Sidebar

Bendros naujienos

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad 2017 m. lapkričio 20 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas. Rinkimuose balsavo 140 rinkėjų. 25% – 35 rinkėjai.

Laimėjusieji kandidatai

Sąrašas Nr. 1 (profesoriai, vyriausieji m. darbuotojai)

  • Vytautas Bikulčius (ARKSI) – 70 balsų
  • Roma Kriaučiūnienė (UKI) – 70 balsų
  • Inesa Šeškauskienė (TKI) – 69 balsai
  • Arūnas Sverdiolas (LKTI) – 62 balsai
  • Aksel Holvoet (BKKI) – 44 balsai

Sąrašas Nr. 2 (docentai, vyresnieji m. darbuotojai)

  • Linara Bartkuvienė (ARKSI) – 55 balsai
  • Lina Bikelienė (UKI) – 47 balsai
  • Loreta Chodzkienė (UKI) – 36 balsai

Sąrašas Nr. 3 (kiti kandidatai)

  • Jurgita Katkuvienė (LKTI) – 55 balsai

Balsų skaičiavimo protokolas yra šiame dokumente.

2017 m. lapkričio 27 d. (pirmadienį) įvyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų III turas – bus renkamas vienas kandidatas iš docentų / vyresniųjų m. darbuotojų sąrašo, žr. prisegtą dokumentą.

Balsavimo vieta – K. Donelaičio aud., laikas – nuo 8:45 iki 17 val.

Prašome turėti su savimi darbo pažymėjimą arba kitą tapatybę įrodantį dokumentą. Išankstinis balsavimas negalimas. Rinkimų agitacija draudžiama.

Pagarbiai,
Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2017-11-20

Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4569-isrinkti-du-nauji-senato-nariai

Daugiau nei 50 procentų dalyvavusių savo mokslo sričių rinkėjų balsų surinko doc. dr. Arūnas Mickevičius bei doc. dr. Eglė Lastauskienė, kuriuos Centrinė rinkimų komisija įregistravo Senato nariais.

2017 m. lapkričio 14 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai. Rinkimuose balsavo 170 rinkėjų (FilF rinkėjų sąraše yra 199 rinkėjai).

Išrinkti kandidatai

Sąrašas Nr. 1 (profesoriai, vyriausieji m. darbuotojai)

  • Bonifacas Stundžia (BKKI) – 103 balsai
  • Meilutė Ramonienė (TKI) – 95 balsai

Sąrašas Nr. 2 (docentai, vyresnieji m. darbuotojai)

  • Jurgis Pakerys (BKKI) – 114 balsų
  • Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI) – 102 balsai
  • Loreta Vilkienė (TKI) – 99 balsai

Sąrašas Nr. 3 (kiti kandidatai)

  • Daumantas Katinas (BKKI) – 120 balsų
  • Rūta Šlapkauskaitė (ARKSI) – 100 balsų
  • Aistė Kučinskienė (LKTI) – 96 balsai
  • Rasa Baranauskienė (BKKI) – 85 balsai

2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį) vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas:

  • balsavimo vieta – 105B aud.,
  • laikas – nuo 8.45 iki 17.00 val.

Filologijos fakulteto l. e. dekano pareigas prof. dr. Meilutė Ramonienė

Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais >>>.

Nei vienam iš kandidatų nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis 2 daugiausiai balsų surinkusieji kandidatai:

  • Nerija Putinaitė
  • Arūnas Mickevičius.

Vadovaujantis Senato rinkimų tvarkos terminais, antrasis balsavimo turas vyks lapkričio 14–16 dienomis. 
Lapkričio 14 d. balsuoti Senato narių rinkimuose bus galima ten pat, kur vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai – K. Donelaičio aud. (9–15 val.).

Dėl balsavimo vietos lapkričio 15–16 dienomis Fakulteto rinkimų komisija informuos vėliau.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Primename, kad lapkričio 7 d., 8 d. ir 9 d. vyksta rinkimai į laisvas Senato narių vietas:

  • lapkričio 7 d. 9–15 val. 105B aud.
  • lapkričio 8 d. 9–15 val. 105B aud.
  • lapkričio 9 d. 9–15 val. J. Balkevičiaus aud.

Biuletenyje siūloma pažymėti (t. y. pasirinkti) vieną iš kandidatų:

  • Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)
  • Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)
  • Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
  • Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

Filologijos fakulteto rinkimų komisija
 
 

Prestižinė tarptautinė leidykla „Bloomsbury Academic“ išleido kolektyvinę monografiją (Higher Education in Austerity Europe, 2017, p. 256). Šioje knygoje analizuojama kokį poveikį 2007–2008 metų finansų krizė padarė aukštojo mokslo sektoriui įvairiose Europos šalyse, kaip aukštąjį mokslą pakeitė nuolat didėjantis paslaugų privatizavimas, drastiški valstybės lėšų apkarpymai ir bandymai griežčiau reguliuoti universitetų skaičių bei neoliberalios politikos pastaruoju metu pamėgtos kitos politinės ir administracinės priemonės. Šią kolektyvinę monografiją parengė Dublino, Oslo, Jyvaskylos, Lyono, Poznanės Stasbūro, Harvardo, Honkongo, Londono ekonomikos mokyklos, Australijos Le Trobe universiteto ir kitų universitetų mokslininkai, kuriuos subūrė iškilus, pasaulyje pripažintas aukštojo mokslo analitikas prof. Jonas Nixonas (Jungtinė Karalystė). Šioje tarptautiniu mastu žinomų tyrėjų grupės parengtoje monografijoje publikuojamas ir skyrius, parengtas VU Filologijos fakulteto profesoriaus Almanto Samalavičiaus, jau anksčiau paskelbusio keletą knygų ir keliasdešimt straipsnių įvairiomis aukštojo mokslo raidos temomis Lietuvoje ir užsienyje. Jame analizuojami pastarojo dešimtmečio pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje.

Pasak kolektyvinę monografiją lydinčių žinomų aukštojo mokslo analitikų vertinimų, tai išskirtinės svarbos knygą, pateikianti itin subtilią aukštajame mokslo vykstančių procesų analizę (prof. Michael W. Apple, Madisono universitetas JAV), be to, knyga išsamiai aptaria finansinio griežtumo vaidmenį finansų, valdymo ir aukštojo mokslo pedagogikos srityse (prof. Robert Adamson, Hongkongo universitetas), veikalo autoriai įtikinamai pademonstruoja, kad būtina aktyvi intelektinė veiklą tam, kad šiems procesams būtų galima atsispirti ir imtis alternatyvų (prof. Helen M. Hunter, Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė).

img555

Prieš porą metų partneriai iš įvairių Europos šalių – Vokietijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Lietuvos – pradėjo bendrą projektą: naujos nemokamos interneto svetainės, skirtos mokytis rusų kalbos, kūrimą. Svetainės tikslas – ne tik padėti susipažinti su rusų kalba, bet ir sužinoti daugiau apie Rusiją, šios šalies kultūrą bei gauti praktinių žinių apie bendravimo subtilybes, padėsiančias sėkmingai komunikuoti įvairiose sferose – nuo dalykinio bendravimo iki bendravimo online. Projektas buvo tikslingai remiamas Europos Sąjungos programos Erasmus+. Informacija svetainėje pateikta dvylika kalbų, tarp jų ir lietuvių kalba (suprantama, kad toks variantas buvo naujovė!). Mūsų šalyje šiam darbui ryžosi projekto Russky.info partneris – Vilniaus universitetas, tiksliau, patyrusių Filologijos fakulteto filologų, rusų kalbos dėstytojų, lietuvių kalbos redaktorių ir vertėjų komanda.

Kodėl reikalingas toks projektas?

Russky.info projekto vadovo, slovakų organizacijos Edukacia@internet direktoriaus Peterio Balažo nuomone, „visa esmė yra ekonomika. Rusijos ir Europos šalių bendradarbiavimas niekada nebuvo nutrūkęs, daugelyje Rytų Europos šalių klesti smulkusis ir vidutinis verslas su tiesioginėmis investicijomis iš Rusijos, kuriamos naujos darbo vietos nekilnojamojo turto, turizmo ir įvairių paslaugų srityse. Pvz., Čekijoje daugiausia užsienio įmonių (daugiau kaip 16 tūkstančių) priklauso rusams. Bulgarijoje kasmet išduodama apie 200 licencijų įmonėms, prekiaujančioms su Rusija. Be abejo, bendradarbiavimas apima ir kultūrinius bei kalbinius aspektus. Tačiau siūlymų mokytis rusų kalbos rinkoje akivaizdžiai trūksta“. Beje, 2017 m. Eurostat duomenimis, Europos Sąjunga 2017 m. sausio mėn. padidino importo iš Rusijos apimtį 59 %, o tai sudaro 13,7 milijardų eurų metinės apyvartos. Eksporto apimtis iš ES į Rusiją taip pat padidėjo 45 % – iki 6 milijardų eurų (šaltinis >).

Nauja kalbos svetainė www.russky.info – tai pradedančiųjų lygio kalbos kursai, kurie susideda iš dialogų, pratybų, fonetikos kurso, garso įrašų ir t. t. A1 ir A2 kalbos mokėjimo lygių dialogai sukurti bendradarbiaujant trijų šalių aukštųjų mokyklų – Vilniaus (Lietuva), Ostravos (Čekija) bei Ružomberoko (Slovakija) – slavistams. Dialogai turi interaktyvų vertimą: paspaudus sakinį, iš karto galima perskaityti vertimą į lietuvių kalbą. Gramatikos dalis gausi įvairių pratimų ir paaiškinimų, jie padeda geriau suprasti pateiktų dialogų medžiagą. Pratimai vienu metu lavina ir skaitymą, ir supratimą, ir rašymą. Svetainėje numatytas 12 kalbų žodynas, medijų dalis su rusiškais filmais ir mediateka su tekstais rusų kalba. Naujovė yra skyrius, kuriame pateikiama naudinga informacija apie verslą Rusijoje. Komandos ateities planuose – pokalbiai per Skype su mokytojais ir kitais vartotojais, vasaros mokyklos ir kita veikla.

Svetainė sukurta plačiajai vartotojų grupei, turi šiuolaikišką patogią navigaciją ir suderinama su bet kuria naršykle ir elektroniniais prietaisais: kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. „Tai, kad svetainę sukūrė Europos partneriai, suteikia papildomą pranašumą suprasti rusų kalbos dėstymo ypatumus „iš vidaus“, atsižvelgiant į ES gyventojų poreikius, - teigia Katarina Frizen, projekto partnerio iš Vokietijos („Studio Gaus“) atstovė. „Beveik visi projekto partneriai turi rusų kalbos mokymosi patirties. Tai leidžia koreguoti kursų rengimą, derinant dėstymą su būsimų svetainės vartotojų interesais“. Svetainė yra labai patraukli, draugiška ir patogi, rūpestingai parengta, pritaikyta pačioms moderniausioms technologijoms ir visiems prieinama.
Jau šiandien galima registruotis svetainėje www.russky.info ir pradėti mokytis rusų kalbos arba atnaujinti savo žinias, ieškoti reikiamos informacijos, taip pat ir draugų, vienminčių, derinti naudą ir malonumą. Tikimės, kad mūsų kolegų iš VU ir kitų ES aukštųjų mokyklų darbas bus tikrai naudingas kiekvienam, kas norės išmokti rusų kalbą!

Screenshot 2017 10 25 russky info Daugiakalbė interneto svetainė mokytis rusų kalbos

Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingemo universiteto (University of Nottingham, UK) profesoriumi Norbertu Schmittu tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ publikavo straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“. Šis žurnalas yra reitinguojamas kaip geriausias kalbotyros srities žurnalas (pagal citavimo reitingus, Clarivate Analytics, 2017 duomenimis). Straipsnyje autoriai pristato akių judesių įrašymo eksperimentą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip negimtakalbiai apdoroja neištisines kolokacijas.

Visą straipsnį galima rasti čia >>>

m applij 38 1cover

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos