Naujienos

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.

Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Sveikiname Aureliją Bivainytę, programos ,,Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“ magistrantę, kurios iš danų kalbos išversta Tovės Ditlevsen ,,Kopenhagos trilogija“ išrinkta geriausia verstine grožine knyga 15min metų knygų rinkimuose.

Interviu su vertėja žiūrėkite čia > 

2022 metų pabaigoje pradėtas vykdyti naujas dvejus metus truksiantis lengvai suprantamos kalbos projektas „SELSI – Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ (angl. “SELSI – Spoken Easy Language for Social Inclusion”). Projekte dalyvauja įvairios organizacijos iš ES šalių: Vilniaus universitetas (Lietuva), Triesto universitetas (Italija), VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras” (Lietuva), lengvos kalbos agentūra „Vieglas Valodas agentura” (Latvija), žmonių, turinčių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų asociacija „Dyslexiförbundet” (Švedija), visuomeninis transliuotojas „RTV Slovenija” (Slovėnija) ir nevyriausybinė organizacija „Zavod Risa“ iš Slovėnijos, vadovaujanti šiam projektui. Vilniaus universiteto komandoje dirba Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, Inga Daraškienė ir Agnė Župerkaitė.

Kadangi iki šiol lengvai suprantama kalba buvo tiriama ir praktikuojama daugiausia kaip rašytinė lengvai suprantamos kalbos metodologija, šiuo projektu bus siekiama parengti sakytinės lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas ir strategijas. SELSI yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti akademiškai pagrįstą ir praktiškai patikrintą sakytinės lengvai suprantamos kalbos modelį Europoje. Kaip sako projekto vadovė Tatjana Knapp, bus dirbama su mokslininkais, profesionalais, žiniasklaida ir lengvai suprantamos kalbos vartotojais, siekiant pateikti naudingų rekomendacijų ir įrankių suaugusiųjų švietimo ir kitoms profesinėms aplinkoms, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

Projektas vykdomas pagal Erasmus+ KA220 programą.

Detalesnė informacija apie projektą: Tatjana Knapp
(), Andrej Tomažin ()

Kovo 16-17 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune organizuojama baigiamoji projekto „Užsienio balistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“  konferencija „Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir ateitis“. Kviečiame dalyvauti!

Baigiamoji projekto konferencija kviečia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje dėstytojus, tyrėjus, doktorantus, magistro ir bakalauro studijų pakopų studentus dalintis mokslinių tyrimų patirtimi, rezultatais ir diskutuoti apie lituanistikos (baltistikos) viziją pasaulyje. Kaip buvo minėta 2022 m. balandžio 6 d. vykusios projekto vykdytojų ir dalyvių diskusijos „Lituanistika (baltistika) užsienyje: vykdomos veiklos ir gairės ateičiai“ rezoliucijoje, baltistikos ateitis yra „svarbi, nes baltistikos centrai yra lietuvių kultūros institucijos, atstovaujančios lietuvių kalbai ir kultūrai užsienio šalyse ir užtikrinančios Lietuvos bei kitų šalių susikalbėjimą.“ Baigiantis projektui, dar kartą kviečiame į naujas ir aktualias diskusijas.

Daugiau informacijos apie registraciją ir konferenciją rasite čia >

Pranešimų anotacijas (200–250 žodžių su 5–8 raktiniais žodžiais) kviečiame pateikti iki 2023 m. sausio 16 d., paspaudus šią nuorodą. Pranešimo trukmė – 20 min.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Andrius Marcinkevičius

Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга»

Pavel Lavrinec

Польская рецепция Александра Блока в русской печати межвоенного Вильно

Dainius Genys

F. Dostojevskio pogrindžio žmogus ir jo priekaištai modernybei

Julija Snežko

Грязь болота и золото нефти: стратегии советской литературной «колонизации» болот Сибири

Roman Timenčik

Школа читателей Гумилева: семь учеников (Приблудный, Кедрин, Мочалова, Пастернак, Мандельштам, Цветаева, Ахматова)

