Sidebar

Bendros naujienos

VU ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius lankėsi Irano islamo respublikoje, kur kaip pagrindinis kviestinis pranešėjas dalyvavo Kašano universitete gegužės 12–14 d. surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Meno ir architektūros vaidmuo mokslinėje komunikacijoje tarp Irano ir arabų pasaulio“.

Profesorius skaitė pagrindinį pranešimą tema „Vandens estetika islamo kultūroje“, o konferencijai pasibaigus dalyvavo keliuose šio universiteto doktorantams ir magistrantams skirtuose seminaruose, mokslo tyrimo tikslais lankėsi Jazdo ir Isfahano miestuose, domėdamasis viešųjų urbanistinių erdvių sąranga.

Tai buvo jau antrasis prof. A. Samalavičiaus kviestinis pranešimas, skaitytas šio Irane gerai žinomo universiteto rengiamuose tarptautiniuose mokslo renginiuose. Tokia tarptautinė veikla prisideda prie Universiteto tarptautiškumo ir skatina tolesnį bendradarbiavimą su užsienio universitetais.  

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gegužės 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys)
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys)
  3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova)
  4. Informacija apie einamuosius Fakulteto reikalus (prof. dr. Meilutė Ramonienė)
  5. Dėl institutų direktorių rinkimo tvarkos (prof. dr. Meilutė Ramonienė)
  6. Dėl Fakulteto skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašo (doc. dr. Loreta Vilkienė; Taryboje svarstoma, tvirtina Universiteto rektorius)
  7. Dėl studijų įmokų mažinimo nuostatų (asist. dr. Aistė Kučinskienė)
  8. Dėl II pakopos studijų programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros koncepcijos (doc. dr. Erika Sausverde, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė)
  9. Dėl lituanistinių I pakopos studijų programų keitimų (doc. dr. Brigita Speičytė)
  10. Dėl Vertimo bakalauro programos keitimų (prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė)
  11. Dėl jungtinio II pakopos literatūrologijos studijų programų komiteto (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė)
  12. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės kūrybinių atostogų (prof. Genovaitė Dručkutė)
  13. Dėl prof. dr. Irenos Smetonienės kūrybinių atostogų (doc. dr. Loreta Vilkienė)
  14. Dėl doc. dr. Gustawo Juzalos mokymo priemonės „Partiendo para América [...]“ (doc. dr. Gustaw Juzala)
  15. Dėl BUS dalykų tvirtinimo: Mitologija, kalba, kultūra ir Language in social leadership (pristato doc. dr. Nijolė Juchnevičienė)

 

Gegužės 23 d. (trečiadienį) 15 val. Donelaičio auditorijoje vyks susitikimas su kandidatais prieš Dekano rinkimus.

Kandidatai:

  • doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas,
  • prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Susitikimo moderatorius: doc. dr. Jurgis Pakerys.

Dekano rinkimai vyks 2018-05-25 Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu.

 

2018 m. gegužės 21–23 dienomis Filologijos fakultete vyksta pakartotiniai Senato rinkimai:

  • 2018.05.21–22 (pirmad.–antrad.) – 9:00–16:30 val. 105A aud.
  • 2018.05.23 (trečiad.) – 9:00–15:00 val. 105A aud.

Filologijos fakulteto kandidatai:

  • doc. Nijolė Juchnevičienė,
  • doc. Jurgis Pakerys,
  • prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Į Senatą renkami 2 Filologijos fakulteto atstovai.

Rinkėjų sąrašą žr. čia >
Senato narių rinkimų tvarkos aprašas

 

Kviečiame susipažinti su Senato rinkimų rezultatais.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 26 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Filologijos fakultete gegužės 14–16 dienomis rinkimuose dalyvavo mažiau 2/3 rinkėjų.

Pakartotiniai rinkimai vyks gegužės 21–23 dienomis. Apie balsavimo vietą informacija bus paskelbta vėliau. 

 

Informuojame, kad Fakulteto Erasmus+ studijų ir praktikų koordinatorė Giedrė Matkėnienė gegužės 17–28 d. (imtinai) bus komandiruotėje, tad visus su studijomis, studentų ar absolventų praktika, taip pat darbuotojų vizitais susijusius dokumentus šiuo metu reikėtų nešti akademinei konsultantei Tomai Limontaitei (Dekanato II a., Studijų skyrius). 

 

Jau trečius metus iš eilės VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas tradiciškai Europos dieną pamini kartu su Gyvybės mokslų centro, Chemijos ir geomokslų, Filosofijos, Fizikos, Medicinos fakultetų bei Verslo mokyklos studentais, organizuodama tarpfakultetinę tarpdisciplininę konferenciją „Proveržiai moksle“ (Breakthroughs in Science) anglų kalba. Šias metais konferencija vyko gegužės 8 d. VU Gyvybės mokslų centre.

Užsienio kalbų instituto dėstytojos, šios konferencijos koordinatorės Leonora Norvilienė, Lina Inčiuraitė-Noreikienė ir Daiva Janavičienė pakvietė studentus, minint Europos dieną, dalyvauti konferencijoje ir pristatyti savo specialybės specifiką atspindinčius pranešimus anglų kalba.

Vienas iš dalykinės anglų kalbos mokymo/si tikslų universitete yra ugdyti studentų gebėjimą struktūrizuotai pateikti mokslinę informaciją, ją sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir, naudojant studijuojamos specialybės terminiją, pateikti akademinei auditorijai. Šiuos savo gebėjimus studentai sėkmingai pademonstravo savo pranešimų pristatymo metu bei atsakinėdami į kolegų klausimus.

Konferenciją matematiniu tikslumu ir britiška santūria elegancija moderavo VU Fizikos fakulteto Šviesos technologijų studijų programos studentė Gabija Šližiūtė. Buvo skaitomi pranešimai: „Computer Simulations of the Physical World“, „Virtual Particles“, „Chaperone-mediated Autophagy and its Clinical Significance“ ir kiti.

Renginyje dalyvavo net tik šiuose fakultetuose studijuojantys studentai iš Lietuvos, bet ir Erasmus mainų programos studentai iš Graikijos, Prancūzijos, Irano: Elena Šiliūnaitė, Minvydas Marciūnas, Kristina Viršilaite, Alexandr Mozolevskij, Kotryna Lipavičiūtė (Chemijos ir geomokslų fakultetas), Lukas Laurinavičius (Filosofijos fakultetas), Justas Kudirka, Kasparas Karlauskas, Christiana Moraiti (Erasmus) (Fizikos fakultetas), Anita Elizabeth Clarke, Mantas Lisajevičius, Justė Navickaitė, Augustinas Želvys (Gyvybės mokslų centras), Aistė Česnavičiūtė (Medicinos fakultetas), Alireza Sabery, Akki Naoufal (Erasmus) (Verslo mokykla).

Galima džiaugtis, kad tarpfakultetinė tarpdisciplininė konferencija „Proveržiai moksle“ tarp studentų populiarėja geometrine progresija. Joje studentai konkuruoja tarpusavyje norėdami gauti savo „15 minučių šlovės". Pasitvirtina mintis, kad VU geba ruošti perspektyvius jaunuosius mokslininkus, gebančius taikyti statistinę analizę, sisteminti informaciją, pristatyti ateities simuliacijas profesionalia, dalykine anglų kalba.

 

Šiandien Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė studentų, būsimųjų konferencijų vertėjų, mokomoji konferencija. Į jau tradicinę konferenciją, Vertimo studijų katedros organizuojamą beveik dešimt metų, susirinko 22 būsimieji konferencijų vertėjai ir jų dėstytojai iš Latvijos universiteto, Talino universiteto ir Vilniaus universiteto. 

Šiemet vertimui pasirinkta universali tema „Ekonominė gerovė ir laimė: ar tai susiję?“ („Economic Prosperity and Happiness: Is there a Link?“), o pranešimus jai rengė studentai, dėstytojai ir pakviesti pranešėjai. Konferencijos programoje numatyta ir kultūrinė programa – studentai susipažins su Vilniaus universitetu, o pati ekskursija bus verčiama nuosekliojo vertimo būdu, taip parodant dar vieną vertimo praktikos variantą.

Džiaugiamės, kad turime puikias sąlygas organizuoti tokius renginius. Mūsų konferencijų vertėjų rengimo centre – penkios puikiai įrengtos kabinos, kuriose vienu metu gali dirbti 10 vertėjų. Todėl vertimas vyksta sinchroniškai. Pavyzdžiui, iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, o iš jos, tarpinės kalbos, vertėjų žargonu „per relę“, – į estų ir latvių kalbas. Kartu tai ir puiki proga studentams pasitikrinti savo žinias, palyginti jas su kolegomis iš kitų universitetų ir pasimokyti, ką galėtų daryti geriau“, – sako Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. N. Maskaliūnienė.

Konferencijos organizatoriai taip pat teigia, kad norint paruošti aukšto lygio konferencijų vertėjus, praktika tiesiog būtina. Mokomosios konferencijos yra puikus būdas padirbėti ir pasimokyti jau beveik natūraliomis konferencijų aplinkybėmis. Nuosekliai verčiant, itin svarbu, kaip tiksliai ir sklandžiai lietuvių kalba išverčiama į anglų ar prancūzų – vadinamąsias tarpines kalbas, – iš kurių tuomet verčiama į estų ir latvių. 

Konferenciją remia Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinis direktoratas.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos