Šiemet pasirodė keli nauji fakulteto bendruomenės narių išleisti leidiniai. Su visų leidinių sąrašu galima susipažinti čia.

Taip pat galima susipažinti su naujomis Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis.

	Ramonienė, M. (Red.) Emigrantai: kalba ir tapatybė Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015 Išleista kolektyvinė monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė“ (mokslinė redaktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė). Monografijoje, remiantis sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013 m.; remtas VLKK; vadovė prof. Meilutė Ramonienė) duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kalbinis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, lietuvių diasporos struktūra, nagrinėjamos bendros kalbinio elgesio ir nuostatų tendencijos, šeimos kalbų politika, vadyba ir paveldėtosios kalbos išlaikymo ypatumai, etninė, kalbinė ir kultūrinė tapatybė ir sąsajos su kalba.   Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis.
	G. Rosinienė, R. Venckutė (sud.) Lingvistika – irgi poezija. Alberto Rosino gyvenimas ir darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015 Knygoje apžvelgiamas Vilniaus universiteto profesoriaus Alberto Rosino (1938–2010) gyvenimas ir mokslinė veikla, spausdinamas pluoštas anksčiau publikuotų ir nepublikuotų jo eilėraščių, lingvistinių humoreskų kalbos kultūros klausimais, interviu spaudai ir artimųjų, buvusių bendramokslių, kolegų, mokinių ir pažįstamų atsiminimų. Knyga iliustruota nuotraukomis iš šeimos archyvo.
	Vytautas Rinkevičius Baltų ir Slavų kalbų kirčiavimo istorija. I Monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. 160 p. ISBN 978-609-417-100-0 Knygoje aprašomos didele tipologine įvairove pasižyminčios baltų ir slavų kalbų kirčiavimo sistemos bei jų kilmė. Pirmajame tome pateikiami visų trijų baltų (lietuvių, latvių, prūsų) ir dalies slavų (rusų, bulgarų) kalbų akcentinių sistemų aprašai, glaustai nušviečiama baltų prokalbės akcentinės sistemos rekonstrukcija. Antrajame tome numatomi likusių slavų kalbų sistemų aprašai, taip pat bendros baltų-slavų akcentinės sistemos rekonstrukcijos ir santykio su kitų indoeuropiečių kalbų sistemomis pristatymas. Skiriama yginamosios-istorinės kalbotyros specialistams, baltistikos, slavistikos ar indoeuropeistikos studentams, visiems, besidomintiems baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų istorija. Leidinys internete
	Инга Видугирите (Inga Vidugirytė) Географическое воображение. Гоголь (Geografinės apybražos. Gogolis) Vilnius, 2015 (титульная страница) Monografijoje Nikolajaus Gogolio (1809-1852) kūrybos geografinė tema susiejama su XIX a. pr. geografijos ir vokiečių romantizmo filosofijos bei literatūros kontektu. Literatūros ir geografijos ryšys konceptualizuojamas pasitelkiant geografinės vaizduotės ir geografinės optikos sąvokas. Analizės dėmesio centre yra rašytojo peizažai, sukurti naudojant geografinius šaltinius, kurių atpažinimas leidžia rekontruoti žvilgsnio režimų (itališko perspektyviojo, kartografinio deskriptyvinio ir barokinio) ir su jais susijusių epistemų kaitą Gogolio prozoje.  Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai
	P. Lavrinec, G. Michailova, I. Vidugirytė (red., sud.). Гетеротопии: миры, границы, повествование. Сборник научных статей. Vilniaus universiteto leidykla, 2015 (Literatūra 57(5) Specialusis leidinys). 416 p. Trisdešimt rinkinio straipsniai parengti tarptautinės konferencijos „Vilnius::Heterotopijos“, vykusios Filologijos fakultete 2013 m. rugsėjo 19-21 d., pranešimų ir aptarimų pagrindu. Baltarusijos, Estijos, Italijos, JAV, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos mokslininkai, besiremdami Michelio Foucault heterotopijų samprata, analizuoja erdvės ir jos reprezentacijų kultūroje struktūras. Tarpdalykinis poezijos ir prozos kūrinių, sapnų ir filmų, žemėlapių ir peizažų, istorinio pasakojimo ir mito, miesto ir jo literatūrinio atvaizdo nagrinėjimas atskleidžia įvairių tipų erdves. Erdvės kategorijomis grįsta analizės kalba konceptualizuoja gyvenamo ir mąstomo pasaulio heterogeniškumą.

A. J. Greimo studijų centras 1994 m. pradėjo leisti tęstinį leidinį „Semiotika“. Iki 1999 m. išėjo septyni žurnalo numeriai. Leidimas buvo atnaujintas 2012 m. Praėjusiais metais „Semiotika“ pripažinta moksliniu Filologijos fakulteto leidiniu. Nuo 11 numerio „Semiotika“ persikelia į internetinę erdvę. Žurnalo adresas:
http://www.semiotika.lt/zurnalas-semiotika/apie-zurnala/

Šį kartą pranešame labai liūdną žinią.

Penktadienį užgeso mūsų magistrės, šiemet apgynusios darbą puikios Intermedialiųjų literatūros studijų studentės Indrės Audenytės gyvybė. Ši netikėta žinia sukrėtė nemažą dalį mūsų bendruomenės. 

Labai užjaučiame Indrės tėvelius ir visus artimuosius.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad po 2015 metų ekspertizės Filologijos fakulteto žurnalai „Baltistica“, „Kalbotyra“  ir „Vertimo studijos“ pateko į Europos humanitarinių žurnalų bazę ERIH PLUS.

ERIH yra Europos mokslo fondo įkurta humanitarinių mokslų bazė (European Reference Index for the Humanities), kurios tikslas – padidinti aukšto lygio Europos HM tyrimų matomumą. Nuo šių metų į bazę, pervadintą ERIH PLUS, įtraukti ir socialiniai mokslai. HSM mokslo žurnalus, pretenduojančius į atnaujintą bazę, ekspertavo atskirų šakų tyrėjų komitetai. Žiūrėta, kad žurnalai atitiktų tarptautinius akademinės ir publikavimo kokybės standartus.

• Kriterijai
• Patvirtinimo procedūros

Sveikiname kolegas!

• Žurnalas „Baltistica"
• Žurnalas „Kalbotyra"
• Žurnalas „Vertimo studijos"

Projektas “Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai” remiasi prielaida, kad literatūros geografija tiesia tiltus tarp vidinės teksto erdvės ir išorinio pasaulio, o žemėlapiai gali – bent iš dalies – šiuos ryšius tarp teksto ir pasaulio išryškinti. Žemėlapiai buvo sumanyti kaip literatūros ir kartografijos sąveikos eksperimentas, natūraliai išsirutuliojęs iš literatūros geografijos tyrimų ir siekiantis išsiaiškinti, ką ir kaip efektyviai toks interdisciplininis projektas gali duoti literatūros skaitymui, kūrinio erdvės suvokimui ir įsivaizdavimui, analizei ir interpretacijai, o taip pat – literatūros tyrimų pristatymui ir populiarinimui.

Džiugu, kad ir mūsų šalies atstovų žodis rimtai priimamas plačiame tarptautiniame kultūrologijos lauke.

VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros lektorius dr. Deimantas Valančiūnas skaitė pranešimą šių metų liepos 28–rugpjūčio 2 d. Vankuveryje (Kanadoje) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gotikos migracijos" (Gothic Migrations); tai „Tarptautinės gotikos asociacijos" (International Gothic Association) kartą per du metus organizuojamas tarptautinis mokslo renginys. Tai yra viena svarbiausių gotikinės literatūros ir kino tyrimams skirtų akademinių konferencijų pasaulyje, pasižyminti savo tarpdisciplininiu pobūdžiu ir sutraukianti daugybę mokslininkų iš įvairių šalių. Šių metų konferencijoje mokslininkai iš viso pasaulio nagrinėjo globalias gotikinės literatūros ir kino transformacijas ir sklaidą, didelį dėmesį skiriant transkultūrinei gotikai ir jos hibridinėms formoms. Šioje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 mokslininkų, dr. Deimantas Valančiūnas skaitė pranešimą „Tamsios istorijos iš Bolivudo: Indijos gotikinio siaubo kinas ir tautos Kiti". Taikant pokolonijinę teoriją, pranešime buvo nagrinėjamos britų gotikinės literatūros transformacijos Indijos populiariojoje kultūroje ir šių transformacijų socio-kultūrinės implikacijos. Pranešimas susilaukė susidomėjimo, kadangi šis Indijos kino segmentas pasaulinėje mokslo bendruomenėje nėra daug tyrinėtas.

Filologijos fakultete apginta dr. Benitos Riaubienės daktaro disertacija „Rezultatinė antrinė predikacija Europos kalbose“ („Resultative secondary predication in European languages“). Šiame darbe buvo tiriamas antrinės predikacijos, arba papildomo (antrinio) požymio priskyrimo subjektui arba objektui, klausimas skirtingose Europos kalbose. Žymaus mokslininko prof. Axelio Holvoeto vadovauta disertacija ypatinga dar ir tuo, kad joje naudotas tipologinis metodas, plačiai ir dažnai taikomas užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje gana retas – tipologiniu metodu grįstų darbų iš esmės mūsų šalyje dar nerašoma. Apie visa tai – pokalbis su dr. B. Riaubiene.

Visas pokalbis publikoujamas VU Naujienose

2015 m. rugpjūčio 31 d. Kristina Jakaitė-Bulbukienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė.

Sveikiname!