Sausio 28 d. Danijos karaliaus Frederiko X-ojo valstybinio vizito į Lietuvą metu mūsų kolegė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde apdovanota Danebrogo ordino (dan. Dannebrogordenen) Komandoro kryžiumi.
Danebrogo ordinas yra antras pagal svarbą Danijos Karalystės valstybinis apdovanojimas, įsteigtas 1671 m. Jis yra skiriamas už pilietinius ar karinius nuopelnus Danijos karalystei.
Nuoširdžiai sveikiname!
Nuotraukos autorius Vytautas Kardelis
Maloniai kviečiame!
2026 metų vasario 6 dieną Profesorė Regina Koženiauskienė mini garbingą 80-ies metų jubiliejų.
Kviečiame Jus į jubiliejinę Profesorės paskaitą „Apie Vilniaus Alma Mater – romantikų tėvynę“, kuri prasidės 15 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje.
Po jos turėsime progą pasveikinti mūsų gerbiamą profesorę.
Kritikai susikuria auditoriją žemindami kitus. Tai vienintelis būdas jiems įsitvirtinti. Toksiška kultūra. Neįsitrauk. Būkim aukščiau to.
Kviečiame į recenzijų rašymo dirbtuves! Šiais metais jas moderuos dvi – Baltoji ir Juodoji kritikės (dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė ir partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė). Kuri yra kuri, išsiaiškinsime dirbtuvėse. Jų metu analizuosime recenzijas (akademines, studentiškas, neformalias, nepaskaitomai nuobodžias, chuliganiškas, anonimines ir kt.). Ir, žinoma, daug kalbėsimės apie kritikos tikslus, vertinimo kompromisus, bandysime atsakyti į klausimą, kokia yra gera recenzija. Svarstysime kritikų laikysenas ir konfliktus su autoriais. Dalyviai ir dalyvės bus raginami aptarti jiems aktualias knygas ir parašyti recenziją – net jei ji virstų komiksu. Dirbtuvėse galima tikėtis smagių Juodosios ir Baltosios ginčų apie literatūrą.
Dirbtuvės planuojamos kas dvi savaites. Pirmasis susitikimas – vasario 12 d., ketvirtadienį, 17.00 J. Balkevičiaus auditorijoje.
2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.
Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
STRAIPSNIAI
Eglė Kontutytė
Marie Flüh
Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis
Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen
Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht
Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons
Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder
How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics
Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt
KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora
Patrick Grommes | Anastasiia Stulen
Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen
Veslava Čižik-Prokaševa
Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne
RECENZIJA
Christa Dürscheid
Prasidėjo registracija į Erasmus, ARQUS, Coimbra Group ir dvišalius mainus 2026-2027 m. m. rudens semestrui arba pilniems akademiniams metams!
Registracija vyks iki vasario 8d. (imtinai).
Užsiregistruoti į Erasmus mainus galite čia.
Erasmus partnerių sąrašą galite rasti čia.
Užsiregistruoti į Arqus / Coimbra Group / dvišalius mainus galite čia.
Arqus / Coimbra Group partnerių sąrašą galite rasti čia.
Dvišalių mainų partnerių sąrašą galite rasti čia.
Studentams bus organizuojami online informaciniai seminarai apie mainus:
Sausio 22d. (ketvirtadienį) 13:00 val. lietuvių kalba.
Sausio 28d. (trečiadienį) 13:00 val. anglų kalba.
Informaciją ir nuorodas į seminarus taip pat galite rasti VU naujienose.
Daugiau informacijos apie mainus ir dažniausiai užduodamus klausimus galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie įvairias mainų galimybes galite rasti čia.
SVARBU!
Bakalauro studijų trečiakursiai ir magistrantai gali registruotis tik rudens semestrui, o ne pilniems akademiniams metams, nes BA 8 semestre ir MA 4 semestre važiuoti į mainus negalima.
NEVĖLUOKITE! Pavėlavusieji, užsidarius sistemai, nebepriimami.
