Šiandien, gruodžio 3 d., 18 val. Rašytojų klube vyks Juozo Tysliavos „Išklydusio futuristo dainos“ ir Juozo Kėkšto „Ruduo žydi aguonom“ poezijos rinktinių pristatymas. Tai pirmosios dvi knygos naujausioje leidyklos „Slinktys“ serijoje „Modernioji XX amžiaus lietuvių poezija“. Rinktinių sudarytojai – Filologijos fakulteto studentai Martynas Pumputis ir Linas Daugėla.

Vienos iš rinktinių sudarytojas Martynas Pumputis teigė, jog „šia serija siekiame atkreipti dėmesį į primirštus, mažiau skaitytus, bet dėmesio vertus XX amžiaus lietuvių poetus. Tiesą sakant, įkyrėjo matyti kas trejus metus išleidžiamų tų pačių kanoninių rašytojų knygas. Norisi pasiūlyti kažką naujo, bet iš praeities. Juozą Tysliavą atradau bakalauro studijų metais, kai dėstytoja Aistė Kučinskienė dėstė apie avangardą. Svarbiausia Tysliavos poezijos ypatybė – neužsidarymas vienoje poetinėje programoje. Gebėjimas jungti priešingus ir netgi vienas kitam priešiškus simbolizmą ir avangardą (Vytautas Kubilius tai laiko istoriniu poeto nuopelnu, praskynusiu kelią Miškiniui ir Aisčiui), veržlią jaunatvę ir brandų tragizmą, miesto ir žemdirbiškąją kultūras, keliauti po Europos sostines, jose gyventi ir vis tiek atsiminti, kad yra „Nemuno laukų sūnus“.

Tuo tarpu kitas sudarytojas Linas Daugėla savo santykį su Juozo Kėkšto poezija įvardijo taip: „Juozą Kėkštą atradau kažkada užtikęs eilėraštį apie iš kamionetės, riedančios saulėtekin, išmestą žmogų. Prisiminiau, kaip ir pats pirmam kurse netilpęs į paskutinį troleibusą pėstinau Saulėtekin. Man patiko Kėkšto ironijos žaismė su tragiškumu, kurio jo poezijoje daug. Kaip ir įdomiai kuriamo rudens, persmelkiančio ne vieną poezijos rinkinį. Taip pat stebino ir tai, kad paskutinė poezijos rinktinė išleista tik sovietmetį. Naujoje rinktinėje ruduo ne vien slogus – eilėraščiuose dažnai žydi jaunatviška žaisme, pastangomis keisti pasaulį, dažnai sušvykšo ir džiugesio gaida.“

Daugiau apie renginį galite rasti čia:

Daugumoje mokslinės literatūros, nagrinėjančios nemotinystės klausimą, dominuoja aiški skirtis tarp sąmoningos ir nepasirinktos bevaikystės. Neseniai prestižinė „Palgrave Macmillan“ leidykla publikavo straipsnių rinkinį „Negotiating Non-Motherhood: Representations, Perceptions, and Experiences“, kuriuo siekiama panaikinti šią skirtį ir pažvelgti į tai, kas sieja vaikų neturinčių moterų patirtis, vaikų neturėjimą suvokiant kaip sudėtingą sociokultūrinį reiškinį. Rinkinyje skelbiami tarptautinio Mothernet projekto skirtingas disciplinas atstovaujančių mokslininkių straipsniai, nagrinėjantys nemotinystę įvairiuose kultūriniuose ir nacionaliniuose kontekstuose. Rinkinį sudarė Jenny Björklund (Upsalos universitetas, Švedija), Dovilė Kuzminskaitė (Vilniaus universitetas, Lietuva) ir Julie Rodgers (Meinuto universitetas, Airija).

„Mothernet“ projektas pradėtas vykdyti 2020 metais, gavus „Europos horizontas“ finansavimą. Projektas vienijo Vilniaus universiteto grupę „Apmąstant motinystę“, Upsalos universiteto  „Mother Anyway“ ir Meinuto universiteto „Motherhood“ projektų dalyves. „MotherNet“ projektą koordinavo VU Filologijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan, kuri taip pat yra ir grupės „Apmąstant motinystę“ vadovė. Viena iš leidinio „Negotiating Non-Motherhood: Representations, Perceptions, and Experiences“ sudarytojų – Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto doc. dr. Dovilė Kuzminskaitė, priklausanti VU veikiančiai grupei „Apmąstant motinystę“.

Daugiau informacijos galite rasti pateiktoje nuorodoje:

Lapkričio 28–30 d. mūsų fakultete vyks antroji tarptautinė baltistikos mokykla. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vienas po kito gražia lietuviška kalba prisistatinėjo trys dešimtys iš skirtingų pasaulio kraštų į Tarptautinę baltistikos mokyklą atvykę skirtingų pakopų studentai. Savo sveikinimo kalboje Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson teigė, jog „nesvarbu, kuo tapsite ateityje – tyrėjais, vertėjais ar pasirinksite kitą kelią – Jūs jau esate mūsų kalbos ir kultūros ambasadoriai“.

Tarptautinės baltistikos mokyklos dalyvius sveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas linkėjo jiems megzti tvirtus ryšius ir priminė apie ateinančiais metais Vilniaus universitete vyksiantį, Lietuvos Respublikos Prezidento globojamą XIV Tarptautinį baltistų kongresą, kuriame būtų malonu išvysti ir šiandienos veidus.

Lapkričio 29 d., penktadienį, Filologijos fakultete, Anglų filologijos programa jau tryliktąjį kartą surengė kasmetinį Viljamo Šekspyro sonetų vertimo konkursą Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinei stipendijai laimėti. Džiaugiamės galėdami pranešti, jog šių metų konkurso nugalėtoja tapo Anglų filologijos II kurso studentė Milda Kuliešaitė!

Šis konkursas nėra lengvas – reikalauja kūrybiškumo bei sumanumo, kantrybės, atidumo detalėms ir labai gero abiejų – lietuvių ir anglų – kalbų supratimo. Taip pat reikalingas jautrumas poetinei formai, sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp originalaus metro ir rimo schemos, kartu perteikiant soneto nuotaiką.

Komisija, kurią sudarė 9 nariai, pagyrė Mildos vertimą už meniškumą, o komisijos pirmininkas dr. Rimas Užgiris pasveikino anglų kalba: "Members thought it was the most artful translation of Sonnet 130, retaining rhyme and a good amount of iambic meter, while also preserving key meanings. The third stanza in particular captures the humor which is so important to this poem. This translation also preserves the sense of the volta in the final couplet (i.e., I love you just the way you are), while leaving open whether any volta could save the day after what went before (and so leaving open another possible meaning: that romantic lies might actually be necessary)" (vert. „Nariai manė, kad tai meistriškiausias 130 soneto vertimas, nes jame išlaikytas rimas ir geras jambinis metras, tačiau išsaugotos pagrindinės prasmės. Ypač trečioje strofoje perteiktas humoras, toks svarbus šiam eilėraščiui. Šiame vertime taip pat išsaugota paskutinio kupleto volta prasmė (t. y. Myliu tave tokią, kokia esi), kartu paliekant atvirą klausimą, ar kokia nors volta gali išgelbėti dieną po to, kas buvo prieš tai (ir taip paliekant kitą galimą prasmę: kad romantiškas melas iš tikrųjų gali būti būtinas).“

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius. Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Anglų filologijos programa ir Filologijos fakultetu. Stipendijos laureatė Milda Kuliešaitė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu, lapkričio 29 d.

Nuoširdžiai sveikiname studentę!

Anna Krawczyk ir jos atlikti vertimai. Asmeninio archyvo nuotr.

Anna Krawczyk, baigusi studijas Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje, praleido dalį studijų laiko Lietuvoje besimokydama lietuvių kalbos. Anna sako, kad „Lietuvoje žmonės rūpinasi vieni kitais, o Vilnius – nuostabus miestas, kuriame gera gyventi“. Jos gyvenime poezijos vertimai tapo tiltu, jungiančiu dvi tautas.

Lietuvių kalbos studijos Varšuvoje ir Lietuvoje

Anna lietuvių kalbą pradėjo studijuoti 2017 m. Varšuvos universitete, kai studijų laikų draugas paskatino mokytis šios kalbos, tačiau net santykiams nutrūkus susidomėjimas lietuvių kalba nenuslopo.

„Meilę vyrui pakeitė meilė kalbai“, – juokiasi.

Ji didžiuojasi priėmusi tokį sprendimą ir pabrėžia, kad lietuvių kalba – labai graži. Vėliau pagal įvairias studijų programas ji plėtė lietuvių kalbos žinias vasaros mokyklose Klaipėdoje. Mergina sako, kad vasaros kursų tikslas nėra vien kalbos mokymasis – per mėnesį negali įgyti daug žinių. Šių kursų esmė – bendruomenė. Klaipėdoje ji susipažino su žmonėmis iš viso pasaulio, kurie domisi lietuvių kalba ir kultūra.

Vieną semestrą Anna turėjo galimybę studijuoti Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, kur įgijo daugybę naujų žinių.

„Ypač vertinu tai, kad lietuvių kalbos gramatika, kultūra ir komunikacija buvo dėstomos atskirai – manau, tai puikus sprendimas. Didžiausias iššūkis buvo įsigilinti į dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartoseną. Kai kurios šios konstrukcijos sutampa su lenkų kalbos gramatika, tačiau kitos pasirodė labai archajiškos ir sudėtingos. Padalyviai man – tarsi kosmosas! Labai sudomino ir lietuvių slengas. Puikiai prisimenu žodį „moralkė“, kuris vartojamas ir lenkų kalboje. Šis žodis puikiai apibūdina vidines moralines dilemas po vakaro, kai per daug išgėrėme ir ryte gėdijamės savo poelgių. Tada sakome, kad „turime moralkę“, – pasakoja Anna.

Studijų metais merginai sunkiai sekėsi susirasti lietuvių draugų, kadangi, būnant tarptautinėje aplinkoje, sunku iš jos išeiti, o ir kalbos lygis dar nėra pakankamas. Tačiau viskas pasikeitė po Lietuvos rašytojų sąjungos organizuoto renginio „Abiejų Tautų Respublikos literatūros seimelis“. Į „Seimelį“ atvyksta kūrėjai iš Lietuvos ir vertėjai iš Lenkijos. Savaitę jie dirba kartu. Renginyje dalyvavę poetai įtraukė Anną į vertimo veiklą ir pamažu tapo artimiausiais draugais.

Anna yra girdėjusi apie stereotipą, kad lietuviai yra nedraugiški ir uždari, tačiau tam visiškai nepritaria: „Vilniuje buvau sutikta labai šiltai – galbūt dėl to, kad mokėjau lietuviškai? Visuomet jaučiausi grupės dalimi, niekada nejutau, jog esu kažkokia užsienietė. Lietuvoje žmonės, atrodo, tikrai rūpinasi vieni kitais. Pavyzdžiui, autobuso ar troleibuso vairuotojai dažnai palaukia vėluojančių keleivių, o jei kas pameta piniginę, iškart atsiranda bent dešimt norinčių padėti. Tokie poelgiai man tiesiog paglosto širdį – žmonės čia pastebi vienas kitą.“

„Tiesa, galbūt pirmasis įspūdis gali susidaryti priešingas, bet net jei lietuviai atrodo nedraugiški, jie vis tiek labai mieli! Pavyzdžiui, kartą Klaipėdoje parduotuvėje pasakiau pardavėjai „viso gero“, o ji, piktokai pažvelgusi, atsakė „viso geriausio“. Pagalvojau, gal ji supyko, kad nepalinkėjau to paties“, – juokiasi mergina.

Poezija – tai tiltas tarp dviejų tautų

Anna dvejus metus dirbo Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatore. Jos veikla buvo itin įvairi: vedė lenkų kalbos kursus, rengė edukacinius užsiėmimus vaikams, kurie lankė lenkų mokyklas Lietuvoje, organizavo „Poezijos pavasario“ renginius, kūrė skelbimus socialiniams tinklams ir vertė tekstus iš lietuvių į lenkų kalbą. Vertimų veiklą Anna pradėjo dar studijų metais, o dabar ši patirtis tapo neatsiejama jos profesinio kelio dalimi.

Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje studentai intensyviai gilina vertimo įgūdžius – visi dėstytojai yra puikūs vertėjai, o per keturis semestrus tenka dirbti su skirtingo stiliaus tekstais.

„Pirmąjį semestrą verčiame filmų tekstus, antrąjį – poeziją, trečiąjį – apsakymus, o galiausiai – oficialius dokumentus“, – pasakoja Anna.

Po studijų ji pradėjo versti tekstus socialiniams tinklams, renginių aprašymus, o viena leidykla netgi paprašė išversti dvikalbės antologijos apie Zbignevą Herbertą įvadą. Tačiau, kaip pati pripažįsta, didžiausią iššūkį vertimuose kelia kultūrų skirtumai.

„Pavyzdžiui, ilgai svarsčiau, kaip tiksliausiai išversti žodį „profsąjunga“. Lietuvišką reikšmę puikiai suprantu, tačiau lenkiškai tai būtų „związek zawodowy“ – ilgas ir oficialus terminas. Net tėvų klausiau, ar lenkų kalboje egzistuoja trumpesnis atitikmuo, bet jie atsakė, kad tokio nėra. Tada supratau, kokia prasta mano lenkų kalba!“ – juokiasi Anna.

Šiuo metu ji verčia teatro tinklalapį ir dirba prie knygos vertimo, tačiau apie pastarąjį projektą kol kas pasakoja kukliai – esą dar per anksti dalintis smulkmenomis.

2023 m. gegužės 20–21 d. Varšuvos universitete vyko „Poezijos pavasaris“, kuriame dalyvavo garsūs lietuvių poetai Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas ir Indrė Valantinaitė. Šis renginys – ne tik literatūros šventė, bet ir svarbi patirtis Baltistikos katedros studentams bei alumnams, kurie pažintį su lietuvių kalba dažnai pradeda versdami tekstus „Poezijos pavasario“ almanachams. Tai puiki proga išmėginti vertėjo darbą.

„Poezija tarsi tiltas, kuris mus jungia. Mes juk – kaimynai, o verčiama tiek mažai kūrinių“, – priduria Anna.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra pradeda penkių straipsnių ciklą, kuriame bus pristatyti užsienio baltistikos centrų alumnai. Jie po studijų baigimo ne tik toliau gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir savo veiklą sieja su lietuvių kalba, literatūra, kultūra.

Varšuvos universiteto Baltistikos katedros lietuvių kalbos studijos prasidėjo 1990 m., kai Polonistikos fakultete buvo įkurta Baltų filologijos katedra. Jai vadovavo prof. habil. dr. Wojciechas Smoczyńskis. Vėliau ši katedra buvo pertvarkyta į Baltistikos skyrių, kurio vadovė nuo 2014 m. yra dr. Joanna Tabor. Šiuo metu Varšuvos universitete vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, kuriose dėstomos lietuvių ir latvių kalbos, gramatika, literatūra, taip pat supažindinama su Baltijos šalių istorija ir dabartimi. Studentai turi galimybę mokytis vertimo meno.

Varšuvos baltistai aktyviai organizuoja renginius, tokius kaip susitikimai su lietuvių poetais festivalyje „Poezijos pavasaris“ ir vertimo dirbtuvės. Be to, kartu su Vilniaus ir Tartu universitetų kolegomis jie rengia tarptautinę studentų ir doktorantų konferenciją „Bridges in the Baltics“. Daugiau informacijos apie baltistiką Varšuvos universitete galima rasti Baltenxus tinklalapyje.

Straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vykdomą projektą „Informacinis ir koordinuojantis Baltistikos centrų portalas“ (Nr. 1.78 Mr SU-1006), remiamą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Lapkričio 29 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą, kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Seminare pranešimą skaitys Ignas Rudaitis, tema: „Kodėl aktualu žmonių kalbos įsisavinimą mėginti atkartoti kompiuteriuose?".

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu Ms Teams platformoje.

Visi maloniai kviečiami!

Skelbiame VU Filologijos fakultete 2024 / 2025 m. m. pavasario semestre studentams siūlomų atvirų studijų dalykų sąrašą. Šiuos dalykus galima rinktis MA studentams pagal individualųjį studijų planą vietoje studijų programoje numatytų pasirenkamųjų dalykų. 

3 kurso BA studentai, kurie nori susidaryti individualųjį studijų planą, dalykus gali rinktis iš Filologijos fakulteto siūlomų dalykų Individualiųjų studijų sąraše. 

Daugiau informacijos rasite čia >

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininko doc. Viliaus Bartninko monografija „Traditional and Cosmic Gods in Later Plato and the Early Academy“ sulaukė tarptautinės mokslininkų komisijos įvertinimo – jai skirta „2025 Manfred Lautenschlaeger Award for Theological Promise“ premija.

„Sunku nusakyti jaudulį. Man pirmas toks tarptautinis apdovanojimas. Ir dar iš teologijos! Ir Heidelbergo universiteto komisijai šis tas naujo. Jų nugalėtojų sąraše dominuoja biblistai ir šiuolaikiniai teologai, dar nėra buvę laimėtojo iš grynai pagoniškos teologijos. Esu be galo dėkingas, ypač savo vadovams Gábor Betegh ir Vytautui Ališauskui už palaikymą“, – savo „Facebook“ paskyroje džiaugsmu dalijosi mokslininkas.

2023 m. doc. V. Bartninkas išleido 300 puslapių monografiją, kurią išleido Kembridžo universiteto leidykla.

„Tai yra knyga apie mano vaikystės svajonių pasaulį, graikų mitus ir dievus, tai yra knyga apie mūsų visų svajonių pasaulį – visatą ir norą vis labiau pažinti Merkurijų, Venerą ir kitus kosminius kūnus. Šie du pasauliai pirmą kartą aštriai susidūrė Platono mąstyme, kuomet jis suprato, kad dangaus kūnai yra dievai. Būtent, Merkurijus tėra vertinys iš graikų kalbos, kitaip sakant, Hermis, o šis ir kiti dangaus kūnai imti graikų vadinti dievų vardais būtent Platono ir jo mokinių darbuose. Bet tada iškyla klausimas: ką daryti su senaisiais dievais, tokiais kaip Atėnė? Atsakymai yra mano knygoje“, – taip dar 2023 m. savo kūrinį apibūdino doc. V. Bartninkas.

„Manfred Lautenschlaeger Award for Theological Promise“ apdovanojimas kasmet skiriamas vos dešimčiai jaunų mokslininkų iš viso pasaulio už išskirtines disertacijas arba pirmuosius podoktorantūros darbus, parašytus „Dievo ir dvasingumo“ (plačiąja prasme) tema. Laureatus atrenka 20 recenzentų iš 15 šalių, o premijos įteikiamos iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyksta Heidelbergo universitete Vokietijoje.

Praėjusią savaitę Meinuto universitete (Airija) vyko Arqus aljanso vadovų susitikimas, kuriame buvo aptartos tarpinės darbo grupių veiklos ataskaitos ir pasirengimas jų vertinimui, skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas įgyvendinant Arqus veiklos planus bei numatomos ateities perspektyvos ir artimiausi darbai.

Susitikimo metu 11-oji darbo grupė „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ pristatė savo veiklas, tarp jų: Arqus kalbų kavinės; Daugiakalbystės modulio įgyvendinimas; paskaitų ciklas „9 mėnesiai, 9 universitetai“; elektroninių išteklių, skirtų kalbų mokymuisi, rinkimo eiga. Taip pat buvo aptarti ir kiti svarbūs klausimai, t. y. kursų Arqus aljanso dėstytojams dėstantiems anglų kalba organizavimas, paskaitų ciklo apie  dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą mokant kalbų rengimas.

Arqus aljansas skiria daug dėmesio dirbtinio DI naudojimui mokymo(si) procese. Darbo grupės yra skatinamos telkti pastangas ir kartu vertinti DI keliamus iššūkius ir pritaikymo galimybes studijų procese.

Vilniaus universiteto koordinacinis komitetas, kartu su 11-osios darbo grupės „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ vadove Roma Kriaučiūniene, džiaugiasi galėdami pristatyti visai Arqus bendruomenei naująjį Arqus anglų kalbos stiliaus vadovą (Arqus English Style Guide), kuris buvo pristatytas susitikimo Meinuto universitete metu.

Kviečiame susipažinti su šiomis gairėmis ir naudoti jas rengiant įvairius dokumentus komunikacijai anglų kalba.

2025 m. rugsėjo 25–27 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, skirta pažymėti Baroko literatūros metus ir 1625 m. išleisto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinio Lyricorum libri tres 400 metų jubiliejų. Renginiu siekiama suburti ir paskatinti tyrėjus pasidalinti įžvalgomis apie XVII a. literatūrinę kultūrą LDK, Sarbievijaus kūrybą, Baroko recepciją vėlesniais laikais ir daugeliu kitų aktualių temų.

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakultetas drauge su LLTI Senosios literatūros skyriumi.

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia.

Asociatyvi nuotr. / „Pixabay“ nuotr.

Filologijos fakultetas įsigijo akių judesių įrašymo įrangą „Eye-Link Portable Duo“, kuri leidžia sekti ir įrašyti, kur tiksliai ekrane žiūri tyrimo dalyvis.

Akių judesiai yra labai plačiai tiriami kaip savotiškas langas į mūsų mąstymą – kai akimis fiksuojame kokį nors objektą, mes iškart bandome jį suvokti. Šis procesas vyksta automatiškai ir nuo mūsų nepriklauso. Todėl įrašydami ir analizuodami žmogau akių judesius mokslininkai gali daryti išvadas, kaip jis ar ji suvokia tai, į ką žiūri: kas suvokiama greitai ir paprastai, kas kelia iššūkių, kur sutelkiame dėmesį, o ką išvis praleidžiame pro akis.

Akių judesių įrašymo tyrimai yra tapę savotišku aukso standartu kalbos suvokimui tirti. Duodami dalyviui visiškai įprastą ir natūralią užduotį (tarkim, skaityti tekstą ar atlikti testą) mokslininkai gali tyrinėti įvairiausius kalbos suvokimo klausimus. Pavyzdžiui, bandoma nustatyti, kaip suvokiame įvairias kalbines konstrukcijas, ar bandome nuspėti, ką skaitysime toliau, kaip iškoduojame perkeltines žodžių reikšmes, į ką kreipiame dėmesį skaitydami tekstą arba kaip geriausiai mokomės naujo žodyno ar konstrukcijų mokydamiesi užsienio kalbos.

„Eye-Link Portable Duo“  leidžia itin dideliu tikslumu sekti ir įrašyti akių judesius, taigi ši įranga įgalina mokslininkus naudoti skirtingas eksperimentines akių judesių įrašymo metodikas. Tokios įrangos buvimas Fakultete atveria galimybę visiškai naujiems tyrimų laukams ir aukščiausio lygio bendradarbiavimui su užsienio tyrimų centrais.

Sausio mėnesį pakviesime kolegas į kelių dienų seminarus apie akių judesių įrašymo metodo taikymo galimybes kalbos suvokimui tirti.

Daugiau informacijos apie įrangą galite rasti čia:

Vilniaus universitetas / Katažinos Polubinskos nuotrauka

Filologijos fakulteto Literatūros antropologijos ir kultūros magistrė Evelina Verbickaitė-Šimkevičienė tapo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija surengto geriausio magistro darbo konkurso laureate humanitarinių mokslų srityje.

Evelinos magistro darbo tema: „Lietuvos lenkų literatūros vertimai į lietuvių kalbą XX a. 3–4 deš.: kultūrinės atminties dinamika“. Darbo vadovė – prof. dr. Brigita Speičytė.

Sveikiname Eveliną ir linkime jai sėkmės tęsiant mokslus doktorantūroje!

Studente, ar žinojai, kad 2024 m. lapkričio 28–30 d. mūsų fakultete vyks antroji tarptautinė baltistikos mokykla? Į ją sugužės per 20 užsienio baltistikos centrų studentų. Kviečiame ir tave užsukti susipažinti ir pabendrauti lapkričio 28 d. (ketvirtadienį) 17 val. K. Donelaičio auditorijoje, o lapkričio 29 d. (penktadienį) nuo 16.15 val. vyks literatūrinės baltistikos vakaras su Linu Daugėla Rašytojų menėje.

Taigi nepraleisk galimybės pasiklausyti dominančių paskaitų, į kurias gali užsukti visi VU Filologijos fakulteto studentai ir be registracijos. Programą galite rasti čia:

Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“

Jei turi klausimų, rašyk

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotrauka

Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino į Tarybą išrinktus narius. Ateinančius penkerius metus aukščiausioje VU strateginio valdymo institucijoje humanitarinių mokslų sričiai atstovausiantis Filologijos fakulteto dėstytojas, mokslo darbuotojas ir tarybos pirmininkas prof. Jurgis Pakerys mano, kad universitetas visuomenei turėtų „pateikti supančio pasaulio interpretacijas, pagrįstas moksliniu pažinimu ir duomenų analize“, ir teigia, kad dėl bendrų strateginių tikslų Tarybos nariai iš pradžių turėtų šiek tiek pamiršti, iš kokių sričių atėjo, ir „tapti darnia komanda“.

Kas Jus paskatino kandidatuoti?

Kaip ir kitais panašiais atvejais, kandidatuoti paskatino kolegos, kurie pakalbino, o aš pagalvojau ir sutikau.

Ar kolegos buvo iš Filologijos fakulteto?

Ne tik iš Filologijos. Tai buvo svarbu, nes juk kalbame apie humanitarinių mokslų atstovo vietą. Ir čia atsiranda šiokio tokio sudėtingumo, tam tikra intriga. Jeigu kas klaustų manęs, ar aš filologas, atsakyčiau, kad taip, į klausimą, ar aš humanitaras, irgi atsakyčiau teigiamai, bet paskui svarstyčiau, ne kasdien juk, ne visada. Žinote, čia yra panašiai, kaip klausti žmogaus, ar jis tiki, ir jis atsako, kad taip, bet koks konkrečiai yra jo tikėjimas, kokios jo tikėjimo praktikos? Sakysim, lingvistas esu labai dažnai, filologas – priklausomai nuo to, kiek man ir literatūra rūpi, o jau humanitaras būnu tiek, kiek man svarbi filosofija, istorija, menotyra ir kiti dalykai.

Kokį Jūs, kaip humanitarinių mokslų atstovas, matote universiteto vaidmenį šiandienos visuomenėje?

Manau, kad pagrindinis universiteto vaidmuo yra pateikti mus supančio pasaulio interpretacijas, pagrįstas moksliniu pažinimu ir duomenų analize. Tai darome organizuodami studijas ir pristatydami savo tyrimus. Visiškai suprantamas yra visuomenės noras išgirsti aktualiausių dalykų interpretacijas, su tuo sutinku, bet labai svarbios ir mažiau žinomų klausimų interpretacijos, tų klausimų suaktualinimas – tai visų mokslininkų atsakomybė.

Taryboje atstovausite humanitariniams padaliniams. Kokiems klausimams planuojate skirti daugiausia dėmesio?

Manau, kad iš pradžių mums, Tarybos nariams, reikėtų šiek tiek pamiršti, iš kokių sričių atėjome, tapti darnia komanda, bendradarbiaujančia su Senatu, su rektoriumi ir jo komanda. Turime išsiaiškinti, kas iki šiol buvo daroma tinkamai, kokios priemonės veikė, o ką reikėtų pakoreguoti. Taip pat manau, kad turime saugotis pagundų užsiimti įvairiais smulkiais dalykais, mikrovadyba, turime susitelkti ties strateginiais universiteto klausimais. O šie turėtų būti paremti ne gražiais ir ambicingai skambančiais žodžiais. Siekčiau kuo daugiau konkretumo, pagrįstumo ir kad planuojamus dalykus būtų galima nesunkiai pamatuoti, įvertinti. Žinoma, bus ir konkrečių su humanitariniais mokslais susijusių klausimų, pavyzdžiui, dėl lėšų skirstymo, dėl mokslo etatų plėtros, dėl infrastruktūros ir panašiai – tada, suprantama, būsiu vienas iš humanitarų atstovų, bet visada stengsiuosi matyti tuos klausimus platesniame universiteto ir valstybės kontekste.

Esate labai studentų mylimas dėstytojas. Kokia Jūsų paslaptis?

Tikriausiai į šį klausimą geriau atsakytų studentai, bet galiu pabandyti ir aš. Turbūt vienas iš svarbių dėmenų yra banalus – kad man patinka mano darbas, tiek moksliniai tyrimai, tiek ir dėstymas, iš jų abiejų semiuosi užsidegimo, bet noriu pabrėžti, kad ne visada sekasi ir ne visada lengva. Taip pat atrodo, kad studentai vertina, kai sugebu sudėtingesnius dalykus paaiškinti paprasčiau. Kartais duodu ir kūrybinių užduočių, pavyzdžiui, kai aiškinamės, kas yra gramatinės kategorijos, kaip jos žymimos, paprašau, kad mažos studentų grupelės sukurtų dirbtinių kalbų fragmentus. Tada lentoje užrašome sakinį viena iš tų kalbų, o auditorija kartu su manimi turi išsiaiškinti, kas ir kaip ten užkoduota. Kartais net ir man būna nelengva!

Simono Lukoševičiaus nuotr.

2024 m. spalio 24–27 d. Vilniuje vyko Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo konferencija, kurią organizavo Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas (Deutsch-Baltische Zukunftsstiftung, DBJW). Konferenciją globojo tuometinė LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šis renginys subūrė jaunimą iš Baltijos šalių, Vokietijos bei kitų valstybių aptarti aktualias visuomenės ir politikos problemas bei ieškoti jų sprendimo būdų. Šių metų konferencijos pagrindinė tema – „Dirbtinis intelektas ir krizių valdymas“.

Atidarymo ceremonija Vilniaus universitete

Konferencija prasidėjo spalio 24 d. iškilminga atidarymo ceremonija Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje. Dalyvius pasveikino Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo pirmininkas Thomas von Lüpke. Sveikinimo žodžius taip pat tarė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Saulius Olencevičius, LR Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Pagrindinį pranešimą skaitė generolas leitenantas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas, vadovaujantis Šiaurės Rytų daugianacionaliniam korpusui Lenkijoje. Tarp garbingų svečių buvo ir brigados generolas Christophas Huberis, vadovaujantis Vokietijos brigadai Lietuvoje, Vokietijos kariuomenės atstovai, LR Ekonomikos viceministrė Erika Kuročkina, buvusi Europos Parlamento narė Viola von Cramon-Taubadel, LR Seimo, Vyriausybės nariai, universitetų ir jaunimo organizacijų atstovai.

Simono Lukoševičiaus nuotr.

Darbo grupės: jaunimo idėjos tvariai ateičiai

Svarbiausia konferencijos dalis – keturios teminės grupės, kuriose dalyviai kūrė politinius sprendimus tvariai ateičiai. Jų siūlymai bus pateikti politikos formuotojams Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

A grupė: Dirbtinis intelektas pabėgėlių apsaugai ir humanitarinei pagalbai (Lietuva)

Ši darbo grupė nagrinėjo, kaip etiškai ir efektyviai naudoti dirbtinį intelektą gerinant pabėgėlių apsaugą ir humanitarinę pagalbą, išvengiant diskriminacijos ir šališkų sprendimų.

B grupė: Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugos srityje (Latvija)

Šios darbo grupės tikslas buvo išanalizuoti, kaip dirbtinis intelektas gali pagerinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą, ypač krizių, tokių kaip pandemijos, metu.

C grupė: Dirbtinis intelektas ir dezinformacija (Vokietija)

Dalyviai gilinosi į dirbtinio intelekto sukurtos dezinformacijos pavojus demokratinių rinkimų metu ir kūrė strategijas, kaip atpažinti bei užkirsti kelią tokiam turiniui.

D grupė: Dirbtinis intelektas ir klimato kaita (Estija)

Ši darbo grupė siūlė politines rekomendacijas, kaip dirbtinis intelektas gali padėti mažinti CO₂ emisijas ir kurti tvarius aplinkosaugos sprendimus.

Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo mainų tinklas (GBYEN)

Lygiagrečiai su darbo grupėmis dirbo Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo mainų tinklas (GBYEN), kuris subūrė pilietinės visuomenės, valdžios ir politikos atstovus. Jie diskutavo, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas jaunimo mainuose, siekiant pagerinti organizacijų veiklą ir padėti jauniems žmonėms kovoti su dezinformacija.

Simono Lukoševičiaus nuotr.

Perspektyvos

Konferencijos šūkis „Europa turi tave išgirsti“ („Europe shall hear you“) pabrėžė jaunimo balsų svarbą politiniuose sprendimuose. Dalyviai per artimiausius mėnesius pristatys savo idėjas Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionaliniuose parlamentuose.

Ši konferencija ne tik suteikė galimybę dialogui ir tinklaveikai, bet ir pasiūlė konkrečių politinių impulsų, galinčių lemti ilgalaikius pokyčius. Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo konferencija dar kartą parodė jaunimo svarbą dirbtinio intelekto formuojamoje ateityje.

Daugiau informacijos apie Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo veiklą Lietuvoje rasite šioje svetainėje >>>

Lapkričio 12–13 d. vykusiame antrajame rinkimų į Vilniaus universiteto (VU) tarybą ture buvo išrinkti likę 6 Tarybos nariai. Lapkričio 15 d. VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino galutinius antrojo turo rezultatus ir į Tarybą išrinktus narius. 

Naujai išrinkta VU taryba 2024–2029 m. 

VU dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, atstovaujantys šioms mokslo sritims ir kryptims – vidiniai nariai:

• prof. dr. Jurgis Pakerys, humanitarinių mokslų sritis;
• prof. dr. Urtė Neniškytė, gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos kryptys;
• doc. Birutė Švedaitė-Sakalauskė, socialinių mokslų sritis;
• prof. dr. Algirdas Utkus, medicinos ir sveikatos mokslų sritis;
• prof. Gintautas Tamulaitis, gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptys arba technologijos mokslų sritis.

Ne VU darbuotojai ar studentai:

• dr. Rasa Antanavičiūtė, humanitarikos, kultūros ir meno sritis;
• Marius Jurgilas, teisės, politikos, socialinė, ūkio, finansų ir administravimo sistemų sritis;
• Algimantas Markauskas, aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, sritis;
• Jūratė Petrauskienė, aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais, sritis.

VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka renkami nariai:

• Klėja Merčaitytė, Studentų atstovybės prezidentė;
• Justinas Kondratas, studentų išrinktas atstovas.

Plačiau apie vykusius VU tarybos rinkimus skaitykite čia:

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Maloniai kviečiame į lapkričio 19 d. 17.00 val. Filologijos fakultete, J. Balkevičiaus auditorijoje (Universiteto g. 5) vyksiantį literatūros seminarą „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: šimtmečio raidos rekonstrukcija“. Seminaro metu pranešėjos – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Viktorija Šeina ir Filologijos fakulteto doc. dr. Aistė Kučinskienė – pristatys ilgiausiai mokyklinio kanono centre įsitvirtinusius kūrinius ir dominuojančią jų interpretaciją, taip pat konkrečiu istoriniu laikotarpiu kanono struktūrą lėmusių atrankos kriterijų kompleksą bei istorinę jo kaitą.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje netylant debatams dėl literatūros kanono, iki šiol stokojame diachroninių empirinių jo tyrimų. Teoriniuose darbuose buvo iškelta bendrojo ugdymo mokyklos svarba nacionalinio kanono formavimui, kuri paskatino mokslinininkes nuosekliai rekonstruoti visą vyresniųjų klasių mokyklinio kanono steigties ir vėlesnių transformacijų procesą nuo pačių pirmųjų valstybinių bendrojo ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programų tarpukariu iki 2018 m.

Pranešėjos tikisi, jog pristatyta vyresniųjų klasių mokyklinio kanono rekonstrukcija prisidės prie aiškesnio supratimo, kaip šiandienos kanono debatus yra paveikęs ankstesnių laikotarpių mokyklinis literatūrinis ugdymas. Mokslinininkės viliasi, jog tyrimas paskatins literatūros didaktikos (savi)refleksiją, padės įsisąmoninti mokyklinio kanono įtaką visuomenės vertybių sistemai, kolektyvinei tapatybei ir istorinės atminties modeliavimui.

Pranešimas parengtas pagal Mokslininkų grupių projektą „Mokyklinio lietuvių literatūros kanono raida (1918–2018)“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-21-40).

Prisijungti prie seminaro taip pat galima ir nuotoliu Zoom platformoje:

Meeting ID: 964 4543 3982

Vilniaus universiteto organizuojamame „Arqus“ mokymo inovacijų internetiniame seminare bus pristatyta akademinių debatų idėja ir struktūra – veiksmingas mokymo metodas pagerinti studentų viešąjį kalbėjimą, kritinį mąstymą, mokslinių tyrimų kompetencijas, taip pat argumentacijos, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius.

Seminaro dalyviai sužinos, kaip ugdyti studentų akademines kompetencijas formuluoti argumentus, pagrįstus moksliniais tyrimais. Be to, seminaro metu bus aptarta, kaip studentai gali stiprinti tam tikrus dalykinius įgūdžius, pavyzdžiui, gebėjimą analizuoti su studijuojamu dalyku susijusius mokslinius straipsnius ir pritaikyti realius pavyzdžius.

Dalyviai susipažins su akademinių debatų koncepcija – nuo turinio ir struktūros iki vertinimo strategijų – ir apžvelgs specialiai šiai veiklai sukurtą mokomąją medžiagą. Bus pristatyta debatų vertinimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant inovatyviems mokymo būdams, tokiems kaip apverstos klasės (angl. flipped classroom) metodas, studentų moderuojami debatai ir realių situacijų pagrindu paremti debatų turnyrai.

Svarbiausias renginio akcentas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmo kurso bakalauro studijų studentų debatai „Ar klimato kaitos neigimas rinkimų kampanijų metu turėtų būti kriminalizuotas?“. Visą 2024 m. rudenį viešojo kalbėjimo įgūdžius tobulinę studentai turės galimybę pademonstruoti savo pažangą. Tomas Valiūnas ir Ieva Navickaitė sieks įrodyti teiginio teisingumą, o Adrija Sagatytė ir Kajus Razulevičius atstovaus opozicijos komandai.

Lektorė: Doc. Dr. Liudmila Arcimavičienė (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų centras)

Svarbu! Seminaras vyks anglų kalba. 

Data ir laikas: 2024 m. lapkričio 26 d. 15:00–16:30 val.
Vieta: „MS Teams“ platforma.
Registracijos terminas: 2024 m. lapkričio 21 d.
Registruokitės čia

Nuoroda į nuotolinį seminarą bus išsiųsta tik užsiregistravusiems dalyviams.

Maloniai laukiame Jūsų šiame įdomiame ir įtraukiančiame seminare!

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Nuo 2024 m. gegužės mėnesio Vilniaus universitete (VU) podoktorantūros stažuotę atlieka įvairiuose prestižiniuose žurnaluose beveik 50 straipsnių publikavęs dviejų knygų autorius, tyrėjas dr. Luca Gili. Viduramžių ir antikos logikos bei metafizikos tyrėjas, daugiausia dėmesio skiriantis logikos istorijai ir Aristotelio filosofijai, daktaro laipsnį įgijo Leveno (Leuven) universitete Belgijoje, dirbo Kvebeko universitete Monrealyje.

Nors visų pirma Lietuvą pažino kaip žmonos gimtinę, mokslininkas iš Italijos tikina Klasikinių studijų katedros vedėjo doc. Viliaus Bartninko dėka čia atradęs labai gyvybingą akademinę terpę, kurioje norisi būti dėl intelektinio malonumo ir konkurencingos akademinės aplinkos. Mokslininką kalbina VU Filologijos fakulteto doktorantas Laisvūnas Čekavičius.

Studijavote Pizoje, Italijoje, ir Levene, Belgijoje. Kuo jus patraukė klasika ir filosofija?

Koks sudėtingas klausimas! Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, pasirinkau klasikinę mokymo programą, į kurią įeina įvadas į senovės graikų, lotynų kalbas, antikinę literatūrą ir filosofiją. Tiksliai neprisimenu, kodėl pasirinkau šį variantą, bet mano laikais buvo įprasta, kad gerai besimokantys mokiniai rinktųsi klasikinę mokymo programą, vadinamąjį liceo classico [Italijos liceo classico yra tokio tipo vidurinė mokykla, kur privaloma mokytis senąją graikų ir lotynų kalbas bei literatūrą – aut. past.]. Galbūt per pastaruosius 20 metų viskas pasikeitė, bet manau, kad classico vis dar yra vienas geriausių mokomųjų būdų Italijoje. Mokydamasis vidurinėje mokykloje supratau, kad man labai patinka graikų literatūra ir filosofija.

Nebuvau visiškai tikras, ką veiksiu universitete, bet gavau stipendiją Pizos universiteto Scuola Normale, kuri padengė išlaidas maistui ir mokslui, todėl pasirinkau humanitarinius mokslus daug negalvodamas, ką veiksiu toliau. Jei nebūčiau gavęs stipendijos, tikriausiai būčiau pasirinkęs studijas, kurios suteiktų stabilesnį darbą, pvz., mediciną. Kol studijavau Scuola Normale, dar nebuvau apsisprendęs, ar rinksiuosi klasiką, ar filosofiją – dvi skirtingas bakalauro studijų programas Pizos universitete. Mane sužavėjo Francesco Del Punta viduramžių filosofijos paskaitos, todėl pradėjau studijuoti filosofiją. Tačiau F. Del Punta pastebėjo mano talentą skaityti graikiškus tekstus ir įtikino studijuoti Aleksandrą Afrodizietį, apie kurį tuo metu dar nebuvau girdėjęs, bei rašyti magistro darbą apie šį didįjį Aristotelio komentatorių.

Kuo mane patraukė klasika ir filosofija? Man labai patinka, kad graikai, ypač Platonas ir Aristotelis, taip tiesmukai siekia tiesos ir išminties. Jų mintys mane suviliojo nuo pat pradžių ir iki šiol nesustoja stebinti. Levene atsidūriau taip pat atsitiktinai. Doktorantūros studijas, vadovaujamas a. a. Riccardo Quinto, pradėjau Paduvoje, Italijoje. Deja, Riccardo susirgo reta liga ir netrukus mirė, o Leveno universitetas man pasiūlė dosnią stipendiją, todėl atrodė protinga atsisakyti Italijos programos ir likti tik Levene. Ten dirbau viduramžių filosofijos srityje vadovaujamas Russo Friedmano ir prisijungiau prie didelės jaunų doktorantų ir podoktorantūros studentų, besispecializuojančių senovės ir viduramžių filosofijoje, grupės.

Ankščiau dėstėte Monrealyje, Kanadoje, ir dabar dėstote Kjetyje (Chieti), Italijoje. Kuo skiriasi klasikinės filologijos studijos šiose šalyse?

Nuoširdus atsakymas į šį klausimą tikriausiai nėra labai politiškai korektiškas. Monrealyje darbo sąlygos yra daug geresnės nei Italijoje, kalbant apie darbo užmokestį ir, sakyčiau, apie laisvę atlikti mokslinius tyrimus be didelių biurokratinių rūpesčių. Nors Italijoje apskritai vyrauja biurokratinis košmaras, mažose pietų Italijos vietovėse ypač sunku orientuotis. Galbūt tai skamba stereotipiškai, bet tai tiesa. Jums gali kilti klausimas, kodėl išvykau iš Kanados į Italiją. Atsakymas toks: žmogus gyvena ne vien duona, todėl mielai pasinaudojau galimybe su šeima grįžti į gimtąsias kalvas. Abiejuose universitetuose (UQÀM Monrealyje, Kanadoje, ir Kječio Italijoje) mokosi gana įvairūs studentai, dažniausiai iš socialiai sunkiai besiverčiančių šeimų – tai man labai svarbu, šių institucijų studentai, nors tikriausiai ir nesimokė geriausiose mokyklose, vis dėlto siekia žinių ir nori mokytis, todėl kalbėtis su jais apie senovės filosofiją yra tikras malonumas.

Kuris antikinis tekstas labiausiai suformavo jūsų asmenybę?

Sunku atsakyti. Kai man buvo bene 13 metų, perskaičiau XIX a. italų poeto Giacomo Leopardi knygą „Sielos veikalėliai“ („Operette morali“). Tada man labai patiko G. Leopardi eilėraščiai ir atrodė natūralu pereiti prie jo „filosofinės“ kūrybos, kurią šiandien vertinu ne taip palankiai. G. Leopardi buvo įsimylėjęs antiką, bet tikriausiai tik jo dėka supratau kito reikšmingo italų poeto Dantės didybę. Prisimenu, kad skaičiau mamai priklausiusį Dantės leidinį, kuriame nebuvo „Rojaus“. Leidinio redaktorius buvo marksistas literatūros kritikas Natalino Sapegno, kuris turėjo įprotį aiškinti Dantės eiles ilgomis Akviniečio citatomis. Šiose išnašose atradau filosofiją ir nuo tada ją pamilau. Taigi tam tikra prasme Dantės „Pragaras“ man padarė didžiausią poveikį.

Kalbant apie mano moralės teoriją, visada buvau aristotelininkas, net prieš perskaitydamas Aristotelio „Nikomacho etiką“, todėl drįsčiau teigti, kad Aristotelis manęs šiuo požiūriu nesuformavo, nes jo puslapiuose radau tai, kuo ir taip tikėjau. Nuo trylikamečio Lucos nepasikeičiau vienu atžvilgiu: man vis dar patinka skaityti G. Leopardi „Alla sua Donna“ – himną idealiai moteriai su stipriu platonišku prieskoniu: ji yra „viena iš amžinųjų idėjų“.

Parašėte disertaciją apie Tomo Akviniečio gamtos filosofiją ir neseniai išleidote knygą „Akvinietis apie kaitą ir laiką“ („Aquinas on Change and Time“). Kaip apibūdintumėte antikinės ir viduramžių filosofijos santykį – įžvelgiate tęstinumą ar veikiau skirtumus?

Jūs iš tiesų mėgstate sudėtingus klausimus! Aristotelį atradau per Akvinietį, Akvinietį – per Dantę, taigi, žvelgiant į atradimų tvarką, viduramžių ir antikos filosofai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Mano studijos universitete patvirtino šį pirminį įspūdį, nes F. Del Punta mėgo skaityti nuodugnias paskaitas apie Aristotelio tekstus – paprastai užtrukdavome ištisus mokslo metus, kol peržvelgdavome tris–keturis skyrius, t. y. iš viso 2–4 Bekkerio puslapius. Tuomet skaitėme visus Aristotelio tekstų komentatorius, tiek vėlyvosios antikos, tiek viduramžių arabų, tiek viduramžių lotynų. Toks nuodugnus požiūris leido man taip pat įžvelgti skirtumus tarp Aristotelio ir jo komentatorių, tačiau, mano supratimu, šie didieji protai nuolat palaiko dialogą tarpusavyje.

Kaip apibūdintumėte pagrindinę savo knygos užduotį ir tezę?

Savo knygoje „Akvinietis apie pokyčius ir laiką“ išsikėliau tris tikslus. Pirma, įrodyti, kad Akvinietis manė, jog įmanoma nuosekliai apibūdinti kaitą (motus) ir kad kaita yra tapati kintančiam daiktui, esančiam dabartyje. Antra, įrodyti, kad Akvinietis buvo nuoseklus prezentistas, kuris nesuteikė galimybės egzistuoti laiko dalims, esančioms praeityje ar ateityje. Galiausiai, parodyti, kad laikas, pasak Akviniečio, egzistuoja nepriklausomai nuo proto ir turėtų būti suprantamas kaip kintančio daikto dispozicija, kurią kaip tokią turi suprasti galimas protas.

Kokios, jūsų nuomone, yra aktualiausios šiuolaikinių tyrimų temos, susijusios su Aristotelio filosofija?

Manau, kad pats Aristotelis turi į tai atsakymą: „Metafizikos“ VII knygos pradžioje jis sako, kad praeityje, kaip ir jo laikais, žmonės bandė atsakyti į klausimą, kas yra „būtis“, t. y. kas yra „substancija“. Mano nuomone, tai vis dar aktuali tema, nors ji ir nėra tokia populiari, kokia buvo dešimtajame dešimtmetyje – 2000 m. pradžioje, kai pasirodė M. Fredės ir G. Patcigo „Metafizikos Z“ komentaras. Jei kalbėtume apie akademines madas, sakyčiau, kad dabar labai populiaru tyrinėti, kaip Aristotelis praktikavo mokslą ir kaip jis argumentavo kokiu nors filosofiniu klausimu, ypač žmonės domisi jo perimtais dialektiniais argumentavimo modeliais.

Kokie tyrimai jus atvedė į Lietuvą ir ką čia siekiate atrasti?

Prieš kelerius metus Leveno Oude Markt gatvėje viena moteris manęs paklausė, kurią kavą mėgstu labiau – „Lavazza“ ar „Illy“. Matyt, atsakiau teisingai, tad prabėgus keleriems metams mes susituokėme ir susilaukėme vaikų. Ji yra lietuvė ir jos dėka jau daugelį metų po truputį atrandu kiekvieną šios nuostabios šalies kampelį. Mes susituokėme nuostabioje Onos bažnyčioje Vilniaus centre.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Tik maždaug prieš metus, viešėdamas Vilniuje, susitikau su Klasikinių studijų katedros vedėju Viliumi Bartninku ir jo dėka atradau labai gyvybingą akademinę aplinką. Iškart panorau tapti jos dalimi – dėl intelektinio malonumo, kurį galėčiau patirti iš pokalbių su kolegomis, dėl iššūkio vėl atsidurti konkurencingoje akademinėje aplinkoje, taip pat dėl to, kad svarsčiau praleisti daugiau laiko Lietuvoje su šeima, nes mano vyresnieji vaikai lanko mokyklą Lietuvoje, kad galėtų geriau susipažinti su mamos gimtąja kalba. Kartais galvoju, kad jei tą vakarą Oude Markt gatvėje būčiau atsakęs, kad man labiau patinka „Lavazza“, gyvenimas būtų susiklostęs visai kitaip.

Jeigu pastaruoju metu patiriate stresą, kviečiame dalyvauti nuotolinėje streso mažinimo programoje Sija. Sija – tai 8 savaičių trukmės psichologų sukurtas chatbot‘as, skirtas stresą patiriančiam 18-25 m. jaunimui.

Dalyvaukite Vilniaus universiteto psichologų moksliniame tyrime ir turėsite galimybę naudotis programa Sija. Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau informacijos ir registracija: www.sijajaunimui.lt

VU Filosofijos fakulteto, Psichotraumatologijos centro psichologų komanda.