Lapkričio 23 d. dieną, eidama 102-uosius metus, mirė buvusi Vokiečių filologijos katedros dėstytoja Eugenija Vengrienė.

Eugenija Vengrienė Vilniaus universitete dirbo nuo 1945 m. Ji dėstė praktinės vokiečių kalbos dalykus, vokiečių literatūros istoriją, leksikologiją, vertimo teoriją. Eugenija Vengrienė yra ir žinoma vertėja. Ji išvertė J. V. Getės, E. T. A. Hofmano, G. Kelerio, T. Štormo, V. Rabės, T. Fontanės, G. Hauptmano, H. Falados, H. Biolio, J. Bobrovskio kūrinių.

Vokiečių filologijos katedra reiškia nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems. Šviesus dėstytojos ir kolegės atminimas liks kolegų ir studentų atmintyje.

Atsisveikinimas su Velione lapkričio 26 d. (ketvirtadienį) Šv. Jonų bažnyčioje nuo 11 iki 14 val. Laidojama Velionė bus senosiose Rasų kapinėse.

Interviu su Eugenija Vengriene 100-o metų jubiliejaus proga „Vertimo meistrė Eugenija Vengrienė“ LRT laidoje „Ryto allegro“ (2013-08-16) >>

Kviečiame pasiklausyti LRT laidos „Ryto allegro“ rubrikos „Kalbos rytas“ įrašo, kuriame išgirsite pokalbį apie XII Tarptautinį baltistų kongresą su jo organizatoriais – Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriais Bonifacu Stundžia ir Daiva Sinkevičiūte.

Interviu su Pizos universiteto baltų lingvistikos profesoriumi Pietro Umberto Dini, Baltistikos katedros profesore Daiva Sinkevičiūte ir Baltistikos katedros doktorantu Evaldu Švageriu galite pamatyti spalio 28 d. LRT „Panoramoje“ (20:55).

Anglų filologijos katedros doc. Giedrė Balčytytė-Kurtinienė, Tarptautinės fonetikų asociacijos (International Phonetic Association) narė, 2015 08 16–09 02 stažavo Londono universiteto koledže (University College London) ir, sėkmingai išlaikiusi asociacijos organizuotą anglų fonetikos egzaminą specialistams,  gavo tarptautiniu lygiu pripažintą sertifikatą „International Certificate of Proficiency in the Phonetics of English“. Tai vienintėlis oficialus tokio tipo egzaminas tarptautinėje fonetikų bendruomenėje, organizuojamas nuo Daniel Jones laikų (1905), oficialiai įgijęs tokią formą, kokia yra dabar, nuo 1971 John Wells iniciatyva. Jį istorijos bėgyje yra išlaikę visi garsiausi fonetikai.

 Sveikiname, didžiuojamės ir linkime geriausios sėkmės!

informacija apie didelio masto kultūros ir švietimo projektą „VII Respublikinis meninio skaitymo konkursas „Gimtoji kalba“, žymintį 155-ąją A.P. Čechovo ir 120-ąją S.A. Jesenino gimimo sukaktis.

2015 m. rugsėjo 10–12 dienomis Vilniaus universiteto Orientalistikos centro ir Filologijos fakulteto, Anglų filologijos katedros, lektorius dr. Deimantas Valančiūnas dalyvavo dešimtojoje Pasaulinėje hindi kalbos konferencijoje (Vishwa Hindi Sammelan) Bhopalo mieste (Indija). Konferencijoje buvo nagrinėjamas hindi kalbos vaidmuo pasaulyje.

Rajnath Singh, Indijos vidaus reikalų ministras, įteikė apdovanojimus už hindi kalbos populiarinimą keturiasdešimčiai kultūros ir mokslo atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Indijos vyriausybės apdovanojimas (Vishwa Hindi Samman) už hindi kalbos sklaidą ir populiarinimą užsienyje taip pat buvo įteiktas ir Vilniaus universiteto atstovui dr. Deimantui Valančiūnui.

Renginį, kuriame apsilankė net keli tūkstančių lankytojų, inauguravo Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.

LR radijas

Literatūrinė kelionė po Vilnių su literatūriniais miesto žemėlapiais. „Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja drauge su kolegomis literatūrinius žemėlapius kurianti literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė. Kodėl mokslininkai ėmėsi kartografuoti literatūros kūrinius ir vaizduotės dalykus perkelti į tikrus žemėlapius? Kaip tai padeda perskaityti tekstą ir atrasti miestą?

Kviečiame klausytis laidos įrašo

Lrytas.lt

Pažinti miestą skaitant knygą yra toks pats geras būdas, kaip ir vaikščiojant jo gatvėmis. Tuo įsitikinusi viena Vilniaus literatūrinių žemėlapių autorių Vilniaus universiteto (VU) docentė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė. „Kuriuo atveju jūs jį geriau pažįstate, dar labai neaišku“, – mano ji.
Į I.Vidugirytės-Pakerienės vadovaujamą projektą „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“ susibūrę keli Vilniaus universiteto literatūrologai rėmėsi idėja, kad rašytojai, pasirinkdami savo istorijoms vienas ar kitas realiai egzistuojančias vietas, kuria tų vietų geografinį aprašymą. Jei literatūroje didėja konkrečios geografinės ir topografinės vietos svarba, atsiranda poreikis ją tirti geografinėmis priemonėmis – pirmiausia, kartografuojant.

Kviečiame skaityti

Kviečiame skaityti!

„Res Balticae“ archyvas