Jeigu turite klausimų, galite kreiptis į studijų koordinatorę Saulę Alminaitę ().
Nuotraukos autorius Liudas Parulskis (Artėja, 2022)
Tarptautinė konferencija
„Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“
Vilniaus universitetas, 2026 m. rugsėjo 24–26 d.
Šios tarpdisciplininės konferencijos, kurią organizuoja Vilniaus universitetas, Literatūrinės urbanistikos asociacija (ALUS) ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, tikslas – aptarti naujausias teorijas ir tendencijas miesto literatūros ir miesto pasakojimų tyrimuose, sutelktuose į urbanistinių erdvių, jų naratyvų ir gyventojų patirties sąveiką bei tarpdisciplininių ir lyginamųjų metodų taikymą. Konferencija kviečia diskutuoti, kaip literatūros, antropologijos, urbanistikos ir kultūrinės geografijos atstovai gali bendradarbiauti, tirdami miesto reprezentacijas literatūroje ir kitose medijose ir kaip miesto pasakojimai kuria ir perkuria miesto tikrovę.
Plačiau apie konferenciją pateiktoje nuorodoje.
Nuotraukos autorė Hanna Holub
Berlyno Humboldtų universiteto mokslininko H. Horneckerio žvilgsnis į Lietuvą ir senąją lietuvių kalbą
Berlyno Humboldtų universiteto lingvistą Henriką Horneckerį į Lietuvą atvedė ne tik moksliniai interesai, bet ir pati lietuvių kalba. „Mėgstu lietuvių kalbos žodžių kirčiavimą, gramatiką – lietuvių kalboje vartojama tiek daug įvairių gramatinių formų ir ji iš dalies išlaiko senųjų indoeuropiečių kalbų ypatybes, pavyzdžiui, linksnių sistemą ir įvairius dalyvius“, – teigia mokslininkas.
Lietuvių kalbos grožį ir savitumą H. Horneckeris atrado 2018 m., baigęs Berlyno Humboldtų universitete organizuojamus lietuvių kalbos vasaros kursus. Nuo 2012 m. vykstanti Lituanistikos vasaros mokykla daugeliui užsienio studentų tampa pirmuoju žingsniu siekiant pažinti lietuvių kalbą.
Berlyno Humboldtų lituanistikos vasaros mokykla
Kiekvieną vasarą Berlyno Humboldtų universiteto Lituanistikos centro vadovė habil. dr. Christianė Schiller rengia intensyvius lietuvių kalbos vasaros kursus. Ši mokykla skirta studentams ir absolventams, studijuojantiems baltų filologiją, indoeuropiečių kalbotyrą ar kitas filologines disciplinas, susijusias su lietuvių kalba. Kaip teigia H. Horneckeris, kursai yra labai svarbūs, kadangi skatina studentus domėtis lietuvių kalba.
„Dalyviai šiuose kursuose išmoksta lietuvių kalbos pagrindų. Iš Lietuvos atvykstančios Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos doc. Eglė Gudavičienė ir dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt supažindina su gramatika, moko kasdienio bendravimo įgūdžių. Baigę kursus, studentai gali tęsti studijas aukštesnio lygio lietuvių kalbos kursuose ir toliau gilinti žinias“, – pasakoja tyrėjas.
Po Berlyno Humboldtų universiteto lituanistikos vasaros mokyklos H. Horneckeris tęsė studijas kituose lietuvių kalbos kursuose Berlyne ir Vilniaus universiteto vasaros mokyklose. Pirmieji kursai vyko nuotoliniu būdu dėl pandemijos. Labiausiai jis įsiminė 2022 m., kai po kursų jau gebėjo lietuviškai bendrauti visos vakarienės metu.
„Džiaugiausi, kad pagaliau galėjau nuvykti į Lietuvą. Man labai patinka Vilnius – jo istorija, architektūra ir atmosfera. Taip pat žavi lietuvių maistas: šaltibarščiai, cepelinai, kepta duona ir lietuvių gėrimai, pavyzdžiui, gira“, – sako mokslininkas. Jo nuomone, pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tas, kad Lietuvoje žmonės moka mėgautis gyvenimu.
Jis jau du kartus dalyvavo dviračių kelionėse palei Nemuną – pernai ir šiemet, liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pirmoji kelionė driekėsi nuo Kauno iki Klaipėdos, o antroji – ratu nuo Klaipėdos per Mažąją Lietuvą. Šios kelionės suteikė galimybę pamatyti Lietuvos grožį, pajusti žmonių nuoširdumą ir suvokti kelionių patrauklumą.
„Mėgstu važinėti dviračiu, domiuosi Lietuva ir noriu geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją. Stebiu lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveiką šiame regione ir siekiu iš arti pajusti geopolitinę situaciją“, – teigia H. Horneckeris.
Tyrėjo H. Horneckerio mokslinis kelias
H. Horneckeris tiria tos pačios reikšmės žodžių, turinčių skirtingą giminės raišką, variantiškumą ir veiksmažodžių junglumą. Šios temos jam labai artimos, kadangi, pasak jo, šie reiškiniai yra giliai įsišakniję kalboje. Tyrimai padeda geriau suprasti, kaip kalbos sistema kito ir kodėl joje iki šiol išlieka tokia įvairovė – pavyzdžiui, kodėl viename tekste galima rasti kelis to paties žodžio giminės variantus ir kas lemia tokią jų konkurenciją.
Jo magistro darbas buvo apie senosios lietuvių kalbos žodžių giminės variantus, pavyzdžiui banga ir bangas. Kaip teigia tyrėjas, dabartinėje lietuvių kalboje šie žodžiai turi įvairias reikšmes, bet senojoje lietuvių kalboje žodis bangas taip pat galėjo reikšti „banga“.
„Kodėl vienas variantas yra vyriškos, o kitas – moteriškos giminės? Aš neradau atsakymo, bet parodžiau, kad variantiškumas buvo produktyvus iki pirmųjų lietuvių kalbos tekstų. Norėčiau tęsti žodžių giminių variantiškumo tyrimus ir atrasti paprastą paaiškinimą“, – sako mokslininkas.
Jis taip pat analizavo veiksmažodžių junglumą Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ ir nustatė, kad veiksmažodžių junglumas nepriklauso nuo lenkų kalbos originale vartotų veiksmažodžių.
H. Horneckeris aktyviai dalyvauja skirtinguose mokslo projektuose. Humboldtų universitete vykdomuose projektuose „Senosios lietuvių kalbos trumpų tekstų leidimas“ (Kritische Edition altlitauischer Kleintexte vom Überlieferungsbeginn bis 1700 (ALKT)) ir „Senosios lietuvių kalbos tekstų bibliografija“ („Altlitauisches Quellenverzeichnis (ALQ)“) jis kaupia ir sistemina aktualią bibliografinę informaciją apie senuosius lietuvių kalbos tekstus.
„Lietuvių kalbos tyrimai yra svarbūs indoeuropeistikai, nes lietuvių kalba – archajiška. Ji tebeturi linksnių sistemą, panašią į indoeuropiečių prokalbės. Kodėl lietuvių kalba išlaikė tokį gramatikos pobūdį ir kiek šių reiškinių iš tikrųjų siekia indoeuropiečių prokalbę?“ – kelia klausimą jis.
H. Horneckeris planuoja tęsti lietuvių kalbos tyrimus. Dabar jis rašo straipsnius apie senosios lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumą ir su kolege rengia bibliografinę knygą apie senuosius lietuvių kalbos tekstus. Ši bibliografija apima visus iki 1701 m. rašytus lietuviškus tekstus. Joje apibendrinama informacija tiek apie gerai žinomus kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo pirmąją lietuvišką knygą ar M. Daukšos veikalus, tiek apie mažiau žinomus tekstus – įvairius įrašus knygose.
Mokslininkas planuoja toliau tirti giminių variantiškumą. Lietuvių kalboje yra ir daugiau tokių porų, kai tas pats žodis turi tą pačią reikšmę, bet skirtingą giminę, pavyzdžiui, liepa – liepas „liepa“. Su mokslu nesusijęs jo planas – dar kartą dalyvauti lietuvių kalbos kursuose ir toliau lavinti lietuvių kalbos gebėjimus.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė
Kultūrologė dr. Katarzyna Pasternak: Lenkijoje nepakankamai žinome apie Lietuvą
Lenkijoje iki šiol trūksta žinių apie lietuvių kalbą ir kultūrą, įsitikinusi Katarzyna Pasternak – humanitarinių mokslų daktarė, Ukrainos ir Lietuvos kultūrų tyrėja. Pasak jos, apie Vilnių ir bendrą šalių istoriją Lenkijos visuomenė žino pakankamai, tačiau šios žinios dažniausiai yra paviršutiniškos – lietuvių filmai, muzika, menas lieka užribyje.
„Lenkijoje vos keli istorikai skaitė Lietuvos istoriją, parašytą ne lenkų kalba. Tik dabar vis daugiau žmonių nori kalbėti lietuviškai ir skaityti šiuolaikines Lietuvos istorijos knygas. Anksčiau, pavyzdžiui, lietuvių knygos buvo verčiamos iš rusų kalbos. Šiandien daug jaunų specialistų dirba su lietuvių kalba ir lietuvių knygomis. Dėl to pasirodė nemažai kokybiškų lietuvių literatūros vertimų į lenkų kalbą. Taigi situacija – keičiasi“, – džiaugiasi pašnekovė.
Lietuvių kinas Lenkijoje – paraštėse
Dr. K. Pasternak rašo mokslinius tekstus apie lietuvių kultūrą, ypatingą dėmesį skirdama kinui. Tyrėja yra publikavusi straipsnį anglų kalba apie Eglės Vertelytės filmą „Stebuklas“, pasakojantį apie Ireną, dirbančią kiaulių ūkyje. Pasak humanitarinių mokslų daktarės, apie lietuvių kiną Lenkijoje žinoma mažai, nors dėmesio vertų filmų netrūksta.
„Man atrodo, kad yra daug gerų lietuvių filmų, kuriuos vertėtų parodyti Lenkijoje. Neseniai Lenkijos kino teatruose buvo galima pamatyti Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“. Tai buvo išskirtinis atvejis, Lenkijoje beveik nevyksta lietuvių filmų festivaliai“, – sako kultūrologė.
Dėl tokio riboto matomumo daugelis Lenkijos žiūrovų nėra susipažinę su lietuvių kultūra. Trūksta ir mokslinių tyrimų, skirtų šiai temai, todėl ypač reikšminga tapo neseniai pasirodžiusi Dominyko Wilczewskio knyga „Litwa po litewsku“. Joje autorius pasakoja apie Lietuvos praeitį ir dabartį, nacionalinę tapatybę, kultūrą bei santykius su kaimynais, primindamas, kad Lietuvos istorija – tai ne vien Liublino unija, bendra kova dėl Žalgirio, „Ponas Tadas“ ar privalomas Aušros Vartų ir Rasų kapinių lankymas.
Projektas „Ukrainos paveldas“
Šiuo metu dr. K. Pasternak dalyvauja tarptautiniame projekte „HER-UKR: iššūkiai ir galimybės Europos Sąjungos kultūros paveldo politikai Ukrainoje“ (angl. Heritage of Ukraine: Challenges and Opportunities for the European Union’s Heritage Policy in Ukraine). Į projektą įsitraukę įvairių šalių tyrėjai nagrinėja ES užsienio politikos ir paveldo apsaugos sąsajas bei tai, kaip Ukrainoje ir Rytų Europoje formuojama istorinė atmintis. Mokslininkė tiria Lietuvos–Ukrainos ir Lenkijos–Ukrainos bendradarbiavimą.
„Analizuoju, kaip Lietuvoje kultūros institucijos, pavyzdžiui, muziejai, reaguoja į karą Ukrainoje. Lankydamasi Vilniuje pastebėjau, kad palaikymas Ukrainai čia labai matomas – mieste daug Ukrainos vėliavų ir solidarumo ženklų. Apsilankius MO muziejuje, dėmesį patraukė smulkmena – ant bilieto nurodyta, kad muziejus palaiko Ukrainą. Tokie ženklai rodo vertybinę institucijų poziciją“, – pasakoja mokslininkė.
Pasak jos, Lenkijoje tokių simbolių šiandien gerokai mažiau. Kultūriniai ir politiniai ryšiai pastaruoju metu yra sudėtingi, todėl aktualu palyginti, kokią poziciją Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu užima Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijos.
„Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, tačiau jų yra mažiau nei Lenkijoje. Viena iš priežasčių – lietuvių kalbą išmokti gerokai sunkiau. Žmonės dažniau renkasi vykti į šalis, kurių kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei, nes jas paprasčiau perprasti ir išmokti“, – teigia kultūrologė.
Pašnekovės nuomone, ukrainiečiams lengviau išmokti lenkų kalbą ir prisitaikyti gyventi Lenkijoje. Ukrainiečių kalboje yra nemažai archaizmų, kurie egzistuoja ir šiandien, nors lenkų kalboje jie jau nevartojami.
Dr. K. Pasternak pripažįsta, kad jai nelengva kalbėti lietuviškai – sunkumų kelia galūnės. Vis dėlto, mokytis lietuvių kalbos tikrai verta. „Norint pažinti valstybę vertimų nepakanka – būtina kalbėti šalies žmonių kalba“, – įsitikinusi daktarė.
Pažintis su lietuvių kalba
Pirmoji dr. K. Pasternak pažintis su Lietuva ir lietuvių kalba nebuvo planuota. Pagal programą jai teko išklausyti socialinių mokslų daktarės Katarzynos Korzeniewskos paskaitą apie partizanus. Vėliau, atsiradus galimybei, ji išvyko studijuoti į Kauną. Tai buvo projektas, skirtas studentams, norintiems vykti į Lietuvą: skiriama trijų mėnesių stipendija, sudaromos sąlygos dirbti mokslinį darbą ir mokytis. Norinčiųjų dalyvauti nebuvo daug – Lietuva tuo metu daugeliui buvo menkai pažįstama. Ten tyrėja susipažino su dr. Greta Lemanaite-Deprati, Krokuvos Jogailaičių universiteto lietuvių kalbos dėstytoja.
„Dėl šių sutapimų esu ten, kur dabar esu. Ji pasiūlė prisijungti prie lietuvių kalbos studijų Krokuvoje. Greta yra tokia charizmatiška, kad visi, kurie lanko jos kursus, įsimyli Lietuvą“, – šypsosi mokslininkė.
Pašnekovė sako nuoširdžiai mylinti Lietuvą ir jaučianti, kad čia yra tarsi namuose. Jai patinka lankytis Lietuvoje, todėl kartu su bendradarbiais dažnai atvažiuoja ir per atostogas. Nors, anot K. Pasternak, Lietuva nėra itin populiari kelionių kryptis Lenkijoje, jai tai netgi patinka – čia mažiau lenkų turistų.
Dr. K. Pasternak pabrėžia ir universitetų bendradarbiavimo svarbą, dėkodama dr. G. Lemanaitei-Deprati, kuri Krokuvos Jogailaičių universitete nuolat moko lietuvių kalbos. Pasak jos, kiekvienais metais atsiranda studentų, norinčių daugiau sužinoti apie Lietuvą ir išmokti kalbėti lietuviškai. Dažniausiai tai yra lingvistikos studentai, kuriuos ypač traukia lietuvių kalba kaip viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė
