Visos Fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Ernestą Kazakėnaitę apgynus daktaro disertaciją „XVI-XVII a. liuteronų latviškųjų Biblijos fragmentų sąsajos su Glücko Biblijos vertimu (1685–1694)“ ir gavus humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsnį. 

Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto Baltistikos katedra kviečia į parodos „Apie baltų žodžius moderniai: VU profesorius Vincas Urbutis (1929-2015)“ pristatymą 2019 m. vasario 28 d. 16 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje (IV a., Universiteto g. 3).

Prof. habil. dr. Vincas Urbutis – pripažintas baltistikos autoritetas, vienas ryškiausių baltų kalbų žodžių ir žodynų tyrėjų, etimologas ir analitinių recenzijų meistras. Jo žodžių darybos darbai yra naujas šios srities baltistinių tyrimų etapas. Visuomeniškai ypač aktyvus Profesorius buvo atgavus Nepriklausomybę: su jam būdinga aistra kritikavo svetimvardžių originaliąją rašybą, jo supratimu, darkančią lietuvių kalbą ir keliančią grėsmę pačiai jos dvasiai. Jis buvo ir prisiekęs žvejys, žygininkas, garsėjo kaip fanatiškas krepšinio ir „Žalgirio“ komandos gerbėjas, net ir šiai veiklai atsidėjo su tokia pat aistra, rimtumu kaip ir moksliniam darbui. 

Renginio metu kalbės VUB direktorė dr. Marija Prokopčik, prof. habil. dr. Evalda Jakaitienė, akad. Grasilda Blažienė, doc. dr. Birutė Kabašinskaitė. Renginį ves prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia

Prof. Dainora Pociūtė sykiu su istorikėmis iš Padujos ir Modenos-Reggio Emilia (Italija) universitetų parengė mokslo straipsnių rinkinį italų kalba, kuriame analizuojami religiniai ankstyvųjų naujųjų laikų procesai Europoje. Knyga publikuota Padujos universiteto leidykloje: Eretici e dissidenti tra Europa occidentale e orientale (Secoli XVI-XVIII), a cura di Antonella Barzazi, Michela Catto, Dainora Pociūtė, Padova: Padova University Press, 2018. ISBN 978-88-6938-144-7 [Eretikai ir disidentai vakarų ir rytų Europoje (XVI-XVIII a.), parengė Antonella Barzazi, Michela Catto, Dainora Pociūtė].

Rinkinyje publikuoti ir du straipniai apie LDK religinius Reformacijos procesus: D. Pociūtės straipsnis apie Padujos universiteto auklėtinio, nuo Venecijos inkvizicijos persekiojimo pabėgusio religinio disidento Niccolò Buccellos, tapusio Stepono Batoro gydytoju,religinę tapatybę (D. Pociūtė, «Fa una setta da sé»: Niccolò Buccella e la tradizione dell’antitrinitarismo veneto nell’esilio polacco-lituano [‘Pats sau sekta’: Niccolò Buccella ir Veneto antitrinitorizmo tradicija egzilyje Lenkijoje ir Lietuvoje] bei doktorantės Gintarės Petuchovaitės straipsnis apie popiežiaus kritikos LDK protestantų literatūroje tradiciją: G. Petuchovaitė, Demonizzazione del papa e polemica religiosa nel Gran Ducato di Lituania nel XVI secolo [Popiežiaus demonizacija ir religinė polemika XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje].

Kviečiame registruotis dalyvauti 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“. Konferencija vyks 2019 m. spalio 3–4 d. Lietuvių kalbos institute, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva.

Laukiame žodinių ir stendinių pranešimų šia tematika:

• Kalbinė įvairovė kalbose, tarmėse ir kalbinėse bendruomenėse
• Kalbos vartosenos ypatumai ir norminimas
• Bendrinės kalbos ir tarmių bei kitų kalbos atmainų santykiai
• Kalbos politikos, ideologijos ir praktikos aktualijos ir iššūkiai
• Kalbos galios ir prestižo dinamika
• Pažangių lingvistinių įrankių ir el. paslaugų kūrimas, skaitmeninių kalbos išteklių nauda
• Kiti klausimai

Dalyvio anketą kartu su pranešimo anotacija (lietuvių arba anglų k.) ir tezėmis (anglų k.) prašome siųsti IKI 2019 M. BIRŽELIO 10 D. el. paštu .

Daugiau informacijos rasite konferencijos svetainėje http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/ (šiuo metu informacija svetainėje naujinama).

Plenariniai pranešėjai 

• Frans Hinskens, Meertenso institutas, Nyderlandai 
• Sabine Kirchmeier, Danų kalbos valdyba, Danija 
• Ari Páll Kristinsson, Islandijos universitetas, Islandija
• Birutė Klaas-Lang, Tartu universitetas, Estija 
• Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva 
• Irena Smetonienė, Vilniaus universitetas, Lietuva 

Organizatoriai:

• Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras
• Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra 

Konferencijos mokslinis komitetas 

• Dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė)
• Prof. dr. Laimutė Balodė, Helsinkio universitetas 
• Akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas
• Prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini, Pizos universitetas 
• Prof. dr. Ina Druviete, Latvijos universitetas
• Dr. Juris Grigorjevs, LU Latvių kalbos institutas 
• Prof. dr. Andra Kalnača, Latvijos universitetas
• Prof. dr. Vytautas Kardelis, Vilniaus universitetas 
• Prof. dr. Birutė Klaas-Lang, Tartu universitetas
• Habil. dr. Dace Markus, Liepojos universitetas 
• Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas 
• Dr. (HP) Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutas 
• Prof. dr. Irena Smetonienė, Vilniaus universitetas 
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilniaus universitetas 
• Prof. dr. Larysa Taranenko, Nacionalinis technikos universitetas, Igorio Sikorskio Kijevo politechnikos institutas
• Prof. habil. dr. Pēteris Vanags, Latvijos universitetas, Stokholmo universitetas 
• Dr. Tatjana Vologdina, Vroclavo universitetas 
• Doc. dr. Vilma Zubaitienė, Vilniaus universitetas 

Konferencijos organizacinis komitetas 

• Dr. Jurgita Jaroslavienė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė)
• Dokt. Agnė Aleksaitė, Lietuvių kalbos institutas 
• Dr. Danutė Liutkevičienė, Lietuvių kalbos institutas
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilniaus universitetas
• Dr. Aurelija Tamulionienė, Lietuvių kalbos institutas
• Dr. Ramunė Vaskelaitė, Lietuvių kalbos institutas

2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Lietuvių kalbos draugija, sveikindama visus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija.

Šią premiją 2018 metais įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą. 

Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą.

Pretendentų kandidatūros teikiamos iki gegužės 1 dienos el. paštu . 

Premijos nuostatus rasite čia >

Kviečiame Vilniaus knygų mugės metu apsilankyti renginiuose, kuriuose dalyvaus Fakulteto tyrėjai, studentai ar alumnai.

Vasario 21 d., ketvirtadienis

• 14.00 Rašytojų kampas. Eilėraščių rinkinio „Jono Naujoko eilės“ pristatymas. Sudarytojas – Vytautas Ališauskas.
• 16.00 Forumas. Diskusija „Kas užkeikė novelę?“. Moderuoja Audinga Peluritytė-Tikuišienė.
• 16.00 Konferencijų salė 5.2. Diskusija „Kūrėjo laisvė ir atsakomybė: kur driekiasi ribos?“. Dalyvauja Vytautas Ališauskas.
• 17.00 Konferencijų salė 5.5. „Liudvikas Rėza, Raštai“ 3 ir 5 t. pristatymas. Dalyvauja Saulė Matulevičienė
• 17.00 Rašytojų kampas. Manto Toločkos eilėraščių rinkinio „Popierinė“ pristatymas. Dalyvauja poetas, Mantas Tamošaitis.

Vasario 22 d., penktadienis

• 13.00 LRT salė. Antano Škėmos knygos „Izaokas“ pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys, Viktorija Daujotytė.
• 13.00 Konferencijų salė 5.5. Knygos „Lietuvių mįslės“ (sud. Aelita Kensminienė) pristatymas. Dalyvauja Saulė Matulevičienė.
• 13.00 Konferencijų salė 1.2. Diskusija „Ar Lietuvos supratimas ir viešasis įvaizdis pasikeitė nuo Maironio sukurtojo? Maironio poemos „Lietuva“ rankraščio faksimilinio leidimo pristatymas“. Dalyvauja Paulius Subačius.
• 13.00 Konferencijų salė 1.3. Knygos „Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai“ pristatymas. Dalyvauja Bonifacas Stundžia.
• 14.00 Rašytojų kampas. Juliaus Sasnausko knygos „Kraujomaiša“ pristatymas. Dalyvauja autorius Vytautas Ališauskas.
• 15.00 Konferencijų salė 5.3. Witoldo Gombrowicziaus knygos „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ pristatymas. Dalyvauja Arūnas Sverdiolas.
• 15.00 Konferencijų salė 5.5. Ritos Miliūnaitės knygos „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“ pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Strockis.
• 16.00 Rašytojų kampas. Birutės Jonuškaitės romano „Maestro“ pristatymas. Dalyvauja Audinga Peluritytė-Tikuišienė.
• 18.00 Konferencijų salė 5.5. Daivos Aliūkaitės, Danguolės Mikulėnienės, Agnės Čepaitienės ir Lauros Geržotaitės monografijos „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variant ir vietų vaizdiniai“ pristatymas. Dalyvauja autorės, Virginija Jurėnienė. 
• 18.00 Konferencijų salė 1.2. Diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Dalyvauja Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
• 19.00 Rašytojų kampas. Linos Leparskienės ir Arūno Baltėno knygos „Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą“ pristatymas. Dalyvauja Kristina Rutkovska, Galina Miškinienė.
• 20.00 Forumas. Diskusija „Šiuolaikinė ispanų literatūra“. Dalyvauja Jaime Siles, Mercedes Monmany, Bernardo López López-Rios. Renginio kalbos: LT/ES/EN.

Vasario 23 d., šeštadienis

• 11.00 Konferencijų salė 3.2. Arūno Streikaus knygos „Minties kolektyvizacija: Cenzūra sovietų Lietuvoje“ pristatymas. Dalyvauja Paulius V. Subačius. 
• 12.00 Konferencijų salė 5.5. Jaano Kaplinskio knygos „Ta pati upė“ pristatymas. Dalyvauja Agnė Bernotaitė.
• 15.00 Konferencijų salė 5.3. Popiežius Pranciškus ir Marco Pozza „Ave Maria“. Dalyvauja Vytautas Ališauskas.
• 15.00 Rašytojų kampas. Pokalbis ir skaitymai su Katalonijos poete Maria Sevilla. Dalyvauja Aistė Kučinskienė, Dovilė Kuzminskaitė. Renginio kalbos: LT/ES/EN.
• 15.00 Konferencijų salė 1.2. Viktorijos Daujotytės knygos „Žemaitė: gyvenimo gramatika“ pristatymas.
• 19.00 Konferencijų salė 1.3. Nikolajaus Krainskio dramos „Nakties tamsybėse“ pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas.
• 20.00 Konferencijų salė 5.3. Meno albumo „Witkacy: Plėšrūniškas protas“ pristatymas. Dalyvauja Paulius Garbačiauskas.
• 20.00 Konferencijų salė 1.3. Diskusija „Lietuvių laisvalaikio literatūra: praeitis, dabartis, ateitis. Kas pasikeitė per 20 metų?“. Dalyvauja Audinga Peluritytė-Tikuišienė.

Vasario 24 d., sekmadienis

• 11.00 Konferencijų salė 5.5. Diskusija „Ką reiškia atminti savo kankinius? Popiežiaus vizito aidai“. Dalyvauja Paulius V. Subačius.
• 12.00 Konferencijų salė 1.2. Antano Strazdo poezijos rinkinio „Einu žeme, skrendu vėju“ (sud. Brigita Speičytė, serija „Gyvoji poezija“) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Saulė Matulevičienė, Algirdas Latėnas, Darius Kuolys.
• 13.00 Konferencijų salė 5.5. Nidos Gaidauskienės knygos „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“ pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė, Viktorija Daujotytė.
• 13.00 Konferencijų salė 3.2. Knygos „Dovana sidabro eilėraštis“ pristatymas. Graikų poezija: Giorgos Seferis, Giannis Ritsos, Odysseas Elytis, Nikos Gatsos. Dalyvauja Diana Bučiūtė, Rūta Burbaitė, Kristina Svarevičiūtė, Giedrė Kazlauskaitė.
• 13.00 Konferencijų salė 1.3. Johano Huizingos knygos „Homo ludens“ („Žaidžiantis žmogus“) pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys, Vytautas Ališauskas.
• 14.00 Konferencijų salė 1.3. Literatūrinis protmūšis „Juk žinai“. Dalyvauja mugės lankytojų ir dalyvių komandos. Moderuoja Aistė Kučinskienė.

Detalią renginių programą rasite čia >

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2019-02-14 PAKARTOTINIAI rinkimai į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos vietą (TKI atstovo) laikomi neįvykusiais dėl nesusirinkusio kvorumo.

Balsavo 67 rinkėjai iš 194. Kvorumas: rinkimai laikomi neįvykusiais, remiantis KAP Tarybų narių aprašo 19 p.: „Padalinio tarybos narių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai padalinio rinkėjų.“

• Galiojančių biuletenių skaičius: 67
• Negaliojančių biuletenių skaičius: 0

Iš jų:

• Balsų UŽ prof. I. Smetonienės kandidatūrą skaičius: 43
• Balsų PRIEŠ prof. I. Smetonienės kandidatūrą skaičius: 24

2019 m. vasario 7 d., eidama 98 metus, Izraelyje mirė ilgametė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros docentė dr. Rachilė Aprijaskytė Valdstein. Vilniaus universitete ji pradėjo dirbti 1946 metais, pakviesta tuomečio katedros vedėjo doc. dr. Vaclovo Baravyko. 1962 metais Maskvoje, Užsienio kalbų institute, ji apgynė disertaciją iš anglų tarties mokymo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Vilniaus universitete ji dirbo daugiau nei 40 metų.

Docentė Rachilė Aprijaskytė yra ištisa Anglų filologijos katedros epocha, išugdžiusi ne vieną anglistų kartą. Labiausiai docentė buvo atpažįstama kaip sau ir studentams reikli anglų fonetikos dėstytoja, itin daug dėmesio skyrusi lietuvių studentų anglų kalbos tarties tobulinimui, pagarbiai ir korektiškai bendravusi tiek su studentais, tiek su kolegomis dėstytojais. Kaip nelengva buvo tą tartį tobulinti, galėtų pasakyti to meto studentai, iš esmės neturėję galimybių girdėti gyvos anglų kalbos. Todėl dauguma iš jų sėkmingai mokėsi iš savo dėstytojų, tokių kaip a. a. doc. Rachilė Aprijaskytė. Šiuo metu rengiamoje prisiminimų knygoje apie Anglų filologijos katedros dėstytojus doc. R. Aprijaskytės mokinė ir kolegė Aldona Rėksnienė apie savo mokytoją rašo: „Ji buvo tikros angliškos dvasios puoselėtoja, jauki, nuoširdi, visapusiškai išprususi, taktiška, supratinga, atjaučianti, aukštos vidinės kultūros ir aristokratiškai ori. (...) Didžiųjų raidžių neužtenka, kad jos sutalpintų mano ir visų jos buvusių studentų AČIŪ.“

Prisidedame prie padėkos žodžių mielai dėstytojai ir nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad rinkimai (2019-02-05/07) į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos vietą neįvyko dėl nesusirinkusio kvorumo.

Balsavo: 73 rinkėjai iš 194.

Kvorumas: rinkimai laikomi neįvykusiais (Remiantis KAP Tarybų narių aprašo 19 p.: „Padalinio tarybos narių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai padalinio rinkėjų“.)

• Galiojančių biuletenių skaičius: 70
• Negaliojančių biuletenių skaičius: 3

• Balsų UŽ prof. I. Smetonienės kandidatūrą skaičius: 44
• Balsų PRIEŠ prof. I. Smetonienės kandidatūrą skaičius: 26

Išvados (remiantis KAP Tarybų narių aprašo 25 p.: „Neįvykus Padalinio tarybos narių rinkimams, ne vėliau kaip po septynių kalendorinių dienų organizuojamas pakartotinis balsavimas. Pakartotinio balsavimo atveju negalimas išankstinis balsavimas. (...) Per pakartotinį balsavimą laimėjusiais ... laikomi kandidatai, už kuriuos balsavo daugiausia ir ne mažiau kaip ketvirtadalis rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“) – skelbiamas pakartotinis balsavimas.

Rinkimai į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos vietą (TKI atstovo-profesoriaus) vyks:

2019 m. vasario 14 d. (ketvirtadienis) 105A aud. 9–15 val.

Į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą iškelta TKI prof. Irenos Smetonienės kandidatūra.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Maloniai kviečiame skaityti pranešimus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Turkijos-Lietuvos santykių raida“. Konferencija vyks 2019 m. gegužės 26–30 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Siūlomos pranešimų temos:

• Istorija
• Literatūra ir folkloras
• Etnografija
• Menai
• Šiuolaikinių santykių raida
• Totorių ir karaimų bendruomenių socialines, kultūrines, meno ir ekonomines problemas.

Konferencijos metu nematyta paroda „Vaizduojamieji Turkijos ir Lietuvos tautiniai menai”

Konferencijos kalbos: turkų, lietuvių, anglų, rusų.

Pranešimų trukmė – iki 20 min.

Konferencijos datos:

• Pranešėjų anketos – iki 2019 m. vasario 28 d.
• Pranešimų tezės – iki 2019 m. kovo 15 d. (apimtis – 1500–2500 spaudos ženklų)
• Patvirtinimas apie priėmimą – iki 2019 m. balandžio 1 d.

Dalyvių anketas ir tezes prašome siųsti e. paštu .

Dalyvio anketa ir tezių forma

We kindly invite you to present your papers at international scientific conference Development of Turkish-Lithuanian relations. Conference will be held in 26–30th of May 2019at Vilnius University (Universiteto street 5)

Proposed topics for the papers are:

• History
• Literature and folklore
• Etnography
• Fine Arts
• Development of contemporary relations
• Social, cultural, artial and economical issues of Tatar and Karai communities.  

During the conference will take place an exhibition "Figurative Turkish and Lithuanian folk art"

Conference languages: Turkish, Lithuanian, Russian, English.

Presentation time – up to 20 min.

Participants from abroad of the Conference presenting their papers alone or as co-authors are supposed to pay the full conference fee (200 Eur.). The registration fee should be paid by money transfer. The bank account number will be sent to the participants together with the letter of acceptance. 

Important dates

• Participant form submission – 28th February 2019
• Abstract submission – 15th March 2019 (1500–2500 characters)
• Abstract acceptance notification – 1st April 2019

We kindly ask you to send your participant forms and abstracts at e-mail .

Participant form ir samples of abstract

Gegužės 16–17 d. Vroclavo universitete vyks Tarptautinis lituanistų kongresas. Kongreso rengėjai maloniai kviečia dalyvauti. Paraiškų laukiama iki balandžio 7 d.

Daugiau informacijos žr. prisegtuke.

Vilniaus universiteto leidykla išleido naują TKI LKK prof. dr. Vytauto Kardelio monografiją „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“.

Ši monografija yra tik labai nedidelė lietuvių kalbos arealinio tipologinio kompleksiškumo analizės dalis. Profesoriaus monografiją galime traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumą. Tiksliau – to kompleksiškumo dalį. Knyga taip pat nėra visiškai vienalytė: joje derinami bendresnio pobūdžio teoriniai ir metodologiniai principai su konkrečiais tyrimo mechanizmais: tipofiliniu mąstymu, požiūriu į kalbą kaip į komunikacinę sistemą ir struktūralizmo paradigma grindžiama fonologine analize. 

Prof. Kardelis perspėja, kad tekste bus galima rasti schemų ir lentelių, tačiau nebus, kaip dialektologijos darbuose įprasta, kitokių vizualizacijos dalykų, pavyzdžiui, žemėlapių. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad tai monografijos trūkumas, bet ar taip yra iš tikrųjų, skaitytojas galės įsitikinti perskaitęs Epilogą. Tyrėjas teigia, kad žemėlapių ir kitų vizualizacijos priemonių atsisako visiškai sąmoningai, net ir suprasdamas, kad skaitytojui keliu tam tikrų nepatogumų.

Nemokamai knygą EPUB formatu galima parsisiųsti čia >

Rinkimų komisija Informuoja, kad į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą iškelta TKI prof. Irenos Smetonienės kandidatūra.

Rinkimų laikas ir vieta:

• 2019 m. vasario 5 d. (išankstinis balsavimas) – 105A aud. (9–15 val),
• 2019 m. vasario 7 d. (rinkimai) – 105A aud. (9–15 val).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. vasario 01 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2 min.)
2. Praėjusio posėdžio elektroninio balsavimo protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
3. Dekano teikimų Rektoriui skelbti konkursą eiti profesoriaus pareigas svarstymas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
4. Konkursų ir atestacinės komisijos naujos sudėties tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
5. Rusų filologijos papildomųjų studijų programos atnaujinimas (pristato prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
6. Rengiamos MA programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros programos aprašas (pristato doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.; doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė, 5 min.).
7. Ataskaitos už kūrybines atostogas tvirtinimas (doc. dr. Kinga Geben, 5 min.).
8. Kiti klausimai.

Báltų akademija – tai ketvirtą kartą organizuojamas neformalus paskaitų ciklas, skirtas 9–12 klasių moksleiviams. Jo tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet Báltų akademija grįžta kaip visos dienos renginys, kuris vyks sausio 26 d. (šeštadienį) nuo 10 iki 17 val. Báltų akademiją rengia BKKI Baltistikos katedros jaun. asist. Ernesta Kazakėnaitė kartu su kolegomis.

Daugiau informacijos apie renginį >

Daugiau informacijos apie Baltų akademiją >

Plačiau apie įvykusią Baltų akademiją >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros dėstytojos Rasos Bačiulienės patarlių žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Russian-English proverbs. Live and Learn“ įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus. Leidinys įtrauktas ir į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus, JAV, o JAV rezencuojamas akademinis žurnalas „Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) ruošia leidinio apžvalgą.

Portlando valstybinis universitetas pripažintas vienu iš inovatyviausių JAV universitetų ketverius metus iš eilės. Jame studijuoja per 27 600 studentų. PSU gavo pripažinimą už investicijas į prieinamumą, bendradarbiavimą su verslo, pilietinėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis bei tradiciją skatinti studentus savanoriauti ir dirbti bendruomenės labui.

„Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) yra pagrindinis recenzuojamas akademinis žurnalas, leidžiantis originalius tyrimus ir apžvelgiantis darbus slavų ir rytų Europos kalbų, literatūros, kultūros, lingvistikos, metodikos ir pedagogikos srityse, taip pat spausdina šiose srityse paskelbtų knygų apžvalgą. SEEJ yra vienas seniausių Amerikos slavistų akademinių žurnalų, įkurtas 1945 m. Žurnalo redakcinė komisija keičiasi kas penkerius metus. Šiuo metu pagrindinė redakcijos būstinė yra įsikūrusi Ohajo valstybinio universiteto Slavų ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų katedroje.

R. Bačiulienės knyga yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, tęsinys. Knygą sudaro rusų ir anglų patarlės, kurias iliustravo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Projekto rėmuose išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje, o „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ įtraukta į Vokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į konferenciją, kuri vyks birželio 13–14 d.

1944 m. liepos 6 d. lipdamas Kauko alėjos laiptais (Kaune) Alfonsas Nyka-Niliūnas pasivijo Bronių Krivicką. Pasikalbėjo apie bendrus pažįstamus, abu mažai ką žinojo. Krivickas sakėsi nežinąs, ką darysiąs, nesąs apsisprendęs – „nebesą jokios ateities“. Nyka-Niliūnas prieš dvi dienas Generalkomisariate buvo žaidybiškai, linksmai nugvelbęs tuziną antspauduotų išvykimo į Vokietiją leidimų. Frontui artėjant, liepos 19 d. Nyka-Niliūnas kartu su Vincu Kazoku sutarė trauktis. Pėsčiomis pasiekė Raudondvarį, Butvilonis, Veliuoną, Tauragę. Parašė „Rudens himną“. „Oras pasakiškai gražus. Dienos saulėtos ir šiltos... bastomės po apylinkes arba einame į kiną“ (rugpjūčio 26 d. įrašas). Rugsėjo viduryje traukiniu atvyko į Berlyną. Bronius Krivickas netrukus po jųdviejų susitikimo išvyko į sesers ūkį. Kalbėdamiesi su kaimynu Jonu Mikelinsku sutardavo, kad reikia sprukt į Švediją, kol sovietai išsikvėps. Rudenį pradėjo mokytojauti Biržuose. Gavęs šaukimą į saugumą, pasitraukė pas partizanus į Trečiąją Lietuvos Laisvės armiją.

Ši konferencija sieja šimtmečio sulaukusius du rašytojus – Alfonsą Nyką-Niliūną (1919–2015) ir Bronių Krivicką (1919–1952), tų pačių metų universiteto studentus, šatrijiečius. Jie priklauso laisvoje Lietuvoje gimusiai ir išsilavinusiai drąsiai ir ambicingai kartai, kuri, vos gavusi universiteto diplomus, pateko į istorinę griūtį, neišvengiamai pakeitusią visų tolesnius gyvenimus. 

Ar skirtingi keliai karo sumaišties kryžkelėje buvo pasirinkti, ar išpuolė kaip burtas? Kas yra pasirinkimas istorinių pervartų, nepriklausomai nuo žmogaus valios susiklostančių aplinkybių akivaizdoje? Ar tokiose situacijose priimami sprendimai, o gal kaip sprendimai jie matomi tik iš laiko perspektyvos? Kiek konkrečios gyvenimo istorijos ir jų refleksijos leidžia atsekti buvusias situacijas, momentines savivokas, kiek įmanoma tai suvokti iš pačių išgyvenusiųjų perspektyvos? Kiek ir kaip šios situacijos veikia rašytojų estetines, kultūrines orientacijas, kūrybinius sprendimus? Galiausiai – jų kūrybos skaitymo ir vertinimo galimybes? Iškeldami Nyką-Niliūną ir Bronių Krivicką, kviečiame galvoti ir apie visos jų kartos likiminius pasirinkimus, laikysenų bendrystę ir atskirumą.

Kviečiame dalyvauti skirtingų mokslo sričių tyrėjus ir svarstyti šias temas: 

• Pasirinkimas: alternatyvų problema 
• Gyvenimas kaip pasirinkimo pasekmė. Gyvenimo būdo aspektas 
• Egzistencinių ir kūrybinių sprendimų ryšiai 
• Meno vaidmuo katastrofos laiku 
• A. Nyka-Niliūnas, B. Krivickas ir jų bendraamžiai lietuvių sąmoningumo žemėlapyje 
• A. Nykos-Niliūno ir B. Krivicko kūryba: estetiniai orientyrai ir kultūros laukas 
• Emigracijos ir pasipriešinimo refleksija A. Nykos-Niliūno, B. Krivicko ir jų kartos autorių tekstuose 
• Žvilgsnis į okupuotą Lietuvą ir Lietuvos ateities vizijos 
• A.Nyka-Niliūnas egzodo kultūrininėje aplinkoje. Kūrybiniai dialogai 
• B. Krivickas tarp „partizanų literatūros“ ir „literatūros“ 
• A. Nykos-Niliūno, B. Krivicko ir jų kartos kūrybinio palikimo archyvavimo ir vertinimo problemos

Konferencija vyks Vilniuje (birželio 13 d. VU Filologijos fakultete) ir Kaune (birželio 14 d. VDU Lietuvių išeivijos institute). 

Straipsnius konferencijos pranešimų pagrindu kviečiame skelbti specialiuose žurnalų Colloquia, Literatūra numeriuose. 

Pranešimų tezes prašome siųsti iki balandžio 15 d. adresu: . 

Konferencijos komitetas: Dalia Kuizinienė (VDU), Donata Mitaitė (LLTI), Brigita Speičytė (VU), Giedrė Šmitienė (LLTI), Rita Tūtlytė (VU), Ieva Volungė (LLTI), Indrė Žakevičienė (VDU).

2019 vasario 09 d. Vilniaus universiteto durys vėl atsivers visiems besidomintiems rusų kalba, literatūra bei kultūra. Atviros projekto VU.ACADEMIA.RU paskaitos leis pažvelgti į rusų filologiją netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

• Pavasario semestre paskaitos vyks kas antrą šeštadienį nuo 2019 m. vasario 09 d. iki 2019 m. gegužės 04 d.
• Paskaitų pradžia: 11:00
• Vieta: VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija
• Visi renginiai nemokami.

Išklausiusiems penkias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle: VU Rusų filologijos katedra

Registracija: https://www.vu.lt/component/eventbooking/vu-academia-ru

Laukiame Jūsų! 

VU Rusų filologijos katedra, tel.: +370 5 268 7224

Senato posėdyje Fakulteto Semiotikos studijų programos studentei Urtei Milkintaitei įteikta prof. Audronės Glosienės vardinė stipendija. 2010 metais VU biblioteka įsteigė stipendiją, skirtą prof. A. Glosienės atminimui. Šios stipendijos tikslas – skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą bibliotekininkystės ir informacijos srityje.

2018 m. stipendijos laimėtoja Urtė yra Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė ir ketina dalyvauti konferencijoje / akademinėje stovykloje „Tartu Summer School of Semiotics 2019“, Estijoje.

Prof. Audronė Glosienė buvo ilgametė VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, VU bibliotekos generalinė direktorė, daugelio tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro koncepcijos sumanytoja. Su neįtikėtina aistra kalbėdama apie knygą ir biblioteką, kaip ypatingą erdvę, galinčią virsti gyvenimo keliu ir įkvėpimu, Audronė skatino vaduotis iš stereotipų, kurti, keisti savo pasaulį, mąstyti ir veikti kūrybiškai. 

Vilniaus universiteto leidykla išleido TKI LSK lektorių V. Stumbrienės ir A. Kaškelevičienės parengtą lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams. Vadovėlis skiriamas įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo žmonėms, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Vadovėlyje mokoma svarbiausių komunikacinių intencijų raiškos, žodyno. Jame paprastai, aiškiai ir nuosekliai pateikiami lietuvių kalbos gramatikos pagrindai. 

Vadovėlio autorės daug dėmesio skyrė sociokultūrinei kompetencijai ugdyti, kad mokiniai įgytų bendravimo patirties lengvai nuspėjamose kasdienio gyvenimo situacijose, susipažintų su lietuvių gyvenimo būdu, elgesio normomis, gebėtų lengviau suvokti lietuvių ir savo kultūros skirtumus.

Mokydamiesi pagal šį vadovėlį mokiniai siektų Pusiaukelės (A2) lygio ir gautų tvirtus pagrindus toliau mokytis lietuvių kalbos. Pradedantiesiems rekomenduojama mokytis su mokytoju, šiek tiek kalbantys lietuviškai galėtų mokytis ir savarankiškai.

Vadovėlio leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pokalbis su autorėmis LRT radijuje >

Visus vadovėlio garso įrašus nemokamai galima parsisiųsti čia >