Naujienos

Mieste Kordobos (katrą ypatingai norim šiandien paminėti) gimė ne per seniausiai vertėja, kurios pagrindinis labas – meilė kalbai, literatūrai ir platus išprusimas, o būdo puošmenos – kuklumas ir darbštumas didžiausi. Eilėraščiai ir poemos, drama beigi proza, prie katrų mažne kasvakar palinksta, darbai ir darbeliai, paskaitos ir įvairios lektūros – visa tai suryja tris ketvirčius jos laiko ištekliaus. Likutis išeina ispanų ir lietuvių literatūrų garsinimui, kultūrinei veiklai – tai jau šventinis apdaras, o šiokiomis dienomis užsiima ji žodžių raizgynių, asonansų ir aliteracijų, frazeologijos minklių išpainiojimu, ir dargi, žinia, pačiu geriausiu, tad retai kada besiilsi – gal tik akims atsišviesti palieka sekmadieniai, kai į Lietuvos ir Ispanijos kampelius žaviausius akį paganyti prisieina. Turi ji daug užaugintų studentų ir studenčių, katrie jau patys vertimus krapštinėja, bet ispanistikos namų ir lauko darbuose ji – pagrindinė plušėja, gebanti ir nepaklusnų sakinį pabalnoti, ir su keisčiausių žodžių malūnais susikovusi pergalinga išeiti. 2008 Viešpaties metais prinoko pirmieji mūsų vertėjos darbo vaisiai – ir ne kokios rūgščios laukinės slyvutės, o sultingi ir širdžiai atgaivą teikiantys obuoliai, rūpestingomis sodininkės rankomis išpuoselėti. Sakoma esant ją vardu Carmen Caro, lyg dar ir Dugo (šiuo klausimu autoriai, rašantys apie ją, regis, nesutaria), bet mes turime tvirtą pagrindą tarti, kad Carmen Caro Dugo esti pilnas jos vardas, o kiekvieną, kas taip riteriškai su knygom apsieina, laikui atėjus privalu deramai apdainuoti:

Knygelės, kur A, B, C išmokstam čiauškėt,
Carmen rankose be vargų į ispanų kalbą išvirsta:
Čia „Anykščių šilelis“, tapęs gražiausia floresta,
O kalnai kelmuoti – vaizdžiausiais montes baldíos,
Čia ir pats Donelaitis, jo „Estaciones del año“,
Kur saulelė atkopdama despierta el universo.
Ak, išties! Kalba kita, bet giesmės sudėtos
Kad daugsyk gera dūšelėms mūs pasidaro.
Taip, darbeliai su vargeliais kasdien neaplenkia:
Žinom juk, kad būna pikta pasišiaušia metafora,
Ir nenaudėlė dėl niekų kvaršina galvą.
O vei! Ten jau pūpso aliteracijų krūmai,
Kartais sintaksė užvis nenor pasiduoti,
Ir bėginėt iš akių, būna, imas eilutės,
Vienuolikaskiemenės arba negi trumpesnės,
Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia,
Juk žinot, kaip yr, kad pulks bėdų pasidaro.
Bet ji nepabūgsta išgirdusi asindetoną,
Linksma, sveika ir drūta transliteruoja,
Visad skubinas vėl nusitverdama darbą,
Su darbais ir rūpesčiais vis klapsi kompiuteriu savo,
Nės be trūso Dievs mus išmaityt nežadėjo,
Štai ir dūsauna ji kad kiek vis nutvėrus žodyną!
Be ne tik Anykščių paukšteliai ispaniškai čypsėdami bruzda
Ir būras tūls jau ispaniškai moka parėkaut –
Žinom juk, kad dargi mums išversta prozos:
„Stiklo šalis“, „Lietuviai prie Laptevų jūros“,
Jos plunksnos nūnai paragavo Granauskas, Aputis,
Ir krūvon susimetę ispaniškai ulba lietuvių poetai:
Maironis ir Binkis, ir Putinas, irgi dar Sruoga,
Neoromantikai, o taip pat ir Radauskas,
Bežemius, žemininkus su pasimėgimu skaitom,
O kur dar naujieji poetai, tie irgi
ispaniškai linksmi šokinėdami spardos.

