Sidebar

services

Bendros naujienos

813521045 1726761556123305 1274786694583217521 n
Biblijos dėstymo tradicija Vilniaus akademijoje XVII A. pradžioje. Pirmas tomas. Giesmių giesmės komentarai
 
Šis tomas pradeda tyrimų seriją, skirtą Šventojo Rašto mokymo Vilniaus akademijoje istorijai XVII amžiaus pirmojoje pusėje. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama didaktinės praktikos rekonstrukcijai ir biblinės interpretacijos metodams, taikytiems Lietuvos jėzuitų akademinėje aplinkoje. Pagrindinį tomo šaltinį sudaro unikalus 1620 metų rankraštis – Adomo Pęskio, Konstantino Sirvydo mokinio, parengtas biblinių paskaitų konspektas. Leidinyje pateikiamas kritinis rankraščio leidimas kartu su moksliniais tyrimais, skirtais jo struktūrai, interpretacijos metodui, istoriniam kontekstui ir stilistinėms savybėms aptarti.
 
„Gana sudėtingo teksto perskaitymas, vertimas, išsamus komentavimas buvo įmanomas tik susibūrus tikriems entuziastams, kurie sutiko skirti daug laiko gana rizikingam sumanymui ir dirbti sunkų darbą visus trejus projekto vykdymo metus. Šiandien galiu tik labai nuoširdžiai pa dėkoti visiems projekto dalyviams, kurių kantrybė, profesionalumas ir pasiaukojimas tapo esmine šio darbo sėkmės sąlyga. Kiekvieno jų indėlis – nuo kruopštaus teksto perrašo ir lingvistinių sprendimų paieškų iki istorinio ir kultūrinio konteksto rekonstrukcijos – buvo neatsiejama bendro rezultato dalis“, – sako viena iš knygos rengėjų prof. dr. Kristina Rutkovska.
 
Parengė: Kristina Rutkovska, Mindaugas Strockis, Irena Katilienė.

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

PXL 20260911 112751137

Rugsėjo 10–11 d. Vilniaus universitete susitiko keturių „Arqus“ aljanso universitetų ekspertai, tęsiantys pasirengimą naujajai jungtinei magistrantūros studijų programai „Translation, Technologies and Artificial Intelligence“. Granados, Graco, Minjo ir Vilniaus universitetų kartu rengiama programa jau pasiekė baigiamąjį etapą, todėl susitikime daugiausia dėmesio skirta jos įgyvendinimui, partnerių bendradarbiavimui ir po Austrijos akreditavimo institucijos vertinimo pateiktoms pastaboms.

Naujoji programa kuriama atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi vertėjo profesija ir visa kalbos paslaugų rinka. Dirbtinis intelektas, mašininis vertimas ir įvairios kalbų technologijos tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi, todėl šiandien vertimo specialistui nebeužtenka vien puikiai mokėti kalbas. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti technologijas, kritiškai vertinti jų galimybes ir ribas bei sumaniai jas taikyti profesinėje veikloje.

Būtent tam skirta jungtinė magistrantūros studijų programa – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius veikti vertimo, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto sankirtoje ir prisidėti prie daugiakalbės komunikacijos plėtros DI amžiuje.

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – jos tarptautiškumas. Studentai studijuos bent dviejuose iš keturių partnerių universitetų, todėl galės ne tik pasinaudoti skirtingų universitetų akademine patirtimi ir specializacijomis, bet ir studijuoti tarptautinėje bei daugiakalbėje aplinkoje.

PXL 20260911 112946087

PXL 20260911 113209020

797828600_1483523273829339_8848384641144143843_n.jpg

Jei keliaudamas į darbą ar paskaitas, eidamas į parduotuvę ar vedžiodamas šunį ieškai, kaip prasmingai praleisti laiką, kviečiame prisiminti, o gal dar tik atrasti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidę Kalba kalba.
 
Nuo 2021 m. tinklalaidės kūrėjai kviečia klausytis pokalbių aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis.
 
Pirmosios šeštojo sezono laidos jau galite klausytis jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify ir Apple Podcasts.
 
▪️ Šeštasis sezonas prasideda pasvarstymais:
 
Kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikrai žiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme? 
 
Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“. 
 
Šiame tinklalaidės epizode Ernesta Kazakėnaitė kalbasi su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi Tamaševičiumi apie kalbą, kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti.
 

Konkursas_Mantvydo_Juozapavičiaus_vardo_stipendijai_laimėti_2026_2.jpg

 

Vilniaus universiteto fondas, bendradarbiaudamas su Licėjaus Alumni Fondu, skelbia konkursą Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardinei stipendijai laimėti. Konkursas skirtas VU magistrantūros, doktorantūros studentams, podoktorantūros ir ankstyvosios karjeros mokslininkams, kurie taip pat yra ir Vilniaus Licėjaus alumnai.

Stipendijos tikslas – skatinti tobulėjimą moksle, akademinės karjeros siekį ir mokslinio kelio pasirinkimą. Bendras konkurso biudžetas siekia 7,5 tūkst. eurų, iš kurio gali būti paskirtos kelios vienkartinės stipendijos studijų ar mokslinių tyrimų išlaidoms: stažuotėms, vizitams, tyrimų medžiagoms, literatūrai, duomenų bazėms, prototipų kūrimui ir kt.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalvimus.

Paraiškų priėmimo pabaiga 2026 m. spalio 14 d.

 

Sympozjum-Margier-VU_2026_vidutinis_copy.png

 

Kviečiame į simpoziumą, skirtą aptarti Vladislovo Sirokomlės poemą „Margiris“ ir jos literatūrinius, kultūrinius kontekstus (Władysław Syrokomla, Margier, Wilno, 1855).
 
Prof. Reginai Koženiauskienei atlikus naują poemos vertimą į lietuvių kalbą ir ieškant leidybos galimybių, kilo mintis kartu su kolegomis polonistais sutelkti dėmesį į poemą, kuri pradėjo Pilėnų gynimo siužeto literatūrinio vaizdavimo tradiciją. „Margirį“ autorius laikė vienu geriausių savo kūrinių, jo pėdsakų galima aptikti Maironio poezijoje, o dar Jonas Basanavičius sakėsi jaunystėje beveik visą mokėjęs atmintinai, tačiau ilgainiui poema pasitraukė į lenkų-lietuvių romantizmo nuošalę.
 
Vis dėlto tyrėjų dėmesys simpoziumo idėjai, pasiūlytų temų įvairovė rodo, kad Margirio literatūriniai ir kultūriniai resursai gali atverti erdvę plačiai akademinei diskusijai.
 
Simpoziumas vyks rugsėjo 18–19 d. (penktadienį–šeštadienį) VU Filologijos fakultete ir V. Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Simpoziumo kalba – lenkų.
 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Austrijos Respublikos akademinių mainų tarnyba (OEAD: Austrian Agency for International Cooperation in Education and Research) kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „(Un)vergänglichkeit. Einblicke in die österreichische Literatur / Tarp laikinumo ir amžinybės: įžvalgos į Austrijos literatūrą“.
 
Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 25-26 d., Germanistikos studijų kabinete (A9)
 
Su konferencijos programa galima susipažinti čia:
 
Daugiau informacijos apie konferenciją vokiečių kalba:
 
Zeit ist neben Raum eine der grundlegenden Kategorien der Orientierung des Menschen in der vorhandenen Wirklichkeit. Spätestens seit Boethius und Augustinus erfolgt ihre Wahrnehmung – zumindest innerhalb des europäischen Kulturraumes – im Rahmen des linear-sukzessiven Modells, das auf die jüdisch-christlichen religiösen Vorstellungen über die Endlichkeit der materiellen Welt zurückgeht. Gemäß diesen Vorstellungen stellt Zeit im Hinblick auf ihren Lauf einen homogenen und irreversiblen Prozess des Übergangs des Zukünftigen in das Vergangene dar. Die Vergänglichkeit sei demnach kein okkasionales Merkmal der Zeit (tempus), sondern ihre Quintessenz. Im Gegensatz dazu ist die Unvergänglichkeit ein Attribut des Transzendenten (aevum). Die naturwissenschaftlichen Erkenntnisse der Neuzeit (I. Kant, I. Newton, J. Locke u.a.) verdeutlichten ihrerseits den numerischen Wert der Zeit, ohne das Prinzip der Vergänglichkeit in Frage zu stellen. Während beide existierenden Konzepte – das philosophische und das physikalische – eventuelle Abweichungen vom sukzessiv-irreversiblen Verlauf der Zeit ausschließen (Ausnahme: Relativtheorie von A. Einstein), werden in der Kunst auch alternative Modelle der Zeit thematisiert. Die geplante Tagung setzt sich zum Ziel, dem Problemkreis der (Un)vergänglichkeit in der österreichischen Literatur nachzugehen. Zur Debatte werden folgende Phänomene gestellt:
 
  • Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
  • Komprimierung und Akzeleration der Zeit
  • Vergegenwärtigung des Vergangenen
  • Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
  • Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 
 
Konferencijos organizacinis komitetas: doc. dr. Aleksej Burov (" data-outlook-id="df9ada97-ff89-466c-b95d-a816e657acdf">); Tomas Vytautas Kotovičius (" data-outlook-id="4e78cf61-c814-408a-ab41-b939a61f5080">); Julius Barzdaitis ()

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas ir seminarus vokiečių kalba, kurias 2026 m. rugsėjo 21-24 dienomis skaitys prof. dr. Heike Roll iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija).

2026-09-21, pirmadienį, 15.00-16.30 val., buvusiame knygyne „Littera“:

Vokiečių kalbotyros koliokviumo ir GfdS pranešimų ciklo pranešimas

Heraus mit der Sprache! – Sprachlich-ästhetisches Lernen im musealen Raum am Beispiel des Kunsthistorischen Museums Wien

Die Auseinandersetzung mit Werken der bildenden Kunst regt eine ganzheitliche, multimodale Form der sprachlichen Bildung an, die auf dem Wechselspiel von sinnlicher Wahrnehmung, sprachlichem Ausdruck und kooperativem Lernen beruht. Die Verbindung von Bildern und kreativen Lernformen bietet Ansätze, um die Vielschichtigkeit und Mehrdeutigkeit von Sprache(n) zu erschließen. Der Vortrag stellt exemplarisch Konzepte, Szenarien und Lehr-Lernmaterialien vor, die im Rahmen eines kollaborativen Entwicklungsdesigns (museale Kunstvermittlung im Kunsthistorischen Museum, Wien, universitäre Sprachdidaktik und schulische Lehrkräfte) entwickelt wurden und sprachlich-künstlerische Lernprozesse im Museum anregen.

2026-09-22, antradienį, 9.00-10.30 val., 111 auditorijoje:

Seminaras „Mutterland Wort“ – zu poetischen Verfahren in den Gedichten von Rose Ausländer

2026-09-24, ketvirtadienį, 9.00-12.30 val., A8 auditorijoje:

Seminaras Heraus mit der Sprache! – Kreatives Schreiben zu Werken der Bildenden Kunst

Maloniai kviečiame!

Puslapis 1 iš 261