RECENZIJA

Galina Michailova

Поэтика прозы Людмилы Улицкой

Ką tik iš spaustuvės – naujas, dvikalbis knygos „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza Tom pierwszy“ leidimas, prie kurio prisidėjo ir Filologijos fakulteto mokslininkės: knygą išvertė profesorė Regina Koženiauskienė, vieną iš įvadinių straipsnių parašė profesorė Brigita Speičytė.. Tai pirmosios poeto knygos, išleistos 1822 m. ir laikomos Romantizmo Lenkijoje ir Lietuvoje pradžia, kuriam šiemet sukanka 200 metų, jubiliejinis leidinys.

Naujasis „Poezijos. Pirmo tomo“ leidimas parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis kaip solidi šaltinio publikacija, kurioje pateikti originalūs A. Mickevičiaus tekstai. Kaip teigia knygos sudarytoja ir vyr. redaktorė Reda Griškaitė: „<...>Pirmą kartą ne tik balades ir romansus, bet ir visą debiutinę poeto knygą „in corpore“ į lietuvių kalbą išvertė vienas vertėjas, maža to, pirmą kartą – moteris. Su autentišku A. Mickevičiaus tekstu dirbo patyrusi vertėja Regina Koženiauskienė. Koženiauskienės nuopelnai XIX a. Lietuvoje kurtos lenkakalbės literatūros rekonstrukcijai ir sklaidai yra daugiau nei reikšmingi. <...> Apie tai, su kokiais netikėtumais (ir ne tik) susidurta verčiant debiutinį poeto tomelį, bus galima paskaityti išsamiame vertėjos žodyje, kuris bus įdomus tiek lietuvių, tiek lenkų skaitytojui, kaip ir literatūrologinis Brigitos Speičytės žvilgsnis bei jautri baladžių ir romansų iliustruotojo Stasio Eidrigevičiaus impresija apie pašnekesį su Mickevičiumi."

Už nuopelnus kultūrai, VU afilijuotoji profesorė Regina Koženiauskienė šį rudenį, Šv. Jeronimo – Tarptautinę vertimų dieną, buvo apdovanota Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos medaliu „Gloria Artis“. Žr. lenkų TV informaciją >

Su profesorės vertimo veikla taip pat galima susipažinti šiuo metu Filologijos fakultete veikiančioje Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodoje „Iš šešėlio“. Daugiau apie parodą >

Knyga prekyboje pasirodys 2023 m. sausio mėnesį. Lenkų televizijos laidą apie leidinį žiūrėkite čia >

Knygos leidybą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Fundacja "Pomoc Polakom na Wschodzie" (liet. Fondas „Parama lenkams Rytuose“), Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie.

Paremta Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo.

Mieli kolegos,

Besisukantis laiko ratas įsuka ir mus, padalindamas gyvenimą į rytą ir vakarą, į darbą ir šventes. Artėjant didžiosioms metų šventėms linkiu bent kiek stabtelėti ir pamąstyti – net ir po tamsiausios nakties išaušta rytas, o po šių nelengvų metų, tikėkimės, ateis taika ir ramybė. Linkiu visiems laiku pabaigti senus darbus ir įkvėpimo imtis naujų. Dėkoju už jūsų darbą, už lojalumą Universitetui ir linkiu jaukių švenčių artimųjų ir draugų rate.

Filologijos fakulteto dekanė
Prof. Inesa Šeškauskienė

Dear colleagues,

The wheel of time cannot be stopped, and we are part of it in our mornings and evenings, in our work and holidays. With the most illuminating holidays of the year approaching, may I wish you all to experience a moment of joy, a moment of pensive mood. Even the darkest night finds its end in the morning, this year of uncertainty and disastrous events may hopefully find its end in peace. I would like to thank you all for your contribution to our everyday life at the University, to its values and our common goals. May I wish you all merry Christmas and a prosperous New Year in the circle of family and friends.

Prof. Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Nuotr. Justino Auškelio

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Simon Fries, Eugen Hill

Insights into the diachrony  of the East Baltic subjunctive mood

Rainer Eckert

Zur Rekonstruktion indogermanischer Textfragmente (vorwiegend am Material der baltischen und slawischen Sprachen

Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, Jurģis Šķilters

Understanding proximity in the Baltic languages: Latvian relational adverbs blakus and līdzās and their Lithuanian counterparts

Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte

Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius požymius: naujausi lyginamieji tyrimai

Bonifacas Stundžia

Klaipėdos krašto aukštaičių dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė

Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Hibridinių vedinių ir skolinių konkurencija

INFORMACIJA

Rainer Eckert

In Gedenken an Professor Zigmas Zinkevičius

Ernesta Kazakėnaitė

Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos"

IN MEMORIAM

Norbert Ostrowski

Michał Hasiuk

Nuotraukų autorė Joana Szczyglovska

Gruodžio 16 d. Filologijos fakultetą aplankė 5-10 klasės mokiniai, 9-sios Lenkų kalbos miniolimpiados bei literatūrinio-kūrybinio konkurso (su ITK panaudojimu) „Baladomanija šiuolaikinėje versijoje”, laureatai kartu su savo mokytojais. Olimpiada ir konkursas buvo skirti 200-osioms Romantizmo epochos lenkų ir lietuvių literatūrose metinėms paminėti.  K. Donelaičio auditorijoje vyko laureatų apdovanojimas bei geriausių kūrybinių darbų pristatymas. Svečiams sveikinimo žodį pasakė Polonistikos centro vedėjas doc. dr. Miroslav Davlevič. Trumpą paskaitą „Kaip skaityti Adomą Mickevičių XXI amžiuje?” skaitė Polonistikos centro svečias, Liublino Katalikiškojo Šv. Jono Pauliaus II universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Dariusz Skórczewski.  

Renginio organizatoriai – Lietuvos Polonistų asociacija (pirmininkė Danuta Szejnicka) ir VU BKKI Polonistikos centras.  

Gruodžio 21., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud.kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kaip ir ankstesni, ir šitas bus skirtas konstrukcinei prieigai prie kalbos. Siūlome susipažinti su konstrukcine morfologija! Tekstas, kuris sudarys mūsų diskusijų pagrindą, yra skirtas nekonkatenacinei arabų kalbos morfologijai.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Lapkričio 18–19 d. Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centras atšventė savo gyvavimo 30-metį. Gyvai ir nuotoliniu būdu prisijungę daugiau nei 200 studentų, profesorių, dėstytojų ir alumnų diskutavo apie praėjusius 30 metų ir apie skandinavistikos studijų ateitį VU. Pažymėti šią progą ir pasidžiaugti ilgamečiu bendradarbiavimu bei jo vaisiais atvyko ir garbūs svečiai iš Skandinavijos šalių ambasadų, Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro, Užsienio reikalų ministerijos bei VU rektorato.

Šventės metu buvo perskaitytas ypatingas VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko sveikinimas, puikai nusakantis skandinavistikos studijų status quo: „Skandinavistikos studijos Vilniaus universitete yra tikra sėkmės istorija, prasidėjusi 1991 m. ir tebesitęsianti šiandien.“ Ši frazė buvo dar daug kartų pakartota įvairių simpoziumo kalbėtojų bei alumnų.

Paminėti šios progos, kurią dėl pandemijos teko vienerius metus nukelti, susirinko gausybė alumnų. Tie, kurie negalėjo atvykti, atsiuntė savo sveikinimus – daugiau nei šimtą atvirukų su palinkėjimais iš Albanijos ir Kinijos, Vokietijos ir Norvegijos, JAV ir mažų Lietuvos miestelių. Renginyje tema „Kiek tavyje skandinavisto“ kalbėjo ES ambasadorė Gvinėjoje Jolita Pons, Pekine gyvenantis vertėjas ir keliautojas Mantas Karvelis, Linšiopingo universiteto profesorė Asta Čekaitė, „Eikos“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda, vertėja iš švedų kalbos Raimonda Jonkutė, daugelio kultūros projektų autorė Vytenė Saunoriūtė-Muschick.

Ypatingam dalyvių džiaugsmui į šventę atvyko ir du Skandinavistikos centro pionieriai, pirmieji atkakę į Vilnių šaltą 1991-ųjų rudenį ir žiemą dėstyti skandinavų kalbų – Karin Nordquist (švedų k.) ir Ebbe Flatau (danų k.).

Pasiryžti įkurti visiškai naują centrą bei studijas 1990-aisiais reikėjo didžiausios drąsos ir optimizmo. Centro įkūrėja Ērika Sausverde buvo narsi, kupina tikėjimo ateitimi ir noro įsteigti įvairiapusį, platų ir kokybišką išsilavinimą suteikiančias studijas, o ne kalbų kursus. Centre, kuris pradžioje tilpo mažame Filologijos fakulteto kambarėlyje, šiandien dirba daugiau nei 30 darbuotojų ir per 160 studentų ir doktorantų, studijuojančių danų, islandų, suomių, norvegų ir švedų kalbas, Šiaurės šalių istoriją, literatūros istoriją, sociolingvistiką, teatrą, kiną ir dramą.

Buvusi studentė, prisimindama Ē. Sausverdės 1994-aisiais pirmosios skandinavistų grupės baigimo proga pasakytą kalbą, sakė: „Erikos tuomet ištarta frazė – Būkite žmonėmis, kuriems įėjus į kambarį pasidaro šviesiau – lydi mane visuomet, nes tai yra gyvenimo esmė, žmogiškumo šerdis.“

Teksto autorė: Ringailė Trakymaitė.

Švedų instituto (Svenska institutet) straipsnį apie Skandinavistikos centro jubiliejų galite skaityti čia >>

Daugiau akimirkų iš šventės >> 

Gruodžio 19 d., pirmadienį, 13.30 val. maloniai kviečiame į dr. Irenos Snukiškienės seminarą „Etnolingvistiniai tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje: sąvokų kalbinio-kultūrinio vaizdo rekonstrukcija“. Seminaras vyks lietuvių kalba per MsTeams platformą.

Prisijungimo nuoroda >

Seminaro tikslas – pristatyti kultūrinės lingvistikos plėtrą pasaulyje ir Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant Liublino etnolingvistikos mokyklai ir jos išplėtotiems kognityvinės definicijos kūrimo ir S-A-T metodams. Šių metodų pagalba siekiama rekonstruoti kalbinį pasaulėvaizdį, pasitelkiant visą eilę semantinių kategorijų (tokių kaip aspektas, bazinė reikšmė, profilis ir kt.), tiriamos sąvokų konceptualiosios struktūros ir jų kalbinė raiška: išskiriami konceptų semantiniai branduoliai ir profiliai, nustatomos laiko ir kultūros (-ų) nulemtos jų semantinės transformacijos. Seminare bus pristatomi Lietuvoje ir pasaulyje atliktų tyrimų pavyzdžiai, kalbama apie etnolingvistikos metodų pritaikomumą tarpdisciplininėse (lingvistikos ir antropologijos, filosofijos, aksiologijos, psichologijos) plotmėse. 

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į nuotolinį ketvirtąjį kultūrinės lingvistikos seminarą. 

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą > 

Paskaitą „Kaip išskirti ir aprašyti kultūremas. ROBOTA (DARBAS / TRIŪSAS) Podhalės regiono duomenų pagrindu" skaitys Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto profesorius habil. dr. Maciej Rak.

Paskaitos tikslas – supažindinti su etnolingvistine kultūremų koncepcija. Kultūremos siejamos su Annos Wierzbickos raktažodžiais ir su Jerzy Bartminskio aprašytais kultūriniais konceptais. Lenkijoje kultūremų tyrimų iniciatorė yra Alicja Nagórko. Vienas iš neatidėliotinų etnolingvistikos uždavinių yra nustatyti ir sudaryti lenkų kultūremų sąrašą. Iki šiol aprašytos tik Podhalės kultūremos. 

