Rugsėjo 4 d. VU Filologijos fakultete lankėsi j. e. Nepaprastoji ir įgaliotoji Estijos ambasadorė Jana Vanaveski ir Tartu universiteto rektorius Toomas Asser. Jie susitiko su fakulteto dekane aptarti bendradarbiavimo galimybes dėstant estų kalbą, taip pat apžiūrėjo atnaujintą 108 (estų) auditoriją, kuri buvo įrengta su privačių Estijos kompanijų finansine pagalba.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Respublikinė lenkų literatų draugija ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras skelbia lenkų ir lietuvių literatūros (prozos ir poezijos) vertėjų konkursą Amat victoria curam.

Konkurso reglamentas 

1. Konkursas rengiamas dviejų kategorijų:
   1.1. Lietuvių literatūros kūrinių vertimas į lenkų kalbą.
   1.2. Lenkų literatūros kūrinių vertimas į lietuvių kalbą.
2. Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvoje gyvenantys vertėjai (amžius neribojamas), kurie neturi išleistos savo verstos knygos. Kiekvienas dalyvis gali dalyvauti abiejose konkurso kategorijose.
3. Dalyvavimo 1.1 konkurso kategorijoje – lietuvių literatūros kūrinių vertimo į lenkų kalbą – sąlygos:
   3.1. Dalyvis turi išversti į lenkų kalbą kūrinį arba kūrinius, parašytus lietuvių kalba, arba didesnio kūrinio fragmentą, kurie iki šiol nebuvo išspausdinti lenkiškai. Verčiamą tekstą dalyvis pasirenka pats.
   3.2. Išversto teksto apimtis: proza – 5400–7200 ženklų (3–4 mašinraščio puslapiai po 1800 ženklų), poezija – 40–60 eilučių.
   3.3. Dalyvis turi pateikti spausdintus originalius tekstus, nurodydamas jų autorių ir pavadinimą, taip pat tų pačių tekstų vertimo į lenkų kalbą mašinraštį.
4. Dalyvavimo 1.2 konkurso kategorijoje – lenkų literatūros kūrinių vertimo į lietuvių kalbą – sąlygos:
   4.1. Dalyvis turi išversti į lietuvių kalbą kūrinį arba kūrinius, parašytus lenkų kalba, arba didesnio kūrinio fragmentą, kurie iki šiol nebuvo išspausdinti lietuviškai. Verčiamą tekstą dalyvis pasirenka pats.
   4.2. Išversto teksto apimtis: proza – 5400–7200 ženklai (3–4 mašinraščio puslapiai po 1800 ženklų), poezija – 40–60 eilučių.
   4.3. Dalyvis turi pateikti spausdintus originalius tekstus, nurodydamas jų autorių ir pavadinimą, taip pat tų pačių tekstų vertimo į lietuvių kalbą mašinraštį.
5. Abiejų kategorijų konkurso dalyviai iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turi atsiųsti arba patys atnešti medžiagą, nurodytą atitinkamai 3 ir 4 Reglamento punkte, į Lietuvos rašytojų sąjungą (Vilnius LT-01101, Sirvydo g. 6). Ant voko, be būtino teksto, turi būti įskaitomai užrašyta „Konkursas „Amat victoria curam”. Į voką dalyvis turi įdėti kitą užklijuotą voką su savo vardu, pavarde ir kontaktais (telefono numeris, elektroninis arba pašto adresas).
6. Konkursinius darbus vertins nepriklausomų literatūros vertėjų, atstovaujančių konkurso organizatoriams, komisija.
7. Abiejų kategorijų konkurso laureatai gaus tokio dydžio apdovanojimus:
8. I vieta – du šimtai penkiasdešimt (250) €.
9. II vieta – šimtas penkiasdešimt (150) €.
10. III vieta – šimtas (100) €.
11. Papildomai abiejų kategorijų I vietos laureatai bus apdovanoti daiktiniais prizais – elektroninėmis skaityklėmis. 
12. Apdovanoti lenkų literatūros vertimai bus publikuoti ketvirtiniame žurnale „Naujoji Romuva”. Apdovanoti lietuvių literatūros vertimai bus publikuoti dvisavaitiniame portale Pisarze.pl.
13. Apdovanojimai bus teikiami lapkričio pabaigoje, per iškilmingą literatūros vakarą, kurio metu apdovanoti vertimai bus pristatyti viešai. Vakaro data konkurso dalyviams bus pranešta atskirai.

Konkurso organizatoriai: Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Respublikinė lenkų literatų draugija ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras.

Konkurso partneriai: ketvirtinis žurnalas „Naujoji Romuva”, dvisavaitinis portalas Pisarze.pl, Naujoji Romuva.

Apdovanojimus įsteigė: Orlen Lietuva ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Kiekvieną rugsėjį virš Vilniaus universiteto (VU) iškilus Universiteto vėliavai žinome, kad prasidėjo nauji akademiniai metai. Po vėliavos pakėlimo ceremonijos keliaujame į tradicine tapusią visų Universiteto studentų ir dėstytojų eiseną, o po jos Didžiajame kieme mokslo metus pradedame Renovatio studiorum iškilmėmis. 

Pastaroji kaip ir mokslo metų užbaigimo šventė Finis anni academici ar Rektoriaus, dekanų ir Senato dėvimos akademinės togos bei Rektoriaus skeptras yra neatsiejama daugelio Vakarų Europos universitetų tradicijų dalis. Visa tai turi miestiečiams parodyti, kad universitetas yra nepriklausoma institucija, kur susitelkusi bendruomenė pripažįsta mąstymo laisvę. 

Tačiau Vilniaus universitete egzistuoja viena tradicija, senesnė už patį Universitetą. Kiekvienų mokslo metų pradžioje VU Filologijos fakultetas (VU FLF) visus naujus studentus pakviečia į mįslingai skambančią imatrikuliacijos ceremoniją. Jos metu Šv. Jonų bažnyčioje Fakulteto dekanas garsiai perskaito visų naujai į Universiteto sąrašus (lot. matricula) įtrauktųjų vardus. 

Taip įgarsinamas oficialus jaunuolio tapimas akademinės bendruomenės nariu. Kitąkart studento vardas Šv. Jonų bažnyčioje garsiai ištariamas jau tik įteikiant Universiteto diplomą. Ši tradicija Vilniuje siekia dar jėzuitų kolegijos, įkurtos 1569 m., laikus. Tiesa, Šv. Jonų bažnyčia, kuri tuomet vadinosi tik Šv. Jono bažnyčia, jėzuitams perduota po dvejų metų – 1571 m. Būtent tuomet prasidėjo tradicija svarbiausius akademinius renginius organizuoti bažnyčioje ar priešais ją buvusioje aikštėje.

Jėzuitiška ceremonija įrašyti naujų studentų vardus nėra unikali Vilniaus universiteto tradicija. Iškilmingas naujų akademinės bendruomenės narių įtraukimas į oficialų universiteto sąrašą siekia tikriausiai dar XI a., kai Bolonijoje įkurtas seniausias Vakarų Europos universitetas. Panašią ar identišką tradiciją vis dar puoselėja dauguma prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų. Oksforde, Kembridže, Edinburge ar St Andrews universitetuose iki šiol kiekvieni mokslo metai sutinkami oficialiai įrašant naujų akademinės bendruomenės narių vardus į universiteto ar koledžo sąrašą ir juos pasveikinant. 

Kai kuriuose JK universitetuose studentai patys įrašo savo vardą į universiteto sąrašą arba tai už viso koledžo naujokus padaro išrinktas atstovas. Seniausiuose Škotijos universitetuose studentai netgi turi pasirašyti „akademinę priesaiką“ (lot. sponsio academica), kurioje įsipareigoja paklusti Universiteto Statutui ir visaip kaip prisidėti prie akademinės gerovės.

Didėjant aukštojo mokslo prieinamumui ir gausėjant studentų skaičiui, universitetuose pasidarė sunku išlaikyti tokią archajišką tradiciją. Įsivaizduokime, jei VU Rektorius turėtų Didžiajame kieme perskaityti beveik penkių tūkstančių pirmakursių vardus... Imatrikuliacijos dauguma Europos universitetų atsisakė dėl itin praktinių priežasčių. Taip jau sutapo, kad VU imatrikuliacijos ceremonijos tradicija išliko vieninteliame Filologijos fakultete.

Šių mokslo metų pradžios renginiai:

9.30 – VU vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme;

10.00 – Filologijos fakulteto pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija Šv. Jonų bažnyčioje;

12.00 – susitikimas su fakulteto bendruomenės senjorais K. Donelaičio aud.;

14.45 – VU darbuotojų, studentų ir alumnų eisena į universiteto centrinius rūmus, Didįjį kiemą (Universiteto g. 3) nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų;

15.30–16.30 – iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija universiteto Didžiajame kieme;

18.30 – šv. Mišios akademinei bendruomenei Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (šv. Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas);

19.30 – VU Šv. Jonų bažnyčios Gospel choro koncertas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 2).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Su liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 24 d. netikėtai mirė Lietuvių literatūros katedros doktorantė Urtė Šegždavičiūtė.

Urtė buvo Vilniaus universiteto auklėtinė: 2014 m. Filologijos fakultete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas, 2017 m. – Religijos studijų magistrantūrą VU Religijos studijų ir tyrimų centre. Pernai rudenį pradėjo doktorantūros studijas Fakultete, rengėsi rašyti lituanistinę disertaciją „Postsekuliarios religinės sąmonės raiška šiuolaikinėje lietuvių poezijoje“ (vad. doc. D. Čiočytė).

Urtė dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja VGTU inžinerijos licėjuje. Dar viena Urtės aistra – piešimas, kitas būdas išskleisti ir patirti žmogaus kūrybiškumą. Kaip menininkė turėjo savo bičiulių ir gerbėjų ratą; šiuo metu rengė savo darbų parodą „Laiku ir vietoje“, numatytą eksponuoti rugsėjo 17 d. – spalio 17 d. Didsodės bibliotekoje.

Atsisveikinimas su velionės urna vyks rugpjūčio 28 d., trečiadienį, nuo 10 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios koplyčioje (Savičiaus g. 13, Vilnius). 14.30 val. ten pat vyks šv. Mišios. Laidotuvės – 15.30 val. Kairėnų kapinėse. Artimieji prašo nenešti vainikų, tik astrų žiedų.

Nuoširdžiai užjaučiame Urtės artimuosius dėl tragiškos netekties.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu liepos 26 d. geriausiems šalies studentams bus paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos. Antano Smetonos vardinę stipendiją, skiriamą humanitarinių ir menų studijų studentams, šiemet gaus ir Filologijos fakulteto Lietuvių filologijos ketvirtakursė Auksė Tamulytė.

Iš viso Vilniaus universiteto studentams skirtos aštuonios iš 30 galimų vardinių prezidentų stipendijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos buvo įsteigtos 1995 m. Jų tikslas – pagerbti Lietuvos Respublikos Prezidentus, skatinti studentus siekti labai gerų studijų rezultatų, aktyviai dalyvauti mokslinėje, meninėje ir visuomeninėje veikloje. Stipendija skiriama studijų metams, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. (baigiamųjų kursų studentams – iki birželio 30 d.).

Kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu kviečiame į tradicinį akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos XIV“.

Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į tarptautinę vasaros mokyklą Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima, kuri vyks 2019 m. liepos 28 – rugpjūčio 3 dienomis Salų dvaro sodyboje.

Šiais metais paskaitas skaitys:

• Eitanas Grossmanas (Jeruzalės hebrajų universitetas) – iš fonologinės tipologijos;
• Volkeris Gastas (Frydricho Šilerio universitetas) – apie skaitmeninių išteklių lingvistinį anotavimą.

Salose taip pat vyks tradicinis Salų muzikos festivalis, kurį remia Lietuvos kultūros taryba. Numatoma festivalio programa:

• Liepos 29 d. - senosios muzikos koncertas-spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionė po Europą“. Mokyklos atidarymas.
• Liepos 30 d. - Kauno styginių kvarteto koncertas.
• Liepos 31 d. - koncertuos Chrisas Ruebensas  ir Tadas Dešukas.
• Rugpjūčio 1 d. - koncertuos V. Čepinskis su V. Čepinskiene ir S. Krinicinu.
• Rugpjūčio 2 d. - Vilniaus kamerinis teatras rodys spektaklį „Plėšikas Hocenplocas“.
• Rugpjūčio 2 d. - koncertuos Renata Marcinkutė ir Liudas Mikalauskas. Mokyklos uždarymas.

Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima programa >

Registracija į mokyklą baigėsi pirmadienį, birželio 17 d. Jei turite klausimų, prašome kreiptis el. paštu: .