Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais >>>.

Nei vienam iš kandidatų nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis 2 daugiausiai balsų surinkusieji kandidatai:

• Nerija Putinaitė
• Arūnas Mickevičius.

Vadovaujantis Senato rinkimų tvarkos terminais, antrasis balsavimo turas vyks lapkričio 14–16 dienomis. 
Lapkričio 14 d. balsuoti Senato narių rinkimuose bus galima ten pat, kur vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai – K. Donelaičio aud. (9–15 val.).

Dėl balsavimo vietos lapkričio 15–16 dienomis Fakulteto rinkimų komisija informuos vėliau.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Primename, kad lapkričio 7 d., 8 d. ir 9 d. vyksta rinkimai į laisvas Senato narių vietas:

• lapkričio 7 d. 9–15 val. 105B aud.
• lapkričio 8 d. 9–15 val. 105B aud.
• lapkričio 9 d. 9–15 val. J. Balkevičiaus aud.

Biuletenyje siūloma pažymėti (t. y. pasirinkti) vieną iš kandidatų:

• Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)
• Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)
• Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
• Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

Filologijos fakulteto rinkimų komisija
 
 

Prestižinė tarptautinė leidykla „Bloomsbury Academic“ išleido kolektyvinę monografiją („Higher Education in Austerity Europe“, 2017, p. 256). Šioje knygoje analizuojama kokį poveikį 2007–2008 metų finansų krizė padarė aukštojo mokslo sektoriui įvairiose Europos šalyse, kaip aukštąjį mokslą pakeitė nuolat didėjantis paslaugų privatizavimas, drastiški valstybės lėšų apkarpymai ir bandymai griežčiau reguliuoti universitetų skaičių bei neoliberalios politikos pastaruoju metu pamėgtos kitos politinės ir administracinės priemonės. Šią kolektyvinę monografiją parengė Dublino, Oslo, Jyvaskylos, Lyono, Poznanės Stasbūro, Harvardo, Honkongo, Londono ekonomikos mokyklos, Australijos Le Trobe universiteto ir kitų universitetų mokslininkai, kuriuos subūrė iškilus, pasaulyje pripažintas aukštojo mokslo analitikas prof. Jonas Nixonas (Jungtinė Karalystė). Šioje tarptautiniu mastu žinomų tyrėjų grupės parengtoje monografijoje publikuojamas ir skyrius, parengtas VU Filologijos fakulteto profesoriaus Almanto Samalavičiaus, jau anksčiau paskelbusio keletą knygų ir keliasdešimt straipsnių įvairiomis aukštojo mokslo raidos temomis Lietuvoje ir užsienyje. Jame analizuojami pastarojo dešimtmečio pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje.

Pasak kolektyvinę monografiją lydinčių žinomų aukštojo mokslo analitikų vertinimų, tai „išskirtinės svarbos knygą, pateikianti itin subtilią aukštajame mokslo vykstančių procesų analizę“ (prof. Michael W. Apple, Madisono universitetas JAV), be to, knyga „išsamiai aptaria finansinio griežtumo vaidmenį finansų, valdymo ir aukštojo mokslo pedagogikos srityse“ (prof. Robert Adamson, Hongkongo universitetas), veikalo autoriai „įtikinamai pademonstruoja, kad būtina aktyvi intelektinė veiklą tam, kad šiems procesams būtų galima atsispirti ir imtis alternatyvų“ (prof. Helen M. Hunter, Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė).

Prieš porą metų partneriai iš įvairių Europos šalių – Vokietijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Lietuvos – pradėjo bendrą projektą: naujos nemokamos interneto svetainės, skirtos mokytis rusų kalbos, kūrimą. Svetainės tikslas – ne tik padėti susipažinti su rusų kalba, bet ir sužinoti daugiau apie Rusiją, šios šalies kultūrą bei gauti praktinių žinių apie bendravimo subtilybes, padėsiančias sėkmingai komunikuoti įvairiose sferose – nuo dalykinio bendravimo iki bendravimo online. Projektas buvo tikslingai remiamas Europos Sąjungos programos Erasmus+. Informacija svetainėje pateikta dvylika kalbų, tarp jų ir lietuvių kalba (suprantama, kad toks variantas buvo naujovė!). Mūsų šalyje šiam darbui ryžosi projekto Russky.info partneris – Vilniaus universitetas, tiksliau, patyrusių Filologijos fakulteto filologų, rusų kalbos dėstytojų, lietuvių kalbos redaktorių ir vertėjų komanda.

Kodėl reikalingas toks projektas?

Russky.info projekto vadovo, slovakų organizacijos Edukacia@internet direktoriaus Peterio Balažo nuomone, „visa esmė yra ekonomika. Rusijos ir Europos šalių bendradarbiavimas niekada nebuvo nutrūkęs, daugelyje Rytų Europos šalių klesti smulkusis ir vidutinis verslas su tiesioginėmis investicijomis iš Rusijos, kuriamos naujos darbo vietos nekilnojamojo turto, turizmo ir įvairių paslaugų srityse. Pvz., Čekijoje daugiausia užsienio įmonių (daugiau kaip 16 tūkstančių) priklauso rusams. Bulgarijoje kasmet išduodama apie 200 licencijų įmonėms, prekiaujančioms su Rusija. Be abejo, bendradarbiavimas apima ir kultūrinius bei kalbinius aspektus. Tačiau siūlymų mokytis rusų kalbos rinkoje akivaizdžiai trūksta“. Beje, 2017 m. Eurostat duomenimis, Europos Sąjunga 2017 m. sausio mėn. padidino importo iš Rusijos apimtį 59 %, o tai sudaro 13,7 milijardų eurų metinės apyvartos. Eksporto apimtis iš ES į Rusiją taip pat padidėjo 45 % – iki 6 milijardų eurų (šaltinis >).

Nauja kalbos svetainė www.russky.info – tai pradedančiųjų lygio kalbos kursai, kurie susideda iš dialogų, pratybų, fonetikos kurso, garso įrašų ir t. t. A1 ir A2 kalbos mokėjimo lygių dialogai sukurti bendradarbiaujant trijų šalių aukštųjų mokyklų – Vilniaus (Lietuva), Ostravos (Čekija) bei Ružomberoko (Slovakija) – slavistams. Dialogai turi interaktyvų vertimą: paspaudus sakinį, iš karto galima perskaityti vertimą į lietuvių kalbą. Gramatikos dalis gausi įvairių pratimų ir paaiškinimų, jie padeda geriau suprasti pateiktų dialogų medžiagą. Pratimai vienu metu lavina ir skaitymą, ir supratimą, ir rašymą. Svetainėje numatytas 12 kalbų žodynas, medijų dalis su rusiškais filmais ir mediateka su tekstais rusų kalba. Naujovė yra skyrius, kuriame pateikiama naudinga informacija apie verslą Rusijoje. Komandos ateities planuose – pokalbiai per Skype su mokytojais ir kitais vartotojais, vasaros mokyklos ir kita veikla.

Svetainė sukurta plačiajai vartotojų grupei, turi šiuolaikišką patogią navigaciją ir suderinama su bet kuria naršykle ir elektroniniais prietaisais: kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. „Tai, kad svetainę sukūrė Europos partneriai, suteikia papildomą pranašumą suprasti rusų kalbos dėstymo ypatumus „iš vidaus“, atsižvelgiant į ES gyventojų poreikius, - teigia Katarina Frizen, projekto partnerio iš Vokietijos („Studio Gaus“) atstovė. „Beveik visi projekto partneriai turi rusų kalbos mokymosi patirties. Tai leidžia koreguoti kursų rengimą, derinant dėstymą su būsimų svetainės vartotojų interesais“. Svetainė yra labai patraukli, draugiška ir patogi, rūpestingai parengta, pritaikyta pačioms moderniausioms technologijoms ir visiems prieinama.
Jau šiandien galima registruotis svetainėje www.russky.info ir pradėti mokytis rusų kalbos arba atnaujinti savo žinias, ieškoti reikiamos informacijos, taip pat ir draugų, vienminčių, derinti naudą ir malonumą. Tikimės, kad mūsų kolegų iš VU ir kitų ES aukštųjų mokyklų darbas bus tikrai naudingas kiekvienam, kas norės išmokti rusų kalbą!

Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingemo universiteto (University of Nottingham, UK) profesoriumi Norbertu Schmittu tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ publikavo straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“. Šis žurnalas yra reitinguojamas kaip geriausias kalbotyros srities žurnalas (pagal citavimo reitingus, Clarivate Analytics, 2017 duomenimis). Straipsnyje autoriai pristato akių judesių įrašymo eksperimentą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip negimtakalbiai apdoroja neištisines kolokacijas.

Visą straipsnį galima rasti čia >>>

2017 m. spalio 4 d. Vilniaus universitete svečiavosi Milano universiteto profesorius ir Pizos universiteto Baltistikos centro atstovas Alessandro Vitale, kuris skaitė paskaitą apie rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos parašytą ir 2016 m. Italijoje išleistą propagandinę knygą „Lietuvių sąmokslas: kaip žlugdė Sovietų Sajungą ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“.

Šią publikaciją Romoje, Parlamento deputatų salėje (vienoje pagrindinių šalies institucijų), pristatė pati autorė, kuri pateikė Lietuvos istoriją (tiek 1944–1953 metų ginkluotą partizanų pasipriešinimą, tiek ir laikotarpį nuo 1990 metų iki šių dienų) visiškai negatyvioje šviesoje. Negana to, autorė įvairiais būdais mėgino užkirsti kelią bet kokiai diskusijai. Renginyje dalyvavo ir pats profesorius Alessando Vitale, tvirtai pasisakęs prieš Lietuvos istorijos falsifikavimą.

Neseniai ši knyga buvo išversta į lietuvių kalbą ir publikuota internete, variantas rusų kalba buvo pristatytas ir Maskvoje. Šis veikalas plačiai pasklido po Italijos knygynus užsienio finansavimo dėka (reikia prisiminti, kad knygos leidėjas 80-aisiais dirbo TASS korespondentu Maskvoje). Atsakant į šį pristatymą, buvo pareikštas oficialus Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, taip pat ir Lietuvos ambasados Italijoje protestas. Knyga yra akivaizdžiai deziformuojanti: propagandinis veikalas iškraipė istorinius faktus ir ypač 1991 metų Sausio 13-osios įvykių kontekstą, nulėmusį Lietuvos nepriklausomybės atgavimą devintajame dešimtmetyje. Pasitelkiant „dekontekstualumo“ techniką buvo sukurta anti-istorinė dūminė užsklanda, skirta skaitytojui suklaidinti.

Profesoriaus Alessando Vitale pranešimas sulaukė Vilniaus universiteto Filogijos fakulteto studentų ir dėstytojų dėmesio bei paskatinimo Italijoje daugiau kalbėti apie faktais pagrįstą Lietuvos istoriją bei aktyviau viešinti iškylančias propagandos problemas.

© Nuotraukų autorius – Vytautas Kardelis

Rugsėjo 15–22 d. mūsų fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto dėstytojai doc. Diego Ardoino, dr. Aušra Gataveckaitė, Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojas prof. dr. Vytautas Kardelis ir Italų filologijos studijų programos studentai Lukasz Kamiński, Gintarė Paunksnytė, Julija Šabasevičiūtė, Kotryna Žygaitė Italijoje, Ligūrijos regione, San Bartolomeo al Mare miestelio apylinkėse, surengė mokomąją dialektologinę ekspediciją, kurios metu susipažino su teoriniais ir metodologiniais dialektologinės ir sociolingvistinės medžiagos rinkimo principais ir praktiškai išbandė, kaip tokia medžiaga renkama ir apdorojama. Ekspedicijos dalyviai gilinosi į Ligūrijos dialektą, specifines jo ypatybes, patyrė, kaip veikia kodų kaita, fiksavo ir dokumentavo kalbinį kraštovaizdį, informantus ir jų aplinką. Surinkta medžiaga bus panaudota studentų kursiniams ir bakalauriniams darbams, dialektologiniams tyrimams. Be darbo ekspedicijoje, jos dalyviai aplankė muziejų, archyvą, surengė susitikimus su istorikais Giorgio Fedozzi, Orlando Boccone, su archyvų specialiste Alma Oleari ir iškilia Ligūrijos asmenybe prof. Francesco Gallea.

Ekspedicijos rezultatai buvo pristatyti San Bartolomeo al Mare miestelio bendruomenei ir San Matteo asociacijai (Asd San Matteo). Pristatymas “Il dialetto ligure incontra la Lituania” sulaukė ne tik didelio bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo, bet ir nemažai vietinės Italijos spaudos dėmesio.

Video reportažą apie šią paskaitą galite rasti >>>

Straipsniai vietinėje spaudoje: 1 ir 2.

© V. Kardelio nuotrauka

Informuojame, jog Centrinė rinkimų komisija patvirtino rinkimų į dvi laisvas Senato narių vietas grafiką, vadovaujantis kuriuo nuo spalio 4 dienos pradedamas kandidatų kėlimas. Išsamesnė informacija apie rinkimus pateikiama Universiteto interneto puslapyje.

Vienu metu vyks rinkimai į 2 Senato narių vietas:

1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo Senate rinkimai (į Vilniaus universiteto tarybos nariu išrinkto prof. Vytauto Nekrošiaus vietą). Šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Ekonomikos fakulteto, reorganizuojamų Filologijos ir Filosofijos fakultetų, Istorijos fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto, Verslo mokyklos bei Kauno fakulteto (socialinių ir humanitarinių mokslų sričių) rinkėjai.
2. Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslo sričių atstovo Senate rinkimai (į atsistatydinusios prof. Ingridos Prigodinos Lukošienės vietą). Šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Chemijos ir geomokslų fakulteto, reorganizuojamų Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, Gyvybės mokslų centro, Botanikos sodo, Medicinos fakulteto bei Kauno fakulteto (technologijos mokslų srities) rinkėjai.

Pažymėtina, jog renkant mokslo sričių atstovus, balsuoti bus galima tik už tuos kandidatus, kurie nedirba tame kamieniniame padalinyje, kuriame vykdomas balsavimas.

Kandidatų kėlimas vyks iki spalio 17 dienos, 15 valandos – per šį terminai kandidatai ar juos keliantys asmenys turi pateikti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai () kandidatūros kėlimo dokumentus. Rinkimai numatyti lapkričio 7–9 dienomis.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

• doc. dr.Viktorija Makarova (pirmininkė)
• jaun. asist. Violeta Katinienė,
• stud. Aušrinė Gedminaitė.

Taip pat primename, jog jau paskelbta rinkimų į Fakulteto Tarybą tvarka, laikas ir vieta >>>