Sidebar

Bendros naujienos

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės sudarytą knygą „History, Memory and Nostalgia in Literature and Culture“ išleido leidykla „Cambridge Scholars Publishing“. Knygoje pateikiamos esė nagrinėja, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai ir ateičiai, kai kalbama apie asmenines ir kolektyvines patirtis.

Pastarojo amžiaus įvykiai privertė naujai apmąstyti istorinės atminties sąvoką literatūroje ir kultūroje. Apgaulės elementas tekstiniuose šaltiniuose gali pasireikšti kaip absoliutus istorinės atminties suklastojimas, kartais ir kaip klaidinančių ar itin subjektyvių projekcijų perteikimas. Todėl literatūros ir kultūros tyrėjai šioje knygoje kelia klausimus, kaip šiais laikais galvojame apie praeitį, istoriją, atmintį ir kaip šį mąstymą veikia nostalgija.

Istoriją turėtume suprasti kaip asmeninę patirtį ir požiūrį, tam tikrą individualaus mąstymo apraišką, todėl tiriant tokią sudėtingą temą kyla daugybė klausimų. Knygoje tyrėjai iš įvairių Europos universitetų ir mokslinių institutų nagrinėja, kaip mąstome apie praeitį, istoriją, atmintį, kokia yra jų funkcija.

„Mes visi pradėjome nuo paprastos minties – ar istorija gali būti objektyvi? Jeigu taip, ar istorija yra tik sausas faktų sąvadas, o gal vis dėlto ji veikia kaip vaizduotėje kuriamas pasakojimas, šiek tiek sumaišytas su nostalgija?“ – apie parengtos knygos problematiką pasakoja prof. R. Rudaitytė.

Tyrėjai epistemologiniais, hermeneutiniais, etiniais ir estetiniais požiūriais apžvelgia praeities vaizdavimo problemas literatūroje ir kultūroje. ARKSI profesorės sudarytoje knygoje galima rasti įspūdingą straipsnių autorių kolektyvą iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rumunijos universitetų.

Naujienos šaltinis naujienos.vu.lt

rudaityte history memory nostalgia

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

  • 2018 m. balandžio 23 d.–gegužės 7 d. vyksta kandidatų kėlimas;
  • 2018 m. gegužės 8 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje išsikėlusių kandidatų sąrašą;
  • 2018 m. gegužės 11 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
  • 2018 m. gegužės 14–24 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
  • 2018 m. gegužės 25 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
  • 2018 m. gegužės 26 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Apie kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

Apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. Fakulteto 2018 m. biudžeto aptarimas.
  4. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo.
  5. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko.
  6. Dėl doc. dr. Kingos Geben kūrybinių atostogų.
  7. Dėl prof. dr. Eleonoros Lassan afiliacijos.
  8. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės mokymo priemonės „Viduramžių literatūra. XII amžius“ tvirtinimo leidybai.
  9. Dėl studijų įmokos mažinimo.
  10. Dėl magistro studijų studentų tvarkaraščių.

 

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

  • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
  • Filologijos fakultetas;
  • Filosofijos fakultetas;
  • Istorijos fakultetas;
  • Kauno fakultetas;
  • Komunikacijos fakultetas;
  • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
  • Teisės fakultetas.

Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai):

  • Chemijos ir geomokslų fakultetas;
  • Fizikos fakultetas;
  • Gyvybės mokslų centras;
  • Matematikos ir informatikos fakultetas;
  • Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. kovo 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  3. Fakulteto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  4. Užsienio kalbų instituto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Roma Kriaučiūnienė).
  5. Fakulteto 2018 m. biudžeto svarstymas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  6. Fakulteto nuostatų keitimo projektas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  7. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  8. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, nuostatų rengimo grupių vadovai).
  9. Dėl lektorių padėties ir darbo apmokėjimo (dr. Jurgita Katkuvienė, prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė).
  10. Leidinių tvirtinimas spaudai (pristato autoriai):
    Doc. dr. Vytauto Ališausko
    Dr. Gintarės Judžentytės
    Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės
    Doc. dr. Mickūnaitės-Griškevičienės

