„Arqus Language Café“ – Arqus kalbinė kavinės – tai virtuali susitikimų erdvė, kurioje Arqus Europos universitetų aljanso studentai ir darbuotojai gali neformalioje ir draugiškoje aplinkoje lavinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius, plėsti savo kalbines ir kultūrines žinias.

Kalbų kavines veda gimtakalbiai, gerai mokantys atitinkamą užsienio  kalbą studentai arba dėstytojai, kurie padeda dalyviams tobulinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius; jie  veda pokalbius, skatina dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pan.

Atkreipiame dėmesį, kad kalbų kavinės nėra formalūs kalbų kursai. Tai galimybė draugiškoje, nedidelėje grupėje praktiškai taikyti ir tobulinti savo kalbos įgūdžius. Todėl rekomenduojama turėti bent pradinį pasirinktos kalbos mokėjimo lygį.

Daugiau informacijos apie „Arqus Language Cafés“ rasite čia:
Arqus Language Cafés

Į 13-ąją „Arqus Language Cafés“ laidą registruotis galite čia:
Registracija į 13-ąjį „Arqus Language Cafés“ ciklą

13-ojo „Arqus Language Cafés“ laidos tvarkaraštį rasite čia:

Filologijos fakulteto mokslininkės Justina Bružaitė-Liseckienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė jau kelerius metus aktyviai dirba kalbos prieinamumo srityje: dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vykdo mokslinius tyrimus, veda įvairius mokymus ir pačios rengia lengvai suprantamus tekstus.

Per tuos metus Lietuvoje apskritai gerokai padaugėjo tekstų lengvai suprantama kalba – juos galime paskaityti keliuose pagrindiniuose naujienų portaluose, savivaldybių puslapiuose, įvairių kultūros įstaigų interneto svetainėse. Parengiama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių lengvai suprantama kalba. Atsirandant vis daugiau tekstų, kuriama ir vis daugiau naudingų išteklių, kurie praverčia tokius tekstus rengiant, puikių iniciatyvų ir straipsnių apie lengvai suprantamą kalbą. Tačiau iki šiol visi šie ištekliai buvo išsibarstę po įvairias svetaines, o besidomintysis turėjo pats žinoti, ko nori ieškoti.

Todėl VU Filologijos fakulteto mokslininkės nusprendė, kad būtų naudinga susisteminti turimą medžiagą, sukelti viską drauge ir parengti interneto svetainę, kuri leistų vienoje vietoje rasti nuorodas į viską, ko gali prireikti pradedant rengti lengvai suprantamus tekstus: tekstų rengimo gaires, įvarius žodžių sąrašus ir duomenų bazes, tekstų pavyzdžius ir informaciją apie renginius kalbos ir prieinamumo tema.

Svetainė jau veikia adresu: https://lengvai-suprantama-kalba.flf.vu.lt/

Svetainėje naudingos informacijos turėtų rasti specialistai, rengiantys tekstus lengvai suprantama kalba, taip pat žmonės, kurie dar tik pradeda domėtis šia tema. O studentams, kuriems įdomus prieinamumas ir kurie nori gilintis rimčiau, pavasario semestrą siūlome individualių studijų kursą Lengvai suprantama kalba.

2026 m. spalio 20 d. 15 val. kviečiame į seminarą Skaitmeninių tekstų rinkinio analizė įrankiu „Lexos“

Seminare bus pristatytas nemokamas viešos prieigos tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“, sukurtas tarpdisciplininės humanitarinių mokslų ir informatikos specialistų grupės Lexomics Research Group. Pagrindinė įrankio idėja – tirti panašumus ir skirtumus. Šiuo įrankiu galima analizuoti ir vieną tekstą (skaidant į segmentus), bet dažniausiai analizuojami tekstų rinkiniai. Pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų yra daug funkcijų, kurių daugumą išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ galima lengvai parengti tekstus analizei (an. Scrub), pritaikyti savo atmetinių sąrašą (an. stopwords), išgauti tekstų žodžių ir jų dažnių sąrašą, žodžių debesis (tiek bendrą kolekcijai, tiek kiekvienam tekstui atskirai), automatiškai suskaidyti tekstą į lygias dalis. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti tekstų ar fragmentų panašumą, atlikti turinio analizę, identifikuoti būdingiausius žodžius (an. Top words) ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Per seminarą atliksite parengtą užduotį su lietuviškų tekstų kolekcija, tačiau jei turite savo tekstų rinkinį, galėsite iškart naudoti aktualius, o ne užduočiai skirtus tekstus. Svarbiausias kriterijus – tekstų turi būti bent trys ir jie turi būti .txt formatu.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> https://wheatoncollege.edu/academics/special-projects-initiatives/lexomics/ 

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pasiūlymų, pastabų? Rašykite .

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir toliau tęsia partnerystę su „Nordclinic Group“ ir kviečia Fakulteto studentus dalyvauti Fakulteto partnerių konkurse bei laimėti vienkartinę 500 eurų stipendiją.

„Nordclinic Group“ įsteigė dvi vardines 500 eurų vertės stipendijas. Viena stipendija bus skirta Anglų filologijos, kita – Skandinavistikos studentui.

Konkurse gali dalyvauti 3 ir 4 kurso Skandinavistikos ir Anglų filologijos studentai, neturintys akademinių įsiskolinimų ir kurių pavasario semestro studijų vidurkis yra ne žemesnis nei 9.

Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki spalio 31 d. per informacinę sistemą (is.vu.lt) pateikti laisvos formos prašymą skirti „Nordclinic Group“ vardinę stipendiją ir išdėstydami jame savo trumpą (iki 300 žodžių) motyvaciją.

Stipendijos skyrimo komisija apie savo sprendimą informuos stipendiją gavusius studentus iki lapkričio 17 d.

2026 m. spalio 1 d. Richard Udes sėkmingai apgynė filologijos krypties daktaro disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“.

Disertacijos mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė, mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė.

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Spalio 1 d. Filologijos fakultete apginta aktualiai kalbų mokymo problematikai skirta filologijos krypties mokslo daktaro disertacija „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“. Jos autorius - Richardas Udes. Įvairiakalbių tyrimų centre, įkurtame 2018 metais, tai pirmoji apginta disertacija. Ji prasmingai užbaigia keletą metų trukusį nelengvą mokslinių paieškų etapą, kuriame prireikė ir gana sudėtingų statistinių metodų, ir užsienio ekspertų konsultacijų. Prie disertacijos sėkmės neabejotinai prisidėjo darbo vadovė doc. dr. Rita Juknevičienė ir konsultantė doc. dr. Laura Vilkaitė Lozdienė. Nuoširdžiai sveikiname koleges ir naująjį mokslų daktarą!

Įvairiakalbių tyrimų centro vardu,

prof. Inesa Šeškauskienė

2026 m. spalio 8–9 d. VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Prūsistika ir baltų istorinė kalbotyra“, skirta ilgamečio VUprofesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) gimimo šimtmečiui. Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedra.

Vytautas Mažiulis – vienas ryškiausių XX a. baltistų, prūsų kalbos etimologijos žodyno ir daugelio kitų reikšmingų mokslo darbų autorius, prūsų kalbos paminklų leidimo parengėjas.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus įvairiais istorinės baltų istorinės kalbotyros klausimais pristatys 25 tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos.

Konferencijos metu taip pat bus atidaryta paroda „Profesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) mokslinė veikla“ Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Konferencijos programa.

Pranešimų tezės.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui įteikta prof. Jono Kazlausko vardo premija. Mecenatai Eglė ir Romualdas Danieliai skyrė papildomus 150 tūkst. eurų prof. J. Kazlausko neliečiamojo kapitalo subfondui.

