Sidebar

Bendros naujienos

Studentų konferencijos kituose fakultetuose jau įsibėgėjo!

Šiais metais ir toliau tęsiama studentų konferencijų tradicija, skirta Europos dienai paminėti,  tik šiemet keičiasi jos formatas. Konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, kurių metu kitų fakultetų įvairių studijų programų studentai pristato savo tiriamuosius projektus anglų kalba. Tai viena iš praktinių užduočių, kurias studentai atlieka jiems dėstomo dalyko „Akademinė ir mokslinė anglų kalba (C1)“ kontekste.

Kviečiame apsilankyti studentų konferencijose nuotoliniu būdu! Konferencijos vyksta gegužės 7 – 26 dienomis:

  • VU TSPMI dėstytojai doc. dr. Liudmila Arcimavičienė, asist. dr. Ovidiu Ivancu ir lekt. Vitalija Jankauskaitė – Jokūbaitienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų aktualiausiomis temomis, susijusiomis su lyderyste, diplomatija ir konfliktų sprendimu. Daugiau informacijos ir programa >
  • VU MIF dėstytojos lekt. Vilma Vaskelaitė ir lekt. Laura Giniūnienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų, susijusių su mobiliųjų technologijų aplikacijomis. Daugiau informacijos ir programa >
  • VU GMC dėstytoja lekt. Aušrelė Pranculienė bei jos studentai kviečia klausytis pranešimų genetikos ir socialinių reiškinių tema. Išsamią programą ir prisijungimo duomenis rasite čia >

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Taikomoji semiotika“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų planas >

Nuoroda prisijungti visiems susidomėjusiems >

 

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras

Nuoširdžiai sveikiname profesorę Aldoną Paulauskienę 85-ojo gimtadienio proga!

 

1964

Nuo 1964 m. iki 1968 m. Istorijos–filologijos fakulteto prodekanai – J. Balkevičius ir Z. Zinkevičius.

Liet. k. katedros dėstytoja pradėjo dirbti Aldona Paulauskienė / VU, 1958/.

(Fakulteto metraštis)

 

Kokia nauda iš buvusio mūsų mokslinės minties skrydžio, jei ta pačia kryptimi nėra kam dirbti ir diskutuoti...

(Aldona Paulauskienė)

 

Su obelų ir ievų žydėjimu pasitinka mus 85-asis profesorės Aldonos Paulauskienės gimtadienis. Kaip aidas nuaidi jos paskaitos apie veiksmažodį, daiktavardį, būdvardį, gramatines kategorijas: asmenį, veikslą, giminę, skaičių, ar gramatikų istoriją, kaip žaibas nublyksi jos pastabos per darbų gynimus ar doktorantūros egzaminus. Ir visa tai susilieja su atvirumo ir nuoširdumo gaida per katedros posėdžius, motiniška globa, jos pačios žodžiais sakant, žygiuojant, „į mokslo kalną“, kai tas žygis nebūna lengvas ir daug kas priklauso nuo pasirengimo, jėgų, ištvermės, oro sąlygų ir draugų.

Tebūna mūsų linkėjimai kaip ta

  • dzūkiška šnekta
  • padrika beskertanci
  • su vasarų ar eterų balsais
  • biskį svecimokais bet
  • liulancais, urzgiancais, giedancais
  • kaip graitavietės purslai ar
  • parskridusių gulbių
  • su pilkais gulbiukais bulbenimas

(Juozas Žitkauskas)

Lietuvių kalbos katedra

 

Screenshot 2020 05 18 at 19.00.45

Šių metų gegužės 16 dieną mūsų buvusi kolegė profesorė Eleonora Safronova švenčia garbingą 90-ies metų jubiliejų. Kaip dėstytoją ją prisimena daugybė dėkingų jai absolventų. Labiausiai visus žavėjo profesorės iškalba, užsidegimas, meilė literatūrai, kurios subtiliausius niuansus ji nagrinėjo per paskaitas, seminarus, baigiamųjų darbų gynimus. Ji galėdavo nesustodama kalbėti, nes pasakojo apie tai, ką iš tiesų mėgsta. Kaip kiti gali pasakoti apie save, apie savo anūkus ar apie gamtą. Jos straipsniai apie XX a. pr. rusų literatūrą, knyga apie I. Buniną įdomūs ir šių dienų filologams. Mokslininkė, tyrėja, tekstų interpretuotoja Eleonora Safronova visada buvo ir tebėra panirusi į egzistencinių prasmių pasaulį, dirbo ir rašė iš pašaukimo, iš poreikio suprasti literatūros ir filosofijos kūrinį – pasidalinti, kaip tai darė Sokratas, tuo supratimu su gabiais jaunais žmonėmis. Perfrazuojant rusišką posakį, gimusi skraidyti šliaužioti negali. Eleonora Safronova gimusi skraidyti minčių padangėse, sklandyti jų gelmėse. Tad linkime polėkio ir sveikatos šiai nuostabiai moteriai.

 

Filologijos fakulteto bendruomenė

Paryžiuje, vienoje  didžiausių  Prancūzijos meno ir mokslo leidyklų Hermann éditeur (įkurta 1876), ką tik pasirodė VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto profesorės Danguolės Melnikienės Lietuvių-prancūzų kalbų žodynas. Šis 116 autorinių lankų ir 1200 p. apimties leidinys išleistas prestižinėje kolekcijoje Vertige de la langue. Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol pasirodęs dvikalbis žodynas, lyginantis lietuvių ir prancūzų kalbas.

Žodyno autorė – leksikografijos ir metaleksikografijos specialistė, perengusi keturis dvikalbius žodynus, tris tarptautines mokslines monografijas, kelias dešimtis mokslinių straipsnių, skirtų sinchroninei bei diachroninei leksikografijai ir publikuotų Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.

Šis žodynas buvo rengiamas šešerius metus pagal Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvių kalbos Instituto projektą, jo leidybą rėmė Lietuvos mokslo Taryba. Leidinio recenzentai – Barselonos autonominio universiteto profesorius Xavier Blanco ir VDU prof. Aurelija Leonavičienė. Žodyno antraštyne – daugiau kaip 30 000 žodžių.

Rengiant šį žodyną, buvo remiamasi naujausiomis tarptautinės leksikografijos nuostatomis, nuolat taikomas fraziškumo principas, kuomet žodžių leksinė reikšmė atskleidžiama per sintagminius ryšius ir realius žodžių vartojimo kontekstus (laisvuosius žodžių junginius, kolokacijas, pragmatemas, frazeologimus), o ne išverčiant pavienius žodžius, kurių junglumas lieka žodyno vartotojui neaiškus. Žodynas taip pat pasižymi unikalia antraštyno gausa bei įvairove: be bendrinės kalbos žodžių, į jį įtraukta vadinamoji diasisteminė leksika, reprezentuojanti diachroninius, diastratinius, diatopinius, diatechninius lietuvių ir prancūzų kalbų variantus.

Sveikiname dr. Giedrę Ivanovą, gegužės 8 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Muzikos raiška Kosto Ostrausko dramose" humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Pirmą kartą fakulteto istorijoje disertacija buvo ginama nuotoliniu būdu! Disertacijos vadovė - prof. dr. Irina Melnikova.

Linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje veikloje!

Mieli kolegos ir bičiuliai,

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros kartu su Klasikų asociacija inicijuota paramos rinkimo akcija, skirta palaikyti ligoninėms, kovojančioms pirmoje fronto linijoje su COVID-19 virusu Šiaurės Italijoje, oficialiai baigėsi. Prie akcijos prisidėjo daugiau nei 110 aukotojų, iš kurių dauguma – fiziniai asmenys. Šiai iniciatyvai skirdami ir dalį Italų kalbotyros ir literatūros katedros veiklai skirtų lėšų surinkome išties įspūdingą sumą – virš 8000 EUR!  Surinkta parama jau pasiekė tris Šiaurės Italijos regione esančias ligonines: Bergamo Ospedale Papa Giovanni XXIII, Genujos Ospedale Policlinico San Martino ir Pjetra Ligurės Ospedale S. Corona.

Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiuo visam pasauliui sunkiu momentu prisidėjote prie akcijos ir išreiškėte savo palaikymą Italijai. Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus universitetui, Filologijos fakultetui, Klasikų asociacijai, kolegoms ir bičiuliams Lietuvoje ir užsienyje, kiekvienam prisidėjusiam. Be abejo, padėkas reiškia ir paramą gavusios ligoninės, išties sujaudintos mūsų netikėto dėmesio. Tai – mūsų visų nuopelnas! Mes kartu parodėme, kad viskas yra įmanoma! Ačiū!

Vilniaus universiteto italistai

(Alessandra, Aušra, Dainius, Davide C., Davide T., Diego, Ieva, Jogilė, Julija, Novella e Paola)

 

--

 

Cari colleghi, cari amici,

la raccolta fondi destinata al sostegno degli ospedali dell’Italia settentrionale impegnati in prima linea nella lotta contro il Covid-19 e organizzata dal Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana, afferente alla Facoltà di Filologia dell’Università di Vilnius, e dalla Societas Classica si è ufficialmente conclusa.            L’iniziativa ha raccolto più di 110 adesioni, nella quasi totalità provenienti da persone fisiche. Includendo anche la donazione del Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana, abbiamo superato gli 8000 euro, una cifra davvero ragguardevole, che ha già raggiunto gli ospedali di Santa Corona (Pietra Ligure), San Martino (Genova) e Papa Giovanni XXIII (Bergamo).

Siamo molto lieti ed orgogliosi del fatto che in questo periodo di grande difficoltà a livello globale abbiate preso parte alla raccolta, mostrando così il vostro concreto sostegno all’Italia. I nostri più sinceri ringraziamenti vanno anche all’Università di Vilnius, alla Facoltà di Filologia, alla Societas Classica e a tutti i colleghi e amici che in Lituania e all’estero hanno contribuito all’iniziativa.

Ovviamente, particolare piacere fa la gratitudine espressa dagli ospedali che hanno ricevuto il nostro sostegno, sorpresi e colpiti dall’attenzione e dal calore che hanno inaspettatamente ricevuto dalla Lituania. Questo è merito di noi tutti, che, insieme, abbiamo mostrato che nulla è impossibile!

Grazie di cuore!

Il Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana dell’Università di Vilnius

(Alessandra, Aušra, Dainius, Davide C., Davide T., Diego, Ieva, Jogilė, Julija, Novella e Paola)

Šiais metais Japonijoje pasirodė knyga, leidžianti daugiau sužinoti apie Lietuvą: 60 straipsnių Lietuvai pažinti. Knygos sudarytoja – dr. Eiko Sakurai (Tokijo užsienio studijų universitetas / Osakos universitetas), puikiai mokanti lietuviškai, dažnai atvykstanti į Lietuvą, bendraujanti ir bendradarbiaujanti ne tik su Lituanistinių studijų katedros ir kitų fakulteto padalinių kalbininkais lituanistais, bet ir su daugeliu kitų sričių specialistų. 

Tarp knygos autorių yra ir Lituanistinių studijų katedros dėstytojos prof. dr. Meilutė Ramonienė, lekt. Ramutė Bingelienė, kitos fakulteto darbuotojos – prof. dr. Ala Lichačiova, dr. Neringa Klišienė.

Bendras serijos Regionų studijos tikslas – parinkti 60 temų iš įvairiausių sričių (istorijos, politikos, ekonomikos, visuomenės aktualijų, kasdienio gyvenimo, kultūros ir pan.), kurios virstu glaudžiu įvadu į konkrečią šalį ar regioną, aprėpiančiu esminius aspektus. Tai leidinys, skirtas visiems, nuo studentų iki firmų darbuotojų, visiems tiems, kurių smalsumo negali patenkinti įprasti kelionių gidai. Kartu tai yra ir kvietimas atverti humanitarinių-socialinių mokslų duris. Norima pateikti profesionalią, specializuotą informaciją, kuri yra dėstoma lengvai suprantamu stiliumi ir prieinama eiliniam skaitytojui.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos