Mieli kolegos, 

Vasario šešioliktąją švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – šiemet jau 103 metines. Sveikinu jus visus ir tikiu, kad vasario pūgos ir gilus šiųmetis sniegas ar visą pasaulį užklupusi pandemija neprislopins noro džiaugtis ir didžiuotis savo valstybe, nuėjusią nelengvą kelią. Visiems linkiu sužvarbusiame lange pamatyti pirmiausia ryškią saulę, o ne nutvilkantį šaltį. Dalinuosi Estijos kolegų man pernai atsiųstu atviruku būtent šia proga. Jis pasirodė man toks mielas, kad negaliu jo pasilikti tik sau.

Gražios šventės!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

Su liūdesiu pranešame, kad 2021 m. vasario 10 d. Halėje, sulaukusi 87-erių, mirė garsi Vokietijos baltistė prof. dr. Gertrūda Benzė (Gertrud Bense).

1933 m. Mažojoje Lietuvoje, Pilkalnyje (dab. Dobrovolskas, Kaliningrado sritis) gimusi Gertrūda Benzė po Antrojo pasaulinio karto atsidūrė Lietuvoje, kur priglausta ūkininkų išmoko lietuvių kalbos. Vėliau atsidūrusi Vokietijoje baigė Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetą. 1961 m. G. Benzė apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę ir Halės-Vitenbergo universitete dėstė iki 1993 m., taip pat ir lietuvių kalbą, kurios kursui parengė mokomąją lietuvių kalbos gramatiką (išleisti trys leidimai).

Daugelis G. Benzės publikacijų skirta Mažosios Lietuvos raštijos istorijai. Pradėjusi nuo studijos apie XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuviškų dokumentų kalbą mokslininkė gilinosi į įvairius šio krašto kultūros istorijos aspektus: atskleidė Karaliaučiaus universiteto svarbą lietuvių raštijai ir kultūrai, lietuvių nuopelnus Karaliaučiaus universitetui, analizavo Rytų Prūsijos vokiečių ir lietuvių filologų veiklą XVIII–XIX a., parengė vieno Prūsų Lietuvos teksto, unikumo, virtualią skaitmeninę publikaciją. Kalbininkę ypač domino Mažosios Lietuvos giesmynai – ištyrusi atskirų giesmių tekstų evoliuciją, giesmynų rengimo tradiciją nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki 1936 m. Pagerintų giesmių knygų bei 1997 m. Giesmių ir maldų knygelės parengė monografiją apie XVIII a. Prūsų Lietuvos giesmių istoriją, koncentruodamasi į Halėje saugomą Fabiano U. Glazerio giesmyną.

G. Benzė taip pat tyrė Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istoriją, domėjosi Augusto Frydricho Poto veikla, jo idėjomis bei palikimo sklaida, jai artima buvo Kristijono Donelaičio problematika. Baltistė tęsė ir gramatinės lietuvių kalbos  sistemos tyrimus – pirmoji lietuvių kalbotyroje tyrė klausiamuosius sakinius nedialoginėje kalboje, taip pat buvo daugelio lituanistikos veikalų recenzijų autorė.

Pasak G. Benzės mokinės prof. dr. Christianės Šiler (Christiane Schiller), netekome ne tik produktyvios mokslininkės, bet ir atsidavusios mentorės bei nuoširdaus žmogaus. Dirbdama Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitete ir vėliau ji nuolat rūpinosi baltistikos reikalais. Vokietijos Baltų studijų draugijos surengtose konferencijose Halėje 2017 m. ir Volfenbiutelyje 2018 m. buvo pagerbti G. Benzės nuopelnai baltistikai. 

Išsamus Gertrūdos Benzės gyvenimo aprašymas ir jos publikacijų sąrašas paskelbtas prof. dr. Ch. Šiler straipsnyje „Zum 80. Geburtstag von Gertrud Bense“ žurnale Archivum Lithuanicum 15 (2013), 555–570 >

Baltistikos katedra

2021-uosius Seimas yra paskelbęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis. Apie šiandieninę Lietuvos totorių kalbos ir kultūros situaciją – rašytojo Mindaugo Peleckio pokalbis su orientaliste, turkologe, vertėja, totorių paveldo tyrinėtoja ir mūsų Fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Visą pokalbį skaitykite skaitykite kulturpolis.lt >

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 14.30 val. MS Teams aplinkoje bendruomenės narius kviečiame į UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedros lekt. Vitalijos Jankauskaitės-Jokūbaitienės seminarą Technologijų panaudojimas nuotolinio mokymo(si) procese: Robert O'Dowd įžvalgos ir praktika.

Seminaro metu bus dalinamasi žiniomis, kaip integruoti virtualias aplinkas bei priemones ir jų pagalba interaktyviai perteikti dėstomą medžiagą, įtraukti studentus į aktyvų, prasmingą  bendravimą ir bendradarbiavimą   sinchroniniu/ asinchroniu nuotolinio mokymo(s) metu. Pranešimas remsis kursų medžiaga, pasidalinta lektoriaus Robert O'Dowd  iš Leono iniversiteto. Užsiregistravusiems dalyviams bus galimybė gauti metodinę medžiagą, patalpintą Moodle. 

Į seminarą prašome registruotis iki vasario 22 d. (dalyvių skaičius ribotas) el. paštu: . 

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 13 d. iki gegužės 8 d. kas antrą šeštadienį. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru >, taip pat daugiau informacijos rasite VU Rusų filologijos katedroje > 

Paskaitos vyks online per Microsoft Teams platformą nuo 11.00 val.

Išankstinė registracija būtina > Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21.00 val. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui:  

Paskaitų programa rusų kalba >

Paskaitų programa lietuvių kalba > 

Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris „Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti! Numerio prieiga internete >

Straipsniai

Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)

Recenzijos

Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook)

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Vasario 16-17 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Anajašo Zajončkovskio mirties metines“ (Narodziny turkologii we Wschodniej Europie i jej znaczenie dla mniejszości turkijskich. 50 rocznica śmierci prof. Ananiasz Zajączkowskiego i 80 rocznica śmierci Leona Kryczyńskiego / The Beginnings of Turkology in Eastern Europe and its Importance for Turkic minorities. Commemorating the 50th anniversary of. Prof. Ananiasz Zajączkowski’s and the 80th anniversary of Leon Kryczyński deaths).

Konferencijos puslapis > 

Konferencijos plakatas anglų kalba >

Konferencijos programa lenkų ir anglų kalbomis >