VU Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą įteikta prof. Jono Kazlausko vardinė premija. Įvertinimas mokslininkui skirtas už šv. Jono Auksaburnio (345–407) tekstų vertimus, kurie nugulė knygoje „Šv. Jonas Auksaburnis. Traktatai ir pamokslai“ (leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2025). Dr. Alius Jaskelevičius atrinktus tekstus vertė iš senosios graikų kalbos. Lietuviškai prabilę Jono Auksaburnio veikalai reikšmingai prisideda prie humanitarikos plėtros, papildydami lietuviškosios teologinės ir filosofinės literatūros aruodą.

„Priimdamas šį prof. Jono Kazlausko vardo apdovanojimą noriu pabrėžti bendruomeninį šio apdovanojimo aspektą: būtent filologų bendruomenė, kurios dalimi didžiuojuosi galėdamas būti, pirmiausia yra didžioji šio apdovanojimo dalininkė. Tiek būdamas studentas ir studijuodamas klasikinę filologiją, tiek ir vėliau, jau būdamas dėstytojas ir mokslininkas, supratau, kad už visus asmeninius pasiekimus turiu dėkoti ne tik prigimčiai, bet ir bendruomenei (tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme), kuriai mano darbai pirmiausia ir yra skirti. Žodyje filologija vienas iš sandų yra susijęs su žodžiu meilė: filologija kaip meilė žodžiui, kalbai, mąstymui kartu atskleidžia ir kitą matmenį, t. y. meilę žmonėms, su kuriais esi susijęs, kuriuos šie dalykai jungia. Savo apdovanojamu simboliškai dalinuosi tiek su tėvyne, tiek Filologijos fakulteto bendruomene“, – sako premijos laureatas dr. A. Jaskelevičius.

Laureatas taip pat dėkoja VU Fondui, prof. Jonui Kazlauskui ir jo šeimai. Anot dr. A. Jaskelevičiaus, taurios Eglės ir Romualdo Danielių mecenatystės dėka daugelis pradedančiųjų mokslininkų jaučia paskatą ir toliau aktyviai tęsti savo mokslinius tyrimus ir akademinę karjerą Vilniaus universitete.

Premija finansuojama iš 2024 m. VU Fonde įkurto prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos. 3,5 tūkst. eurų dydžio premija skirta įprasminti vieno ryškiausių Lietuvos kalbininkų atminimą ir finansiškai paskatinti pradedančiuosius talentingus filologijos mokslo tyrėjus.

Mecenatai padvigubino filantropinį subfondą. Žymaus kalbininko dukra Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi skyrė papildomą 150 tūkst. eurų paramą prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, kurio vertė po naujo įnašo pasiekė 300 tūkst. eurų.

„Esame nuoširdžiai dėkingi mecenatams Eglei Danielienei ir Romualdui Danieliui už jų pasitikėjimą Filologijos fakultetu bei ilgalaikį įsipareigojimą remti filologijos mokslo raidą. Prof. Jono Kazlausko vardu teikiama parama leidžia ne tik pagerbti iškilaus baltisto, buvusio dekano atminimą, bet ir kurti naujas galimybes šiandienos studentams bei jauniesiems tyrėjams. Didesnė Jaunojo mokslininko premija ir naujai steigiama J. Kazlausko stipendija studentų mokslinei veiklai skatinti yra investicija į žmones, kurie ateityje tęs ir plėtos lingvistikos, literatūros ir kultūros tyrimus Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad tai bus tvirtas tiltas tarp prof. Jono Kazlausko darbų ir naujosios mokslininkų kartos.“, – sako VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Anot dekano, dvigubai išaugęs subfondas sukurė naujas filologijos mokslo finansavimo galimybes. Planuojama ne tik didinti esamą prof. Jono Kazlausko vardo premiją už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą, bet taip pat įsteigti stipendiją filologijos studentų mokslinei veiklai finansuoti.

Profesorius habilituotas mokslų daktaras Jonas Kazlauskas (1930–1970) – vienas žymiausių XX a. baltų kalbotyros specialistų – buvo faktinis pokario baltistų veiklos vadovas. 1949–1954 m. prof. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1968–1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius. Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą. Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos.