Sidebar

Bendros naujienos

Vasario 12–14 dienomis VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institute pagal GIP (Germanistikos katedrų partnerystės) mainų programą viešės dr. Iuditha Balint (Duisburgo-Eseno universitetas) ir skaitys šias paskaitas:

  • vasario 12 d., pirmadienį, 17:00 val., Germansitikos studijų kab. (A9 aud.): „Metaphern und Mentalitäten. Zu den Epochenspezifika metaphorischer Sprachverwendung“
  • vasario 13 d., antradienį, 11:00 val., (K3 aud.): Ökonomisches in Goethes Wilhelm Meisters Lehrjahre. Das Gespräch zwischen Werner und Wilhelm
  • vasario 14 d., trečiadienį, 11:00 val., Germanistikos studijų kab. (A9 aud.): Schöpferische Intransparenz. Kreativität und Eignung in Rainer Merkels Roman Jahr der Wunder (2001)

Norėtum mokytis estų kalbos? O gal pramokti kokios keistos, niekada negirdėtos kalbos? Vilniaus universitetas suteikia galimybę mokytis estų kalbos kaip laisvąjį (LD) arba nekreditinį (NPD) dalyką.

Estų kalba I (Estonian Language. Course for Beginners I, on the Basis of English, A1.2 > A2.1)

Registruotis galima VU studijų informacinėje sistemoje. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, 108 auditorijoje. Pirma paskaita – jau vasario 19 d. 17 val.

Detalesnė informacija: Baltistikos katedra Universiteto g. 5, antras aukštas Tel. (+370 5) 268 72 11  

postasTEKSTAS

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 5 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 17 val.

  1. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (pristato prof. habil. dr. Aurelija Usonienė).
  2. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (pristato doc. dr. Jurgis Pakerys).
  3. Dekano rinkimai (pristato Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
  4. Dėl Fakulteto 2017 m. finansinės ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo datos keitimo (pristato dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  5. Dėl antrosios pakopos studijų programų Bendroji kalbotyra (6211NX014) ir Taikomoji kalbotyra (6211NX013) (N01 Lingvistika) komiteto tvirtinimo (pristato prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  6. Dėl pirmosios pakopos studijų programos Rusų filologija (6121NX025) ir antrosios pakopos studijų programos Rusistika (6211NX023) (N04 Filologija pagal kalbą) komiteto tvirtinimo (pristato prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  7. Dėl dr. Gintarės Judžentytės paskaitų konspekto „Semantikos įvadas“ teikimo leidybai (pristato doc. dr. Loreta Vilkienė).
  8. Kiti klausimai.

Filologijos fakultetas kviečia susipažinti su kandidatų į dekano poziciją programinėmis tezėmis. Kandidatų tezės pateikiamos abecėlės tvarka.

 

Doc. dr. Mindaugo Kvietkausko programinės tezės

Fakulteto vizija

VU Filologijos fakultetas – stipriausia lingvistikos ir literatūrologijos akademinė institucija Lietuvoje, vykdanti aukštos kokybės mokslu paremtas studijas. Šiuolaikinių humanitarinių mokslų idėjų ir iniciatyvų centras, kuriame įgyvendinami šios srities strateginiai projektai ir tarptautinis proveržis, realizuojama VU nacionalinė ir tarptautinė lyderystė. Kūrybingai akademinės bendruomenės veiklai palanki ir demokratiška aplinka, kurioje dera klasikinės VU filologijos tradicijos, lituanistinis tapatumas ir šiuolaikiška mokslo plėtra. Pilietišką ir kūrybingą jaunimą Lietuvos ir Europos ateičiai ugdanti, savųjų alumnų gerbiama ir remiama institucija.

Vadovavimo principai

  • Demokratizmas ir kolegiškumas.
  • Efektyvus finansų naudojimas ir skaidrumas.
  • Pusiausvyra tarp akademinių ir vadybinių principų.
  • Akademinės bendruomenės įgalinimas.
  • Pagrindinė fakulteto vertybė – gabūs ir aktyvūs žmonės, mokslininkai ir studentai.

Mokslinės veiklos uždaviniai

  • Įgyvendinti Fakulteto institutų kaip mokslinių tyrimų ir aktyvios mokslo vadybos centrų vaidmenį.
  • Parengti ir vykdyti nuoseklias mokslinių tyrimų programas, numatančias konkrečius aukšto tarptautinio lygio rezultatus bei konceptualų atsinaujinimą strategiškai svarbiose srityse.
  • Mokslo vadyba, vykdoma fakulteto ir atskirų institutų lygmeniu, turi realiai padėti mokslininkams ir jų grupėms naudotis nacionalinio ir tarptautinio projektinio finansavimo galimybėmis.
  • Aukščiausio lygmens tarptautinės mokslo publikacijos turi būti ne tik finansiškai skatinamos, bet ir tikslingai planuojamos, teikiant mokslininkams vadybinę pagalbą tokioms publikacijoms paskelbti.
  • Atskiras dėmesys turi būti skiriamas fakulteto mokslo žurnalų rengimui ir pertvarkai, jų referavimui aktualiose mokslo publikacijų vertinimui tarptautinėse duomenų bazėse.
  • Būtina parengti ir įgyvendinti fakulteto skaitmeninių mokslo išteklių kūrimo, jungimo ir naudojimo studijoms strategiją.
  • Fakultetas, kartu su kitais VU padaliniais ir tarptautiniais partneriais, turi imtis rengti ir įgyvendinti ES lygio mokslo projektus (Horizon 2020, ERC bei kitos programos).

Studijų organizavimo uždaviniai

  • Baigti formuoti naują studijų valdymo struktūrą ir užtikrinti sklandžią jos veiklą, aiškias atsakomybes ir funkcijas (studijų prodekanas – studijų kolegija – studijų programų komitetai – institutai – katedros).
  • Tęsti studijų programų komitetų atnaujinimą, kai kuriais atvejais – jungimą, kad jie efektyviai veiktų kaip nuolatinio programų koordinavimo, stebėsenos ir tobulinimo grupės.
  • Peržiūrėti programų turinį, siekiant mažinti artimų dalykų dubliavimąsi, tolygiai paskirstant dėstymo krūvius.
  • Išanalizuoti mažai studentų surenkančių studijų programų situaciją ir priimti kiekvienu atveju adekvačius sprendimus: kokybiškai atnaujinti programas, jas integruoti arba užtikrinti būtinų programų tęstinumą.
  • Sukurti ir pradėti įgyvendinti magistro studijų programą (-as) anglų kalba, pirmiausiai užsienio studentams.
  • Stiprinti patrauklios informacijos apie fakulteto studijas sklaidą Lietuvos ir užsienio medijose, socialiniuose tinkluose.
  • Sukurti filologijos doktorantūros mokyklą, skirtą sistemingai ugdyti doktorantams, skatinti jų tarpdalykinį mokslinį bendradarbiavimą.
  • Dalyvauti VU Pedagogikos centro įgyvendinamose pedagogų rengimo programose, įgyvendinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas.
  • Plėsti fakulteto teikiamas lietuvių ir užsienio kalbų studijų paslaugas įvairioms privačių klientų grupėms, gauti iš to papildomas pajamas.

Akademinės bendruomenės stiprinimas

  • Vykdyti nuolatinę komunikaciją tarp dekanato, Tarybos, atskirų fakulteto padalinių ir jų mokslininkų, kurti pagarbią ir etišką bendravimo atmosferą.
  • Administraciniu lygiu padėti mokslininkams stiprinti akademines kompetencijas, tarptautinio mobilumo ir publikavimosi, projektų rengimo, pedagoginius įgūdžius.
  • Nuosekliai bendradarbiauti su studentų savivalda, užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp visų pakopų studentų, studijų programų komitetų ir dėstytojų.
  • Remti ir aktyvinti neformalią akademinę bei kultūrinę fakulteto bendruomenės veiklą.
  • Stiprinti ryšius su fakulteto alumnais, jų draugijos veiklą, skatinti alumnų mecenatystę.

Doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 

Prof. dr. Inesos Šeškauskienės programinės tezės

Vykstant Vilniaus universiteto (toliau – VU) pertvarkai, kinta dekano vaidmuo. Jis yra aiškiai reglamentuotas VU statute ir Filologijos fakulteto (toliau – Fakulteto) nuostatuose. Dekanas turi įgyvendinti VU strateginiame plane numatytų penkių strateginių krypčių – mokslo, studijų, partnerystės, bendruomenės ir valdymo – tikslus. 

Filologijos fakultetui susijungus su Užsienio kalbų institutu, išaugo Fakultete dirbančiųjų ir studijuojančiųjų skaičius, padaugėjo vykdomų studijų programų. Fakultetas yra itin įvairus ir dinamiškas, jame dirba daug ryškių ir talentingų mokslininkų ir dėstytojų. Jis turi ir didžiulį potencialą, kuriam realizuoti būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas. To siekdama, dirbsiu pagal aiškius ir man svarbius principus: veiklos tęstinumo ir skaidrumo, bendruomenės telkimo ir pasitikėjimo skatinimo, atvirumo kitiems VU padaliniams bei Lietuvos visuomenei ir tarptautiškumo.

  1. Veiklos tęstinumą suprantu kaip VU ir Fakulteto tradicijų tąsą ir visų iki šiol dirbusių žmonių pasiekimų įtvirtinimą ir plėtotę. Sieksiu išsaugoti tradicijas, o naujoves imsiuosi diegti, gerai išanalizavusi situaciją ir numatydama galimas pasekmes, bendro sutarimo būdu.
  2. Skaidrumą, vieną svarbiausių principų, sieksiu įgyvendinti užtikrindama tinkamą mokslo, studijų ir personalo administravimą ir valdymą. Pirma, svarbu aiškiai reglamentuoti mokslo administravimo, rezultatų viešinimo bei skatinimo už mokslo rezultatus principus ir jais vadovautis, tobulinti doktorantūros procesą. Antra, būtina išgryninti studijų programų valdymą (komitetų sudarymo principus, narių rotaciją, realų studentų įtraukimą į komitetų veiklą) ir užtikrinti sklandų studijų programų įgyvendinimą (optimalius srautus, savianalizių rengimo biurokratinės naštos mažinimą jų rengėjams, tvarkaraščių sudarymą atsižvelgiant į studentų ir dėstytojų poreikius ir pan.). Trečia, reikia peržiūrėti akademinių darbuotojų krūvių sudarymo principus, viešinti krūvius Fakulteto bendruomenei, pakoreguoti neakademinio personalo atsakomybes ir darbo apimtis, skaidriai ir motyvuotai mokėti priedus. Ketvirta, skaidrus valdymas užtikrintų institutų veiklos priežiūrą per Fakulteto mokslo kolegiją ir visų komitetų ir komisijų veiklos efektyvumą (sudėties skaidrumą įtraukiant studentus, būtiną komitetų ir komisijų narių rotaciją, atskaitomybę už veiklos rezultatus ir pan.).
  3. Telkiant bendruomenę ir skatinant tarpusavio pasitikėjimą, svarbu didinti pasitenkinimą darbu ir studijomis, iš esmės – kurti geresnę materialiąją ir nematerialiąją darbo ir studijų aplinką darbuotojams ir studentams. Materialioji aplinka pagerės įrengus daugiau darbo vietų darbuotojams bei suformavus patogias erdves studentams, taip pat, esant galimybėms, numačius finansinį skatinimą. Nematerialioji aplinka – tai tiesioginiai dekano pokalbiai su atskirais bendruomenės nariais ir kolektyvais, skatinimas už mokslo ir studijų pasiekimus, įvairių Fakultetui svarbių iniciatyvų palaikymas, asmeninių sukakčių ir premijų pažymėjimas, specialybių šventės, parodos, Fakultetui svarbių datų minėjimas ir kiti renginiai, į visas veiklas įtraukiant tiek darbuotojus, tiek visų pakopų studentus, alumnus ir senjorus.
  4. Atvirumo kitiems VU padaliniams sieksiu skatindama bendradarbiavimą su humanitariniais ir nehumanitariniais fakultetais vykdant mokslo ir studijų veiklą. Tokios veiklos rezultatas bus bendros publikacijos ir projektai, gretutinės studijos ir naujos tarpdisciplininių studijų, pedagogų
    rengimo programos. Be to, bendra veikla – tai ir dalyvavimas bendruose renginiuose, kurie ugdo Universiteto bendrumo jausmą, pasididžiavimą Universitetu. Atvirumo Lietuvai svarbu siekti bendradarbiaujant su mokyklomis, Švietimo ir mokslo ministerija, LMT, skatinant Universiteto vertybes skleidžiančią veiklą viešojoje erdvėje.
  5. Sieksiu mokslo ir studijų tarptautiškumo ir skatinsiu platesnę profesinę tinklaveiką. Pirmiausia – tai bendradarbiavimas su užsienio universitetais per ES mokslo projektus (Horizon 2020 ir pan.), kitas tarptautines programas, dvišalius, daugiašalius mokslo ir kitokius projektus, veiklą tarptautinėse organizacijose (per profesines asociacijas ir jų renginius), tarptautinius mokslo renginius Fakultete. Taip pat svarbu rengti bendras su užsienio universitetais studijų programas ir studijų programas anglų kalba, plėtoti visų Erasmus programos paprogramių veiklą (studentų ir dėstytojų mainus ir pan.), įsitraukti į kitas tarptautines programas ir profesinius tinklus.

Pagrindinis mano siekis – kurti darbo ir studijų kultūrą, grindžiamą pagarba kiekvienam bendruomenės nariui. Tai atspindi vadinamas dėkojimo kultūros (ang. thank-you culture) principas. Jo įgyvendinimas prasideda nuo pasisveikinimo ir padėkos.

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė

 

Doc. dr. Daivos Vaišnienės programinės tezės

Šios gairės suformuluotos atsižvelgiant į teisines, ekonomines, politines Lietuvos aukštojo mokslo sistemos, Vilniaus universiteto ir fakulteto raidos (reformos) aplinkybes. Pagal norminius Universiteto dokumentus Fakultetas turi parengti veiklos planą, derantį su Universiteto strateginės veiklos planu, taigi šios gairės galėtų tapti veiklos plano dalimi ir konkrečiais jo įgyvendinimo uždaviniais.

I. Mokslas

Fakultetas yra mokslinės krypties (ypač baltistikos ir lituanistikos) lyderis Lietuvoje ir regione, turintis ilgą tyrimų tradiciją ir gerą akademinį įvaizdį. Mokslininkas yra pamatinė vertybė, nes savo kompetencija ir moksliniu įdirbiu kuria mokslų krypties ir jos šakų vertę, atstovauja fakultetui ne tik prieskyromis publikacijose, bet ir dalydamasis savo patirtimi, gebėjimais, žiniomis akademinėje bendruomenėje, viešojoje erdvėje.

Pripažįstant Vilniaus universiteto kaip mokslo universiteto viziją, atsispindinčią (atsispindėsiančią) jo naujausiame strateginiame plane, mokslo sritis labai svarbi ir perspektyvi, todėl jos raida turi būti skaidriai ir tikslingai derinama su studijų vadyba ir finansiniais ištekliais. Būtina stiprinti fakultetą kaip filologijos mokslo tyrimų ir kompetencijos centrą, investuoti į mokslininką (tyrėją).

Priemonės:

  • įdiegta racionali ir skaidri pedagoginio krūvio ir mokslinės veiklos santykio ir apskaitos tvarka, rezultatą susiejanti su lėšomis, skirtomis atlyginimams ir kitiems mokslininko poreikiams;
  • maksimalus skatinimo galimybių išnaudojimas, planuojant fakulteto biudžeto poreikius ir įvertinant už mokslo produkciją gaunamų lėšų dalį;
  • mobilumo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į mokslininkų ryšius ir interesus (dalyvavimo tarptautiniuose mokslo renginiuose, mobilumo programose koordinavimas, reikiamų vadybinių ir finansinių išteklių telkimas ir planavimas);
  • tarpdalykinių mokslo ryšių skatinimas maksimaliai išnaudojant ir derinant lituanistikos prioriteto ir kitų mokslo programų teikiamas galimybes (bendros lituanistų ir kitų kalbų tyrėjų mokslinės temos, projektai, publikacijos tarptautiniuose leidiniuose, aktyvesnis įsitraukimas į daugiakalbes Europos mokslines ir technologines infrastruktūras);
  • mokslo produkciją (ypatingai aukšto lygio) generuojančių projektų skatinimas (projektų vadybos stiprinimas bendradarbiaujant su VU CR, maksimali pagalba projektinę idėją suformulavusiems mokslininkams ir techninių veiklų koordinavimas fakulteto administracijoje);
  • mokslo vadybos, atskaitomybės ir atsakomybės grandinės (katedros vadovas – instituto direktorius – dekanas – Mokslo komisija) stiprinimas, mokslinės veiklos analizė ir planavimas, įvertinant ir moksliniam darbui skirtą etato dalį, ir projektinę veiklą.

II. Studijos

Struktūrinė pertvarka, geresnis studijų proceso koordinavimas ir efektyvesnė studijų vadyba turi užtikrinti glaudžią Studijų skyriaus sąveiką su studijų programų komitetais, Studijų kolegija. Gali būti, kad kintant priėmimo tvarkai, reikės nedelsiant ir lanksčiai reaguoti ir suformuoti sklandų perėjimą prie kitokio studijų modelio.

Aktualu – keičiantis pedagogų rengimo tvarkai fakultetas turėtų plėsti šios srities veiklas: stiprinti dalyko didaktikos tyrimus, telkti tyrėjus, stiprinti bendradarbiavimą su švietimo bendruomene.

Priemonės:

  • nuolatinė darbo rinkos poreikių, perspektyvų analizė ir prognozavimas (pvz., alumnų karjeros stebėsena tiek fakulteto Studijų skyriuje, tiek VU CR), reagavimas į akademinės aplinkos pokyčius tobulinant studijų programas ir gerinant studijų kokybę;
  • aktyvesnis darbas su tikslinėmis grupėmis (lankymasis gimnazijose, bendravimas ir bendri renginiai su lituanistais ir kitų kalbų pedagogais, profesinėmis ir kūrybinėmis organizacijomis, kvalifikacijos tobulinimo priemonės);
  • dalyko didaktikos tyrimų skatinimas (būklės analizė, poreikių nustatymas, išvadų teikimas ir bendradarbiavimas su ŠMM);
  • gretutinių studijų skatinimas (bendravimas su kitais VU fakultetais, derybos su VU CR dėl tokių studijų vadybos ir finansavimo geresnio pritaikymo);
  • kalbinių kompetencijų stiprinimas ir fakultete, ir bendradarbiaujant su kitais VU fakultetais (specialybės kalbos dėstymas, kalbų mokymosi skatinimas).

III. Vidinė ir išorinė komunikacija

Aiškus ir viešas akademinis bendravimas turi nuosekliai kurti fakulteto dalykinį prestižą, skaidrią ir saugią atmosferą bendruomenėje, taip pat aktyviau prisidėti prie humanitariniams mokslams palankios informacinės aplinkos formavimo.

Priemonės:

  • mokslinės komunikacijos skatinimas, informacijos apie fakulteto rezultatus ir asmenybes sklaida, aktyvus dalyvavimas stiprinant teigiamą filologijos ir humanitarinių mokslų įvaizdį, filologinių profesijų prestižą ir VU, ir viešojoje erdvėje;
  • klausimų ir sprendimų derinimas su fakultetui atstovaujančiais Senato nariais;
  • informacijos sklaidos fakultete schema, aprėpianti informavimą apie sprendimų parengimą ir priėmimą, darbuotojų komunikacines veiklas pagal funkcijas, bendruomeninės atmosferos, pagrįstos pagarba ir kompetencija, kūrimą tarp studentų ir dėstytojų, fakulteto senjorų telkimą;
  • doktorantų tarpdalykinio bendradarbiavimo skatinimas, parama pradedančiam dėstytojui;
  • nuolatinis bendradarbiavimas su VU CR darbuotojais, atsakingais už rinkodarą ir komunikaciją, alumnų organizacijomis; aktyvi socialinė partnerystė.

