, 15 min.).
8. Prof. Jono Kazlausko vardinės auditorijos įrengimas SP2 (prof. B. Stundžia, 2 min.).
9. Literatūros žurnalo redkolegijos atnaujinimas (doc. N. Juchnevičienė, 2 min.).
10. SPK atnaujinimai (Kalbotyros SPK atnaujinimas, Anglų filologijos ir Anglistikos SPK) (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.).
11. Leidinių teikimas tvirtinti (10 min.):

          11.1 Vilmos Zubaitienės, Gintarės Judžentytės-Šinkūnienės, Eglės Gudavičienės, Linos Plaušinaitytės, Skaistės Volungevičienės kolektyvinė monografija „Studentų darbų fraziškumas“ (doc. Vilma Zubaitienė, 3 min.).

            11.2 Agnės Navickaitės-Klišauskienės, Vytauto Rinkevičiaus ir Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės parengta mokymo priemonė SKAIDRS! Latviešu valoda lietuviešu studentiem I d. / SKAIDRS! Latvių kalbos A1 lygio mokymo priemonė lietuviams, 1 d. (pristatys vienas iš autorių, 3 min.).

    12. Mokslo kolegijos pirmininko keitimas  (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
    13. Kiti klausimai (prof. M. Ramonienė, 5 min.).

Rugsėjo 18 d. TKI doktorantė Justina Mandravickaitė apgynė daktaro disertaciją Kalbinė funkcinių stilių raiška: kiekybinė požymių analizė, kurios vadovė buvo doc. dr. Loreta Vilkienė.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

Programa >

Rugsėjo 8 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 15 stipendijų geriausiems šalies jauniesiems mokslininkams humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo srityse. Tik 3 2020–2021 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos paskirtos humanitarams, ir iš kurių net 2 – Filologijos fakulteto mokslų daktarėms: dr. Ernestai Kazakėnaitei (vykdomų tyrimų tema – XVI-XVII a. baltų raštijos tyrimai) ir dr. Laurai Vilkaitei-Lozdienei (vykdomų tyrimų tema – Žodyno tyrimai). Sveikiname! Iš viso Vilniaus universiteto mokslininkams paskirtos 6 stipendijos.

Lietuvos mokslų akademija nuo 2010 m. kasmet organizuoja LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą ir kiekvienais metais sulaukia vis didesnio populiarumo. Stipendijomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų mokslinę kūrybinę veiklą ir konkurenciją, remti talentingų jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus. Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus. Stipendija yra 6 bazinių socialinių išmokų dydžio, skiriama kartą per mėnesį vienerius metus. Kandidatus stipendijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos arba savo kandidatūras gali iškelti ir patys mokslininkai, pateikę paraišką stipendijai gauti. Kandidatai  turi turėti mokslų daktaro laipsnį ir būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Paraiškas vertino LMA sudarytos atskirų mokslo sričių ekspertų komisijos. Humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims buvo paskirta po 3 stipendijas. Iš jų 6 stipendijos paskirtos Vilniaus universiteto, po 2 – Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimo centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, 1 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkams.

Daugiau informacijos > 

Rugsėjo 15 d., netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesorius, žinomo kalbininko, plataus profilio humanitaro Arnoldo Piročkino.

Arnoldas Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963-1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991-1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius.

Profesorius tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų bei rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Parengė habilitacinį darbą tema „Jono Jablonskio darbų reikšmė bendrinės kalbos raidai“.

1991 m. A. Piročkinas sudarė knygą „J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai“, rašė straipsnius jo 140-osioms gimimo metinėms, nagrinėjo J. Jablonskio ir Vaižganto sąsajas. Skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, 1995 m. parašė labai vertingą monografiją „Devyni Adomo Mickevičiaus metai“, išleistą ir Lenkijoje, kurioje nagrinėjo poeto ryšius su Lietuva. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus.

Kalbos kultūros temomis 1990 m. parašė „Administracinės kalbos kultūra“, „Jaunajam lituanistui: Mokslinio darbo metodikos darbo pradmenys“ knygas, 1995 m. parašė lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams „Mokomės lietuvių kalbos: Aukštesnio kurso vadovėlis“. 1996 m. sudarė ir redagavo knygą „Jurbarkas: Istorijos puslapiai“.

1971-1972 m. stažavosi Čekijoje. 1973 m. išleido čekų kalbos vadovėlį, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinius, recenzavo Lietuvių literatūros enciklopediją. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. 1981 m. paruošė J. Zejerio kūrybos rinkinį Lietuviškos godos.

Mokslininko straipsnius nuolat spausdino  „Literatūra ir menas“, „Gimtasis žodis“, „Voruta“ ir kiti žurnalai bei laikraščiai.

Atsisveikinimas su profesoriumi A. Piročkinu vyks ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., Vilniaus laidotuvių rūmų 9 salėje (Olandų g. 22) nuo 16 valandos.

Rugpjūčio 25-26 dienomis Filologijos fakultete vyko prėmimas į doktorantūrą. Su priėmimo informacija galite susipažinti čia >

Sveikiname visus naujuosius Fakulteto doktorantus. Linkime sėkmės! 

Kartu su bendruomene džiaugiamės gera žinia: BKKI profesorius Axel Holvoet išrinktas Academia Europea ('European Academy of Sciences') nariu. Tai jau antras šiai organizacijai priklausantis narys iš Filologijos fakulteto.

Dabar, kartu su prof. Axel Holvoet, Academia Europea turi penkis narius iš Lietuvos, iš kurių keturi yra Vilniaus Universiteto dėstytojai. Be GMC dėstančių prof. Virginijaus Šikšnio ir prof. Artūro Petronio, Academia Europea priklauso ir Fakulteto profesorius Bonifacas Stundžia.

Šia garbinga narystė suteikiama už sustained academic excellence. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kviečia Universiteto bendruomenę ir visus besidominčius į nemokamus užsienio kalbų kursus. Estų, latvių, gruzinų-kartvelų, kroatų, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų kursai yra Vilniaus universiteto neformaliojo švietimo dalis.

Šie kursai yra siūlomi kaip mokymosi visą gyvenimą (MVG) programos. Baigus MVG programą išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodytas kalbos mokėjimo lygis. Kontaktinio darbo apimtis – 64 valandos.

Registruotis gali visi pageidaujantys asmenys VU MVG informacinėje sistemoje (kalbų sąrašas atnaujinamas).

Taip pat šios kalbos yra įtrauktos į daugelį bakalauro studijų programų kaip pasirenkamosios antrosios užsienio kalbos, tad antro kurso studentai gali registruotis į jas kaip į PD per VUSIS.

Registruotis į kursus galima VU MVG informacinėje sistemoje. Registracija prasidės vasario 1 d. adresu mvg.vu.lt 

2019 / 2020 m. m. pavasario semestro perlaikymai vyks: 

• Magistro studijų studentams – rugsėjo 2–16 (imtinai) 
• Bakalauro studijų studentams – rugsėjo 14–28 (imtinai)

Perlaikymų informacija bakalauro studentams > 

Perlaikymų informacija magistro studentams > 

*BUS dalykų perlaikymai: 
Biblija Vakarų pasaulio literatūroje perlaikymas vyks rugsėjo 24 d. 16 val. nuotoliniu būdu.
Vaikų literatūros klasika perlaikymas vyks rugsėjo 24 d. 9 val. 114 auditorijoje.

Perlaikymų informacija nuolat pildoma dėstytojams paskelbus perlaikymų datas.

Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje.

Jei turite klausimų, kreipkitės el. paštu  

Nepaisant šiandieninių iššūkių pasaulyje, kurie pakeitė mūsų kasdienybę, bendravimo ir keliavimo įpročius, visi norime įgyvendinti išsikeltus tikslus ir planus. Tikime, kad esate išsiilgę kelionių, žinių ir nuotykių, tad siūlome galimybę šias patirtis įgyti tarptautinių mainų metu.

Viltingai tikimės, kad pavasaris bus palankus, siekiant pasisemti ERASMUS+ patirties pasirinktame Europos universitete! 

Atrankos 2020/2021 mokslo metų PAVASARIO semestro mainams vyksta nuo rugsėjo 1 d. iki 24 d. vidurnakčio.

Registracija ERASMUS+ mainams > 

Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas >

Registracija  ARQUS ir Coimbra group mainams >

Taip pat kviečiame VU studentus dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2020/2021 m.m. pavasario semestrą ar akademinius metus praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kanadoje, Sakartvele ir kt. Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas, turimas kvotas ir atrankos procesą rasite čia.

Paraiškos priimamos iki 2020 m. spalio 1 d. (imtinai, išskyrus atvejus, kai registracijos terminas numatytas anksčiau).

SVARBU: Atidžiai perskaitykite partnerinių universitetų aprašus, nes į kai kuriuos universitetus registracijos terminas yra ankstesnis.

Dokumentus pateikti į Tarptautinių ryšių skyrių, VU Centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus siųsti el. paštu. Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos.

Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių > 

SVARBU!  Registruotis  galite  kelioms  atrankoms  tuo  pačiu  metu.  

Rugsėjo 16 d. 14 val. vyks online informacinis seminaras. Sekite naujienas Facebook paskyroje VU Tarptautiniai ryšiai.

Daugiau informacijos apie mainus čia.  

Mieli dėstytojai, studentai, administratoriai, emeritai, visi Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Pradedame keisčiausius, pandeminio viruso paženklintus, mokslo metus per paskutiniuosius Vilniaus universiteto gyvavimo dešimtmečius. Tačiau ilga Universiteto ir Fakulteto istorija tęsiasi, o mes dirbame savo darbus ir švenčiame savo šventes. Rugsėjo pirmoji kiekvienam iš mūsų yra kitokia – vienas stebi mamų ir tėčių į mokyklą lydimus vaikus su gėlėmis ir prisimena savo rugsėjo pirmąsias, kitas – penkioliktą ar dvidešimtą kartą rengiasi eiti į tų jaunų žmonių būrį, kuriems mokyklos, Universiteto, knygų pasaulis yra pats patraukliausias, trečias laukia, ką pasakys akademikai, kuo nustebins ir kokius kelius į žvaigždes atvers jiems Universitetas.

Sveikinu jus visus su 2020 metų Rugsėjo pirmąja Filologijos fakultete, žodžių ir tekstų karalystėje. Niekas geriau nesuvokia žodžio ir teksto vertės ir svorio už mus. Branginkime žodį, taupykime piktus ir dosniai dalinkimės gerais, padėkime susivokti pasauliui, kaip svarbu ne tik ką, bet ir kaip pasakyti ir parašyti.

Tebus šie metai skirti susitelkimui dirbti kartu ne tik mūsų mažųjų bendruomenių – katedros, tyrimo grupės, programos, bet ir Fakulteto, Universiteto, Lietuvos ir pasaulio labui. Esu tikra, kad tą galime. Kiekvienam iš jūsų dėkoju, kad esate, kad kuriate ir buriatės į mūsų įvairiakalbę bendruomenę, savo ypatingomis asmenybėmis nušviesdami Universitetui ir pasauliui kelią į žodžių ir tekstų reikšmes ir prasmes.

Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė