Balandžio 15 d., ketvirtadienį, 11:45 val. kviečiame į naujos Utrechto tinklo iniciatyvos What is new at Utrecht Network universities pristatymą. Šios iniciatyvos metu tinklui priklausantys universitetai turi galimybę kitiems kolegoms pristatyti savo įgyvendinamus projektus, naujoves ir t. t. Balandžio 15 d. Koimbros universiteto Portugalijoje atstovai pristatys Europos universitetų iniciatyvos tinklą EC2U, kuriame dalyvauja. 

Prisijungimo nuoroda >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. balandžio 16 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

• Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
• Fakulteto 2020 m. finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
• Prioritetinių tematikų poreikis priimant į doktorantūros studijas.
• Doktorantų seminarų klausimas.

Balandžio 13 d., antradienį, 17.00-18.30 val. kviečiame bendruomenę į Skandinavistikos centro organizuojamą prof. A. Libermano paskaitą apie skandinavų priegaidžių kilmę – Thoughts on the Unknown (and Probably Unknowable) Origin of the Scandinavian Accents.

Prisijungimo nuoroda >

Daugiau informacijos >

Balandžio 12-13 dienomis MS Teams aplinkoje vyks Skandinavistikos centro seminaras Kas yra posthumanizmas? Ekologijos problematiką, gamtos, technologijų, medijų ir žmogaus identiteto sankirtas šiuolaikinėje literatūroje pristatys pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos universitetų. Visi pranešimai bus skaitomi skandinavų kalbomis, o vienas – anglų kalba.

Kviečiame dalyvauti baigiamojoje seminaro diskusijoje, kuri vyks balandžio 13 d. 17 val. anglų kalba. Diskusiją moderuos dr. Atėnė Mendelytė.

Seminaro programą ir prisijungimų nuorodas rasite čia >

Vilniaus universiteto vykdomas "MotherNet" projektas organizuoja Motinos dienai skirtą nuotraukų konkursą.

Antrus metus besitęsianti pandemija esmingai pakeitė visų dirbančių suaugusiųjų ir vaikų santykių dinamiką. Karantino laikotarpiu daugiau nei bet kada iki šiol motinos vienu metu atlieka vaikų auginimo ir profesines užduotis.

Motinos dienos proga kviečiame pasidomėti, kaip tai atrodo vaikų akimis.

Artėjant šių metų Motinos dienai, kviečiame vaikus nufotografuoti namuose dirbančias savo mamas.

Nuotraukų lauksime adresu iki balandžio 23 d.

Atrinktas nuotraukas apdovanosime prizais ir demonstruosime Vilniaus universiteto #MotherNet projekto interneto puslapyje, FB paskyroje ir Motinos dienai skirto viešo nuotolinio renginio metu 2021 m balandžio 29 d. 15 val.

Trims laimėtojams padovanosime po 200 EUR vertės kuponą maloniam vakarui (su nakvyne viešbutyje)

Daugiau informacijos:

https://www.mothernet.eu/lt/ 

Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra skelbia apie konferenciją Colloquium Balticum XVIII Vilnense: Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje, kuri vyks lapkričio 11-13 dienomis, Vilniaus universitete. Šimto metų sukaktis, kai Homero „Odisėja“ pasirodė lietuviškai (vert. Jeronimas Ralys, 1921 m.) yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją, jos Wirkungseschichte, įvairiausiais pavidalais.

Pranešimai apims tokias temines sritis:

• Kultūros istorija: Homero kaip archetipinio poeto įvaizdis (Antika, Renesansas, Romantizmas, modernistinė bei postomoderni įvaizdžio dekonstrukcija); Homeras ir krikščionybė; Homeras ir jo epų siužetai vaizduojamajame mene bei kinematografijoje; Homero vaizdinys nevakarietiškose kultūrose; Homeras moderniosios Graikijos kultūrinėje savimonėje.
• Literatūros istorija: homerinių įvaizdžių ir tematikos plėtotė Antikos literatūroje; romėniškoji homerinių epų paradigmos recepcija ir imitacija; Homero temų recepcija ir transformacija šiuolaikinėje literatūroje; Homero epai kaip literatūrinės kritikos ir polemikos objektas.
• Filosofijos istorija: homerinio epo vertybės ir jų kaita Antikos pasaulyje; Homero kūrybos filosofinė kritika ir reabilitacija klasikinėje graikų filosofijoje nuo ikisokratikų iki neoplatonizmo; filosofinės Homero analizės transformacija lotyniškojoje kultūroje; Homero epų alegorizacija ir kitokie galimi skaitymai.
• Nacionaliniai Homero kūrinių vertimai: pirmieji vertimai į nacionalines kalbas, jų specifika, recepcija; Homero epai kaip nacionalinės kultūros elementas; vertimų tipologija ir kaita; šiuolaikinis skaitytojas ir eiliuoto epo percepcija.

Konferencijos tinklalapis www.cb18.flf.vu.lt. Daugiau informacijos – netrukus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiame Kalbos klube+ dalyvauja BKKI Baltistikos katedros docentė dr. Galina Miškinienė, kuri pasakoja apie Lietuvos totorių raštiją ir jos ypatumus.

Kviečiame žiūrėti >

Kovo 20 d. visas pasaulis mini kaip Frankofonijos dieną, kuri jungia tuos kraštus, kur tik yra frankofonų. Šiandien prancūzų kalbą kasdieniame gyvenime vartoja daugiau kaip 600 mln. žmonių, ir tai yra antroji kalba pasaulyje po anglų kalbos, paplitusi ne tik savo tėvynėje. Neatsitiktinai Prancūzų institutas ir kitos Lietuvos institucijos visą kovo mėnesį organizavo įvairius renginius, susijusius su Frankofonija. Į šią veiklą įsitraukė ir Prancūzų filologijos katedra ir šios studijų programos studentai. Žinoma, visi renginiai vyko nuotoliniu būdu, bet jie irgi susilaukė nemažo susidomėjimo.                                                            

Kovo 4 d. buvo surengtas prancūzų kalbos diktanto konkursas. Kadangi šiemet Frankofonijos tema: „Moterys ir Frankofonija“, atitinkamą tekstą konkursui parinko lekt. Lina Perkauskytė, o diktanto tekstą skaitė mūsų katedroje dirbanti lektorė iš Prancūzijos Juliette Fincias. Konkurso nugalėtojomis paskelbtos III k. studentė Miglė Cemnolonskaitė ir II kurso (pažengusiųjų grupė) Dobilė Kisieliūtė. Beje, jas skyrė tik viena klaida. Trečios vietos komisija nutarė neskirti, nes diktante, pretendavusiame į ją, buvo pernelyg daug klaidų.                                  

Kovo 10 d. asist. dr. Miroslavas Stasilo su prancūzų filologijos I ir II k. studentais surengė vakarą „Ar kalbate prancūziškai? Jos – daugiskaita“, skirtą žymioms prancūzų moterims: Georges Sand, Simone՚ai de Beauvoir, Marguerite՚ai Yourcenar ir kt. Taip pat buvo pristatytos kitų tautybių moterys, kurios garsino Prancūziją: Marie Sklodowska-Curie, Julia Kristeva ir kt. IV kurso studentė Deimantė Širmulytė pravedė pamokėlę „Kokia giminė – vyriška ar moteriška?“              

Kovo 12 d. Prancūzų institute paskaitą skaitė doc. dr. Eglė Kačkutė „Motinystė, migracija ir karjera frankofoniškoje Šveicarijoje“, kurioje ji taip pat ta tema kalbino Prancūzijos ambasadorę Lietuvoje Claire՚ę Lignières-Counathe ir JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narę prof. dr. Dalią Leinartę.           

Kovo 15 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje prof. dr. Dainius Vaitiekūnas kalbino prof. dr. Genovaitę Dručkutę tema „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, kur profesorė kalbėjo apie savo gyvenimo svarbiausią pasirinkimą – prancūzų literatūrą.

Kovo 17 d. buvo paskelbti eilėraščio vertimo konkurso rezultatai. Šiais metais studentams teko versti prancūzų poeto Pierre՚o Reverdy eilėraštį „Žmogus ir laikas“. Geriausiu pripažintas II k. (pažengusiųjų grupė) studentės Silvijos Zujūtės vertimas, antroji vieta atiteko II k. (pažengusiųjų grupė) studentei Giedrei Bružaitei, o trečioji – I k. studentei Simonai Bizunovičiūtei.

Kovo 17 d. Kupiškio savivaldybės bibliotekoje prof. dr. Genovaitė Dručkutė aptarė lietuvių kilmės prancūzų poeto Oskaro Milašiaus kūrybą.            

Kovo 18 d. įvyko fakulteto Kalbų vakaras, kuriame šnekamosios prancūzų kalbos vingrybes aiškino prancūzų filologijos II k. studentai Vakarė Petrauskaitė, Justina Mieldažytė ir Kasparas Gervė. Jiems tas paslaptis atskleidė lektorės Lina Perkauskytė, Deimantė Baikštienė, Juliette Fincias ir studentų pristatymą moderavęs asist. dr. Miroslavas Stasilo.

Kovo 22 d. Vilniaus Rotušėje prof. dr Vytautas Bikulčius skaitė paskaitą „Gyvenimas kaip menas: Simone՚a de Beauvoir ir Leïla Slimani“, kur visus labiausiai domino S. de Beauvoir  ir Jeano-Paulio Sartre՚o meilės sutartis.                           

Kovo 23 d. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prof. dr. Vytautas Bikulčius žiūrovus ir klausytojus supažindino su populiariausiais romanais, kuriuos šiandien skaito prancūzai.                                             

Kovo 25 d. Prancūzų institute prof. dr. Vytautas Bikulčius pristatė savo verstą belgų rašytojo Jeano-Philippe՚o Toussaint՚o romaną „Mylėtis“. Beje, šio rašytojo motina – lietuvė, o jo senelis – Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Pokalbį moderavo literatūros kritikė Elžbieta Banytė.                                                                    

Tokie buvo Frankofonijos aidai Vilniaus universite. Doc. dr. E. Kačkutės, prof. dr. G. Dručkutės, prof. dr. Vyt. Bikulčiaus paskaitas, Kalbų vakarą galima ir dabar rasti Filologijos fakulteto, Prancūzų instituto, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Vilniaus Rotušės, V. Kudirkos bibliotekos facebook puslapiuose.                       

Tuo pačiu supažindiname su Silvijos Zujūtės verstu Pierre՚o Reverdy eilėraščiu:

Pierre Reverdy

Žmogus ir laikas

Vakaras

            Pasaulis tuščiaviduris

            Vos matyti švieselė

Žybteli delnas ant žemės

Ir po sruogom kaktos blyškumas

Atsiveria durys į dangų

                  Tarp dviejų medžių kamienų

Paklydęs raitelis žvelgia į tolį

            Į visa, ką nuneša vėjas

            Į visa, kas nutrūksta ir lekia

                        Slepias

                             Pradingsta

                             Už namo pastolių

Tada lietaus lašai krinta

Tai skaičių bėgančios virtinės

                             Slysta

            Gūra anapus šlaito į jūrą          

Ciferblatas atvertas

Erdvėje be kliūties visa srūva

            Žmogus per stipriai laikos žemės

            Klaidina paukštį oro lengvumas