Sakoma, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. O jeigu naują kalbą galėtum išmokti visiškai nemokamai? Tokią galimybę siūlo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kalbų mokykla – kviečiame registruotis į nemokamus rečiau mokomų kalbų kursus.

Galite rinktis iš turkų, estų, kroatų, vengrų, rumunų ir slovėnų kalbų kursų.

Tai puiki proga mokytis kalbos su savo srities profesionalais ir pažinti naują kultūrą!

Registracija vyksta iki rugsėjo 14 d.

Daugiau informacijos ir registracijos formos: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/siulomi-kursai/nemokami-kursai

Laisvojo klausytojo statusas – galimybė mokytis iš savo srities profesionalų viename pirmaujančių Lietuvos universitetų, išbandyti save naujoje srityje ar tiesiog skirti laiko tam, kam anksčiau jo pritrūkdavo.

O jeigu visuomet svajojai lankyti paskaitas Vilniaus senamiestyje, būti apsuptas istorijos ir kultūros, o pertraukas leisti viename iš Filologijos fakulteto kiemelių – gal šį rugsėjį susitikime?  

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šį semestrą galima rinktis iš 9 klausytojo modulių:

1. Anglų kalba įmonių valdymui ir logistikos paslaugoms, dėst. kalba: anglų

2. Antikos mitologija mene, dėst. kalba: lietuvių

3. Feministinės kritikos pagrindai, dėst. kalba: lietuvių

4. Tarpkultūrinė komunikacija, dėst. kalba: anglų

5. Užsienio kalba (latvių) I/IV d. A1, dėst. kalba: lietuvių

6. Užsienio kalba (nyderlandų) I/IV d. A1, dėst. kalba: anglų

7. Užsienio kalba (serbų) I/IV d. A1, dėst. kalba: lietuvių

8. Užsienio kalba (vokiečių) III/IV d. B1, dėst. kalba: vokiečių

9. Užsienio kalba (rusų) III/IV d. B1, dėst. kalba: rusų

Registracija į rudens semestro laisvojo klausytojo modulius vyksta iki rugsėjo 2 d.  

Mokykitės iš geriausių savo srities profesionalų!

Daugiau informacijos ir registracija: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/klausytojas 

Liepos 26 – rugpjūčio 1 d.  Antalieptėje (Zarasų raj.) vyko 23-oji VU Filologijos fakulteto ir asociacijos Academia Salensis surengta tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia.

Šis dvidešimt metų Salų dvare (Rokiškio raj.) vykęs ir tradiciškai vis dar Salų vasaros mokykla vadinamas mokslinis renginys nuo 2024 m. organizuojamas „Inovatorių slėniui“ priklausančiame buvusiame Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne bei gretimoje laboratorijoje „Medus“. 2024 m. daugumą organizacinių darbų iš mokyklos steigėjų ir daugiamečių rengėjų dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet ir prof. Akselio Holvoeto perėmė jaunosios kartos kolegų (tuomet dar doktorantų) grupė (dr. Danguolė Kotryna Kapkan, Jūratė Žukauskaitė, Richard Udes, Ignas Rudaitis). Kiek pasikeitė mokyklos formulė: laisvai susijusių teorinių paskaitų ciklų vietą užėmė specializuoti minikursai, daugiau dėmesio skiriama kalbinių duomenų apdorojimo bei statistinės analizės metodikai. Išliko tradicinės prie mokyklų prisišliejusios kalbotyros konferencijos.

Šių metų mokyklos tema buvo diachroniniai kalbos procesai bei juos sąlygojantys vidiniai ir išoriniai (vidinių raidos tendencijų ir kalbų sąveikos nulemti) veiksniai (Language Change Inside and Out). Paskaitas skaitė (ir praktines dirbtuves vedė) trys kviestiniai dėstytojai. Helsinkio universiteto asocijuotas profesorius Max Wahlström aptarė kalbų kontaktų ir jų vaidmens atskirų kalbų raidoje įvertinimo problematiką. Diuseldorfo Heinricho Heines universiteto profesorius Stefan Hartmann pristatė pastaruoju metu intensyviai plėtojamos diachroninės konstrukcijų gramatikos įnašą į kalbos raidos tyrimus. Brėmeno universiteto profesorė Alena Witzlack-Makarevich pristatė pasirinktas kalbos tyrimams pritaikytos inferencinės statistikos problemas ir vadovavo su šiuo kursu susijusioms dirbtuvėms.

Viena diena buvo skirta tradicinei konferencijai (su stendinių pranešimų sesija), kurioje dalyviai – nuo bakalauro studentų iki profesorių – galėjo neformalioje ir draugiškoje aplinkoje pristatyti savo pirmųjų arba ir pažengusių tyrimų rezultatus.

Mokykloje šiemet dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Kinijos. Pramoginę ir kultūrinę renginio dalį šiemet sudarė smuikininkės Karolinos Beinarytės-Palekauskienės ir pianistės Daivos Stulgytės-Povilaitienės koncertas, bendras sutartinių dainavimas, vedamas Miglės Bikutės, ir žygis Šavašos pažintiniu taku.

