Sidebar

Šiemet Konstantino Sirvydo (~1579–1631), Vilniaus universiteto dėstytojo, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininko, sudaryto Dictionarium trium lingvarum penktajam ir paskutiniam leidimui sukanka 310 metų. Tai pagrindinis ir vienintelis spausdintas lietuviškas žodynas Didžiojoje Lietuvoje iki pat XIX a. pabaigos, turėjęs įtakos tolesnei lietuvių leksikografijos raidai. Šiuo trikalbiu (lenkų-lotynų-lietuvių) žodynu naudojosi ne tik bažnyčios atstovai ar kiti raštijos veikėjai, bet ir studentai, mokydamiesi kalbų.

Ta proga kviečiame visus kovo 10 dieną (penktadienį) nuo 13.10 iki 15.10 val. užsukti minutei kitai į Rašytojų menę žvilgterėti bei pavartyti šį paminklą.  

Bus eksponuojamas egzempliorius iš privačios kolekcijos, iki 2018 m. priklausęs buvusiam fakulteto dekanui prof. Jonui Palioniui. Jį pakomentuos Baltistikos katedros asistentė Ernesta Kazakėnaitė.


Apie K. Sirvydą glaustai >>

Skaitmeninė 1713 m. žodyno kopija >>


Sirvydas_kvietimas.jpg

2023 m. kovo 8-9 d. VU Filologijos fakultete vyks XXXIV Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada, skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimui. Olimpiadą rengia Filologijos fakulteto BKKI Polonistikos centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiados tikslas – skatinti gabius mokinius domėtis lenkų kalba ir literatūra, kultūros raida, lenkų ir lietuvių kultūriniais ryšiais. Taip pat siekiama populiarinti humanitarinius mokslus ir motyvuoti moksleivius jais domėtis. Olimpiadoje gali dalyvauti II-IV klasių gimnazijų mokiniai. Šiais metais Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauja 30 mokinių iš Vilniaus miesto bei Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų gimnazijų. Iškilmingas laureatų apdovanojimas vyks kovo 10 d.  Vilniaus rotušėje. Laimėtojai atstovaus Lietuvą Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje Varšuvoje.

Programa >

Vilniaus universiteto Polonistikos centras ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos institutas visus norinčius laikyti lenkų kaip užsienio kalbos sertifikavimo egzaminą maloniai kviečia į nemokamus vienos dienos mokymus. Juos 2023 m. kovo 25 d. 9.30–17.00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorijoje, Universiteto g. 5) ves patyrę Vroclavo universiteto dėstytojai ir egzaminuotojai. Pirmoji mokymų dalis bus skirta aptarti egzaminų struktūrą ir eigą. Vedėjai papasakos apie tai, kokiais metodai tikrinami šie įgūdžiai: klausymosi supratimas, skaitymas, rašymas, kalbėjimas bei gramatinis teisingumas. Antroje renginio dalyje dalyviai turės galimybę kartu atlikti įvairių lygių pavyzdines egzamino užduotis ir analizuoti tekstus. Taip pat per mokymus bus galima užduoti klausimus ir pasikalbėti su specialistais, kurie išsklaidys visas su egzaminais susijusias abejones. 


Mokymų planas


1 dalis. 9.30–13.30 val. 

  1. Sertifikalvimo egzamino struktūra ir eiga – paskaita su pristatymu.
  2. Recepcinių įgūdžių tikrinimas (klausymosi supratimas ir skaitymas) – egzamino modulių pristatymas ir aptarimas, įvairių lygių testinių užduočių pavyzdžių analizė.
  3. Produktyviųjų įgūdžių tikrinimas (rašymas ir kalbėjimas) – egzamino modulių pristatymas ir aptarimas, įvairių lygių testinių užduočių pavyzdžių analizė.
  4. Gramatinio teisingumo patikrinimas, užduočių ir testų rūšys – pristatymas.

13.30–14.30 val. Pietų pertrauka.


2 dalis. 14.30–17.00 val. 

Pavyzdinių užduočių sprendimas ir testų analizė (darbas grupėse). Dirbtuvių dalyvių konsultacijos. 


Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami patekti į mokymus, turite parašyti laišką el. paštu , jame reikia nurodyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki 2023 m. kovo 17 dienos. Kviečiame šia išskirtine galimybe pasinaudoti tuos, kurie jau apsisprendė laikyti egzaminą, ir tuos, kurie dar dvejoja. 

Šie mokymai yra projekto „Pasitikrink savo lenkų kalbos žinias Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje“ dalis.

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA), Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas, Lvivo Ivano Franko universitetas

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

Cover_LT_1.jpg

cover_issue_127_lt_LT.jpg
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Václav Blažek, Ondřej Šefčík

Lex RUKI in Baltic in perspective of the early Baltic loans in Finnic


Rainer Eckert

Zur Konstellation des frühzeitlichen Fachwortschatzes der Waldimkerei im Lettischen und Sorbischen


Dalia Kiseliūnaitė

Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui


Bonifacas Stundžia, Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje


Asta Kazlauskienė

Lietuvių kalbos skiemenavimas optimalumo teorijos požiūriu


Agnė Navickaitė-Klišauskienė

Latvių kalbos veiksmo pavadinimai su priesaga -iens – ar darybos tipo produktyvumas auga?


Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis

Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija


Daiva Sinkevičiūtė

Nauji XVI a. lietuvių dvikamieniai vardai su trumpinių kilmės dėmenimis


RECENZIJOS


Daiva Vaitkevičienė

Marta Eva Běťáková, Václav Blažek, Lexicon of Baltic Mythology


Daiva Sinkevičiūtė

Luise Kempf, Damaris Nübling, Mirjam Schmuck (Hrsg.), Linguistik der Eigennamen


INFORMACIJA


Frederik Kortlandt

What is the origin of the Balto-Slavic acute?


Dalia Kiseliūnaitė

Tarptautinė tarpdalykinė Adalbertui Bezzenbergeriui skirta konferencija Berlyne


Adriano Cerri

Baltistika Lutherio konferencijoje Lukoje


IN MEMORIAM


Giedrė Čepaitienė

Arnoldas Piročkinas


Regina Venckutė

Jonas Palionis


Bonifacas Stundžia

Paul Garde

cover_issue_2268_en_US.jpg

Žurnalo tematika: slavų raštijos istorija, slavų ir baltų kalbų santykiai, slavų kalbų istorinė gramatika, lyginamoji, tipologinė ir kontrastyvinė slavų kalbų gramatika, sinchroniniai dabartinių slavų kalbų tyrimai; slavų kultūros tyrimai; vertimas, lingvodidaktika; slavistikos veikalų apžvalgos ir recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kt. Kviečiame skaityti >>


STRAIPSNIAI


Marina Čistiakova

Главы Изборника болгарского царя Симеона в саратовской редакции Златоструя


Алла Кожинова | Елена Суркова

Hapax legomena в Книге Иова и их рецепция в восточнославянских библиях XV–XVI вв.


Petar Sotirov

Polskie archaizmy na tle ich odpowiedników w języku bułgarskim


 Nijolė Tuomienė

Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje


Renáta Gregová

Onomatopoeic Words in Slovak: Everyday Use and Stylistic Function


Birutė Sinočkina

Микротопонимия в межъязыковом пространстве: названия вильнюсских внутригородских объектов


Irena Fedorovič | Miroslav Davlevič

Wyznaczniki regionalizmu w zbiorze opowiadań Heleny Romer-Ochenkowskiej Tutejsi (1931)


Элеонора Лассан

Современная русская патриотическая песня как отражение посттравматического национального синдрома


Špela Petric Žižić

School Dictionary of the Slovenian Language on the Franček Web Porta


RECENZIJA


Uladzimir Auseichyk

Из истории изучения старообрядчества северо-западной Беларуси: обзор литературы (вторая половина XVIII в.–1980 гг.)


APŽVALGOS


Jelena Konickaja

Международная научная конференция «Пограничья Славии на переломе XX–XXI вв. Язык – общество – культура – идентичность» (Вильнюс, 8–10 сентября 2022 г.)


Andreja Žele

Delovno mednarodno srečanje v Ljubljani (Slovenija) o sodobni frazeologiji kot vitalni jezikoslovni vedi


Marta Małachowicz | Joanna Piotrowska

Międzynarodowy projekt dydaktyczny Wielojęzyczność regionu bałtyckiego w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego 

cover_issue_2192_en_US.jpgIšleistas Jurijaus Lotmano šimtmečiui skirtas žurnalo Semiotika 17 tomas, kuriame paskelbti nauji Lomano straipsnių vertimai, Lotmano, Charleso Sanderso Peirce’o bei Algirdo Juliaus Greimo semiotikai, sovietmečio atvirukų, namų kino, šiuolaikinės lietuvių poezijos analizei skirti straipsniai ir Dainiaus Būrės išverstas ir Arūno Sverdiolo spaudai parengtas ypatingas tekstas, leidžiantis išgirsti ir pamatyti Greimą likus keliems mėnesiams iki mirties (tekstas ir nuotrauka iš garsių italų fotografių Paolos Agosti ir Giovannos Borgese išleistos knygos Man atrodo ištisas amžius. Šimto šešių iškiliausių XX amžiaus veikėjų portretai ir žodžiai (Paola Agosti, Giovanna Borgese, Mi pare un secolo. Ritratti e parole di centosei protagonisti del Novecento. Torino: Giulio Einaudi,1992). Kviečiame skaityti  >


STRAIPSNIAI


Silvi Salupere

Juri Lotman’s Typologies of Culture


Merit Rickberg

Lotmanian Perspective on Complexity in Cultural Systems


Irina Melnikova

Grimzdimas tarp semiotinių teorijų


Evelina Atminytė

Sovietmečio Lietuvos naujametinis sveikinimo atvirukas: averso semiotika


Ona Kotryna Dikavičiūtė

Namų kinas kaip kultūros atminties tekstas


Inga Vidugirytė

Lotman and the Baroque


Loreta Mačianskaitė

The Late Lithuanian Greimas: Intentions and Reception


Jurgita Katkuvienė

Vizualiosios poezijos skaitymo strategijos: semiotinė prieiga ir praktinis pritaikymas

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba su prof. dr. Axeliu Holvoetu. 

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 


Kovo 7 d., antradienį, 123 (vengrų) aud. bus kalbama apie kauzatyvus. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti Bernardo Comrie tekstą >> 

Į seminarą gali prisijungti visi norintys!

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra kviečia dalyvauti 28-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje". Konferencija vyks 2023 m. rugsėjo 21–22 d. Lietuvių kalbos institute (Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius).


Galimos pranešimų temos


  • Kalbos politika ir kalbos ideologijos
  • Kalba ir propaganda
  • Kalba ir visuomenė
  • Tikrovės konstravimas ir kalba
  • Kalbos laisvė ir pasitikėjimas sava kalba
  • Imigrantų kalbinė ir kultūrinė integracija 
  • ir kt.

Svarbios datos


  • Dalyvio anketos ir pranešimo santraukos lauksime iki 2023 m. gegužės 8 d.
  • Patvirtinimą apie priimtus pranešimus e. paštu atsiųsime iki 2023 m. birželio 1 d.

Dalyvio anketą ir pranešimo santrauką (200–300 žodžių) prašome pateikti čia >>

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti Lietuvių kalbos instituto svetainėje ir čia >>

Screenshot_2023-03-02_at_11.10.18.png

Sugrįžta atnaujinti seminarai Pas skandinavus"! Šie seminarai skirti lietuvių kalbos gramatikos klausimams.

Kovo 2 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminarą Skaliarinės priešdėlio be- funkcijos", kurio metu prof. dr. Axelis Holvoetas kalbės apie savo neseniai atliktus tyrimus. 

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius. 

Tarptautinė mokslinė konferencija skiriama Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 m. jubiliejui. Konferencija vyks 2023 m. gegužės 29–30 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Užsienio baltistikos centrų bei Lietuvos mokslininkus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Miesto kultūros erdvė: baltiškieji naratyvai“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir aptarti naujausius Baltijos regiono urbanistinės literatūros, kultūros, miestietiškosios tapatybės ir atminties naratyvų tyrimus, nagrinėti daugiataučio Vilniaus kultūrą ir literatūrą Baltijos miestų kontekste.


Konferencijos pranešimams siūlomos teminės kryptys:

  • Baltijos regiono urbanistinė literatūra
  • Vilniaus literatūrinis ir kultūrinis diskursas
  • Baltijos miestų tapatybės ir atminties naratyvai
  • Regiono miestų kultūriniai ir literatūriniai ryšiai
  • Baltiškieji urbanistinės erdvės vaizdiniai, jų lyginamieji tyrimai

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.


Konferencijos pranešimų pavadinimus ir santraukas (iki 300 žodžių) prašome atsiųsti iki 2023 m. kovo 12 d. el. paštu: . Dalyvavimas bus patvirtintas iki 2023 m. kovo 20 d. Daugiau informacijos >>

Filologijos fakulteto dekaną (-ę) Vilniaus universiteto Statuto ir Filologijos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Fakulteto taryba ir teikia skirti Rektoriui. 

Konkurse į dekano (-ės) pareigas gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties, atitinkantys kamieninio akademinio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus, dekano (-ės) pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekę įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. 

Dekano (-ės) kadencijos trukmė: 5 metai.

Dekano (-ės) pareigybės tarnybinis atlyginimas: 4 912, 80 Eur (neatskaičius mokesčių) bei papildomos priemokos ir premijos pagal Vilniaus universitete galiojančią atlygio sistemą.

Pretendentas (-ė) Filologijos fakulteto dekano (-ės) pareigoms užimti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

Dokumentų priėmimas vyksta iki 2023 m. kovo 27 d. 15 val.

Dokumentus kviečiame teikti el. p.:  (Rinkimų komisijos pirmininkė) ir  (Rinkimų komisijos narė). Svarstomi dokumentai, gauti iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui (-ei) patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Filologijos fakulteto dekano (-ės) rinkimų organizavimo grafikas:

  • 2023 m. vasario 27 d. (nuo 15 val.)–kovo 27 d. (iki 15 val.) vyksta kandidatūrų kėlimas ir dokumentų priėmimas
  • 2023 m. kovo 28 d. Fakulteto interneto svetainėje skelbiamas kandidatūrų sąrašas, o Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale – gyvenimo aprašymai ir veiklos programos
  • 2023 m. balandžio 11 d. 15 val. baigiasi terminas kandidatūroms atsiimti
  • 2023 m. balandžio 13–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su Fakulteto bendruomene 
  • 2023 m. balandžio 28 d. vyksta dekano (-ės) rinkimai Fakulteto taryboje; per vieną darbo dieną Rinkimų komisija Fakulteto interneto svetainėje paskelbia dekano (-ės) rinkimų rezultatus

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

  • Violeta Katinienė (pirmininkė)
  • Dovilė Čitavičiūtė
  • Martynas Žaronaitis (studentų atstovas)

Pridedami dokumentai:

Vilniaus universiteto statutas

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos darbo reglamentas

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 18 d. iki balandžio 29 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 


ŠIO CIKLO TEMOS


2023.02.18 Nauji Biblijos vertimai į rusų kalbą: kaip ir kodėl ji verčiama? Andrej Desnickij. VU mokslo darbuotojas. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.04 Vilniaus stebuklai ir ženklai. Doc. dr. Pavel Lavrinec. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.18 „Pažįstami“ nepažįstamieji slavų kalbose. Doc. dr. Jelena Konickaja. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.01 Daina kaip laiko dvasios ir visuomenės nuostatų atspindys (remiantis rusų ХХI a. patriotine daina). Eleonora Lassan. VU afilijuota profesorė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.15 Lietuvių kalba ir baltistika Sankt Peterburge. Anna Daugavet. VU Bendrosios lingvistikos centro asistentė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.29 Adatinis Aleksandro Aleksejevo ekranas. Varvara Pliuševa. Menotyrininkė, VU Slavistikos katedros magistrantė. Paskaitos kalba – rusų.

Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 23-ioji Vilniaus knygų mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinių renginių. Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „700 eilučių laisvei“.

Knygų mugėje vyks ir Vilniaus universiteto leidyklos išleistų Fakulteto dėstytojų knygų pristatymai.


Vasario 23 d. (ketvirtadienis)


11 val. 1.3 salė. Knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza“ pristatymas. Dalyvauja Arvydas Pacevičius, Regina Koženiauskienė, Stasys Eidrigevičius, Reda Griškaitė, Brigita Speičytė, Monika Ramonaitė, Alicija Dzisevič.

Šios knygos atsiradimą padiktavo solidus debiutinio Adomo Mickevičiaus tomelio Poezye Adama Mickiewicza („Adomo Mickevičiaus poezija“, Vilnius, 1822) jubiliejus. Per tuos du šimtus metų Vilnius išgyveno dideles pervartas, tačiau nepaisant politinių ir kultūrinių kataklizmų Mickevičius iš šio miesto taip niekada ir neišėjo. Net ir tada, kai poeto vardą buvo užginta minėti. Šlovė prasidėjo nuo nedidukės ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios knygos. Neišvaizdžios tik išore, nes vidus degė tokia galinga ugnimi, kad jos šilumą juntame lig šiol. Dabartinė knyga – tai naujai papasakota šio legendinio tomelio istorija. Naujai lietuviškai prakalbintas ir Mickevičius – tiek žodžiu, tiek vaizdu. Ši knyga – tai ne tik jautri pagarbos poetui išraiška, bet ir savita dovana Vilniui jo jubiliejaus išvakarėse. Nes Vilniaus ir Mickevičiaus vardai neatskiriami – Vilniaus romantizmas pagimdė ir Mickevičiaus romantizmą. 


Vasario 24 d. (penktadienis)


12 val. 1.3 salė. Knygos „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ pristatymas. Dalyvauja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Raimonda Ragauskienė, Martynas Jakulis

Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolo Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Padujos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, Venecijoje vykęs inkvizicinis Buccellos procesas, emigracija į Transilvaniją, gyvenimas ir veikla Lenkijoje ir Lietuvoje, po Stepono Batoro mirties plėtota medicininė Buccellos polemika su kitu valdovo gydytoju – italu Simone Simoni. Socialiniai Lenkijos ir Lietuvos medicinos istorijos procesai vertinami ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medikalizacijos kontekste, išryškinant medicinos raidos, mokytų medikų profesinės veiklos, valdovo dvaro aplinkos, konfesinės Reformacijos amžiaus fragmentacijos ir italų heterodoksų egzilio į Vidurio Europą sankirtas.


Vasario 25 d. (šeštadienis)


14 val. 3.01 stendas. Susitikimas su knygos „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ autorėmis Meilute Ramoniene, Egle Gudavičiene, Inga Hilbig, Kristina Jakaite-Bulbukiene, Loreta Vilkiene.

„Ši Vilniaus universiteto mokslininkių parengta kolektyvinė monografija akademinei bendruomenei (bet ne tik) pristato naujausią Lietuvos sociolingvistinį portretą: kokias kalbas ir kalbines atmainas moka, vartoja, ką apie jas mąsto ir kaip jas vertina trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžios Lietuvos gyventojai. Monografijoje ne tik gražiai išskleidžiamas dabartinis Lietuvos gyventojų kalbinio elgesio bei nuostatu spektras, bet ir remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais parodomi ivykę, vykstantys reikšmingi pokyčiai. Esu tikra, kad šis leidinys, žymintis lietuviškų sociolingvistinių tyrimų brandą, taps kiekvieno sociolingvistika Lietuvoje besidominčio tyrėjo parankine knyga.“ - Aurelija Tamošiūnaitė (Johannes Gutenberg-Universität Mainz)

 

Maloniai kviečiame apsilankyti!

pristatymas_Buccellag.jpg

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba.  Šie seminarai vyks antradieniais, 11 val., 123 (vengrų) auditorijoje

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 

Artimiausią antradienį, vasario 28 d., bus kalbama apie dažnumą kaip gramatinio kodavimo dėsningumus lemiantį veiksnį. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti straipsnį "Universals of Causative and Anticausative Verb Formation".

Tekstas >> 

Kviečiame dalyvauti!


Primename, kad tradiciniai kalbotyros doktorantų seminarai lietuvių kalba ir toliau vyks įprastu laiku. Daugiau informacijos >>

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. vasario 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

Pedagoginių vardų diplomų teikimas. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas, artimiausio posėdžio data (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. 2023 m. Filologijos fakulteto veiklos plano svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys, dekanė prof. Inesa Šeškauskienė (Bendruomenės dalis), prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri (Studijų dalis), 20)
  3. Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 30 min.)
  4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2022 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.) 
  5. Dekanės prof. Inesos Šeškauskienės informacija apie palyginamojo vertinimo eigą ir artimiausią perspektyvą (5 min.)
  6. Konkurso Filologijos fakulteto dekano (-ės) pareigoms skelbimas ( Jurgis Pakerys, 10 min.)
  7. Papildomųjų studijų kainos (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  8. Dėl žurnalo „Kalbotyra“ redakcinės kolegijos atnaujinimo (doc. Erika Sausverde, 5 min.)

Vasario 24 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šio semestro kalbotyros doktorantų seminaras skiriamas indoeuropiečių kalboms. Aptarsime jas iš visų galimų perspektyvų, bet pradžiai vis tiek reikia prisiminti diachroninius dalykus ir lyginamosios gramatikos principus. 

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

We are happy to announce a guest lecture by Dr. Sirkku Latomaa, University of Tampere, Finland, on Tuesday the 28th of February at 15.00–16.30 (including discussion), the auditorium 314AB

Sirkku Latomaa‘s guest lecture will be in English, and it is open to all students and the whole staff. 


The past and present of linguistic diversity in Finland


Migration has always been a part of human history. Finns have moved around the world, and people from all over the world have moved to Finland. Until very recently, however,  Finland has been regarded as an especially homogeneous and monolingual part of the world. Is there some basis for this myth, or should it be buried as inaccurate? In my lecture, I will look at linguistic diversity in Finland over time, examining both established and more recent language minorities (including Lithuanians in Finland). I will also discuss the linguistic rights of minorities and the current citizens' initiative the purpose of which is to improve the visibility of multilingualism in demographic statistics.

Sirkku Latomaa’s research and publications focus on multilingualism in the family and school contexts, minority languages, language rights, language awareness, and language-in-education policies. In 2021-2022 she was involved in a national evaluation project implemented by the Finnish Education Evaluation Centre. The aim of the project was to shed light on the state and effectivenss of education meant for newly arrived pupils with migrant background in Finnish schools.

Welcome to the event!

Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Fakulteto Rašytojų menėje vyks rašytojos Katerynos Pylypchuk knygos „The War That Changed Us“ pristatymas ir Fakulteto dėstytojos Yelyzavetos Drach muzikinis perfomansas DODOMU, skirtas pažymėti jau metus trunkančią agresiją išgyvenančių ukrainiečių patirtis. 

Renginys vyks anglų kalba.


Together with a young writer from Ukraine, Kateryna Pylypchuk, we kindly invite you to a crucially important event that will take place in the Writer’s Hall (Vilnius University), on February 24. The event will start at 6 p.m, but we ask you to come earlier and take free places.  

The first part of the event will consist of a book presentation, where you’ll hear several war stories experienced by ordinary people artfully described by Kateryna Pylypchuk.

The second part will be marked by a little extract from a new performance by ummsbiaus with live music, called DODOMU, for violin, cello, piano, algorithmic synthesiser and two female voices. This is a reflection about the relativity of time and space, it is all about remembrance and oblivion. 

February 24 is the day when a full-scale invasion began. And this terrible moment has transformed the world forever. That is why we want to share our feelings with you, to have an insightful discussion and to meditate together listening to the tremulous sounds of strings. 

***

Once you decide to visit our event, we kindly ask you to register via Google Forms in order that we may calculate an approximate number of books to be brought from Ukraine. The book can be preordered. See all the details in our event and in Google Forms here >>

 

365_days_event_cover_page-0001.jpg

 

2023 m. vasario 22 d. (trečiadienį) 19 val. maloniai kviečiame į VII Kultūrinės lingvistikos seminarą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Pranešimą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas“ skaitys dr. Katarzyna Prorok (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.


Pranešimo tikslas – pristatyti „Liublino liaudies stereotipų ir simbolių žodyną“, kuris yra ilgamečio kolektyvo, suburto profesoriaus Jerzy Bartmińskio ir profesorės Stanislawos Niebrzegowskos-Bartmińskos, darbo rezultatas. Žodynas yra etnolingvistinio pobūdžio. Jame taikant kognityvinės definicijos metodą rekonstruojamas tradicinis pasaulio ir žmogaus vaizdas, užfiksuotas kalboje, folklore ir apeigose. Pranešime bus pristatyta žodyno rengimo istorija nuo jo koncepcijos formavimo, bandomojo sąsiuvinio išleidimo (1980 m.) ir vėlesnių „tikrųjų“ tomų (I tomas „Kosmosas“, z. 1–4, 1996–2012 m., II tomas „Augalai“, z. 1–7, 2017–2022 m.) iki dabartinių ir planuojamų darbų. Taip pat bus atskleista, kaip buvo rengiami atskiri žodyno straipsniai, nes dėl didelės dokumentinės medžiagos apimties ir taikomo metodo sudėtingumo tai yra daugiapakopis procesas.


Katarzyna Prorok – humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 2011 m. dirba Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje (Lingvistikos ir literatūrologijos institutas, Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas), kurioje renkama, apdorojama ir skelbiama medžiaga apie lenkų liaudies kultūrą. Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė. Žodyno straipsnių (pvz., auksas, geležis, gėlė, pupelė, pastarnokas, varnalėša, vyšnia) ir analitinių straipsnių, susijusių su žodynu, autorė (pvz., „Apie žirnių ir žirnių vainiko reikšmę lenkų liaudies tradicijoje“ (2016); „Polisemija ir sinonimija rekonstruojant ostijos kalbinį vaizdą“ (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – apie braškes lenkų liaudies kultūroje“ (2020).


***

VII Seminarium lingwistyki kulturowej odbędzie się 22 lutego 2023 roku o godz. 18.

Referat na temat „Słownik stereotypów i symboli ludowych” jako słownik etnolingwistyczny. Wygłosi dr Katarzyna Prorok (UMCS).

Link do spotkania >> 


Celem wystąpienia będzie zaprezentowanie lubelskiego Słownika stereotypów i symboli ludowych, który jest wynikiem wielu lat pracy zespołu skupionego wokół prof. Jerzego Bartmińskiego i prof. Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Słownik ten ma charakter etnolingwistyczny – metodą definicji kognitywnej rekonstruowany jest w nim tradycyjny obraz świata i człowieka utrwalony w języku, folklorze i obrzędach. W wystąpieniu przedstawiona  zostanie historia słownika – od kształtowania się jego koncepcji, wydania zeszytu próbnego (1980) i kolejnych tomów „właściwych” (t. I Kosmos, z. 1-4, 1996-2012, t. II Rośliny, z. 1-7, 2017-2022), aż po prace obecne i planowane. Pokazany też zostanie sposób pracy nad poszczególnymi hasłami słownikowymi, gdyż ze względu na ogrom materiału dokumentacyjnego i złożoność metody definiowania jest to proces wieloetapowy.


Katarzyna Prorok – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Od 2011 roku zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego (Instytut Językoznawstwa i Literaturoznawstwa UMCS w Lublinie), w której są gromadzone, opracowywane i udostępniane materiały dotyczące polskiej kultury ludowej. Członek zespołu przygotowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych. Autorka zarówno licznych haseł słownikowych (np. złoto, żelazo, kwiat, bób, pasternak, jarzębina, wiśnia), jak i artykułów analitycznych związanych ze Słownikiem (np. „O znaczeniu grochowin i grochowego wieńca w polskiej tradycji ludowej” (2016); „Polisemia i synonimia w rekonstrukcji językowego obrazu ostu” (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – o poziomce w polskiej kulturze ludowej” (2020). 


 

Naujas semestras, nauji praktiniai seminarai! 2022 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą, kuriame bus pristatytos tekstinių duomenų analizės ir vizualizacijos įrankio „Voyant Tools“ galimybės bei aptarta SH įrankių bazė (http://dhresourcesforprojectbuilding.pbworks.com/).

„Voyant Tools“ yra Stéfano Sinclairo ir Geoffrey Rockwello kurtas atviro kodo išteklius, skirtas tekstinių duomenų analizei. Nors tai vienas populiariausių mokomųjų SH įrankių, juo kaip pagalbine tyrimo priemone gali naudotis tiek literatūros ar kalbos tyrėjai, tiek dėstytojai, norėdami patraukliau pateikti medžiagą paskaitų ar pristatymų metu.

Įrankiu itin lengvai galima išgauti ne tik tokius elementarius dalykus kaip žodžių sąrašą ar debesį, bet ir tirti žodžius ar jų junginius kontekste (kolokacijos ir konkordancijos), vizualizuoti leksemų pasiskirstymą tekste, nustatyti jų ryšius, panašumo indeksą ir t. t. Šiuo metu „Voyant Tools“ prieinami daugiau kaip 20 tekstinių duomenų analizės įrankių. Jie naudojami tiek vieno teksto, tiek tekstų rinkinio analizei, abi galimybės bus išbandytos seminaro metu.

Planuojama eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei.

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Aptariant šį išteklių nebus išvengta ir tokių temų kaip atsietasis skaitymas, dar vadinamas nuotoliniu ar skaitymu iš toli (ang. distant reading), Zipfo dėsnis ir atmetinių sąrašai (ang. Stopwords). Papildomai galima apie tai peržvelgti šiuos darbus:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia > 

Šį semestrą planuojame dar du seminarus:

  • internetinių duomenų gavyba (ves Justina Mandravickaitė)
  • tekstų analizė ir panašumo nustatymas įrankiu „Lexos“ (ves Ernesta Kazakėnaitė)

Visa informacija bus skelbiama Filologijos fakulteto naujienose.

SH_4.png

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos