Sidebar

Bendros naujienos

Šių metų spalio 10 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi Jungtinės Karalystės princas, Vesekso grafas Edvardas kartu su sutuoktine grafiene Sofi.  Garbingas svečias trumpai pabendravo su Anglų filologijos studentais Rūta Stančikaite, Aušrine Gedminaite, Egle Čepanonyte, Beatriče Kažukauskaite, Rafal Czerniawski, Ovidijumi Videika, Milda Makauskaite, Justinu Ražinsku. Princas Edvardas yra jauniausiasis, trečiasis Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II-osios sūnus, 10-asis eilėje į Jungtinės Karalystės sostą.

 

Kviečiame registruotis į COST (European Cooperation in Science & Technology) veiklos ENRESSH (European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities) mokyklą, vyksiančią 2019 m. sausio 7–11 d. Filologijos fakultete. Mokykla bus skirta įvairiems mokslo vertinimo aspektams ir jų įtakai humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininkų karjerai aptarti. Registracija iki spalio 25 d.

Daugiau informacijos COST veiklos tinklapyje >

 

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) asistento dr. Davide Castiglione knygą „Difficulty in Poetry: a Stylistic Model“ išleido prestižinė tarptautinė akademinė „Palgrave Macmillan“ leidykla.

Knygoje VU FLF ARKSI tyrėjas teoriškai apibrėžia ir lingvistiniais metodais analizuoja prielaidą, kad poezija yra „sudėtinga“. Tai yra pirmoji tokia knyga, kurioje pateikiamas stilistinis ir kognityvinis poezijos „sudėtingumo“ aiškinimo modelis. 

Tyrėjo pasirinkta prieiga siūlo naują požiūrį į asmens santykį su poezija. Aštuoniuose knygos skyriuose apžvelgiama „sudėtingumo“ istorija ir platus spektras analizės įrankių, kurie nuosekliai pritaikomi nagrinėjant pasirinktus Ezra Pound, Wallace Stevens, Hart Crane, Sussan Howe, Charles Bernstein ir kitų autorių eilėraščius.

Dr. D. Castiglione knygą „Difficulty in Poetry: a Stylistic Model“ leidykla „Palgrave Macmilla“ pristato kaip visiškai naują akademinį diskursą, naudingą literatūros, kognityvinės poetikos, stilistikos ir netgi psichologijos tyrėjams.

„Palgrave Macmillan“ yra tarptautinė akademinė leidykla, rengianti ir leidžianti vadovėlius, žurnalus, monografijas ir kitus mokslinius bei tiriamuosius humanitarinių ir socialinių mokslų  leidinius. Leidykla puoselėja 170 metų akademinių leidinių rengimo patirtį ir patenka į pagrindinių tarptautinių leidyklų reitingų aukščiausias kategorijas.

Daugiau apie šią knygą >

 

Fakulteto Užsienio kalbų instituto (UKI) Dalykinių kalbų tyrimų katedros tyrėjos Rasos Bačiulienės knyga „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Deutsch-Litauische Sprichwörter. Der Mensch lernt, solange er lebt“įtraukta įVokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

R. Bačiulienės knygayra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ tęsinys. Knygą sudaro lietuvių ir vokiečių patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Vokietijos mokyklų. Pirmojoje projekto dalyje dalyvavo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, antrojoje – lietuvių ir rusų tautybių moksleiviai. Išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, o „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

Vokietijos Federacinės Respublikos centrinė archyvinė biblioteka ir nacionalinis bibliografijos centras. Jos uždavinys – rinkti, archyvuoti, dokumentuoti ir įrašyti į bibliografiją visus vokiečių ir vokiečių kalba išleistus leidinius nuo 1913 m., taip pat užsienio leidėjų išleistus leidinius apie Vokietiją ir vokiečių knygų vertimus bei pasirūpinti, kad visi šie leidiniai būtų prieinami visuomenei.

 

Europos kalbų dienos proga rugsėjo 26 d. Fakultete apsilankė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai, besimokantys vokiečių kaip pirmosios užsienio kalbos, lydimi vokiečių kalbos mokytojų Linos Čepienės, Ulrikės Jansen ir Sigitos Žurauskienės. 

Svečius pasveikinusi prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri pasidžiaugė mokinių ir mokytojų sprendimu Europos kalbų dieną praleisti išskirtine kalbų įvairove pasižyminčiame fakultete, kuriame galima mokytis daugiau nei 20 kalbų, ir paragino palaikyti daugiakalbystę ateityje.

Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti interaktyvioje viktorinoje apie vokiečių kalbą ir vokiškai kalbančias šalis, kurią „Kahoot!“ aplikacijoje parengė Vokietijos lietuvė Marija Labanauskas, atliekanti VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kaip svetimosios kalbos pedagoginę praktiką. Visi viktorinos klausimai buvo užduodami vokiškai, atsakymai taip pat buvo suformuluoti vokiškai, tad buvo galima tiesiogiai taikyti vokiečių kalbos žinias. Be to, kartu su Marija svečiai turėjo galimybę išmokti vokiškų greitakalbių. 

Vokiečių filologijos katedroje dirbantis DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) lektorius Alexander Mionskowski pristatė svečiams DAAD teikiamas galimybes – stipendijas vokiečių kalbos vasaros kursams ir studijoms užsienyje ir kitokią DAAD veiklą bei paragino dalyvauti Vokiečių kalbos dienų renginiuose.