Mokyklą šiemet per Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurą (Deutsch-Baltisches Hochschulkontor) rėmė Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.

nuotr. Liudas Parulskis, Artėja, 2022

2026 m. rugsėjo 24­–26 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete vyks konferencija „Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“

Šios tarpdisciplininės konferencijos tikslas – aptarti naujausias teorijas ir tendencijas miesto literatūros ir miesto pasakojimų tyrimuose, sutelktuose į urbanistinių erdvių, jų naratyvų ir gyventojų patirties sąveiką bei tarpdisciplininių ir lyginamųjų metodų taikymą. Konferencija kviečia diskutuoti, kaip literatūros, antropologijos, urbanistikos ir kultūrinės geografijos atstovai gali bendradarbiauti, tirdami miesto reprezentacijas literatūroje ir kitose medijose ir kaip miesto pasakojimai kuria ir perkuria miesto tikrovę.

„Miesto ir anapus jo“ sąvoka siekiama pabrėžti dinamišką ir kintantį šiuolaikinio miesto gyvenimo pobūdį, jo daugybinių tinklų sąveiką ir jos įtaką santykiui tarp miesto ir to, kas yra anapus jo. Pripažįstant, kad pernelyg intensyvi urbanizacija, globalizacija, technologijos, ekologinės problemos ir politiniai konfliktai visame pasaulyje daro įtaką miesto gyvenimui ir jo pasakojimams, konferencija siūlo apsvarstyti klausimą, koks akademinės bendruomenės atsakas į šias problemas.

Programa: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/programme

Daugiau informacijos konferencijos svetainėje: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/

Konferenciją organizuoja Vilniaus universitetas, Literatūrinės urbanistikos asociacija (ALUS), Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija. Konferencijoje dalyvaus tyrėjai iš 18 šalių, greta Europos valstybių – mokslininkai iš JAV, Brazilijos, Indijos, Saudo Arabijos.

IN ENGLISH:

An international conference entitled “Urbanity and Beyond: Narratives and Practices“ will take place on 24–26 September 2026 at the Faculty of Philology, Vilnius University.

This interdisciplinary event aims to explore the latest theories and trends in urban literature and storytelling, offering a platform for scholars and researchers to discuss the interplay between urban spaces, their narratives, and the lived experiences of their inhabitants.

We propose an extended concept of “urbanity and beyond” to indicate urban’s life’s fluid and dynamic state, shaped by human and non-human networks, including shifts between the city and its outer spaces. The conference also addresses themes surrounding the urban landscape of the host city, considering the complexities Vilnius shares with other historically multicultural and multilingual cities as they confront the challenges posed by global urban crises. We invite you to investigate how contemporary urbanity is represented in literature and culture, how the city is narrated, and how new narratives shape urban realities. 

Program: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/programme

For more information please check the conference website: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/

The conference is organised by Vilnius University, the Association for Literary Urban Studies (ALUS) and the Lithuanian Comparative Literature Association. It will be attended by researchers from 18 countries, including, alongside European nations, academics from the US, Brazil, India and Saudi Arabia.

Rugpjūčio 17–19 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko 32-oji tarptautinė Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo (Nordic Network of Intercultural Communication, NIC) konferencija! Konferenciją organizavo VU Komunikacijos fakultetas / VU Faculty of Communication, bendradarbiaudamas su Filologijos ir VU Filosofijos fakultetas fakultetais. 

 nuotr. Tomas Laurinavičius

Nuo 1994 m. kasmet rengiama NIC konferencija suburia tarpkultūrine komunikacija besidominčius tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius vis kitame Šiaurės ar Baltijos šalių mieste. Šiemet konferencija į Vilnių sugrįžo po beveik dviejų dešimtmečių. Šių metų konferencijos tema – „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“ – kvietė nagrinėti, kaip komunikacija tarp skirtingų kultūrų susijusi su įvairaus lygmens pokyčiais ir kaip tarpkultūrinės komunikacijos tyrimai gali prisidėti prie politikos formavimo, profesinės praktikos ir kasdienio bendravimo pokyčių.

Renginio metu pristatyta daugiau nei 40 pranešimų aktualiausiomis tarpkultūrinės komunikacijos temomis. Pagrindiniai konferencijos pranešėjai – prof. Dovilė Budrytė (Džordžijos Gvineto koledžas, JAV), skaičiusi pranešimą „Rethinking Crises: Memory, Identity, and Social Change in Central and Eastern Europe and Beyond“, ir prof. Marko Siitonen (Juveskiulės universitetas, Suomija) su pranešimu „Holding the Door Open: A Realist Perspective on Intercultural Education and Change“. 

Anot konferencijos bendraorganizatoriaus, VU FLF prodekano doc. dr. Giedriaus Tamaševičiaus, tarpkultūrinė komunikacija nuo seno yra neatsiejama nuo Vilniaus universiteto istorijos.

„Mus supantys pastatai liudija ištisas studentų ir mokslininkų kartas, gyvenusias didžiulių politinių ir kultūrinių pokyčių laikotarpiu. Ne kartą žmonėms čia teko ieškoti būdų suprasti vieniems kitus nepaisant kalbų, religijų, politinių sienų ir besikeičiančių tapatybių“, – konferencijos atidaryme sakė doc. dr. G. Tamaševičius.

Pasak prodekano, šiandien gyvename vis mažiau nuspėjamame pasaulyje ir susiduriame su naujais globaliais iššūkiais, todėl turime iš naujo ieškoti būdų, kaip bendrauti, suprasti vieni kitus ir kurti dialogą. Šiame kontekste keičiasi ir pati filologija – VU FLF greta kalbų ir literatūrų vis daugiau dėmesio skiriama kultūroms, visuomenėms, tapatybėms ir komunikacijai.

„Mūsų tyrėjai dirba ne tik su kalbomis ir literatūriniais tekstais, bet ir su daugiakalbyste, sociolingvistika, vertimu, semiotika, žiniasklaidos diskursu, kalbos politika, kultūrine atmintimi, lyčių studijomis, psicholingvistika ir tarpkultūrine komunikacija“, – apie besiplečiančią filologijos sampratą kalbėjo doc. dr. G. Tamaševičius.

Ačiū konferencijos organizatoriams ir visiems dalyviams – iki kitų kartų! 

Konferencijos abstraktų knygą rasite čia: https://www.nicvilnius2026.kf.vu.lt/images/NIC%20Vilnius%202026%20Abstracts.pdf

Prieš savaitę praūžė 2026 metų Lituanistikos akademijos vasaros sesija, pagal organizatorių studentų paskaičiavimus (kartu su rudens sesijomis), vykusi jau 10 kartą. Pjauname tortą, džiaugiamės ir dalijamės įspūdžiais, kurie, tikime, paliko žavaus atsiminimo giją moksleivių atmintyse. 

Šios akademijos, kuri vyko liepos 24-26 dienomis, užsiėmimai  buvo įvairaus plauko — nuo literatūrinių, iki istorinių, lingvistinių veiklų. Pirmąją dieną moksleiviai artimiau susipažino su Biblijos vertimų istorija, klausėsi dr. Antano Smetonos paskaitos apie lietuvių kalbos subtilybes ir galiausiai dieną užbaigė susipažindami su lengvai suprantama kalba.

Antrąją akademijos dieną pasitiko klausydami paskaitos apie Balio Sruogos lyriką, paskui — apie tai, kaip vyksta metų žodžio rinkimai. Tuomet visi keliavo į Radvilų rūmus, kur vyko ekskursija apie sovietmečio meną ir jo paslaptis. Grįžę moksleiviai išbandė kritiko duonos mėgindami įvertinti eilėraštį, o tada išgirdo šiemet 50-metį mininčios Helsinkio grupės istoriją. Vėliau studentai kartu su moksleiviais jaukiai susėdo Bernardinų parke po medžiais ir dalinosi mylimiausių poetų bei savo kūrybos eilėmis fone čiulbant paukščiams.

 Paskutinę akademijos dieną moksleiviai minėjo knygnešių karaliaus Jurgio Bielinio 180-metį dirbtuvėse sukurdami šiandien aktualių knygų sąrašus knygnešiams. Ir galiausiai išlaisvino fantaziją režisuodami savo LRT panoramą. Akademija tradiciškai baigėsi įnirtingu protmūšiu bei organizatorių palinkėjimais kiekvienam toliau puoselėti lituanistikos freską bei dar kartą sugrįžti į  akademiją.

Skelbiame registraciją į šių metų Klasikų akademiją atidaryta – kviečiame dalyvauti ir leistis įkvėpiamiems Antikos dievų 9–12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. 

Šiemet Akademiją pradėsime nuo dievų, kurie dažnai tampa pirma pažintimi su klasika – aiškinsimės, ar jie tikrai tokie, kokie mums pasirodo iš pirmo žvilgsnio. Šalia dievų žvelgsime į jų įkvėptus poetus, svarstysime, ką apie šiuos manė filosofai, ir bandysime nustatyti, kur Antikoje buvo brėžiamos ribos tarp vaizduotės ir tikrovės. Per tris dienas prisiliesime prie Antikos filosofijos, meno, istorijos, religijos, politikos ir literatūros – skaitysime Homerą, Herodotą, Aischilą, Platoną ir kitus pamatinius mūsų civilizacijos tekstus. 

Šių metų Akademiją remia Naujasis Židinys-Aidai ir Phi knygos.

Akademija vyks rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Registracija vyksta iki rugpjūčio 16 d. vidurnakčio. Užsiėmimai yra nemokami. 

Registracijos nuoroda – https://forms.gle/xVXbCn31riKwwtCn7