Kviečiame į „Metų vertėjo krėslo“ premijos įteikimo renginį birželio 11 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. 

Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos „Metų vertėjo krėslo“ premija šiemet atiteko vertėjai, VU alumnei Donatai Rinkevičienei už ukrainiečių rašytojo Vasylio Škliaro romano „Zuikių bažnyčia“ vertimą iš ukrainiečių kalbos!

Vertėja įvertinta už itin kruopštų ir profesionalų vertimą. Vertinimo komisija atkreipė dėmesį į D. Rinkevičienės puikų kalbos jausmą bei vertimo žodingumą. Pernai šią knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„Zuikių bažnyčia“ – tai romanas apie drąsą, viltį ir bendrą dviejų tautų istoriją. Kūrinyje pasakojama apie į tremtį Donbase patekusį Lietuvos partizaną, kuris susidūręs su Ukrainos sukilėliais supranta, kad jų kova įkvėpta tų pačių laisvės troškimų. Tai pasakojimas apie bendrą pasipriešinimą imperijai, nutiesiantis tiltą tarp praeities ir dabarties, tarp Lietuvos miškų ir Ukrainos stepių. 

„Aš verčiu labai gražius, įvairiausius romanus, kurie taip pat atskleidžia, kokia yra ukrainiečių literatūra, kad tai nėra vien tik 2014 m. prasidėjęs karas, plataus masto prasidėjęs karas, kad tai yra žymiai, žymiai platesni vandenys, kurie yra nuostabūs. Jie yra tiesiog puikūs, tiktai apie juos mes nieko nežinome, bet, aišku, aš suprantu, kad mano gyvenimo tam neužteks, bet labai viliuosi, kad vertėjų gretos iš ukrainiečių kalbos plėsis, didės ir kad tų knygų bus vis daugiau ir daugiau. Man atrodo, kad lietuviai dar vis atranda – negaliu pasakyti, kad jie jau atrado ukrainiečių literatūrą, man atrodo, jie dar yra kelyje“, – LRT Radijui kalbėjo vertėja D. Rinkevičienė

Renginyje dalyvaus premijos laureatė, LR kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, poetai, Lietuvių PEN centro atstovai Gintaras Bleizgys ir Antanas A. Jonynas, Lietuvos literatūros vertėjų sajungos pirmininkė Daiva Daugirdienė, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU FLF Vertimo studijų katedros vedėja prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Daugiau informacijos apie „Metų vertėjo krėslo“ premiją ir šių metų laureatę skaitykite čia. 

On 1–2 June 2026, the Faculty of Philology of Vilnius University hosted directors and representatives of Arqus University Language Centres for a strategic meeting on the future of plurilingualism and intercultural cooperation within the Arqus European University Alliance.

The meeting brought together members of the Arqus Community of Practice Languages and Cultures, led by Prof. Dr Olaf Bärenfänger, Director of the Language Centre at Leipzig University. The event was opened by Associate Professor Dr Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vice-Dean for Studies at the Faculty of Philology, Vilnius University.

Representatives from Leipzig University, the University of Lyon, the University of Wrocław, and Maynooth University attended the meeting in person to discuss the future of Working Group 11: Plurilingual and Intercultural Hub, co-led by Leipzig University and Vilnius University. As Arqus Phase II concludes in September 2026, participants explored ways to ensure the sustainability of its activities during the upcoming Bridge Funding Phase.

Over the next two years, Vilnius University will lead plurilingualism-related activities within Work Package 03: European Values. Discussions focused on two flagship initiatives: the Arqus Cafés and the Arqus Plurilingualism Module.

Participants examined opportunities to further develop Arqus Cafés, Arqus Lounges, and language summer schools, creating more spaces for multilingual interaction and promoting languages beyond English across the Alliance.

Special attention was given to the Arqus Plurilingualism Module, developed in 2023–2024 and successfully piloted at Vilnius University. The module combines theoretical studies in multilingualism and intercultural communication with formal language learning at A1 level and participation in Arqus Café activities to upscale another language skills in an informal way. 

The successful pilot of the Plurilingualism Module at Vilnius University has attracted growing student interest. Participants discussed how the module could be expanded and offered as a credited course at other Arqus universities in the the upcoming Bridge Funding Phase.

The meeting also addressed an overview of the results and achievements of the Community of Practice of Language Centre Directors and its role in strengthening cooperation across the Alliance in the future.

The discussions highlighted the strong commitment of Arqus partner universities to promoting linguistic diversity, intercultural dialogue, and innovative approaches to language education, while laying the groundwork for continued collaboration in the years ahead.

Jörunduras Hilmarssonas biuletenio Linguistics Society of Iceland redakcijoje. 1992

Birželio 5–6 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro organizuojama konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta mokslininko ir vertėjo Jörunduro Garðar Hilmarssono atminimui bei Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-osioms metinėms. 

Islandų kalbininkas Jörunduras G. Hilmarssonas stipriai prisidėjo prie Islandijos ir Lietuvos kutūrinių ir politinių ryšių kūrimo. Jis inicijavo pirmąjį islandų kalbos seminarą VU ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, taip pat pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. Šiemet jam būtų sukakę 80 metų.

Konferencijos atidarymo pranešimą „Morality and Expediency. Icelandic-Lithuanian Relations, 1918–1988“ (liet. „Moralė ir pragmatizmas. Islandijos ir Lietuvos santykiai 1918–1988 m.“) skaitys buvęs Islandijos prezidentas (2016–2024 m.), Islandijos universiteto profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson. 

Renginyje taip pat aštuoni kiti kviestiniai mokslininkai iš Islandijos, Lietuvos, Norvegijos ir Taivano pristatys savo tyrimus apie bendrą Lietuvos ir Islandijos kultūrinę atmintį, mažiau žinomas sąsajas tarp Lietuvos ir Islandijos, siekiančias vikingų laikus, besimezgusias netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, puoselėtas per Šaltąjį karą ir suklestėjusias po 1991-ųjų. 

Konferencijos dalyviai išgirs apie islandistikos ištakas VU, islandų literatūrą lietuviškai ir lietuvišką literatūrą islandiškai, Islandijos ir Lietuvos kalbos politikos ideologijų ir praktikų paraleles ir skirtybes, islandų ir lietuvių kalbų mokymo metodikas, Jörunduro. G. Hilmarssono mokslinę veiklą ir kultūrinį palikimą. 

Renginį iškilmingai atidarys Islandijos Respublikos ambasadorius Lietuvai Harald Aspelund, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Islandijos garbės konsulas Dalius Radis, VU Filologijos fakuleto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė dr. Erika Sausverde.

Konferencijos metus taip pat bus atidaryta dailininkės Þorgerður Jörundsdóttir (Jörunduro G. Hilmarssono dukters, gyvenusios su juo Lietuvoje 1971 m.) paroda „Persipynusios tikrovės“ ir  Jörunduro G. Hilmarssono atminimui skirta paroda. Konferencijos dalyviai taip pat dalyvaus festivalio „Ačiū Tau, Islandija“ atidarymo diskusijoje „Tarp Lietuvos ir Islandijos: bendros politikos, kultūros ir gyvenimų istorijos“.  

Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. 

Visi renginiai vyks anglų kalba.

Ant ko rišame skarelę? Žemaitės (re)konstrukcija šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete sėkmingai baigtas įgyvendinti 2025–2026 m. vykdytas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotas projektas, kuriame analizuota Žemaitės figūros kaita ir jos šiuolaikinės reprezentacijos. Tyrimą atliko lietuvių filologijos studentė Augustė Anisimova, projekto vadovė – dr. Ieva Bisigirskaitė. 

Projekto ašimi tapo Žemaitės figūros transformacijos tyrimas literatūros, teatro, vizualiųjų menų, rinkodaros ir aktyvizmo praktikų kontekstuose. Taikydamos semiotinės analizės bei pofeministinės kritikos metodus, tyrėjos dekonstravo tradicinį rašytojos įvaizdį ir fiksavo jo pritaikymą naujiems kultūriniams diskursams, kartu keičiant jos, kaip nacionalinio simbolio, prasminį turinį. Tyrimo rezultatai buvo išsamiai pristatyti LMT konferencijoje „Naujoji karta su LMT“, kurioje skaitytas pranešimas „Žemaitės reprezentacijų kaita: ant ko rišame skarelę?“ 

Tyrimo išvados pristatytos ir visuomenei: LRT Radijo laidoje „10–12“ Augustė Anisimova kartu su dainos „Ikona Žemaitė“ autore Rugile Ulyte bei rašytojos proanūke Vaida Račiūnaite-Čepkiene diskutavo apie aktualizuotas Žemaitės įvaizdžio strategijas šiuolaikinėje kūryboje. A. Anisimova taip pat vedė praktines dirbtuves „Lyčių reprezentacija Lietuvos kultūroje ir literatūroje“ kurso studentėms (-ams), kurių metu mokytasi taikyti metodologinius tyrimo įrankius analizuojant konkrečius reprezentacijų pavyzdžius. Reikšmingu tyrimo rezultatu tapo ir parengta metodinė medžiaga, skirta Žemaitės reprezentacijų analizei bendrojo lavinimo mokyklose. 

Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pagal programą „Studentų tyrimai semestrų metu“. 

Dėl išsamesnės informacijos apie tyrimo rezultatus bei metodinę medžiagą prašome kreiptis el. paštu:  arba  

Gegužės 29 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. kviečiame į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Siūlome perskaityti neseniai žurnale Nature Communications pasirodžiusį straipsnį apie kašalotų vokalizacijas kaip komunikacinę sistemą, savo kompleksiškumu artėjančią prie žmogaus kalbos. Padiskutuosime apie šio straipsnio idėjas iš lingvistų perspektyvos.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad 2026 m. gegužės 25 d. vykusio posėdžio metu Centrinė rinkimų komisija įregistravo kamieniniuose akademiniuose padaliniuose išrinktus naujos kadencijos Vilniaus universiteto (VU) Senato narius ir priėmė sprendimą viešai skelbti išrinktų Senato narių sąrašą.

Filologijos fakultete buvo išrinktos dvi Senato narės - doc. dr. Aistė Kučinskienė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Gegužės 20-21 d. vykusio pakartotinio balsavimo rezultatai Filologijos fakultete:

Dalyvavo rinkėjų: 116/211 (54,98 proc.)

Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 76 (65,52 proc.)

Doc. dr. Aistė Kučinskienė – 66 (56,90 proc.)

Nepatekę kandidatai:

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė – 50 (43,10 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 2 biuleteniai.

Iš viso naujos kadencijos Senatą sudarys 46 nariai. Be padaliniuose išrinktų narių, Senato narių pareigas eis VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas (senato narys pagal pareigas) ir 9 VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka paskirti (išrinkti) studentų atstovai. Dar vienas naujos kadencijos Senato narys bus renkamas Verslo mokykloje, kurioje Centrinės rinkimų komisijos sprendimu bus organizuojami pakartotiniai rinkimai.

Naujos kadencijos Senatas savo funkcijas pradės vykdyti šią vasarą, kai susirinks į pirmąjį posėdį ir jo metu išsirinks pirmininką. Pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio data ir vieta bus paskelbta vėliau. Iki tol funkcijas vykdys 2022 m. sudarytas Senatas.

Su naujos kadencijos Senato rinkimų rezultatais galite susipažinti čia>>>

Gegužės 22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kazimiero Būgos auditorijoje buvo įteikti Lietuvių kalbos draugijos apdovanojimai žurnalistams – kalbos bičiuliams. Šiemet kalbos bičiuliais išrinkti LRT KLASIKA laidų „Ryto allegro“ ir „Kalbos rytas“ vedėjai – VU alumnė Gabrielė Kloniūnaitė ir VU FLF Klasikinės filologijos katedros dėstytojas dr. Tomas Riklius. Jie įvertinti už dėmesį lietuvių kalbos raidai, jos problemoms ir kalbos klausimų sklaidą žiniasklaidoje.

Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimus rengia Lietuvių kalbos draugija. Šio konkurso tikslas – skatinti Lietuvos žurnalistus domėtis lietuvių kalbos raida, jos padėtimi ir problemomis bei prisidėti prie kalbos klausimų sklaidos vietinėje ir šalies žiniasklaidoje. Konkursą 2020 m. inicijavo Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyrius. Kandidatus siūlo Lietuvių kalbos draugijos nariai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai, o laureatus išrenka speciali komisija. Nugalėtojams įteikiamos Lietuvių kalbos draugijos padėkos, diplomai ir specialūs prizai.

Sveikiname nugalėtojus!

Gegužės 19–21 d. Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centro kolegos pagal Erasmus mokymosi programą gilino žinias ir plėtė akiratį dalyvaudami įvairiose ES Teisingumo Teismo veiklose.

Pirmąją dieną mus svetingai priėmė lietuvių kalbos vertėjai raštu, vadinamieji teisininkai lingvistai. Po to dalyvavome įdomioje terminologų diskusijoje. Sužinojome, kad terminus neretai tenka sukurti, o vienam reiškiniui pavadinti jų gali rastis ir daugiau nei vienas.

Antrąją dieną susitikome su Anglų kalbos vertimo skyriaus specialistais, vėliau – su Prancūzų skyriumi. Šiam skyriui Teisme skirtas ypatingas vaidmuo, nes būtent prancūzų kalba yra pagrindinė ES Teisingumo Teismo kalba, ji privaloma absoliučiai visiems Teismo darbuotojams. 

Trečiąją dieną teko stebėti vienos bylos nagrinėjimą Teisingumo Teisme. Proceso metu matėme, kad bylos šalys galėjo kalbėti savo kalba, tačiau kai kurie dalyviai įsiterpdavo ir anglų bei prancūzų kalbomis. Matėme, kaip įtemptai dirba vertėjos žodžiu.

Teisme palaikoma daugiakalbystė reiškia, kad svarbiausi dokumentai turi būti pasiekiami visiems ES piliečiams jų kalba, o žodinio bylos nagrinėjimo metu užtikrinamas proceso vertimas kalbomis tų žmonių, kurie tame procese dalyvauja. Daugiakalbystė, arba gyvenimas visomis 24 ES kalbomis, yra svarbus ES Teisingumo Teismo veiklos principas, kurio čia nuosekliai laikomasi. 

Esame dėkingi visiems, kas padėjo šį vizitą surengti: Filologijos fakulteto tarptautinių ryšių personalui koordinatorei Giedrei Matkėnienei, VU praktikų koordinatorei Ginai Jagelavičiūtei ir kolegoms ESTT Liuksemburge: Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovei Natalijai Točickienei, mūsų vizitą kuravusiai teisininkei lingvistei dr. Kristinai Savickaitei, terminologijos grupės vadovei Jolitai Vanglovskajai, vertėjai žodžiu Dainorai Jakaitytei ir visiems, kurie skyrė mums laiko, su mumis diskutavo, mums aiškino įvairaus sudėtingumo procesus ir domėjosi tolimesnio bendradarbiavimo galimybėmis.

Prof. Inesa Šeškauskienė, 
Įvairiakalbių tyrimų skyriaus vedėja