  11. Studijų programų ir komitetų klausimai (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Dalinis Rusistikos studijų programos privalomų ir pasirenkamų dalykų perskirstymas
    Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujinimas.
    Bendro Intermedialių literatūros studijų ir Literatūros antropologijos ir kultūros studijų programų komiteto sudarymas

  12. Bendrųjų universitetinių studijų dalykų tvirtinimas (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Prof. dr. Birutės Jasiūnaitės
    Prof. dr. Julijos Korostenskienės

  13. Dėl studijų įmokos mažinimo (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  14. Kiti klausimai.

 

dekane kalbu tyrimas 2x730

Filologijos fakultetas prisideda prie pasaulinio tyrimo apie kalbų mokėjimą, vartojimą ir mokymąsi universitetuose. Tyrėjų grupę sudaro mokslininkai iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Singapūro.

Šiam tarptautiniam tyrimui, kurio duomenys bus renkami iki gegužės mėnesio, vadovauja pasaulyje gerai žinoma tyrėja, Londono universiteto profesorė Anne Pauwels. Pagrindinis šio projekto tikslas, pasak lingvistės, – išsiaiškinti studentų, t. y. būsimojo visuomenės elito, nuostatas kalbų ir daugiakalbystės atžvilgiu.

Lietuvoje prie šio projekto prisidėti buvo pakviestas VU. Lietuvos tyrimo dalį atlieka Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto profesorė dr. Meilutė Ramonienė.

Tyrimo metu visi VU studentai yra kviečiami skirti 10 minučių ir užpildyti neilgą apklausą (lietuvių kalba) apie jų mokamas kalbas internete: flf.vu.lt/tyrimas.

Profesorės teigimu, dabar itin svarbu surinkti kuo daugiau kiekybinių duomenų, o vėliau sutikę apklausos dalyviai bus kviečiami ir į kokybinius interviu.

„Stebime įvairias tendencijas daugiakalbystės atveju. Nuolat globalėjančiame pasaulyje kalbų mokėjimas yra itin svarbus. Jis padeda greičiau užmegzti ryšius, spręsti sudėtingas kompleksines užduotis ir netgi gilina mąstymą. Šiuo tyrimu norime pažiūrėti, kaip VU studentai vertina kalbų mokymąsi, kokias kalbas moka, kaip dažnai ir kur jas vartoja savo kasdieniame gyvenime, kokių kalbų mokosi ar norėtų mokytis“, – teigia profesorė M. Ramonienė.

Tikimasi, kad toks projektas sustiprins VU pozicijas pasaulyje, paskatins naujus tarptautinius tyrimus, be to, padės pagerinti šiuo metu VU dėstomų kalbų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į šio pasaulinio tyrimo rezultatus.

Tyrėja taip pat neslepia džiaugsmo, kad tokiame prestižiniame pasauliniame tyrime, kurį vykdo žymiausi pasaulyje lingvistai ir tyrėjai, buvo pakviestas dalyvauti VU.

Profesorės manymu, tai yra dar vienas įrodymas, kad lingvistika ir humanitariniai mokslai VU yra be galo stipri studijų ir tyrimų sritis. Tai rodo ir pasaulinis universitetų reitingas QS, pagal kurio studijų sričių vertinimą lingvistika šiemet pakilo per 50 pozicijų ir atsidūrė 151–200 vietoje.

Apklausą galima užpildyti internetu flf.vu.lt/tyrimas. Apklausos duomenys bus renkami iki šių metų gegužės mėnesio ir kiekvieno VU studento laikas, sugaištas pildant šią apklausą, prisidės prie lingvistikos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Naujienos šaltinis – naujienos.vu.lt

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos