2016 m. gegužės 23 d.
Gegužės 19 d. 20 val. Marijos radijo pokalbių laidoje apie tikėjimą ir vertybes „Susitikimas“ Liepa Rimkevičienė kalbino mokslininką, VU Filologijos fakulteto profesorių dr. Paulių Subačių.
2016 m. gegužės 20 d.
Šių metų gegužės 19 d. vyko tarpfakultetinių Rektoriaus Taurės varžybų apdovanojimų įteikimas fakultetams, kurių studentai šiais mokslo metais iškovojo prizines komandines vietas.
Sveikiname Filologijos fakulteto studentus, Aerobikos varžybose užėmusius II vietą ir Stalo teniso varžybose užėmusius III vietą!
2016 m. gegužės 19 d.
Gegužės 20 d. 17.30 val. LRT Klasikos radijo programos laidoje „Daug buveinių“ dr. Gina Kavaliūnaitė kalbės apie 1660 m. Londone lietuvių kalba spausdintą (bet nebaigtą išleisti) Biblijos vertimą ir jo autorių Samuelį Boguslavą Chylinskį.
2016 m. gegužės 10 d.
Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus, kokį vaidmenį atlieka intermedialusis dialogas teksto įreikšminimo procese. Svarstomos problemos aprėpia kalbinio teksto vaizdingumo ir jo vizualumo dimensijas, vaizdingumu laikant žodinio kūrinio sukeltus mentalinius vaizdinius, atsirandančius skaitytojo sąmonėje, o vizualumu – vizualiuosius rašto aspektus bei įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja regą ir (arba) regėjimo reikalaujančią sąveiką su kitomis medijomis.
Knygoje pristatoma naujausių intermedialumo tyrimų analitinė apžvalga, ryškinamos esamos teorinės ir metodologinės spragos ir siūlomi įmanomi problemų sprendimai bei analitiniai įrankiai, kurių galimybes ir ribas iliustruoja tekstų analizė. Analizuojamų tekstų ratą sudaro skirtingų žanrų lietuvių ir Vakarų literatūros kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai.
Irina Melnikova, Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 376 p., iliustr., ISBN 978-609-459-679-7
2016 m. balandžio 22 d.
Šių metų balandžio 4 d. Latvijos universiteto (LU) Senato posėdžio metu buvo paskelbta, kad LU Garbės daktaro vardas skirtas trims LU humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos nominuotiems kalbininkams, iš kurių ir Baltistikos katedros profesoriui dr. Bonifacui Stundžiai.
Nuoširdžiai sveikiname!
Latvijos universiteto sveikinimas
Nuotrauka iš LU archyvo
2016 m. balandžio 19 d.
Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas praneša, kad netekome ilgamečio Kolegos, iškilaus kalbininko prof. habil dr. Algirdo Sabaliausko. Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, išvaręs gilią baltistikos tyrinėjimų vagą baltų kalbų leksikos, baltų kalbų ir kalbotyros istorijos srityse.
Kelių stambių mokslinių monografijų ( „Lietuvių kalbos leksika“, 1990; „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“, t. 1–3 , 1979, 1982, 2012) autorius Algirdas Sabaliauskas visuomenei gerai pažįstamas iš labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų mokslo sklaidos knygų „Šimtas kalbos mįslių“ (1970, 2001), „Kaip tyrinėta lietuvių kalba“ (1984); „Mes baltai“ (1986; anglų kalba „We, the Balts“, Vilnius, 1993 švedų kalba „Wi som ar balter“, Vilnius, 2005, italų kalba „Noi Balti“, Vilnius, Livorno 2007), „Iš kur jie?“ (1994) ir kt.
1984 m. Akademikas įvertintas Valstybine Lietuvos mokslo premija, 1997 m. ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.
Akademikas turėjo talento, darbštumo, atkaklumo, mokėjimo eiti į tikslą – tai įprasmino Jo, kaip žmogaus ir kaip kalbininko, nueito gyvenimo kelią.
Atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, 1 salė) trečiadienį nuo 15 val. ir ketvirtadienį iki 13 val. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.
2016 m. balandžio 5 d.
Šių metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. Svarbiausia šio leidimo tekstologinė naujovė, pareikalavusi daug kruopštaus darbo, – identifikuoti Punktų sakymų teksto šaltiniai ir atskirti teksto sluoksniai. Atskirų Sirvydo pamokslų punktų analizė parodė, kad šį veikalą galima laikyti biblinių citatų antologija pamokslininkams – citatos čia sudaro iki ketvirtadalio pamokslų teksto.Prioritetas Sirvydo pamoksluose teikiamas ne Šventojo Rašto parafrazavimui, o tiksliam jo citavimui ir komentavimui. Punktuose sakymų ypač ryškiai sužiba ir išsiskleidžia Sirvydo – Šventojo Rašto vertėjo, aiškintojo ir interpretatoriaus – talentas.Komentuodamas ir aiškindamas biblinių citatų prasmę, jis naudojosi žymiausių Bažnyčios tėvų, prancūzų teologų mistikų Šventojo Rašto interpretacijomis, pasitelkė hagiografinius pasakojimus ir romėnų autorių mintis, polemizavo su su protestantizmo pradininkais ir jo pagrindėjais Martynu Liuteriu, Jonu Kalvinu, Ulrichu Cvingliu. Nustatyta, kad Sirvydo buvo remtasi 25 autoriais, iš kurių dažniausi Augustinas, Tomas Akvinietis, Jeronimas, popiežius Grigalius Didysis, Jonas Auksaburnis.
Punktų sakymų lenkiško teksto biblinės citatos dažnai nesutampa su Jokūbo Vujeko Šventojo Rašto vertimais. Galimas daiktas, kad jos, kaip ir lietuviškos biblinės citatos, buvo verstos paties Sirvydo tiesiai iš lotyniškos Vulgatos. Sirvydas galėjo sekti kito garsus jėzuito Petro Skargos pavyzdžiu, kuris savo Seimo pamokslams biblines citatas vertėsi pats.
Leidinio recenzento prof. Pauliaus Subačiaus žodžiais, didelis šio darbo privalumas – nustatyti ir patikslinti Punktų sakymų intekstų šaltiniai, kas Lietuvoje dar ne taip dažna lingvistiniais tikslais leidžiant religinius tekstus.
Kaip rodo Punktų sakymų evangelijų ištraukų (perikopių) ir biblinių bei autorinių citatų jo pamokslų tekstuose studijos, jis perėmė ir toliau tęsė Daukšos pradėtą religinės ir biblinės terminijos puoselėjimo ir tvarkymo darbą.
Biblinių ir autorinių citatų atskleidimas ir sudarytos jų rodyklės leis šį Sirvydo veikalą susieti ne tik su lietuvių, bet ir su Europos homiletikos paveldu ir tirti tarpdalykiškai – analizuoti veikalo kalbą, stilistiką, retoriką, religinį diskursą, kultūrines ir istorines realijas. Neabejotina didžiulė Sirvydo veikalo įtaka biblinio stiliaus ir biblinės terminijos formavimuisi Lietuvoje. Jei Sirvydo gyvenamuoju laikotarpiu jau būtų buvęs išverstas ir išspausdintas Šventasis Raštas lietuvių kalba, biblinė terminija būtų buvusi jau daugmaž susisteminta, o jos sinonimika ir įvairavimas smarkiai apriboti. Punktų sakymų atveju susiduriame su dar neužbaigta, gyva jos formavimosi stadija.
Recenzentas prof. Bonifacas Stundžia labai palankiai žiūri į leidinio rengėjų nusistatymą Punktus sakymų laikyti ne dvikalbiu, o trikalbiu veikalu, be lietuviško ir lenkiško tekstų, įtraukiant ir lotyniškas marginalijas, kurios glaudžiai susijusios tiek su lietuvišku, tiek su lenkišku pamokslų tekstais. Tai atsiveria perspektyvą Punktus sakymų sąsajoms su Sirvydo Dictionarium trium linguarum.
Netrukus pasirodysiančioje trečiojoje knygoje bus publikuojamos monografijos lietuvių ir lenkų kalbomis, kritinio aparato aprašas, bibliografija, šaltiniai ir rodyklės. Ši knyga bus skirta naudotis pirmosiose dviejose šio leidimo knygose paskelbtais Punktų sakymų originalais: faksimilėmis ir dokumentiniu perrašu. Monografijose skelbiami tyrimai orientuoti į Punktų sakymų grafiką ir ortografiją, teksto struktūros, turinio, šaltinių, biblinės terminijos analizę ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais to paties pobūdžio rašto paminklais – Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus, Jokūbo Vujeko veikalais.
Svarbiausias šio leidimo tikslas – remiantis atlikta tekstologine analize, iškelti naujus tyrinėtinus Punktų sakymų aspektus, kurie taptų postūmiu būsimų naujų knygų apie Sirvydą ir jo darbus radimuisi.