Tad jūs, viežlybi vertėjai, jūs, gaspadoriai,
Žinokit, kad Carmen yra šitiek padarius,
Kad ispanistika mūsų padangėj – ir jos darbo vaisius.
Tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam,
Todėl Carmen, kiek tikt įmano, sėklas sėja!
Sėja lietuvių kanoną, klasikus su didele sauja;
Sėja ir šiuolaikinius, ir pridabot nepamiršta,
Ir greit prie kitų darbų jai jau pareigos šūkters.
Sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.

Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!
O Dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję
Vėl visi padirbtum naujų publikacijų pluoštą
Irgi sulauktum knygelių bei viežlybai pasidžiaugtum.
Kožnas ir kiekvienas lai garbina Šv. Jeronimą,
Kad vertėjai dyvus linksmus lakštingalų čiauškėt nepaliautų.

Laudaciją rašė Aistė Kučinskienė ir Dovilė Kuzminskaitė

Rugsėjo 30 d., Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje Fakulteto mokslininkei doc. dr. Carmen Caro Dugo buvo įteikta šv. Jeronimo premija. C. C. Dugo šv. Jeronimo premija įvertinta už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą. Džiaugiamės ir sveikiname!

C. C. Dugo 1986 m. Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, 1987 m. Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1992 m. Trejybės kolegijoje Dubline apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 1998–1999 m. studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje. Nuo 2000 m. dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra jo Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. Domisi lietuvių ir ispanų kalbų gretinamąja gramatika, meniniu vertimu, vertimo teorija ir praktika.

Svarbiausi C. C. Dugo prozos ir poezijos vertimai į ispanų kalbą: Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, XX a. lietuvių poezijos antologija „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta). Tai fundamentalūs lietuvių literatūros kūriniai, bet fundamentalūs ir jų ispaniškieji tekstai – kokybiško, kruopštaus ir sklandaus vertimo darbo pavyzdžiai. Vertėja geba versti labai įvairios stilistikos tekstus, vertimo kalba tiksliai perteikti įvairių žanrų ir registrų kalbos subtilybes, rasti tinkamą ispanų kalbos raišką senajai ir specifinei lietuvių kalbos leksikai. Ritmingi, skambūs aprašymai K. Donelaičio ir A. Baranausko poemų vertimuose perteikti ne mažiau melodingai nei originalo tekstuose, puikiai išlaikant tekstų stilistinę vienovę. Tą patį galima pasakyti ir apie C. C. Dugo sudarytą ir išverstą XX a. lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“, aprėpiančią eilėraščius nuo Maironio iki Sigito Parulskio: vertėja ispanų kalba nepriekaištingai perteikia itin įvairių poetų ir poečių, stilių ir poetinių formų tekstus.

C. C. Dugo vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jais ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek su šiuolaikinių rašytojų kūryba.

Premiją už užsienio literatūros vertimą į lietuvių kalbą šiemet gavo Danutė Sirijos Giraitė. Vertinimo komisiją sudarė Irena Aleksaitė, Alfonso Rascon Caballero, Birutė Jonuškaitė, Rūta Lazauskaitė, Markusas Roduneris.

Fotografė: © Gintarė Grigėnaitė / LRKM

Sveikiname dr. Astą Laugalienę, užtikrintai apgynusią disertaciją „Partitivity in Finnish and Lithuanian: object marking“ (mokslinis vadovas prof. Axel Holvoet). Tai pirmoji Lietuvoje disertacija iš finougristikos. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Šie metai Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedrai ypatingi – minima 25-erių metų sukaktis. Jubiliejui pažymėti buvo skirta ir rugsėjo 22–24 d. Fakultete vykusi tarptautinė konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, kvietusi apmąstyti vertimą, jo vietą, vaidmenį ir įtaką, sparčiai kintančiame plačiame socialiniame, daugiakultūriame komunikaciniame kontekste. 

Konferencijos atidaryme – sveikinimai Vertimo studijų katedrai

Per konferencijos atidarymą susirinkusius svečius iš Lietuvos bei svečių šalių sveikino katedros vedėja prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė bei Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas. 

Prof. Maskaliūnienė dėkojo visiems buvusiems ir esamiems Vertimo studijų katedros darbuotojams, per tiek metų prisidėjusiems prie katedros gyvavimo ir istorijos rašymo. Apie katedros veiklą šiltai atsiliepė ir buvęs Filologijos fakulteto dekanas Kęstutis Urba, vadovavęs Fakultetui tuomet, kai buvo įkurta katedra, – jis teigė, kad „Vertimo studijų katedra yra paskutinis mano kūdikis, tačiau iš visų auga sveikiausias“.

Anot prof. Maskaliūnienės, ketvirtis amžiaus galbūt nėra didelis laiko tarpsnis, bet svarbu pabrėžti, kad katedra vystėsi ir vystosi itin dinamiškais, iššūkių pilnais laikais. Atgavus Nepriklausomybę vertimų ir profesionalių vertėjų trūkumas tapo akivaizdus, o įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė dar platesni tarptautinio bendradarbiavimo horizontai. Nuo to laiko Vertimo studijų katedra nuosekliai dirba stengdamasi užpildyti šį lauką. Įkurtos bakalauro ir magistro studijos augina profesionalius, išsilavinusius naujus vertėjus; jos nuolat tobulinamos atliepiant naujausius poreikius. Nenuostabu, kad Vertimo studijų katedros magistrantūros programa yra įtraukta į „European Master’s in Translation“ tinklą, kuriam priklauso geriausios Europoje vertimo magistrantūros programos. 

Prorektorius Vasiliauskas, kalbėdamas apie katedros reikšmę, priminė apie daugiakultūrę Vilniaus istoriją, kurią liudija ir pirmieji Gedimino laiškai, ir iki šiol mieste skambančios įvairiausių tautų kalbos. Tokiame įvairialypiame kultūriniame lauke Vertimo studijų katedra yra tarsi bastionas, jungiantis Lietuvą su pasauliu. Fakulteto dekanė Šeškauskienė taip pat pabrėžė Vertimo studijų tarpdisclipiniškumą bei sveikino vis augančią vertėjų bendruomenę.

Paminėti jubiliejui atidaryta paroda

Pirmą konferencijos dieną svečiai buvo pakviesti apsilankyti ir jubiliejų pažymėti skirtoje parodoje „Vertimo studijų katedrai 25-eri: mūsų tyrimai ir vertimai“. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje atidaryta paroda pristato katedros dėstytojų bei absolventų nuveiktus darbus.

„Paroda ypatinga tuo, kad didžioji dalis darbų – grožinės ir humanitarinės literatūros vertimai iš įvairių kalbų (anglų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitų, taip pat vertimai iš lietuvių kalbos į anglų kalbą). Jų tiek daug, kad parodoje sutalpinome tik nedidelę dalį išverstų knygų, kuriomis galime didžiuotis kaip savo darbo vaisiais, nes būtent mūsų dėstytojų ir jų parengtų vertėjų išverstos knygos išsiskiria ir verčiamais autoriais, ir vertimo kokybe. Žinoma, parodoje galite pamatyti ir katedros kolegų originalius, įvairią vertimo tyrimų tematiką atspindinčius kūrinius, vadovėlius, žodynus. Leidžiame vienintelį Baltijos šalyse specializuotą žurnalą „Vertimo studijos/ Studies in Translation“. Gaila, kad negalime parodyti, kiek daug išvertėme įvairiausių dokumentų, Europos Sąjungos teisės tekstų, sutarčių ir t. t. Bet manau, kad besidomintieji gali susidaryti neblogą vaizdą apie tai, ką nuveikėme ir kuo išsiskiria studijos Vertimo studijų katedroje,“ – pasakojo Vertimo studijų katedros vedėja Maskaliūnienė.

Paroda veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (III a., Universiteto g. 3) iki spalio 15 d.

Konferencijoje – aktualūs užsienio mokslininkų pranešimai

Intensyvi trijų dienų konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ subūrė mokslininkus ne tik iš Lietuvos bei Europos universitetų, bet ir Singapūro, JAV, Indijos, Kosta Rikos, Turkijos, Malaizijos, Kanados bei kitų pasaulio šalių. Nemažai mokslininkų atstovavo ir Ukrainos universitetams. Pagrindinius pranešimus skaitė: Jorge Díaz-Cintas (Londono universiteto koledžas), Nike K. Pokorn (Liublianos universitetas), Joss Moorkens (Dublino miesto universitetas), Sharon O’Brien (Dublino miesto universitetas) ir Elisabet Tiselius (Stokholmo universitetas). 

