Lapkričio 11 d., Lenkijos nepriklausomybės dienos proga, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda keliolikai Lietuvos piliečių skyrė aukštus valstybinius apdovanojimus – Auksinius Kryžius – už nuopelnus plėtojant lenkų kalbą ir kultūrą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui.

Tarp apdovanotųjų – ir VU Polonistikos centro dėstytojai: dr. Teresa Dalecka, doc. dr. Irena Fedorovič, doc. dr. Kinga Geben, dr. Regina Jakubėnas, doc. dr. Viktorija Ušinskienė. 

Vykusios iškilmės tapo apdovanojimų tęsiniu. Reikšmingiausias – ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžius su žvaigžde – po mirties buvo skirtas vienam iš Vilniaus universiteto Polonistikos centro įkūrėjų profesoriui Algiui Kalėdai šių metų sausio mėnesį. Prieš metus aukštus valstybinius apdovanojimus gavo doc. dr. Miroslav Davlevič ir prof. dr. Kristina Rutkovska.

Lapkričio 11–12 d. vyksta antrasis rinkimų į Vilniaus universiteto (VU) Tarybą turas, kuriame renkami Universiteto Tarybos nariai šešiose srityse. Dar trijose srityse nugalėtojai išaiškėjo jau pirmajame rinkimų ture. Visa informacija apie pirmojo turo rezultatus > 

Pakartotinai balsuoti Fakulteto bendruomenė kviečiama 105 aud. nuo 9.00 iki 15.00 val.

Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, 18 val. Rašytojų menėje Fakulteto bendruomenė kviečiama į jau 6-ąjį kartą vyksiantį Kalbų vakarą.

Amerikiečių rašytojas, filosofas R. V. Emersonas kartą kalbą sulygino su miesto statyba, sakydamas, jog kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. Tad šiais metais studentai, dėstytojai ir alumni iš visos Vilniaus universiteto bendruomenės kviečiami statyti miestą: pa(si)kalbėti, kaip bendrauja skirtingų specialybių atstovai ir ar visuomet jiems pavyksta susišnekėti.

Preliminari renginio trukmė – 2 val. Renginio metu numatoma pertrauka.

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 12.30–13.00 val. Rašytojų menėje ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra Fakulteto bendruomenę kviečia į italų gitaristų dueto Oscar Bauer ir Andrea Lupi akustinį koncertą Spuntino musicale fingerstyle.

15.00 val. 115 aud. atlikėjai taip pat skaitys paskaitą Blues, folk e fingerpicking: contenuti culturali ed emotivi italiani in generi internazionali. Paskaita vyks italų kalba. Rekomenduojamas italų kalbos lygis – A2.

Lapkričio 8 d., penktadienį, 11.00 val. K. Donelaičio aud. Oscar Bauer ir Andrea Lupi italų kalba ves užsiėmimą:

• a) cantare la voce: respirazione, emissione, interpretazione nei ruoli di cantante e attore;
• b) la gestione del palco e della performance: equilibrio e completezza tra due musicisti.

Vienos svarbiausių akademinių duomenų bazių „Scopus“ vertintojai pagal visus punktus įvertino žurnalą Baltistica ir pasiūlė įtraukti jį į bazę. Žurnalo publikacijos bus indeksuojamos pagal SJR reitingo rodiklius.

Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Redaktorius: Bonifacas Stundžia (nuo 1996). Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje, tačiau spausdina ne tik grynai baltistinius, bet ir indoeuropeistinio, germanistinio, slavistinio ir bendrosios kalbotyros profilio straipsnius bei recenzijas.

Kviečiame visus besidominančius bendrąja kalbotyra ir ypač lingvistine tipologija sudalyvauti atvirame paskaitų-seminarų cikle LINGVISTINĖ TIPOLOGIJA XXI AMŽIUJE: METODOLOGOGINIAI IŠŠŪKIAI. Pirmas seminaras vyks šį penktadienį, lapkričio 8 d., 13.00 val.,  314b auditorijoje.

Savo trumpame paskaitų-seminarų cikle siūlau kartu pažvelgti į tai, kuo ir kaip užsiima šiuolaikinė lingvistinė tipologija. Susiformavusi XX amžiaus 60-ais metais kaip atsakas į Naomo Čiomskio generatyvinę gramatiką ši disciplina asucijuojasi pirmiausia su Josepho Greenbergo vardu. Per pusę praėjusio amžiaus lingvistinė tipologija plėtėsi ir keitėsi. Per seminarus pažvelgsime, su kokiais metodologiniais iššūkiais susiduria tipologiniai tyrimai ir kaip su šiais iššūkiais yra tvarkomasi skirtingų tipologijos krypčių rėmuose. Į šiuos metodologinius aspektus bus pažvelgta iš konkrečios teorinės problematikos perspektyvos: žiūrėsime, kaip skirtingos prieigos sprendžia morfologijos ir sintaksės dichotomijos ir „žodžio“ sąvokos problemą. Seminarų dalyviai kviečiami aktyviai dalyvauti diskusijoje ir reikšti savo nuomonę. Dalyviai prašomi iš anksto perskaityti Arnoldo Zwicky ir Martino Haspelmath'o straipsnius.

Skaitydami straipsnius, pagalvokite apie tai, kaip būtų galima atsakyti į tokius klausimus:

1. Kokią problemą stengiasi spręsti autorius?
2. Kaip jis tai daro?

Laukiu įdomių diskusijų!

Vladimir Panov

Lapkričio 4 d., pirmadienį, 17.00 val. VU Filologijos fakulteto 92 aud. vyks renginys „30 metų VDR Taikiajai Revoliucijai – aplinkybės, procesai, veikėjai“, skirtas Berlyno sienos griūties 30 metinėms paminėti.

Pranešimai:

1. Silke Flegel (Ruhro universitetas Bochume) „Lūžio visuomenė – utopijos praradimo vaizdai vėlyvojoje VDR kultūroje“
2. Silke Flegel ir dr. Frank Hoffmann (Ruhro universitetas Bochume) „‘Atsisakome savo vaidmenų̕ – VDR menininkai ir intelektualai Taikiosios Revoliucijos metu“

Žodį tars prof. dr. Vytautas Landsbergis. Pranešimai bus skaitomi vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Maloniai kviečiame!

Lapkričio 12 d., antradienį, 15.00 val. 118 aud. vyks Sandros Petraškaitės-Pabst, 2019 m. Mokslo premijos užsienio lietuviams laureatės, paskaita Kaip lietuviai emigracijoje permąsto savo tapatumą? Diskursinė sąvokų ir metaforų, susijusių su tautinio identiteto įvardijimu, analizė.

Sandra Petraškaitė-Pabst Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbotyrą, Manheimo universitete apgynė daktaro disertaciją apie žiniasklaidoje vartojamų metaforų ypatumus politinių permainų kontekste. 2006–2016 m. Vokietijoje dirbo germanistinės lingvistikos dėstytoja, analizavo kalbinius bei kultūrinius fenomenus vokiečių ir lietuvių kalbų lyginamuoju pagrindu. Savo moksline ir šviečiamąja veikla propaguoja lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo užsienyje svarbą. 2011 m. Štutgarte įkūrė lituanistinę mokyklėlę, su Vokietijos lietuvių bendruomene dalijasi asmenine ir moksline patirtimi paremtomis teorijomis apie daugiakalbystės naudą asmenybės raidai. 2019 m. jai įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo premija užsienio lietuviams.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams ŠMSM mokslo premijas skiria nuo 2007 m. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.