Šioje paskaitoje daugiausia dėmesio bus skirta kultūremai ROBOTAI (DARBAS / TRIŪSAS). Bus aptartas šio tipo vienetų tipizavimo ir aprašymo metodas, parodyta kultūremų koncepcijos taikymo nauda. 

Profesoriaus moksliniai interesai siejasi su lenkų dialektologija, etnolingvistika ir šių mokslo sričių istorija. Profesorius skaitė kviestines paskaitas universitetuose Berlyne, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Vilniuje, Lvove, Magdeburge ir Tryre. Tarptautinio slavistų komiteto Frazeologijos komisijos narys, priklauso trims Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto sekcijoms (dialektologinei, etnolingvistinei ir frazeologinei). Monografijų „Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych. Dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka” (Kraków 2021), „Kulturemy podhalańskie” (Kraków 2015), „Językowy obraz zwierząt w animalistycznej frazeologii gwar Gór Świętokrzyskich i Podtatrza na tle kultury ludowej”(Kraków 2007), tarminių žodynų, tautosakos tekstų leidimų, lenkų dialektologų ir etnografų laiškų leidimų, 110 mokslinių straipsnių autorius. Žurnalo LingVaria vyriausiasis redaktorius, LR premjero premijos už geriausią habilitacinį darbą laureatas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. gruodžio 16 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11.00 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Dėl Rusų filologijos katedros pavadinimo keitimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 5 min.)
3. 2023 m. Fakulteto veiklos plano svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 30 min.)
4. Mokslo darbų vertinimo klausimai (dr. Artūras Ratkus, 30 min.) 
5. 2023 m. Fakulteto mokslinių tyrimų krypčių ir programų svarstymas ir tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
6. Dėl kandidato Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė, 10 min.)

Gruodžio 14 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare Axelis Holvoetas skaitys pranešimą Konstrukcijos ir morfomos: lietuvių kalbos -us konverbai. Pranešimas skirtas gramatinių reikšmių klausimui. Tradiciškai jos siejamos su gramatinėmis formomis (invariantų arba radialinių tinklų pavidalu), bet plintant konstrukcinei prieigai jos vis labiau siejamos su konstrukcijomis – gramatinėms formoms lieka „morfomų“ vaidmuo. Pranešime bus aptarta lietuvių kalbos -us konverbų raida nuo temporalinės (saulei nusileidus) prie dontinės funkcijos (Ką čia padarius?) ir teoriniai diachroninio ir sinchroninio aprašo aspektai.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gruodžio 15 d. 18 val. VU Filologijos fakultete V. Krėvės auditorijoje vyks tarp-fakultetiniai debatai anglų kalba tema „Lyderystė krizės metu“. Šio akademinio renginio tikslas - viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kultūros puoselėjimas. Šias metais studentų komandos atstovauja šiuos VU padalinius:

• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą
• Gyvybės mokslų centą,
• Komunikacijos fakultetą, 
• Filosofijos fakultetą,
• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą. 

Debatuojančius vertins penkių ekspertų komisija - savo srities lyderiai! Vertinimo komisijos nariai: 

• Istorikė dr. Loreta Skurvydaitė (VU, Istorijos fakultetas)
• Diplomatė Emily J. Hicks (JAV ambasada)
• Gydytojas vaikų nefrologas dr. Karolis Ažukaitis (VU, Medicinos fakultetas)
• „Ignitis grupė“ valdybos pirmininkė dr. Živilė Skibarkienė („Ignitis grupė“)
• Dilpomatas Mark Pass (JK ambasada)

Debatus moderuos doc. dr. Liudmila Arcimavičienė. 

Renginio programa >> 

Gruodžio 13 d., antradienį, 17.00 val. V. Krėvės (118) aud. kviečiame bendruomenę sudalyvauti susitikime su lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodos „Iš šešėlio“ herojais: Mindaugu Kvietkausku, Vyturiu Jaručiu ir Vytu Dekšniu.

Czesław Miłosz, Adam Mickiewicz, Olga Tokarczuk – šias pavardes yra girdėjęs kiekvienas literatūros mėgėjas. Tačiau retas žino, kas juos prakalbino lietuviškai. Lenkijos institutas Vilniuje parengė parodą „Iš šešėlio“, kuria ir siekiama atkreipti dėmesį į žmones, užsiimančius vertimo menu – į tuos, kurie vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį tarpkultūriniuose santykiuose, tačiau dažnai lieka kūrinio autoriaus šešėlyje. Vertėjų paprastai nepastebi ir skaitytojai, nors būtent šių žmonių dėka skaito užsienio literatūrą jiems suprantama kalba.

Iki 2023 m. sausio pabaigos paroda veikia VU Filologijos fakulteto Rašytojų menėje – šia proga kviečiame susitikti su trimis parodos herojais ir išgirsti ne tik apie jų verstus rašytojus ir kūrinius, bet ir pasiklausyti bendros diskusijos apie lenkų literatūrą, vertimo subtilybes ir su juo susijusias istorijas. Mindaugą Kvietkauską, Vyturį Jarutį ir Vytą Dekšnį kalbins vertėja Karolina Słotwińska, lenkų filologijos studijų programos absolventė.

Susitikimas vyks lietuvių kalba.

Facebook renginys >

Apie Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodą „Iš šešėlio“

Lenkijos instituto Vilniuje parengtą parodą „Iš šešėlio“ sudaro trylikos lenkų literatūros vertėjų fotoportretai, kuriuos padarė talentingas fotografas Bartosz Frątczak.

 „Rašytojų nuotraukos spausdinamos beveik visose jų knygose, o vertėjų tik pavardės dar neseniai pradėtos rašyti ant knygų viršelių. Bet juk vertėjai tokie patys kūrėjai kaip rašytojai. Todėl norėjosi juos ištraukti iš autorių šešėlio. Džiugu, kad pavyko šį sumanymą įgyvendinti, kad patys parodos herojai itin entuziastingai dalyvavo šiame projekte ir kad jie žvelgia „iš šešėlio“ ne iš niekuo neišsiskiriančių nuotraukų, o iš tikrai meniškų portretų“, – sako parodos sumanytoja Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Stefanowicz-Pecela.

Parodoje įamžinti vertėjai Irena Aleksaitė, Eugenijus Ališanka, Vytas Dekšnys, Almis Grybauskas, Vyturys Jarutis, Birutė Jonuškaitė, Regina Koženiauskienė, Mindaugas Kvietkauskas, Vidas Morkūnas, Kornelijus Platelis, Rimvydas Strielkūnas, Kazys Uscila ir Tomas Venclova. Šalia kiekvienos nuotraukos – labai skirtingi ir įdomūs parodos herojų pasakojimai apie tai, kaip jie pradėjo versti, kokie jų mėgstami autoriai, kūriniai, epochos, taip pat kita informacija. Be to, parodoje galėsite susipažinti su pačių vertėjų mintimis, koks turi būti šio amato atstovas.

Dažnas vertėjas nuotraukoje užfiksuotas su kokiu nors daiktu, ne vienas – su gana neįprastu, nes kiekvienas buvo paprašytas į fotosesiją atsinešti vertėjo amuletą ar daiktą, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su vertimu, be kurio negalima pradėti dirbti, kuris padeda versti, kuris turėjo įtakos renkantis vertėjo profesiją ar panašiai. Šie daiktai aprašyti viename iš šešiolikos 1×2 m dydžio parodos stendų.

„Neįtikėtinas potyris susitikti su plunksnos žmonėmis, kurie paprastai lieka nematomi. Jų darbas toks, kad sėdi pasislėpę tarp iškoduojamos ir vėl užkoduojamos teksto autoriaus minties. O dabar ištraukti iš to šešėlio stovi su artefaktu, kuris dažnai būna vienintelis liudininkas, matantis juos triūsiant. Kantriai stovi, kol žybsint tūkstančiams blyksnių baigsiu idealaus mano įsivaizduojamo teksto alchemikų paveikslo paieškas“, – pasakoja portretų autorius Bartosz Frątczak.

Parodą apipavidalinusi Magdalena Zygier, sužavėta puikiais portretais, norėjo, kad ne motyvai, linijos ar kiti elementai, o būtent nuotraukos atsirastų pirmame plane. Tokį efektą jai pavyko pasiekti naudojant išraiškingas spalvas, kurios dar labiau pritraukia ir įtraukia žiūrovą. Be to, pasirinktos įvairios spalvos kiekvienai nuotraukai suteikia vis kitokį charakterį, dėl to paroda neatrodo kaip vientisa susiliejusi masė. Taip pat spalvos pabrėžia vertėjų individualumą. „Dar vienas argumentas parodoje naudoti įvairias spalvas – noras pabrėžti kiek žaismingas, neklišines nuotraukas, kuriose ne vienas herojus nori prajuokinti žiūrovą, atskleisdamas nelabai rimtas savo asmenybės puses. Manau, kad spalvos šiai parodai suteikia lengvumo ir tam tikrą charakterį“, – paaiškina Magdalena Zygier. Dailininkės nuomone, pavyko sukurti įdomią kompoziciją – portretuose žmonių dydis artimas natūraliam, tad vertėjų akys turėtų susitikti su parodos lankytojų akimis.

Nuoširdžiai sveikiname Lietuvių literatūros katedros profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, kuriai buvo skirta Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija už svarius mokslo pasiekimus 2022 metais. 

Didžiuojamės ir linkime sėkmingų tolesnių darbų!

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Pirmadienį Valdovų rūmuose Vilniaus universiteto (VU) dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui ir redaktoriui dr. Regimantui Tamošaičiui įteikta šių metų Kalbos premija už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką.

Humanitarinių mokslų daktaras R. Tamošaitis dirba Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros katedroje dėsto lietuvių literatūros istoriją ir kitas disciplinas. Dr. R. Tamošaitis visą profesinį gyvenimą skyrė lituanistikai: lietuvių literatūros mokslui ir studijoms, mokyklinei lituanistikai, lietuvių literatūros kūrybai ir sklaidai.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Laureatas yra viešajame kultūriniame gyvenime nuolat dalyvaujantis publicistas, eseistas, dviejų esė vaikams autorius, publikavęs per du šimtus literatūros knygų recenzijų, kultūros publicistikos tekstų, pokalbių literatūros ir kultūros temomis. Itin svarbi lietuvių kalbos vartojimo sritis, kurioje dirba dr. R. Tamošaitis – grožinės literatūros ir humanitarinių tekstų redagavimas. Du dešimtmečius dr. R. Tamošaitis dirba Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redaktoriumi, tiesiogiai prisideda, kad pagrindinis lietuvių literatūros periodikos leidinys būtų ir pavyzdinis lietuvių kalbos vartosenos šaltinis.

Vienas pagrindinių dr. R. Tamošaičio pedagoginės veiklos tikslų – ugdyti jaunosios kartos, moksleivių ir studentų, gebėjimus rašyti geros kalbinės kokybės tekstus – poeziją, recenzijas, straipsnius. Dėstydamas Vilniaus universitete, laureatas visuomet išsiskyrė dėmesingumu studentų kūrybiškumui, savarankiškam mąstymui ir kalbinei raiškai. Dr. R. Tamošaitis taip pat yra itin daug nuveikęs moksleivių filologinio – literatūrinio ir kalbinio – ugdymo srityje. Jis yra lietuvių literatūros vadovėlių XI–XII klasėms bendraautorius ir redaktorius, parašęs daugelį literatūros mokymo metodikos straipsnių, skirtų literatūros analizės ir interpretacijos klausimams lietuvių literatūros pamokose. Juose dr. R. Tamošaitis pristato teksto interpretacijos metodus, analizuoja, aiškina literatūros kūrybos savitumą, pristato jos supratimo ir sklaidos kultūroje galimybes.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Laureatas taip pat plačiai ir neatlygintinai bendradarbiauja su įvairiomis vidurinio ugdymo mokyklomis visoje Lietuvoje, skaito jose paskaitas, veda seminarus ir kitokiais būdais moko teksto interpretacijos – aiškina metodus, leidžiančius apčiuopti giliuosius kūrinio reikšmės klodus ir suvokti ypatingą žodžio meno reikšmę. Beveik tris dešimtmečius dr. R. Tamošaitis dalyvauja „Jaunųjų filologų“ konkurso literatūros mokslo ir kritikos, poezijos sekcijų vertinimo komisijose, pastaraisiais metais yra ir šio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas.