VU FLF Literatūros ir kultūros tyrimų instituto Vertimo studijų katedros vokiečių kalbos dėstytoja ir Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ koordinatorė Rasa Darbutaitė pristatė mokiniams ir mokytojoms vertimo subtilybes ir parodė auditoriją, kurioje studijuoja būsimieji vertėjai žodžiu. 

Daugelis mokinių, reflektuodami šios dienos patirtį, paminėjo, kad jiems labai patiko pabūti vertėjais, pabandyti versti, pamatyti vertėjo darbo aplinką.

Nuotraukų autorė: Ulrike Jansen

 

Fakulteto (VU FLF) Anglistikos programos magistrantės Yevheniios Hasai projektas demonstruojamas interaktyvioje parodoje „Unheard Traces“ Europos istorijos namuose Briuselyje.

Parodoje demonstruojami tarpkultūriniai projektai, įgyvendinti istorijos dirbtuvių Osnabriuke, Vokietijoje šių metų rugpjūtį metu. Septyniolika dirbtuvių dalyvių, iš kurių viena buvo ir magistrantė Yevheniia, kūrė „prisiminimų takus“, kurie ir demonstruojami Europos istorijos namų parodoje.

Parodos „Unheard Traces“ organizatoriai teigia, kad visos ekspozicijos ašimi buvo pasirinkta tuštumos ir netekties idėja. Istorijos dirbtuvių dalyviai rinko įvairius daiktus, susijusius su asmenine arba kolektyvine karo ir taikos Europoje patirtimi. Šiuos parodoje demonstruojamus daiktus papildo menininko Guglielmo Manenti sukurtos iliustracijos, pasakojančios kontekstines eksponatų istorijas.

Europos istorijos namai tikisi, kad ši paroda, suvienijusi jaunuolių idėjas iš visos Europos, taip pat taps ir tarpkultūriniu dialogu, paskatisiančiu kalbėti apie Europos istoriją, karą ir taiką. Interaktyvios parodos „Unheard Traces“ dalyviai gali pildyti ekspoziciją savo mintimis.

Projektas-paroda įgyvendintas bendradarbiaujant „Museumsquartier Osnabrück“, „Gestapokeller and Augustaschacht Memorial Sites“ ir Europos istorijos namams. Paroda „Unheard Traces“ veiks iki šių metų spalio 14 d.

 

Filologijos fakulteto studentėms įteiktos vardinės Bernardo Brazdžionio bei Sofijos Čiurlionienės stipendijos ir diplomai.

Magistrei Silvija Stankevičiūtė (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas) įteikta Sofijos Čiurlionienės premija. Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000 m. Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės premija (1000 JAV dolerių) kasmet skiriama magistro pakopos studentams lituanistams, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu. Vilniaus universiteto siūlymu nuo 2002 m. premijų konkursas yra atviras ir kitų Lietuvos universitetų magistrantams lituanistams.

Intermedialių literatūros studijų II k. magistrantei Monikai Andriulytei įteikta Bernardo Brazdžionio premija. Premijos steigėjas – Lietuvių Fondas, šią Bernardo Brazdžionio fondo stipendiją įsteigė 2016 m.. Ji skirta studentams, studijuojantiems literatūrą ir pademonstruojantiems ypatingus gebėjimus bei žinias šioje srityje, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu.

Premijas Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo ir Lietuvių Fondo vardu įteikė Universiteto Senato pirmininkė prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė bei Fakulteto dekanė prof. dr. I. Šeškauskienė

 

Rugsėjo 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija, sukvietusi lingvistus ir tyrėjus iš daugiau nei 18 Europos bei pasaulio universitetų.

Jubiliejinė, dvidešimt penktoji, konferencija šiemet yra skirta variantiškumui kalbose ir jų atmainose aptarti. Pranešimai pagal temas suskirstyti į keturias sekcijas: bendrinės kalbos, dialektologijos ir fonologijos, etnolingvistikos bei senosios raštijos.

„Jono Jablonskio darbai ypač reikšmingi lietuvių kalbai, taip pat – visai lietuvių tautai. Tad išties simboliška, kad jubiliejinė šio kalbininko atminimui pavadinta konferencija vyksta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. Kadangi Jono Jablonskio darbai apėmė beveik visas kalbos sritis, konferencijoje ketiname susitelkti į variantiškumo problemas senojoje raštijoje, tarmėse ir bendrinėje kalboje, taip pat atskleisti kultūrinį variantiškumo aspektą“, – pasakoja konferencijos koordinatorė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.

„Būdama doktorantė esu dalyvavusi pirmojoje Jono Jablonskio konferencijoje 1993 m. Ji tada vadinosi Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas. Šiemet imtasi sparčiai populiarėjančios variantiškumo temos, kuri buvo artikuliuojama jau ir ankstesnėse Jono Jablonskio konferencijose. Be galo džiugu, kad mūsų mokslininkų organizuojama konferencija sulaukia vis didesnio tarptautinio susidomėjimo“, – atidarydama konferenciją sakė VU FLF dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Plenarinio konferencijos posėdžio pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus, Pizos, Stokholmo universitetų, Latvijos universiteto, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto, Lietuvių kalbos instituto.

Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš Italijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, taip pat Kinijos, Japonijos, Ukrainos, Alžyro ir kitų valstybių universitetų bei tyrimų centrų.

Konferenciją organizuoja VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras. Konferenciją globoja VU FLF ir Lietuvos mokslų taryba.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos