Spalio 15 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje paminėta keturių šimtų metų sukaktis pirmojo lietuvių kalbos žodyno, kurį sudarė jėzuitas ir filologas Konstantinas Sirvydas. Renginyje, kuris buvo Filologijos fakultete organizuojamų Lituanistikos dienų dalis, apie Konstantiną Sirvydą ir jo veiklą kalbėjo Vilniaus universiteto profesoriai Dainora Pociūtė ir Bonifacas Stundžia, aktorius Algis Latėnas skaitė ištraukas iš Konstantino Sirvydo pamokslų rinkinio „Punktai sakymų“ ir skambėjo Johano Sebastiano Bacho muzika, atliekama vargonininko Vido Pinkevičiaus.

Interneto dienraštis bernardinai.lt ir interneto portalas naujienos.vu.lt publikavo Baltistikos katedros prof. habil. dr. Bonfaco Stundžios pranešimą apie Konstantino Sirvydo žodyną. Kviečiame skaityti,

Straipsnis bernardinai.lt >

Straipsnis VU naujienose > 

Šią savaitę Cambridge Scholars Publishing leidykla išleido knygą Educational, Linguistic, and Media Discourses, kurioje pusė straipsnių autorių yra Fakulteto Užsienio kalbų instituto mokslininkai. Knygą sudaro trys dalys: pirma yra skirta kalbų mokymui ir mokymuisi bei  įžvalgoms apie mokytojų rengimą, antrame skyriuje nagrinėjamos literatūros ir kultūros problemos, o trečioje pateikiami lingvistiniai ir žiniasklaidos diskurso tyrimai. Dalis šiame leidinyje pateiktų mokslinių tyrimų buvo  pristatyti 2018 m. vykusioje  tarptautinėje konferencijoje Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: kalbiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai aspektai, kurią organizavo  Užsienio kalbų institutas, FIPLV Šiaurės ir Baltijos regionas bei Lietuvos kalbų mokytojų asociacija. 

Daugiau bendros informacijos apie knygą >

Virtualiai pavartyti knygą galite čia >

Plačiau apie knygą informacijos galite rasti taip pat ir čia >

Vykdydama Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ podoktorantūrinės stažuotės stažuotoja dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė atliko kelis eksperimentinius kolokacijų apdorojimo tyrimus, naudodama reakcijos laiko matavimo ir akių judesių įrašymo techniką. Būtent akių judesių įrašymo metodą, iki šiol Lietuvoje dar netaikytą kalbos tyrimams, mokslininkė trumpai aprašo šiame Mokslo sriuba.lt straipsnyje. 

Projektas „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ yra bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0056 pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2 patvirtinto Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, jog „padalinio tarybos nariui atsistatydinus ar kitais pagrindais nutrūkus jo įgaliojimams, į jo vietą Padalinio tarybos kadencijos laikotarpiui organizuojami Tarybos nario rinkimai“.

Nutrūkus prof. dr. Arūno Sverdiolo, kuris į Filologijos fakulteto tarybą buvo išrinktas kaip Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorius (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatų 16.1 punktas), įgaliojimams, naujojo Filologijos fakulteto tarybos nario rinkimai organizuojami į profesoriui ir / ar vyriausiajam mokslo darbuotojui skirtą vietą. Kadangi turi būti paisoma Filologijos fakulteto nuostatų 18 punkte nustatytos atstovavimo institutams taisyklės, kandidatai keliami iš Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto.

Kandidatus galima kelti iki lapkričio 18 d. 17 val.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. (informacija bus patikslinta)

Pagal nuostatus, teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas – žr. Filologijos fakulteto rinkėjų sąrašą. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijos pirmininkei el. paštu  

Jei kiltų klausimų ar neaiškumų ar pastebėtumėte netikslumų rinkėjų sąraše, galite rašyti ankščiau nurodytu el. paštu arba skambinti tel. 8-689 51512.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >

Straipsniai:

Мандельштам и Гераклит

Liubov Kikhney

Пауль Целан и Осип Мандельштам: поэзия в условиях критики языка

Vera Kotelevskaya

Школа читателей Мандельштама: Читатели №№ 1, 2, 3

Roman Timenchik

Рецепция творчества Осипа Мандельштама в межвоенной Литве

Pavel Lavrinec

Осип Мандельштам во французских антологиях русской поэзии (1925–1970)

Natalia Gamalova

Осип Мандельштам в стихах польских поэтов

Valentina Brio

Контексты творчества Осипа Мандельштама в диптихе Томаса Венцловы «Два стихотворения о любви»

Donata Mitaitė

О некоторых особенностях репрезентации Осипа Мандельштама в воспоминаниях Анны Ахматовой

Galina Mikhailova

«Нет, не спрятаться мне от великой муры...»: Мандельштам и Ахматова

Olga Bartoshevich-Zhagel

Военно-Грузинская дорога: постоянное сообщение (структура романа М. Ю. Лермонтова «Герой нашего времени»)

Maria Dmitrovskaya

О рассказе И. А. Бунина «Свиданье» и посвящении «М. П. Ч.»

Natalia Ivanova

Декорации М. В. Добужинского как версия пушкинистики

Alexander Markov

По закону человеческой красоты (к юбилею Е. П. Червинскене)

Dagnė Beržaitė

2020 m. spalio 30 d. Ieva Stasiūnaitė apgynė disertaciją tema Kai kurių prielinksnių polisemija lietuvių ir anglų kalbose: nuo konkrečių iki abstrakčių ŽEMIAU, PO ir BELOW, UNDER reikšmių. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. Inesa Šeškauskienė. Disertaciją gerai įvertino visi gynimo komiteto nariai – tiek lituanistai prof. Jurgis Pakerys ir dr Eglė Žilinskitė Šinkūnienė (VU), tiek anglistai – prof. Violeta Kalėdaitė (VDU), doc. dr. Rita Juknevičienė (VU) ir doc. Ignasi Navarro i Ferrando (Universitat Jaume I, Ispanija).

Nepaisant pandemijos keliamų sunkumų, gynimas pasižymėjo gyva akademine diskusija, dalykiška atmosfera. Kolegos atkreipė dėmesį į išsamią kognityvine prieiga grindžiamą prielinksnių polisemijos analizę, puikią darbo struktūrą ir aktualias išvadas, kurios leistų peržiūrėti kai kuriuos tokios analizės metodinius principus, taikomus anglų ir kitoms analitinėms kalboms, ir aktualizuoti panašaus pobūdžio fleksinių kalbų tyrimus. 

Nuoširdžiai sveikiname kolegę ir linkime sėkmės siekiant naujų akademinių aukštumų!

Spalio 30 d., penktadienį, 13.00 val. vyks doktorantų seminaras, kuriame bus tęsiamas Joseph Greenberg'o straipsnio „Some Universals of Grammar with Particular Reference to the Order of Meaningful Elements“ aptarimas.

Prisijungimo prie Microsoft Teams grupės nuoroda > 

Jei nepavyksta prisijungti, rašykite prof. Axel Holvoet.

Seminaro metu skaitomas straipsnis yra įkeltas prie grupės failų, taip pat PDF kopiją galima rasti internete.

Laukiami visi norintys. 

MS Teams grupės nuoroda >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. spalio 30 d. virtualaus posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks MS Teams Tarybos grupėje nuo 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Fakulteto struktūrinės reformos aptarimas / Fakulteto bendruomenės apklausos rezultatai (prof. L. Vilkienė, prof. B. Stundžia).
4. Dėl kūrybinių atostogų suteikimo tvarkos (prof. Irina Melnikova).
5. Dėl skatinimo už pripažintus finansuotinais, bet finansavimo negavusius mokslo projektus (prof. Irina Melnikova).
6. Studijų programų, į kurias skelbiamas priėmimas 2021 m., sąrašas (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
7. Kūrybinių atostogų ataskaitos.
8. Prašymas kūrybinėms atostogoms. 
9. Dėl straipsnių rinkinio (red. I.Fedorovič, M.Davlevič, K.Geben) ,,Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje [Pod znakiem Orła i Pogoni. Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego]“ teikimo leidybai (doc. M. Davlevič).
10. Klausimas dėl lektorių padėties fakultete (dr. J. Katkuvienė ir dr. A. Kučinskienė).
11. Dėl dėstytojų krūvių ir įdarbinimo.
12. Kiti klausimai.

Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia spalio 14 d. lankėsi Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos viešojoje bibliotekoje, kur Dusetų gimnazistams ir vietos bendruomenei skaitė paskaitą apie Kazimiero Būgos mokslo darbus ir jų reikšmę, apie jo kovą su savamoksliais kalbos švarintojais. Šis renginys yra diskusijų ciklo „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms metinėms, dalis.

Nuotraukose: paskaitos akimirkos.

Spalio 19–25 d. vyksta Vokiečių kalbos dienos, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos teikiamus pranašumus versle, švietime, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse. Visoje Lietuvoje surengta per 130 įvairių renginių, kuriuos sieja pagrindinė tema – tvarumas.

Šia proga spalio 19 d. Vilniaus universiteto LKVTI Vertimo studijų katedros BA IV kurso studentai, kurių vokiečių kalba yra antroji užsienio kalba, pristatė savo pačių kurtus filmukus įvairiomis tvarumo temomis. Studentai kūrybingai pažvelgė į šią užduotį: kalbino savo bičiulius, gyvenančius Vokietijoje ir Austrijoje, domėjosi greitosios mados sukeliama žala arba vegetariškos mitybos pranašumais, gilinosi į antrinio dizaino (upcycling) galimybes ar Vokietijos Žaliųjų partijos siekius, mąstė apie tvarius keliavimo būdus.

Studenčių Aušros Noreikaitės ir Skaistės Dilkaitės filmukai apie tvarų keliavimą >

Vokiečių kalbos dienų iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA),  Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Daugiau informacijos apie Vokiečių kalbos dienas > 

Norėdami prisijungti prie dirbtuvių, rašykite adresu  arba spausdami šią nuorodą >

Vakar, spalio 19 d. Monika Bogdzevič apgynė daktaro disertaciją tema „PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos“. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. Kristina Rutkovska. Nuoširdžiai sveikiname jauną daktarę. Disertacija buvo ypač aukštai įvertinta visų komisijos narių, skambėjo gražūs žodžiai, vyko įdomi diskusija.

„Monikos Bogdzevič disertacija neabejotinai yra svarus įnašas į etnolingvistinius ir antropologinius tyrimus. Pasirinkusi nagrinėti tris negatyvius jausmus ji talentingai išanalizavo lietuviškame pasaulėvaizdyje atsiskleidžiančius jų specifinius bruožus, o sykiu atrado ir tarpusavio jungtis, glūdinčias jausminių konceptų branduolyje. Disertacija atskleidžia daug svarbių iki šiol nežinotų dalykų apie lietuvišką pasaulėvaizdį ir jausmų suvokimą“ (dr. Daiva Vaitkevičienė).

„Disertacijos naujumą ir aktualumą apsprendžia pasirinktas tarpdalykinis nagrinėjimo pobūdis – konceptualias struktūras lietuvių kalboje siekiama išanalizuoti pasitelkiant filosofijos, psichologijos, religijos ir kalbos mokslus“ (doc. Aleksej Burov).

„Monika Bogdzievič yra teoriškai ir metodiškai puikiai pasirengusi atlikti aksiolingvistinius tyrimus kognityvinės ir kultūrinės etnolingvistikos srityje. Jos daktaro disertacija nusipelno pačių aukščiausių įvertinimų. Siūlau suteikti jai diplomą su pagyrimu (Cum Laude)“ (prof. Jerzy Bartmiński (tokie diplomai Lenkijoje yra)).

2020 m. spalio mėnesį vyksiančių Vokiečių kalbos dienų metu VU Vokiečių filologijos katedra rengia plakatų parodą „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“.

Prie Vilniaus universiteto Centrinės bibliotekos Profesorių skaityklos iškabinti plakatai pasakoja apie reikšmingus politinius įvykius Vokietijoje nuo 1989 m. gegužės iki 1990 m. spalio mėn. ir supažindina su iškiliomis Rytų Vokietijos asmenybėmis, kurios reiškė nepritarimą Vokietijos padalijimui. Pateikiama informacija apie protestus dėl Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) savivaldos rinkimų duomenų klastojimo, apie pabėgimų bangą vasarą ir apie masinius protestus rudenį, parklupdžiusius Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūrą. Paroda atskleidžia faktus apie Rytų Vokietijos demokratėjimo procesą, Rytų ir Vakarų vokiečių solidarumą ir užsienio politikos kryptis iki pat Vokietijos susivienijimo. Pastarųjų savaičių įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje tik patvirtina tuometinės Vokietijos Taikiosios revoliucijos prasmę.

Plakatų tekstus į lietuvių kalbą vertė ir įgarsino Vokiečių filologijos pagrindinės ir gretutinės studijų programų studentai ir studentės.

Parodos atidarymas - 2020 m. spalio 20 d. 14:30 val. Paroda veiks iki 2020 m. lapkričio 13 d.

Parodos svetainė>>>

Spalio 23 d. TKI ir Lietuvos užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) pedagogų asociacijos kviečia į nacionalinę konferenciją Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas.

Konferencijos tikslai – skatinti užsienio kalbų mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą; pasidalinti mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktine patirtimi integruoto kompetencijų ugdymo tema; aptarti Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir užsienio kalbų mokymosi kokybės gerinimo klausimus.

Konferencija vyks Zoom platformoje. Nuoroda prisijungimui prie konferencijos bus siunčiama užsiregistravusiems dalyviams dieną prieš konferenciją.

KONFERENCIJOS PROGRAMA >

REGISTRACIJA: 

• Registracija ir apmokėjimas – iki spalio 21 d. >
• Išduodamos išankstinio apmokėjimo sąskaitos-faktūros.
• Renginio dalyviai gaus Vilniaus universiteto pažymėjimus.

KONFERENCIJOS MOKESTIS:

• Asociacijų nariams (2020 m.) – 5 EUR / ne nariams – 10 EUR.
• Bakalauro ir magistro užsienio kalbų studijų programų studentams – 5 EUR.
• Sąskaita SEB banke LT977044060004578304. Mokėjimo paskirtis - nacionalinė konferencija.
• Į mokestį įeina konferencijos pranešimai, medžiaga ir pažymėjimas.

Adresas pasiteirauti:  

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) kviečia į informacinius renginius apie galimybes gauti DAAD stipendiją studijoms ar moksliniams tyrimams Vokietijoje. Virtualūs susitikimai su dr. Heiko Marten (DAAD informacijos centras Rygoje) ir dr. Alexander Mionskowski (VU) vyks pirmadienį, spalio 19 d. 17:00 val. (skirta studentams), ir antradienį, spalio 20 d. 09:00 val. (skirta doktorantams, tyrėjams ir dėstytojams).

Prisijungimo adresas > 

Informacinis prisegtukas >

Spalio 19-25 dienomis pasaulyje bus švenčiama XX-oji Italų kalbos savaitė. Tai kasmetinis įvykis, kurio metu švenčiamos bei puoselėjamos italų kalba bei kultūra. Šių metų tema – Italų kalba tarp žodžio ir vaizdo: grafičiai, iliustracijos, komiksai.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu organizuoja šių metų renginius, kuriuose bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Visos paskaitos, konferencijos ir laboratorijos vyks italų kalba. Paskaitų temas bei nuorodas rasite prisegtoje programoje >

Šiemet švenčiame įspūdingą Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų jubiliejų – 80 metų,  paženklintų ne vienu istorijos ženklu. Iš šių 80 metų išaugo kitos lituanistų katedros, visas būrys Universitetą ir Lietuvą garsinančių absolventų: politikų, mokslininkų, poetų ir rašytojų, meno ir kultūros žmonių, ryškių asmenybių, į kurias tebekrypsta Lietuvos visuomenės akys.

Kitą savaitę prasideda šiam gražiam jubiliejui skirti renginiai. Nuo spalio 15 iki gruodžio 4 d. vyks  konferencijos, diskusijos, koncertai ir susitikimai, žadinsiantys ne vieną protą ir gaivinsiantys ne vieną sielą. Nuoširdžiai kviečiu visą Filologijos fakulteto bendruomenę visur aktyviai dalyvauti. Švęskime gražią ir prasmingą mus visus sujungiančią šventę!

Programa:

SPALIS

Spalio 15, 19.00. Šv. Jonų bažnyčia

Atminimo vakaras Konstantino Sirvydo žodyno 400 metų sukakčiai

Dalyvauja: prof. Bonifacas Stundžia, prof. Dainora Pociūtė, aktorius Algirdas Latėnas. 

J. S. Bacho kūrinius atlieka Vidas Pinkevičius (vargonai).

Kvietimas >

Spalio 16, 13.00. VU Mažoji Aula

Seminaras ir diskusija „Lituanistika Lietuvos universitetuose: ateitį kurianti tradicija“

Dalyvauja: VU Rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, LR Kultūros ministras doc. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Bonifacas Stundžia, prof. Meilutė Ramonienė, prof. Brigita Speičytė, doc. Darius Kuolys.

Pilna programa > 

Spalio 16, 18.30. VU Filologijos fakultetas, V. Krėvės auditorija 

Koncertas „Legendinis Filologijos ruduo“

Režisierius Romas Lileikis, vedėjai – Vytautas V. Landsbergis ir Erika Urbelevič. Dalyvauja esamos ir būsimos legendos.

Spalio 29, 17.00. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija

Susitikimas su prof. Viktorija Daujotyte: „Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros katedroje“

LAPKRITIS

Lapkričio 12, 10.00–10.30. VU Biblioteka, Baltoji salė

Parodos „Lietuvių kalbos katedrai – 80“ atidarymas 

Lapkričio 12, 11.00–14.10. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija 

Mokslinis seminaras „Sinchroniniai ir diachroniniai lietuvių kalbos tyrimai“, skirtas 80-ajam Lietuvių kalbos katedros jubiliejui

Lapkričio 12, 14.30–15.10. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija 

Doc. dr. Aldono Pupkio knygos „Prie lietuvių fonologijos mokyklos ištakų. Iš Alekso Girdenio laiškų“ pristatymas ir Povilo Girdenio muzikinės interpretacijos

Lapkričio 12, 15.20–16.20. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija

Dokumentinio filmo apie Lietuvių kalbos katedrą „Gimtosios kalbos apkabinti“ pristatymas (režisierius prof. Vytautas Kardelis)

Lapkričio 13, 9.00–17.00. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio, V. Krėvės, Z. Zinkevičiaus ir SP1 auditorijos

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba Lietuvoje ir pasaulyje“ 

Lapkričio 16, 16.00–19.00. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija

Susitikimas su prof. habil. dr. Evalda Jakaitiene: „Žodžių ir žodynų paslaptis menant“

Lapkričio 19–20. VU Senato salė

Mokslinė konferencija ir diskusijų forumas „Trys laisvės dešimtmečiai: literatūra, kritika, skaitytojas“

GRUODIS

Gruodžio 4, 10.00–17.00. K. Donelaičio auditorija

Mokslinis seminaras „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“, skirtas prof. Jono Kazlausko 90-mečiui ir žurnalo „Baltistica“ 55-mečiui

Pasirengimas naujiems mokslo metams

Birželio 15-16 d. ir rugsėjo 2-3 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojams nuotolinius mokymus vedė Getingeno universiteto (Vokietija) Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer (Zentrale Einrichtung für Sprachen und Schlüsselqualifikationen, Georg-August-Universität Göttingen, Deutschland).  Tai jau ketvirti tęstiniai mokymai apie veiksminės prieities (angl. Action-oriented Approach)  kalbų dėstymo metodologijos taikymą universitetinėse kalbų studijose. Pernai metais intensyvūs mokymai vyko įprastiniu būdu, o šiais metasi dėl COVID -19  buvo pasirinktas nuotolinio mokymosi būdas. Šių metų nuotoliniuose mokymuose dalyvavo apie 30 Užsienio kalbų instituto dėstytojų, dėstančių dalykinę anglų kalbą įvairių universiteto studijų programų studentams. 

Po pernai vasarą vykusių dr. J. Fischer mokymų, Užsienio kalbų instituto dėstytojai buvo atnaujinę dalykinės anglų kalbos kursų aprašus įvairių studijų programų studentams pagal šią metodologiją, ir 2019/ 2020 akademiniais metais jau dėstė dalykinę anglų kalbą pagal atnaujintas programas. Šių metų birželio mėnesį vykusių dr. J. Fischer moderuojamų nuotolinių mokymų metu  dėstytojai atliko savo darbo pagal atnaujintas programas vertinimą, aptarė  studentų atsiliepimus ir  savo įžvalgas. 

Į rugsėjo 2-3 d. mokymus dr. J. Fischer pakvietė savo vadovaujamo Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro dėstytojus kartu  su mūsų Filologijos fakulteto  Užsienio kalbų instituto dėstytojais pasidalinti savo patirtimi. Susitikimo metu  kolegos iš Getingeno universiteto pademonstravo savo  mokymo ir testavimo medžiagą, kartu su mūsų dėstytojais aptarė įvairių studijų programų anglų kalbos kursų scenarijus ir jų dermę su egzaminų scenarijais, visi kartu dirbdami grupėmis tobulino mūsų dalykinės anglų kalbos kursų aprašus, ir taip padėjo mums pasirengti  naujiems mokslo metams. Getingeno universiteto dėstytojų geranoriškas bendradarbiavimas su instituto dėstytojais vyks ir toliau, rengiant bendrus seminarus. 

Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatai buvo pristatyti rugsėjo 10-12 dienomis Brno mieste, Masaryk universitete (Čekijos Respublika) vykusioje 16-toje tarptautinėje mokslinėje  CercleS  (European Confederation of Language Centres in Higher Education): Language Centres at a Crossroads: Open Directions for New Generations of Learners konferencijoje, kurioje bendrą pranešimą skaitė dr. Johann Fischer (Getingeno univertsitetas, Vokietija) ir VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė. 

Užsienio kalbų institutas ir toliau sieks aukštos kalbų dėstymo kokybės, lygiuodamasis į Getingeno ir kitus Europos universitetus, kuriuose sėkmingai taikoma veiksminės prieities kalbų dėstymo metodologija. 

14 tarptautinis simpoziumas Moralinė kompetencija: jos prigimtis, reikšmė ir plėtotė

Šių metų liepos 23-24 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute nuotoliniu būdu vyko 14 tarptautinis simpoziumas Moralinė kompetencija: jos prigimtis, reikšmė ir plėtotė (Moral Competence: its Nature, Relevance, and Education). Šį simpoziumą VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas organizavo kartu su Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Filosofijos institutu. Šio simpoziumo  metu mokslininkai (psichologai, filosofai, sociologai, edukologai) ir pradedantys tyrėjai doktorantai, švietimo institucijų atstovai iš įvairių šalių: Argentinos, Brazilijos, Čekijos Respublikos, Etiopijos, Indijos, Irano, Lenkijos, Malaizijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Nigerijos, Pakistano, Rumunijos,  JAV, Vokietijos ir Lietuvos bendraudami nuotoliniu būdu   dalinosi savo tyrinėjimais,  metodologinėmis įžvalgomis,  empiriniais duomenimis apie  moralinės kompetencijos plėtotės būtinybę ir praktinio taikymo galimybes ugdymo procese. Simpoziumo kviestiniai pranešėjai buvo žymūs įvairių šalių mokslininkai, turintys didelę moralinės kompetencijos tyrimų patirtį: dr. David Kohlberg (JAV), (garsaus amerikiečių mokslininko psichologo Lawrence Kohlberg sūnus), prof. dr. Ewa Nowak, (Lenkija), dr. Małgorzata Steć (Lenkija), dr. Kay Hemmerling (Vokietija), prof. dr. habil. Margret Ruep (Vokietija).

Pirmą kartą Lietuvoje moralinės kompetencijos matavimo instrumento Moralinės kompetencijos testo (Moral Competence Test, MCT) teoriją ir jos praktinį taikymą panaudojant Konstanco dilemų diskusijų metodą (Konstanz Method of Dilemma-Discussion, KMDD) pristatė pats šios teorijos autorius ir KMDD metodo kūrėjas Vokietijos Konstanco universiteto emeritas prof. Georgas Lindas.  Simpoziumo dalyviai pristatė šios teorijos palyginamąją analizę kitų teorijų kontekste, aptarė KMDD metodo taikymo teorinį-metodologinį pagrindimą ir jo praktinio taikymo mokslinių tyrinėjimų bei ugdymo procese galimybes.

Šis simpoziumas  buvo tęstinis renginys, kurį anksčiau organizuodavo pats prof. G. Lindas Vokietijoje Konstanco universitete ir kitose šalyse kartu su savo mokslinės teorijos sekėjais, mokslininkais, doktorantais, pedagogais. Organizuojat šį simpoziumą Lietuvoje buvo siekta išlaikyti jo ankstesnį formatą, tikslų ir principų tęstinumą.

Simpoziumo dalyviai turėjo unikalią galimybę ne tik susipažinti su prof. G. Lindo atliktais tyrimais, bet ir dalyvauti diskusijose su pačiu šios teorijos autoriumi, bei kitais tyrėjais, užmegzti kontaktus tolimesniam bendradarbiavimui, praplėsti savo tyrinėjimų lauką, į jį integruojant ir moralinės kompetencijos plėtotės klausimus. 

Moralinė kompetencija yra viena iš bendrųjų kompetencijų, kurios turi būti ir yra ugdomos universitetuose. Todėl dalyvavimas šiame tęstiniame renginyje buvo  labai naudingas visiems ir mokslininkams, ir pedagogams praktikams. 

Šių metų kovo mėnesį LRT pradėjo radijo pokalbių laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“. Kviečiame pasiklausyti šioje laidoje kalbėjusių LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojų – profesoriaus Pauliaus Vaidoto Subačiaus ir profesoriaus Arūno Sverdiolo bei VU semiotikos magistrantūros programoje dėstančių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto semiotikių dr. Dalios Satkauskytės ir dr. Loretos Mačianskaitės. Malonaus klausymosi! 

• Paulius V. Subačius: Ar pirmas sakinys tėra istorijos pradžia? 

• Arūnas Sverdiolas: AŠ, aš, aš, aš. Witoldas Gombrowiczius

• Dalia Satkauskytė: Sovietmečio literatūra. Kaip ją suprantame 

• Loreta Mačianskaitė: Kodėl taip veikia Škėmos „Balta drobulė“?