Prof. Maskaliūnienė teigia, kad „būtent praplėstu horizontu ši konferencija labai svarbi ir Lietuvai, nes leidžia įtraukti į akademinių tyrimų lauką ir mums mažiau žinomas kultūras, aktualizuoti klausimus, kurie, nors ir skleidžiasi iš kitos kultūrinės perspektyvos, išryškina bendras vertėjams bei vertimo tyrėjams kylančias problemas. Labai akivaizdžiai pasimatė ir bendri tyrimų kontūrai (pvz., galėjome aptarti pokomunistinių šalių cenzūros patirtį, jos panašumus ir skirtumus), išryškėjo bendras vertimo istorijos laukas. Buvo paliestos ir pačios naujausios, seniau Lietuvoje mažiau tirtos problemos: vertimo krizių situacijose, karo ir konfliktų kontekste, vertimo ir propagandos santykis“.

Susirinkusi mokslininkų bendruomenė buvo kviečiama diskutuoti apie vertimo, ideologijos ir etikos santykį, vertimo cenzūros apraiškas, kurias pastaraisiais metais pagal LMT finansuojamą projektą tiria katedros mokslininkų grupė. Anot katedros vedėjos, šiandien tai ypač aktualios temos, nes vertimas nevyksta vakuume, jo poreikis atsiranda prisodrintame ideologijų, kultūrų ir pozicijų lauke, todėl ir pats vertimo procesas, ir jo produktas bei vertimo situacijos dalyviai yra šio lauko veikiami ir patys jį veikia. Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai, sparti komunikacinių technologijų plėtra, medijų skvarba į seniau tik vienos šalies interesams priklausiusias sritis bei visuotinis informacijos ir jos aptarimo poreikis išryškino vertimo patikimumo bei pasitikėjimo vertimu, o sykiu ir vertimo technologijų bei vertėjų atsakomybės klausimus. Šie pokyčiai atitinkamai veikė vertimo tyrimų lauką, todėl konferencijoje aptariamų problemų spektras ypač platus.

Konferencijos programoje – ir vertėjų bendruomenei skirtas tarptautinis Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato programos „Verčiame Europai“ seminaras „Etika mašininio vertimo laikais“. Seminaro tema – etika – leido iš naujo permąstyti vertimo etikos klausimą: vertimo santykį su originalu, reikalavimą vertėjams likti nešališkiems, kultūrnės empatijos būtinybę, atsakomybės klausimą naudojantis technologijomis, vertėjų rengimo ir pasirengimo versti emociškai ir vertybiškai sudėtingomis sąlygomis poreikį. 

Skelbiame iki spalio 17 d. pratęsiamą papildomą priėmimą į Filologijos krypties doktorantūros studijas 2022 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2022 m. spalio 10 d. darbo dienos pabaigos. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: spalio 19 d. nuo 15 val. Pokalbis vyks nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos lietuvių kalba > 

Daugiau informacijos anglų kalba >

Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedra kviečia registruotis į 10 paskaitų ciklą, skirtą lituanistinėms mokykloms ir jų bendruomenėms. Paskaitos bus skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo, tarmių gyvavimo emigracijoje, praktinio kalbos mokymo, lietuvių vaikų literatūros, lietuvių vardų temoms. Taip pat klausytojai bus supažindinti su lengvai suprantama kalba ir į Lietuvą grįžusių vaikų situacija, o paskaitų ciklą pabaigs Kalėdų dainų tema.

Paskaitos vyks šiais metais nuotoliniu būdu nuo spalio iki gruodžio kas antrą trečiadienį nuo 15 val. ir 17 val. Lietuvos laiku. Pirmosios paskaitos – spalio 12 d. 

Paskaitos yra nemokamos – jas finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą. Paskaitos skirtos suaugusiems.

Kviečiame registruotis >

Užsiregistravusiems prieš paskaitas bus atsiųsta prisijungimo nuoroda. Vietų skaičius ribotas.

Ciklo programa >

Iki susitikimo paskaitose!