Dr. R. Tamošaičio darbai yra ypatingi dėl lituanistikos kultūrinių ir filosofinių kontekstų plėtros. Unikali laureato lituanistinių mokslinių tyrimų ir kultūrinių interesų sritis – lietuvių literatūros ir kultūros ryšiai su Rytų religinėmis ir filosofinėmis tradicijomis, visų pirma Vedų literatūra, domėjimasis indoeuropietiškomis baltų ir sanskrito kalbų šaknimis bei iš jų kylančia pasaulėžiūra. Lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos vartosenos plėtros kontekste ypač reikšmingas dr. R. Tamošaičio darbas – kartu su poetu Alfonsu Bukontu paruoštas lietuviškas pasaulinės literatūros paminklo – Mahabharatos epo dalies – Bhagavadgytos vertimas (1999).

Jau šį antradienį (gruodžio 6 d.), 18.30 val. Rašytojų menėje vyks Fakulteto ukrainiečių kalbos dėstytojos ir vizualiųjų menų kūrėjos Yelyzavetos Drach muzikinis–poetinis performansas „ENERHOMOR“, įkvėptas sudėtingos Ukrainos energetinės infrastruktūros situacijos, paskandinusios miestus šaltyje ir tamsoje. Apie tai, kaip kilo šio perfomanso idėja ir kokį vaidmenį jame atlieka kalba, pasakojo pati perfomanso autorė. 

How did the idea of “ENERHOMOR“ come about?

After the first massive shelling aiming to destroy Ukrainian energy infrastructure approximately a month ago, I came across a photo of Kyiv burdened with darkness. And it just came back to me that in March, when I was leaving my native city, being broken, I wrote a short story. This story was telling about the pain of abandoned de-energized city, where only one strange man decided to stay. But one day the main hero meets a girl on the city streets. They experience this darkness and coldness together. This photo of Kyiv which I stumbled upon made me think that I’ve predicted, though with some exaggeration, the events that are now happening in Ukraine. And I started writing music that, as for me, best reflects the sounds of energetic genocide: experiments with electrical current, meter clicking and sounds of drones. I called it ENERHOMOR (or energetic genocide), the name that we created together with my dad who is now in Kyiv. 

The performance is held in Ukrainian with a translation into Lithuanian. What part does language play in this performance? 

ENERHOMOR is based on a poem that I wrote two weeks ago; it is in Ukrainian. Though music plays a crucial role in this performance, I still think it is important to see the translation for those who do not understand Ukrainian. My poetic style was always based on alliteration and assonance that is why my poems sound like songs. I try to use unique words, to combine untypical constructions and make every line special. We are now working on Lithuanian translation of the poem together with my students. Their discussions on synonyms that would be more appropriate in this or that context seem very professional to me. 

Speaking of language, you are now a lecturer of the Ukrainian language at the Faculty of Philology. How do you find the experience of teaching your native language in Lithuania?

I am grateful to Lithuanian people, to the University, to the Faculty of Philology for this opportunity to teach, to share experience, to get inspired from students and inspire them back. Three months of teaching passed, and we are now communicating Ukrainian with students. I am truly impressed by their desire to learn, their aspiration to speak a new language. It reminded me of my students from Kyiv: the same burning eyes. What a pleasure to share my native culture and language and meet such an eagerness! 

Maloniai kviečiame apsilankyti performanse „ENERHOMOR“ jau rytoj, gruodžio 6 d., 18.30 val. Rašytojų menėje. Performansas vyks ukrainičių kalba su vertimu į lietuvių.