Spalio 22-23 d. kviečiame dalyvauti Tarptautinėje studentų konferencijoje Bridges in the Baltics, kuri šiemet subūrė beveik penkiasdešimt drąsių, pandemijos iššūkių nebijančių studentų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos. Konferencija šįsyk hibridinė, tad kviečiame užsukti į auditorijas arba jungtis iš namų ir paklausyti tiek studentų, tiek ir plenarinių pranešėjų, kurie šiemet, kaip ir kasmet, labai įdomūs:

• Penktadienį, spalio 22 d., 10:00–11:00 – filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence.

• Penktadienį, spalio 22 d., 16:30–17:30 – latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series

• Šeštadienį, spalio 23 d., 11:30–12:30 – lingvistė Kerttu Rozenvalde The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?

Programa >

Prisijungimo nuoroda > 

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiami patikslintas rinkėjų sąrašas ir atsakymai į dažnai užduodamus klausimus (DUK).

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2021 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pagarbiai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Spalio 22. d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į BKKI seminarą. Seminaro tema: What can practice theory contribute to linguistics? Pranešėjas – dr. Vladimir Panov.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Santrauka: Contemporary mainstream linguistics as a discipline rests on certain philosophical assumptions about the nature of its research object. First, it by and large accepts the Saussurean "langue" - the language system - as an entity logically prior to its real-life implementation ("parole", speaking). Second, partly as a consequence of the first, linguistics focuses on the modelling of the individual knowledge of language, whereby language system is seen as a "cognitive" phenomenon. Third, synchrony and diachrony are usually treated separately. In my talk, I argue that this view, despite its undeniable success in establishing linguistics as an autonomous discipline and contributing to huge research progress, has its limits. I then present an alternative foundation for the science of language arguing that the latter is not only a cognitive but, first and foremost, a social phenomenon, and is to be treated on a par with other social phenomena. This view can be supported by a family of approaches in social sciences known as "practice theory". These are associated with figures such as Pierre Bourdieu, Anthony Giddens and others. In my talk, I will report how their ideas have been recently applied by some linguists in treating concrete linguistic phenomena. Finally, I will discuss how practice theory can be reconciled with cognitive linguistics, frame semantics and construction grammar in particular.

[English below]

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Leipcigo universitetu (Vokietija) ir Arqus Europos universitetų aljansu 2021 m. spalio 21–22 d. organizuoja  aštuntą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2021“ (LEIC Research 2021).

Konferencija vyks nuotoliniu būdu, programą galima rasti konferencijos tinklapyje >

Pristatymai  vyks anglų kalba. Trys sekcijos vyks kitomis kalbomis: prancūzų, vokiečių ir italų.

Antrąją konferencijos dieną, spalio 22 d. vyks Interaktyvios kalbų kavinės skirtingomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lietuvių, norvegų, rusų, ispanų (atskiri virtualūs kambariai kiekvienai kalbai). Su informacija apie Interaktyvių kalbų kavinių diskusijų tematiką, moderatorius ir diskusijų svečius galima susipažinti konferencijos tinklapyje >

Kviečiame visus besidominčius registruotis ir dalyvauti diskusijose Interaktyviose kalbų kavinėse, pasinerti į virtualią daugiakalbę erdvę. Registruokitės elektroniniu paštu: agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt iki spalio 21dienos.

The Institute of Foreign Languages of the Faculty of Philology of Vilnius University and is in collaboration with Leipzig University (Germany) and the Arqus European University Alliance is organising the 8th international scientific conference Linguistic, Educational, and Intercultural Research 2021 (LEIC Research 2021)  to be held online  on  21-22 October 2021. The conference is hosted by Vilnius University.

The final programme of the conference is on the conference website >

Presentations are in English with three Panel Sessions in other languages: French, German, and Italian. 