Kitaip tariant, fakulteto administracija įvertina vadybos išteklius ir pagal galimybes dalį jų skiria fakulteto komunikacijai gerinti, koordinuodama ir pasitelkdama reikalingas priemones.

Doc. dr. Daiva Vaišnienė

Čekijos Respublikos Ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas p. Petr Vávra kviečia teikti paraiškas čekų kalbos vasaros mokykloms Čekijoje. Šiais 2018 metais finansuojamos 2 vietos čekų kalbos vasaros kursuose, kurie vyks 2018 m. liepos 9–27 d. Pilzeno Vakarų Čekijos universitete.

Daugiau informacijos apie Čekijos Respublikos švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministerijos siūlomas stipendijassiūlomas stipendijas arba Čekijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, (85) 266 10 63, 8652 54273, taip pat el. paštu .

Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 15 d. adresuČekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Birutes g. 16, Vilnius, LT-08117.

Paraiškos formą anglų kalba galima parsisiųsti čia >

Priedas be pavadinimo 00137

Gruodžio mėnesio pabaigoje ARKSI profesorius Almantas Samalavičius dalyvavo Irano islamo respublikos Kašano universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Architektūra ir matematika“ kaip pagrindinis kviestinis pranešėjas. Šiame tarptautiniame mokslo renginyje prof. dr. Almantas Samalavičius perskaitė pagrindinį pranešimą Matematika, architektūra ir miestas: prarastas ryšys, skirtą matematikos, architektūros ir urbanistikos istorinių saitų aptarimui. Konferencijos rengėjai kviestiniams pranešėjams parengė įspūdingą kultūrinę programą, supažindino su islamo architektūros paveldu Kašane – viename seniausių istorinių pasaulio miestų bei kultūros paveldu garsėjančiame Isfahano mieste. Pasibaigus konferencijai profesorius buvo pakviestas dalyvauti Kašano universiteto mokslo savaitės renginiuose, taip pat dalyvavo Irano televizijos laidoje. Šio vizito metu buvo aptartos ir tolesnio mokslinio bendradarbiavimo perspektyvos, o prof. Almantas Samalavičius buvo pakviestas dalyvauti dviejų Irane leidžiamų tarptautinių mokslo žurnalų redkolegijų darbe.

Pagal mokslo ir studijų pasiekimus Kašano universitetas yra pirmajame dešimtuke tarp daugiau nei šimto valstybinių Irano universitetų.

Almantas Samalavicius

 

Pasirodė žurnalo „Literatūra“ naujo tomo naujas numeris, skirtas rusų literatūrai „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 59 (2) (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. Galina Michailova). Naujame 206 puslapių (15,4 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras 11 straipsnių. Žurnale galima paskaityti apie rusų literatūros klasikos vertimus į lietuvių kalbą, apie lietuvių rašytojo Antano Kriščiukaičio (Aišbė) kūrybos ryšius su rusų ir ukrainiečių literatūra, susipažinti su naujais klasikinės rusų literatūros (nuo N. Karamzino ir F. Dostojevskio iki A. Platonovo ir M. Bulgakovo) skaitymo būdais, sužinoti apie rusų egzodo literatūros spektrą ir A. Achmatovos vietą rusų sociokultūriniame kontekste. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų rašytojų (A. Babčenko, A. Ivanovas, L. Ulickaja, V. Pelevinas) kūrybos analizei.

Žurnale, kaip įprasta, spausdinamos akademinės recenzijos, konferencijų bei kitų mokslinio gyvenimo įvykių apžvalgos. Tarp jų ir kontekstualizuota mokslinės konferencijos, skirtos VU garbės daktaro Tomo Venclovos 80-mečiui, kitų šio žinomo poeto bei mokslininko jubiliejaus renginių Vilniuje kronika. Numerio autoriai – Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos mokslininkai. Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje (http://www.zurnalai.vu.lt/literatura/issue/view/974).

literatura59 06

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos