Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto

Polonistikos centras

Balstogės universiteto Filologijos fakulteto

Filologinių tyrimų katedra „Rytai - Vakarai“

Balstogės universiteto Vilniaus filialas

Palenkės Lukašo Gurnickio bibliotekos Balstogėje

Filologinių ir bibliografinių tyrimų skyrius

2025 m. rugsėjo 23 d. organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „NAUJI ESTETINIAI REIŠKINIAI, ŽANRAI IR IDĖJOS XXI A. PROZOJE. LIETUVOS, LENKIJOS IR VIDURIO EUROPOS KONTEKSTAS“

Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į pastarąjį ketvirtį amžiaus Lietuvoje, Lenkijoje ir Vydurio Europoje vykusius kultūrų pokyčius, todėl norime sutelkti dėmesį į 2000-2025 m. literatūrą. Kaip apmąstymų objektas siūloma Lietuvos, Lenkijos, Vidurio ir Rytų Europos proza pasaulio kultūros, istorijos, socialinio gyvenimo, filosofinės ir estetinės minties pokyčių kontekste.

Siūloma pranešimų problematika:

• Vilniaus įvaizdis literatūroje ir mene. Tarpdisciplininiai aspektai.
• Lenkų, lietuvių ir Vidurio Europos prozos estetika 2000-2025 m.
• Žanrai: žanro hibridizacija, formalūs eksperimentai, senų žanrų atgaivinimas.
• Tarp geopoetikos ir geopolitikos: XXI a. prozos istorinės ir kultūrinės sąlygos.
• Populiarioji literatūra, žiniasklaida, publicistika ir šiuolaikinė proza.
• Filosofinės paieškos ir inspiracijos Vidurio ir Rytų Europoje: nuo ekologijos iki naujausių emancipacinių ir konservatyvių tendencijų.
• Rašytojas, leidėjas, skaitytojas kaip šiuolaikinės literatūros tema.
• Vertimų vaidmuo formuojant naujojo amžiaus įvaizdį.
• Kalbos metamorfozės naujausioje prozoje: stilius, leksika.
• Tapatybės neakivaizdumas: moters, vyro, vaiko ir senelio įvaizdis.
• Istorija, etnosas ir etosas, socialinis gyvenimas prozoje.
• Proza vaizduotės valdžioje: įsivaizduojami pasauliai XXI a. literatūroje.
• Lietuvių ir lenkų prozos sąsajos.

Konferencijos kalbos: lenkų, lietuvių, anglų.

Konferencijos mokestis nėra numatytas.

Organizatoriai užtikrina straipsnių publikaciją 2026 m. moksliniame leidinyje (įtrauktame į Scopus duomenų bazę).

Pranešimų temų laukiame iki 2025 m. liepos 31 d. Prašome juos siųsti adresu:

Jelenos Konickajos nuotr.

Birželio 16–20 dienomis BKKI Slavistikos katedros dėstytojai su „Erasmus+“ vizitu lankėsi Donja Gorica universiteto Filologijos fakultete Juodkalnijoje. Vizito tikslas – pasidalyti patirtimi, gerąja praktika, diskutuoti, gilinti žinias, užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kolegomis filologais. Susitikimų metu buvo aptarti įvairūs klausimai: stojimo į universitetą reikalavimai, studijų programų turinys, jų struktūra, darbo su studentais metodai ir formos, studijų proceso organizavimas, bendros ir specifinės problemos bei jų sprendimo būdai, studentų įsidarbinimo galimybės po universiteto baigimo, studijų programų reklamos metodai, užsienio kalbų mokymas. Buvo labai naudinga ir įdomu susitikti su Filologijos fakulteto vadovybe, Užsienio kalbų centro vadove, aptarti mokslinių tekstų publikavimo galimybes VU leidiniuose, sužinoti apie studentų savarankiško darbo formas, jų profesinės praktikos atlikimo ir atsiskaitymo tvarką, susipažinti su Donja Gorica universiteto biblioteka bei studentų miesteliu.

Donja Gorica universitetas – privatus universitetas, įsteigtas 2007 metais. Vienas iš svarbiausių universiteto prioritetų yra studentų mokslinės veiklos ir jų verslumo ugdymas. Studijų dalykai dėstomi juodkalniečių ir anglų kalbomis. Verta paminėti, jog universitete yra įdiegta moderni įranga, puikiai organizuotas studijų procesas, dirba daug jaunų dėstytojų, kuriamas platus tarptautinių partnerysčių tinklas.

Dėmesio verta ir tai, jog įvairių fakultetų studentai vykdo bendrus projektus, kurių turinys gali būti labai įvairus – nuo F. Dostojevskio kūrybos iki Kinijos kultūros ypatumų. Tokią galimybę užtikrina puikiai įrengtas universitetinis miestelis, kuriame sudarytos geros sąlygos studentams mokytis ir sportuoti.

Viktorijos Makarovos nuotr.

Studijų programos dalis yra praktika, kurios metu studentai turi galimybę bendrauti su verslo pasaulio žmonėmis iš įvairių Balkanų regiono bei pasaulio šalių. Kiekvienas studentas turi galimybę išmokti ne tik anglų, bet ir kitas užsienio kalbas, tarp jų – ir rusų kalbą.

Didelį įspūdį mums padarė universiteto koridoriai – ant grindų parašyti glausti tekstai apie žmonijos ir Balkanų regiono istoriją, pateikiamos įžymių žmonių nuostabios, gilios mintys, o universiteto sienas puošia plakatai su garsių pasaulio bei Juodkalnijos dailininkų meno kūriniais. Tokia universiteto aplinka išties turėtų įkvėpti studentus mokytis ir tobulėti.

Turiningi susitikimai su Donja Gorica universiteto Filologijos fakulteto dekane prof. dr. Dragica Žugič ir jos kolegomis, Užsienio kalbų centro bei bibliotekos bendradarbiais suteikia viltį, kad sėkmingai užsimezgęs bendradarbiavimas su Donja Gorica universitetu tęsis ir bus abipusiai naudingas.

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris. Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos mokslininkų straipsnius, rusėniško rankraščio publikaciją, recenziją, prisiminimus anglų, lenkų, lietuvių, rusų kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 69 (2) galite sužinoti čia. 

TURINYS

Sergejus Temčinas. Life of Chariton the Confessor (September 28) by Symeon the Metaphrast as a source for the Life of John the New of Suceava (June 2) by Gregory Tsamblak

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37053/36476

Надежда Морозова, Александр Паршенков. Франциск Скорина, Вроцлав и Адам Дион: книжная миграция и первый палеотип Великого княжества Литовского

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37046/36477

Анастасия Рыко. Письма Петра Торчакова 2-й половиныXVII века: тематика и графические особенности

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37198/36479

Алла Кожинова. Латинизмы в текстах литовских татар (на примере тефсира из Олиты 1723 г.)

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/36796/36481

Inesa Kuryan. „Kunszt pisania” jako wartość w dysertacji z 1788 roku, ogłoszonej przez Jacka Idziego Przybylskiego, bibliotekarza Szkoły Głównej Koronnej w Krakowie

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37048/36482

Viktorija Ušinskienė. Pagrindiniai mėlynos spalvos pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbose: prototipai ir konotacijos

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37535/36484

Татьяна Стойкова. Интеллектуальная составляющая русской и балтийской языковой модели человека (на материале фразеологизмов русского, латышского и литовского языков)

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37049/36485

Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė. Slavų kalbų salos šiaurės rytų aukštaičių (ŠRA) areale: kalbiniai ir kultūriniai kontekstai

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/36744/36489

Григорий Поташенко. Впервые в Европе. Староверие в Литве (1918–1923): реэмиграция, формирование церковной структуры поморцев и официальное признание Церкви

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/35174/36487

Сергей Темчин. Руськомовное изложение Киево-Печерского патерика в рукописной Малой Библии Григория Дмитриевича (Шаргород, 1660): публикация текста

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38305/36491

Mirosław Jankowiak. Nowe badania w zakresie dialektologii ukraińskiej [rec.]: Наталiя Глібчук, Оксана Костів. Українська діалектологія. Львів: ЛА «Піраміда», с. 552

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38306/36492

Elżbieta Smułkowa. Profesor Walery Czekman (Valerijus Čekmonas) w świetle jego ponad 25-letniej korespondencji

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38304/36494

Надежда Морозова. In memoriam: Генадзь Апанасавич Цыхун (30.10.1936 – 18.10.2024)

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38337/36496

Photo: University of Hamburg / von Wieding

Virtualus Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų susitikimas 2025 m. vasario 7 d. pažymėjo antrojo partnerystės etapo pradžią. Jis truks trejus metus – 2025–2027 m. Pirmasis šio etapo susitikimas – kūrybinės dirbtuvės skaitmeninės germanistikos tema – vyks 2025 m. balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete.

Šiame bendradarbiavimo etape numatyta nuosekli tekstynų naudojimo ir skaitmeninių įrankių taikymo studijų ir mokslinių tyrimų metu plėtra. Taip pat planuojama sukurti Vilniaus ir Hamburgo universitetų bakalaurų dvigubo diplomo germanistinių studijų programą. Dar vienas iš darbų – tarpukario Lietuvos periodinių leidinių vokiečių kalba tekstyno kūrimas. Planuojamos bendros publikacijos, dėstytojų ir studentų mainai, priemonės skatinant vokiečių kalbos mokytojų rengimą.

Pagal DAAD programą 

Projektas vykdomas pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“, kurią finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Programoje dalyvauja VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai bei Vilniaus universitete vokiečių kalbą, kultūrą ir literatūrą studijuojantys studentai ir studentės.

Hamburgo universitete projektą kuruoja vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister bei MA Carla Sökefeld, o Vilniaus universitete – Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė. 

Pirmasis abiejų universitetų bendradarbiavimas apėmė laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m. Jo programa buvo parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas šiuo metu yra glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Pasibaigus II etapui (2025–2027 m.), projektas gali būti dar kartą pratęstas 2028–2030 m. laikotarpiui. Tai būtų jo baigiamoji fazė.

Natūrali tąsa

Minėtas projektas yra natūrali 10 metų (2012–2022 m.) trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa.

Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis. Jau tuo metu, prieš dešimt metų, padedant prof. Ulrikei Haß buvo apčiuoptos tos skaitmenizavimo kryptys, kurios šiuo metu yra kaip niekada aktualios.

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ t. 66 (2) numeris, skirtas slavų literatūroms.

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais Armėnijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsniais. 

Mokslinis žurnalas laisvai prieinamas internete: https://www.zurnalai.vu.lt/literatura/issue/view/2572

Spalio 7 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos diplomatas, ambasadorius, rašytojas ir dienraščio „Svenska Dagbladet“ žurnalistas Olof’as Ehrenkrona ir skaitė paskaitą apie naująją Šiaurės Europą, susiformavusią Europos Sąjungos ir NATO kontekste.

Olof’as Ehrenkrona turi didžiulę patirtį, kurią įgijo dirbdamas Švedijos užsienio reikalų ministro Carl’o Bildt’o patarėju 2006–2014 m.

Pirmadienį vykusioje paskaitoje, svečias dalijosi istorinėmis žiniomis. Paskaitos dalyviai aktyviai klausinėjo, analizavo temas, susijusias su pokario partizaniniu judėjimu Baltijos šalyse, kuris anksčiau buvo mažai žinomas platesnei Švedijos visuomenei.

Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui Lars’ui Wahlund’ui už šio įdomaus vizito organizavimą.

Skandinavistikos centre neseniai turėjome galimybę susitikti su kviestiniu lektoriumi iš Norvegijos Gisle Tangenes, kuris rugsėjo 23–28 dienomis lankėsi Vilniaus universitete pagal Erasmus+ finansavimo programą, skirtą dėstymo vizitams iš užsienio įmonių. Norvegijos kalbų mokykloje „Lingu“ dirbantis lektorius mūsų studentams skaitė paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus apie norvegų kalbą, jos istoriją ir kultūrą. Apie svečio turtingą ir įvairiapusį akademinį išsilavinimą, apimantį tokias sritis kaip religija, filosofija, politikos mokslai ir norvegų literatūra, jo naujausius darbus bei mintis apie religijos ir žodžio laisvės sankirtą, taip pat apie kalbų mokymo patirtis skaitykite šiame interviu.

Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.