On the second day of the conference on 22 October 2021the Interactive Language Cafés are organized in different languages: English, French, German, Italian, Lithuanian, Norwegian, Russian, Spanish (separate rooms for each language) — rooms with moderators for participants to discuss issues related to language, or conference presentations, and to socialize in an informal setting. Colleagues from the Arqus European University Alliance are especially invited to participate in their local languages in discussions in the Interactive Language Cafés.

We invite all who are interested to participate in the discussions during the Interactive Language Cafés, and immerse yourself in a virtual multi-lingual space.

We encourage you to invite your students to listen to conference presentations and/ or participate in Interactive Language Cafés. We kindly ask you to make the list of students with their email addresses and send them to Agnė Vaidakavičiūtė by MS Teams or email agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt by 21 October.

You can find information about moderators of the Interactive Language Cafés and the invited guests here >

Spalio 18-22 dienomis kviečiame į nuotolinius renginius, skirtus XXI-ajai Italų kalbos savaitei pasaulyje. Šių metų tema – Dantė – italų kalba, skirta 700-osioms Dantės Alighieri mirties metinėms paminėti. Pranešėjai – pasaulinio garso mokslininkai, Dantės Dieviškosios komedijos kritinių leidimų, italų kalbos etimologinio žodyno autoriai.

Trumpi pranešėjų gyvenimo aprašymai >

Visos paskaitos vyks nuotoliniu būdu, Zoom platformoje > ir daugumai jų yra numatytas sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą. 

Spalio 20 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje kviečiame apsilankyti renginyje „Boriso Pasternako kūrybos ir biografijos atodangos“.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie reikšmingus B. Pasternako gyvenimo įvykius, palikusius žymę pasaulio istorijoje, jo vertimus ir jų svarbą rusų literatūrai, išgirsti autentiškus pasakojimus apie ryšius su Nobelio premijos laureato aplinka. Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę pamatyti tik vieną dieną eksponuojamą B. Pasternako parengtą W. Shakespeare’o dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimo į rusų kalbą rankraštį, bus plačiau papasakota apie dokumentą ir su juo susijusią istoriją. Pokalbyje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė Galina Michailova, poetas, vertėjas profesorius Tomas Venclova, Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Larisa Lempertienė. Renginį moderuos žurnalistė, radijo laidų kūrėja ir vedėja Nina Mackevič.

Plačiau apie renginį >

Registracija į renginį >

Spalio 12 d. VU Filologijos fakultete įvyko susitikimas su Prancūzijos Haute-Alsace universiteto delegacija, siekiant aptarti universitetų bendradarbiavimo galimybes. Delegaciją sudarė prof. Greta Komur-Thilloy, Filologijos ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, prof. Christelle Delaite, Fotochemijos ir makromolekulinės inžinerijos laboratorijos chemijos ir polimerų mokslininkų grupės vadovė, ir dr. Anne-Sophie Schuller, Fotochemijos ir makromolekulinės inžinerijos laboratorijos mokslininkė.

Filologijos fakultetui pokalbyje apie romanų kalbų ir kultūrų studijas, kontaktų ir bendrų projektų galimybes atstovavo prof. Vytautas Bikulčius, Prancūzų filologijos katedros vedėjas ir Prancūzų filologijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas, prof. Meilutė Ramonienė, VU Filologijos krypties doktorantūros komiteto pirmininkė, prof. Inesa Šeškauskienė, Filologijos fakulteto dekanė, doc. Dainius Būrė, Italų filologijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas, dr. Miguel Villanueva Svensson, Ispanų filologijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas ir dčėstytojai, dėstantys su romanų kalbų ir kultūrų studijomis susijusiose studijų programose: doc. Eglė Kačkutė-Hagan ir doc. Daiva Mickūnaitytė.

Susitikimo metu pasikeista informacija apie romanų kalbų ir kultūrų, pirmiausiai, prancūzų, studijas abiejuose universitetuose, bendradarbiavimo galimybes per mainų programas: Erasmus+ ir Erasmus Mundus.

