Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Kartu su bendruomene džiaugiamės gera žinia: BKKI profesorius Axel Holvoet išrinktas Academia Europaea ('European Academy of Sciences') nariu. Tai jau antras šiai organizacijai priklausantis narys iš Filologijos fakulteto.

Dabar, kartu su prof. Axel Holvoet, Academia Europaea turi penkis narius iš Lietuvos, iš kurių keturi yra Vilniaus Universiteto dėstytojai. Be GMC dėstančių prof. Virginijaus Šikšnio ir prof. Artūro Petronio, Academia Europaea priklauso ir Fakulteto profesorius Bonifacas Stundžia.

Šia garbinga narystė suteikiama už sustained academic excellence. 

Šių metų birželio 24 dieną mūsų kolegė docentė Ona Dundaitė švenčia garbingą 80-ies metų sukaktį. Būdama dar vaikas, ji su šeima buvo ištremta į Sibirą. Ten mokėsi rusų mokykloje kartu su dvidešimt aštuonių tautybių vaikais. Tada ir gimė jos susidomėjimas įvairiomis kalbomis bei skirtingomis kultūromis. Tai paskatino ją rinktis kalbininkės profesiją. 1974 metais apgintoje disertacijoje nagrinėjo senosios rusų kalbos žodžių darybą. Vėliau dėstė Vilniaus universitete kursą apie baltų ir slavų kalbų santykius bei kitus itin sudėtingus dalykus, kuriais sugebėdavo sudominti ir studentus. 2005 metais pasaulį išvydo O. Dundaitės parengtas „Senosios slavų kalbos žodynas“, į kurį buvo įtraukta per 8 000 slavų kilmės žodžių, išverstų į lietuvių kalbą, o 2009 metais pasirodė „Senosios slavų kalbos“ mokomoji priemonė, kurioje buvo pirmą kartą lietuviškai aprašyta IX–X amžių slavų religinių raštų kalba. Jubiliatė pati sudarinėjo ir aktyviai dalyvavo rengiant populiarius lietuvių-rusų kalbų žodynus, vertė į rusų kalbą svarbius lietuvių autorių mokslo veikalus, tarp jų ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus studiją „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“.

Sukaktuvininkė ir šiandien aktyviai domisi kultūra, lanko parodas bei koncertus, susirašinėja su daugybe draugų įvairiose šalyse, keliauja. Jos antrasis gyvenimas po universiteto įkvepia ir žavi. Tad sveikindami mielą Oną Dundaitę su išskirtiniu gimtadieniu linkime jai sveikatos, žvalumo, smalsumo studijuojant gyvenimą.

Fakulteto bendruomenė

Paskutinis šiais metais „Beowulfo“ skaitymo seminaras buvo ypatingas: gegužės 28 d. Vilniaus universitete svečiavosi Kalavijo meistrystės mokyklos įkūrėjas Andrius Janionis su kolegomis, kurie su studentais pasidalijo savo žiniomis apie kalavijus ir jų kovos meną.

VU Filologijos fakulteto skandinavistikos ir anglų filologijos studentai šį pavasarį galėjo rinktis naują kursą – „Beowulfo” skaitymo seminarą, skirtą vienam svarbiausių viduramžių literatūros kūrinių, herojiniam anglosaksų epui senąja anglų kalba.

Sukurta, kaip manoma, pirmojoje VIII a. pusėje, ši poema pasakoja apie skandinavų karžygį Beowulfą, išvadavusį nuo pabaisų danų karalystę, vėliau patį tapusį savo genties karaliumi, tačiau žuvusį kovoje su šalį siaubusiu drakonu.

Kadangi kūrinyje itin daug dėmesio skiriama kovų, ginklų ir su jais susijusių papročių aprašymams, kilo sumanymas patiems išbandyti senovinius ginklus ir pasimokyti jais kautis. Vilniuje jau šešerius metus veikia Kalavijo meistrystės mokykla, kurios tikslas yra atkurti autentišką istorinių kovos menų tradiciją pagal išlikusius rašytinius ir archeologinius šaltinius. Mokyklos vadovas Andrius Janionis su kolegomis mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su mūsų studentais.

Pirmasis svarbus dalykas, kurį paaiškino seminaro svečiai, buvo anatominis ir terminologinis skirtumas tarp kardo ir kalavijo: jei ginklo forma tiesi, tai yra kalavijas, o jeigu lenkta –­ kardas. Tai labai svarbu žinoti visiems viduramžių kultūros ir su ja susijusios literatūros studentams bei vertėjams, nes lenktas husariškas kardas Europoje išpopuliarėjo tik XVII a., o visuose viduramžių tekstuose, pavyzdžiui, islandų sagose, anglosaksų „Beowulfe“ ar senovės vokiečių „Nybelugų giesmėje“, taip pat J.R.R. Tolkieno „Žiedų valdove“ iš tiesų kalbama apie kalavijus.

Kaip studentams papasakojo Andrius Janionis, kalavijas yra ypatingai senas ginklas, nepertraukiamai naudotas Europoje maždaug tūkstantį metų. Nors gali pasirodyti, kad kautis juo yra paprasta, tikri kalavijo meistrai nuolat tobulinasi, siekdami visus kovos judesius atlikti kuo tiksliau ir techniškiau.

„Beowulfo“ studentus kalavijo mokyklos treneriai visą vakarą mokė autentiškų kovos su kalaviju ir mažuoju skydu bakleriu judesių. Kadangi fechtavimo kalavijais vadovėlių iš „Beowulfo“ laikų nėra išlikę, remtasi seniausiu istoriniu šaltiniu, vadinamuoju Valpurgijos rankraščiu, datuojamu apie 1300 m. Manoma, kad jame atsispindinti kovos tradicija gali būti panaši į tai, kaip kalavijais kovėsi senovės anglai ar skandinavai. Vienoje rankoje laikant kalaviją, kitoje baklerį, abu ginklai judėjo kaip vieninga sistema, sauganti karį nuo priešo kirčių ir leidžianti labai tiksliai pataikyti į priešininko gynybos spragas.

Visų svarbiausia, kad kaunantis kalaviju ugdomos ne vien fizinės jėgos. Kalavijo menas – tai ir laisvės, drąsos, susikaupimo ir ryžto pamokos, vėliau nejučia pritaikomos kasdieniniame gyvenime. Džiugu, kad ir mūsų studentai kalavijo meistrų dėka galėjo patys nors trumpai prie viso to prisiliesti.

Kalavijo meistrystės mokykla kartu su keliais kitais Lietuvoje veikiančiais istorinio fechtavimo klubais priklauso Istorinių Europos kovos menų (IEKM, angl. HEMA) judėjimui, vienijančiam tūkstančius entuziastų įvairiose Europos šalyse. Norintiems susipažinti su šiuo judėjimu ir galbūt į jį įsilieti, reikėtų sekti informaciją apie renginius internete iekm.lt.

Rūta Zukienė, VU Skandinavistikos centras

Šių metų gegužės 16 dieną mūsų buvusi kolegė profesorė Eleonora Safronova švenčia garbingą 90-ies metų jubiliejų. Kaip dėstytoją ją prisimena daugybė dėkingų jai absolventų. Labiausiai visus žavėjo profesorės iškalba, užsidegimas, meilė literatūrai, kurios subtiliausius niuansus ji nagrinėjo per paskaitas, seminarus, baigiamųjų darbų gynimus. Ji galėdavo nesustodama kalbėti, nes pasakojo apie tai, ką iš tiesų mėgsta. Kaip kiti gali pasakoti apie save, apie savo anūkus ar apie gamtą. Jos straipsniai apie XX a. pr. rusų literatūrą, knyga apie I. Buniną įdomūs ir šių dienų filologams. Mokslininkė, tyrėja, tekstų interpretuotoja Eleonora Safronova visada buvo ir tebėra panirusi į egzistencinių prasmių pasaulį, dirbo ir rašė iš pašaukimo, iš poreikio suprasti literatūros ir filosofijos kūrinį – pasidalinti, kaip tai darė Sokratas, tuo supratimu su gabiais jaunais žmonėmis. Perfrazuojant rusišką posakį, gimusi skraidyti šliaužioti negali. Eleonora Safronova gimusi skraidyti minčių padangėse, sklandyti jų gelmėse. Tad linkime polėkio ir sveikatos šiai nuostabiai moteriai.

Filologijos fakulteto bendruomenė

Kovo 11-osios proga vykusiame Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirto kurso studentė Saulė Kubiliūtė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Jau trečią kartą rengiamo Baltijos šalių universitetų rektorių stipendijos konkurso dalyviai šiemet susitiko VU. Konkurse VU studentė Saulė, kurios sekėjas socialiniuose tinkluose yra pats Latvijos Respublikos Prezidentas Egilas Levitas, dalyvavo su Carmen iš Estijos, šiuo metu besimokančia vengrų ir komių kalbų, bei latviu Krišu, jau apsigynusiu istorijos mokslų daktaro laipsnį ir toliau studijuojančiu kalbotyrą, kad galėtų tirti kuršininkų istoriją.

Konkurso finalinį etapą Vilniuje rengė Baltistikos katedros latvių kalbos dėstytoja Agnė Navickaitė-Klišauskienė, o be A. Navickaitės-Klišauskienės kandidatus taip pat vertino prof. Jurgis Pakerys, doc. Erika Sausverde bei estų kalbos lektorė Eve Raeste. Konkursą stebėjo ir Tartu universiteto lektorė Tiina Kattel (anksčiau dėstusi estų kalbą VU) bei Latvijos universiteto docentas Edmundas Trumpa.

Konkursas rengiamas siekiant skatinti visų trijų Baltijos valstybių bendrumą ir paraginti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas bei kultūras. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete.

Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

Vasario 22 d., šeštadienį, 10:15 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, 5.5 salėje, vyks Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijai skirtos knygų serijos ir interneto svetainės www.chylinskibible.flf.vu.lt pristatymas

Chylinskio Biblija – pirmą kartą lietuvių kalba spausdinta Biblija, ji išversta ir buvo spausdinama Londone XVII a. viduryje. Spaudos darbai dėl sudėtingų aplinkybių nebuvo baigti ir savo metu Chylinskio vertimas skaitytojų nepasiekė, tačiau 1660 m. lietuviška Londono Biblija keletą šimtmečių buvo bibliofilų medžiojama knyga. Ji buvo minima svarbiausiuose XVII–XIX a. bibliografiniuose leidiniuose ir daugiakalbiuose leidiniuose, nors pačios Biblijos niekas nebuvo matęs. Išlikęs vienintelis šios knygos spausdintosios Senojo Testamento dalies egzempliorius ir Naujojo Testamento rankraštis saugomi Britų bibliotekoje Londone.

Renginyje bus pristatyta šiai Biblijai skirta trijų tomų serija bei interneto svetainė, bus kalbama apie Biblijos vertimo į lietuvių kalbą istoriją bei jos tyrimus.

Renginio moderatorius Darius Kuolys, dalyvauja Vytautas Ališauskas, Mintautas Čiurinskas, serijos dailininkas Šarūnas Leonavičius ir serijos sudarytoja, tyrėja Gina Kavaliūnaitė

2019 m. lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedra kvietė į renginius, skirtus Berlyno sienos griuvimo 30-osiomis metinėms. Jie prasidėjo lapkričio 4 d. vakarą Bochumo universiteto profesorių Dr. Silke Flegel ir Dr. Frank Hoffmann paskaitomis apie menininkų vaidmenį 1989‑1990 m. virsmo laikotarpiu. Po paskaitų vykusiose diskusijose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Lansbergis. Šį renginį kartu organizavo ir Vokietijos akademinių mainų fondas (DAAD) bei Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras.

Visą lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedros DAAD lektorius Dr. Alexander Mionskowski organizavo filmų, kuriuose vaizduojamas Vokietijos padalijimas, gyvenimas socialistinėje VDR ir bandymai iš jos pabėgti, peržiūras: „Kruso“ (2018), „Ballon“ (2018), „Good Bye Lenin“ (2003) ir „Das Leben der Anderen“ (2006).

Renginių ciklą vainikavo lapkričio 28 d. popietę oficialiai atidaryta plakatų paroda „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“, kurią taip pat inicijavo Dr. Alexander Mionskowski. Paroda, kurios koncepciją sukūrė Federalinis Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūros tyrimų fondas, atspindi svarbiausius prieš 30 metų įvykusius politinius įvykius ir pristato juose dalyvavusias asmenybes. Šiuo metu plakatų tekstai jau yra išversti ir į lietuvių kalbą – vertimus atliko Vokiečių filologijos pagrindinių ir gretutinių studijų I ir II kursų studentės bei studentai.

Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.

Fakulteto Lietuvių kalbos, Lituanistinių studijų ir Vokiečių filologijos katedrų mokslininkės vykdo VLKK remiamą studentų darbų fraziškumo tyrimą (plačiau žr. fraziškumas >) ir kuria interaktyvųjį frazemų sąvadą. Apie atliekamą tyrimą ir kuriamą produktą Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“ (2019-11-20) pasakoja Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Skaistė Volungevičienė. Fakulteto bendruomenė kviečiama klausytis pokalbio nuo 41.33 min.

LRT mediatekos įrašas >