Norintiems sužinoti daugiau apie Haute-Alsace universitetą >

Rugsėjo 22–25 dienomis Filologijos fakulteto dekanato delegacija svečiavosi tarptautiniame Ligūrijos studijų institute (Istituto Internazionale di Studi Liguri, IISL): aplankė  Instituto padalinius, įsikūrusius vakarinėje Ligūrijos dalyje.

2017 m., surengus pirmąją dialektologinę ekspediciją į Ligūriją, Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra pradėjo dvišalio bendradarbiavimo seriją su Ligūrijos tyrimų centrais ir kultūros asociacijomis. Ypač efektyvus ir tvirtas bendradarbiavimas vyksta su tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu, kuris jau ne kartą priėmė ir toliau mielai laukia Fakulteto studentų ir dėstytojų, atliekančių praktiką IISL priklausančiuose muziejuose ir bibliotekose pagal Erasmus+ programą. Pagal išskirtinį susitarimą, iki šiol visi, atvykusieji iš Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, nemokamai apgyvendinami Instituto svečių namuose.

Fakulteto dekanato delegacija aplankė instituto būstinę, įsikūrusią Bordigeros mieste, archeologinius muziejus Ventimilijos ir Diano Marina miestuose, o paskutinę vizito dieną susitiko su San Bartolomeo al Mare mieste įsikūrusiomis asociacijomis, „Cà de Pujö“ ir „ASD San Matteo“, kurios yra oficialūs dialektologinių ekspedicijų partneriai nuo 2017 m. Artimi dvišaliai santykiai, kuriuos palaiko Vilniaus universiteto italistai su IISL ir minėtomis San Bartolomeo asociacijomis, greitai peraugo į sinergiją, kuri šiandien susijungia projekte „Kultūros tiltai tarp Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ir Ligūrijos“. Šis projektas skirtas sustiprinti lietuvių (ir apskritai Baltijos šalių) kalbą, istoriją, kultūrą ir tradicijas Ligūrijoje ir, taip pat Ligūrijos tarmes, istoriją, kultūrą ir tradicijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Itin reikšminga paminėti, kad San Bartolomeo al Mare savivaldybė šio projekto dalyviams nemokamai skyrė patalpas Villa Pizzorno mansardoje, kurioje bus įkurta lituanistikos bibliotekėlė, vyks įvairūs tarptautiniai baltistikos, lituanistikos ir italistikos seminarai ir susitikimai.

Po susitikimo su asociacijomis įvyko bendras, projektą apibendrinantis, susitikimas, kurio pradžioje sveikinimo žodžius perdavė ir kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Susitikime dalyvavo San Bartolomeo savivaldybės atstovai, IISL ir asociacijų „Cà de Pujö“ ir „ASD San Matteo“, Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros ir naujai atkurto Lituanistikos centro Berno universitete vadovai ir nariai, nuotoliniu būdu buvo prisijungę Pizos universiteto Baltistikos centro „Consulta Ligure“ asociacijos atstovai, taip pat buvo perskaityti Latvijos bei Talino universitetų italistų sveikinimo laiškai. Taip buvo paminėtas unikalus dvišalis bendradarbiavimas ir bendras susivienijimas įgyvendinant projektą, skirtą stiprinti Lietuvos-Ligūrijos santykius.

Fakulteto dekanato delegacija džiaugiasi proga susipažinti su tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu tokiais svarbiais Fakulteto partneriais, išgirsti daugiau apie Ligūrijos istoriją ir paveldą.

Apie vizitą taip pat skelbė ir Italijos spauda: 

• virgilio.it >
• sanremonews.it >
• comune.sanbartalomeoalmare.im.it >
• liguria24.it >
• riviera24.lt >
• rivieratimes.news >
• sanremonews.it >
• imperiapost.it >
• it.geosnews.com >
• cultura.gov.it >

Sveikiname Alioną Sofiją Ivinskają, spalio 11 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Galina Michailova. Linkime sėkmės Filologijos fakulteto bendruomenės vardu!

Šiais metais Nobelio literatūros premijos laureatu už darbus, išryškinančius kolonializmą, tapo Tanzanijos rašytojas Abdulrazakas Gurnah. Kuo pasižymi šio autoriaus kūryba ir kiek ji pažįstama mums? Apie tai LRT radijo laidoje „Ryto Allegro” pasakojo mūsų Fakulteto docentė Jūratė Levina >

Taip pat kviečiame skaityti „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklo straipsnį, kuriame docentė atskleidžia, ar politinės realijos turi įtakos sprendžiant, kam skirti Nobelio literatūros premiją >

Spalio 8 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: A rare type of verb-framing constructions in Lithuanian, pranešėjas – prof. dr. Axelis Holvoetas.

Pranešimo santrauka: In my talk I will address Lithuanian constructions of the type padaugino vyno išgerti, paankstinai ateiti etc. I will attempt to situate these constructions, which appear to be typologically rare, within Talmy's typology of event conflation. 

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Spalio 7-8 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Romain Gary et André Malraux: dans leur temps et dans le nôtre“.

Dėl daugau informacijos kreipkitės į  

Programa:

LE 7 OCTOBRE (JEUDI)

9.30-10.00 (Attention!!! Lʼheure de Paris 8.30-9.00, etc.) La connexion des participants

10.00-10.10 Mot de bienvenue. Mme Alix Everard, lʼAmbassadrice de France en Lituanie

10.10-10.15 Mot de bienvenue. Mme Inesa Šeškauskienė, la Doyenne de la faculté de philologie de l՚Université de Vilnius

10.15-11.20 Séance plénière 1

Malraux et Gary, romanciers de lʼaventure et de la métamorphose

Denis LABOURET, Sorbonne-Université, Paris

11.20-12.25 Séance plénière 2

Jouer à la frontière des genres littéraires: connivences Gary/Malraux

Julien ROUMETTE, Université de Toulouse Le Mirail

Modérateur: Vytautas Bikulčius

12.25-13.30 Pause déjeuner

13.30-14.00 

Le „musée imaginaire“: de Malraux à Gary

Esther GRIMALT, Université dʼAvignon

14.00-14.30 

Lʼéco-poétique dans le roman de Romain Gary Les Racines du ciel

Eglė KAČKUTĖ, Raminta KERŠEVIČIŪTĖ, lʼUniversité de Vilnius

14.30-15.00

Des Conquérants aux Enchanteurs: modes dʼappréhension du réel à travers la création romanesque

Larisa BOTNARI, Université de Bucarest

15.00-15.30

André Malraux au coeur du musée imaginaire de Romain Gary

Jonathan Barkate, Université Gustave Eiffel, Marne-la- Vallée

Modérateur: Thierry Jacques Laurent

LE 8 OCTOBRE

10.00-11.05 Séance plénière 3

Deux humanismes, deux cinémas: Espoir (Sierra de Teruel, 1939) d՚André Malraux et Les oiseaux vont mourir au Pérou (1968) de Romain Gary

Jean-François HANGOUËT, chercheur indépendant, Paris

11.05-12.10 Séance plénière 4

Malraux et Gary, mythomanes

Thierry Jacques Laurent, CRICES (Centre de recherche de l՚ICES)

Modérateur Eglė Kačkutė

Pause déjeuner 12.10-13.00

13.00-13.30 

La réception de l՚oeuvre de Romain Gary et d՚André Malraux en Italie

Marilena GENOVESE, lʼUniversité de Rome La Sapienza

13.30-14.00

Quand l՚art devient une rectification de lʼhomme: Gary et Malraux, un même humanisme esthétique?

Lou MOURLAN, Université Toulouse 2 Jean-Jaurès

14.00-14.30

Le destin de lʼEurope dans le roman Les noyers dʼAltenburg dʼAndré Malraux et dans le roman Europa de Romain Gary

Vytautas BIKULČIUS, Université de Vilnius

Modérateur Jean-François HANGOUËT

14.30-14.40 

Intervention de Jean-René Bourrel, vice-président de lʼassociation Amitiés internationales A. Malraux (AIAM)

Spalio 11 d., pirmadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Aliona Sofija Ivinskaja gins disertaciją „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Nuotolinis prisijungimas per MS Teams >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• dr. Donata Mitaitė – tarybos pirmininkė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• dr. Valentina Brio (Jeruzalės hebrajų universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Pavel Lavrinec (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Birutė Meržvinskytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

2021 m. spalio 8 d., penktadienį, kviečiame dalyvauti tradicinėje nuotolinėje konferencijoje pagal programą „Verčiame Europai“ (Translating Europe Workshop). Šių metų tema „Vertimo paribiai ir užribiai“ (At the Edge of Translation and Beyond). Kviestinis pranešėjas Latvijos universiteto profesorius Andrejs Veisbergs. Pranešimo tema: Translation, Paratexts, Translator Visibility.

Konferencijos programą rasite čia > O prie konferencijos prisijungsite paspaudę šią Zoom nuorodą > 

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbus skyrius

Socialiniai partneriai: Lietuvos vertėjų asociacija ir Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija

Daugiau informacijos apie ankstesnes konferencijas rasite čia >.

Konferencijos programa >

Š. m. rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus 2021 m. Lietuvos totorių metais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas, partneriai – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Konferencijos globėjas – Vilniaus universiteto Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Konferencija buvo specializuota, todėl kvietimai dalyvauti joje buvo tiksliniai – atrenkami tyrėjai, dirbantys totoristikos srityje arba itin artimoje srityje. Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos (Tatarstano Respublikos, Karačiajų Čerkesijos Respublikos, Maskvos srities), Vokietijos, Ukrainos, Turkijos. Lietuvos Respublikai atstovavo 7 mokslininkai.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Turkijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvoje Gökhan Turan, Lenkijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje UrszulaDoroszewska, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centro prof. habil. dr. Czesław Łapicz. Konferencijos atidaryme dalyvavo diplomatai, akademinė visuomenė, įvairių institucijų atstovai. Po konferencijos atidarymo mokslininkai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Galeriją, kur buvo pristatyta paroda „Lenkijos musulmonų-totorių tradicijos ir dabartis“. Parodą pristatė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai intensyviai dirbo nuo 9 iki 18 val., o vakare klausėsi koncerto, kuris vyko VU Mažojoje auloje. Dalyviai ir svečiai mėgavosi totoriškais kūriniais, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė Julija Karaliūnaitė, Totorių kultūros centro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), ansamblis „Lakmè“ (meno vadovai Arvydas Kveglis ir Jekaterina Rodionova).

Antra konferencijos diena prasidėjo 9 val. ir baigėsi 19 val. konferencijos uždarymu. Dvi dienas VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 40 pranešimų. Iš viso buvo penkios teminės sekcijos: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Plenariniame posėdyje savo tyrimus ir atradimus pristatė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska ir prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Torunės m. Koperniko universitetas, Lenkija), o taip pat dr. Vladyslav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina).

Konferencijoje gyvai dalyvavo 21, o nuotoliniu būdu prisijungė 19 pranešėjų.

Trečią konferencijos dieną, rugsėjo 11 d., konferencijos dalyviai apžiūrėjo Kėdainių senamiestį ir išlikusį Kėdainių mečetės minaretą, o popiet, nuvykę į Subartonių kaimą, aplankė V. Krėvės-Mickevičiaus muziejų, Liusės Gaidukevičienės įsteigtą privatų totorių muziejų. Išvykos dalyviams taip pat teko garbė dalyvauti 2021 m. pasirodžiusio leidinio „Lietuvos totorių muziejaus ištakos: nuo tarpukaryje Vilniuje veikusio muziejaus iki muziejaus Subartonyse“ pristatyme (leidinio sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė), kuriame dalyvavo ir Varėnos totorių draugijos bei Alytaus totorių draugijos nariai. Sveikinimo žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kuri perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Varėnos rajono mero p. Algio Kašėtos.

Doc. dr. Galina Miškinienė išreiškia padėką visiems, kas prisidėjo ruošiant šią jubiliejinę konferenciją, o konferencijos dalyviams – už įdomius pranešimus ir naujas įžvalgas. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus skelbiami straipsnių rinkinyje, kurio leidybą pagal Lietuvos totorių metų Vyriausybės patvirtintą planą turi finansuoti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Konferencijos pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Turkijos išeivijos ir giminiškų bendruomenių prezidiumas, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Informacinis palaikymas – LRT klasika, LRT radijas, Katalikų radijo Mažoji studija, ru.delfi.lt, Kurier Wileński, Asociacija „LT Inforum“, РУНЬ ir kt.

Konferencijos puslapis >

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Džiaugiamės, kad du apdovanojimus pelnė Filologijos fakulteto mokslininkių darbai!

Skaitomiausios studijų knygos kategorijoje skaitomiausia išrinkta Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės studijų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“, o skaitomiausiu mokslo populiarinimo leidiniu – doc. Jūratės Levinos sudarytas mokslo populiarinimo leidinys „Algirdas Julius Greimas. Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“.

Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį universiteto Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas. Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Žurnalų skaitomumas įvertinamas remiantis keturiais rodikliais: visų žurnalo straipsnių atsisiuntimų per 2020 metus skaičiumi, atsisiuntimų skaičiumi vienam straipsniui, visų žurnalo straipsnių citatų skaičiumi per paskutinius 5 metus (pagal „Dimensions“ skaičiavimus) ir citatų skaičiumi, tenkančiu vienam žurnalo straipsniui (pagal „Dimensions“). Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (2 min.).
2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (3 min.).
3. 2021/2022 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
4. Dėl Fakulteto nuostatų 37 punkto pakeitimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
5. Fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos atnaujintos sudėties tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. Siūlymas Lietuvos mokslo premijų konkursui (doc. Erika Sausverde, 5 min.).
7. Siūlymas į Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narius (pristato doc. Vilma Zubaitienė, 5 min.).
8. Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės, Linos Vaškevičienės lietuvių kalbos vadovėlio „Sėkmės!“ teikimas leidybai (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
9. Studijų kolegijos sudėties atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
10. Anglų filologijos ir Anglistikos SPK sudėties atnaujinimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
11. Gretutinių studijų programų atnaujinimas: baigiamojo egzamino įtraukimas į 7 sem. (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
12. Kalbotyros magistrantūros SPK pirmininkės keitimas (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
13. Vertimo studijų plano atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
14. Studentės prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
15. Naujos LKTVI Lyginamųjų literatūros studijų MTG vadovės tvirtinimas (dr. Aistė Kučinskienė, 5 min.).
16. Kiti klausimai.

Rugsėjo 24 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: Ignorance inferences and roundness effects with modified numerals, pranešėjas – Alexandre Cremers.

Pranešimo santrauka: Modified numerals like "at least four" or "more than three" are notorious in the formal semantics/pragmatics literature for a number of puzzles they pose to the theory of implicatures. While  'more than 5' and 'at least 6' should intuitively be synonymous, 'at least' obligatorily conveys ignorance (hence the weirdness of "I have at least three kids") but 'more than' doesn't (in a context with a salient threshold, I have more than three kids" is acceptable). Conversely, 'at least' can combine with any numeral, but 'more than' shows a strong preference for round or contextually salient numerals ("Mary can drink, she's more than 23" is deviant when the relevant threshold is 18 or 20).

I will first present experimental results that clarify the ignorance implicatures of 'at least' and 'more than', and then present a new account of modified numerals based on a very simple semantics and a new pragmatics formalized in Optimality Theory.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Praėjusi penktadienį seminaro tema buvo Echoic use and the problem of historical imperatives, pranešėjas – Axel Holvoet. Seminaro skaidres galima pamatyti seminaro Teams platformoje. 

Visi maloniai laukiami!