Sveikiname Aleksandrą Šalkinę sėkmingai apgynus disertaciją „Šiuolaikinė rusų literatūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: Baltijos pokolonijinis romanas“.

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Rugsėjo 26 d., pirmadienį, Fakultete buvo švenčiama Europos kalbų diena.

Norime pasidžiaugti, kad VU Filologijos fakultete galima studijuoti net 27 kalbas: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, danų, norvegų, švedų, suomių, islandų, lietuvių, lietuvių gestų, latvių, estų, rusų, lenkų, kroatų, slovėnų, lotynų, senąją graikų, naująją graikų, rumunų, vengrų, kartvelų, turkų, kinų kalbas, o nuo šių metų – ir ukrainiečių kalbą.

Dalis šių kalbų siūloma kaip pagrindinė ar gretutinė studijų kryptis, kita dalis – kaip pasirenkamieji dalykai, atviri ne tik VU studentams, bet ir plačiajai visuomenei kaip mokymosi visą gyvenimą programos.

Norint pažymėti Fakultete esančią kalbų įvairovę, Studentų atstovybės Filologijos fakultete atstovai šia proga pakalbino iš įvairių šalių atvykusius ir čia studijuojančius jaunuolius. Kviečiame žiūrėti trumpą filmuką, kuriame susipažinsite su šiais studentais ir sužinosite, koks yra mėgstamiausias jų gimtosios kalbos žodis – video >

Rugsėjo 23–24 d. didelė Filologijos fakulteto komanda dalyvavo IX tarptautinėje baltistikos studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics”, kuri šiemet vyko Varšuvos universitete. Konferencijos geografija buvo išties plati – joje dalyvavo dešimties valstybių jaunieji tyrėjai ir dėstytojai.

Mokslinius pranešimus konferencijoje skaitė fakulteto studentai bakalaurantai Gabrielė Aputytė, Severija Marija Banaitytė, Gabrielė Brazaitytė, Simonas Granskas, Guoda Skripkauskaitė, Martynas Pumputis, Viltė Stukaitė, Aušrinė Zelenkaitė, magistrantės Deimantė Bulbenkaitė, Dovilė Gervytė, Ieva Kristinaitytė, Radvilė Musteikytė, doktorantė Anželika Teresė, lydimi prof. dr. Mindaugo Kvietkausko.

Varšuvoje vykusios intensyvios diskusijos ir turtinga kultūrinė programa F. Chopino muziejuje bei universiteto bibliotekoje, neformalus akademinis bendravimas teikė daugybę naujų impulsų tarptautiniam baltistų, ypač jaunosios kartos, bendradarbiavimui. Kitąmet ši tradicinė konferencija vyks Estijoje, Tartu universitete.

Nuotraukoje – fakulteto komanda kartu su Varšuvos universiteto Baltistikos centro vadove dr. Joanna Tabor ir dėstytoja dr. Jūrate Čerškute.

2022 m. rugsėjo 29–30 d. Vilniaus universitete jau šeštąjį kartą vyks tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: problemos ir sprendimai“. Konferencijoje bus skaitomi pranešimai, susiję su sociolingvistika, kalbų politika, neapykantos kalba, daugiakalbyste, kalbų mokymu ir mokymusi, kalbų įsisavinimu, tekstynų lingvistika, teismo lingvistika, lingvistine pragmatika, leksikografija ir kt. 

Plenarinius pranešimus skaitys Annick De Houwer (Harmonious Bilingualism Network asociacija) – apie dvikalbystės tyrimų svarbą globaliame pasaulyje; Victoria  Guillén-Nieto (Alikantės universitetas, Ispanija) – apie neapykantos kalbos apraiškas skaitmeninėje erdvėje, kylančias naujas teisines ir lingvistines problemas; Marcus Callies (Brėmeno universitetas, Vokietija) – apie anglų kalbos mokymo tradicijas ir pokyčių svarbą atsižvelgiant į anglų kalbos atmainų ir funkcijų įvairovę. 

Konferencijoje bus 16 sekcijų, dalyvaus per 70 pranešėjų iš 19 šalių: Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Ispanijos, Švedijos, Vengrijos, Italijos, Estijos, Indijos, Filipinų ir kt. 

Programa >

Rugsėjo 27 d., antradienį, 15.00 val. A9 aud. Įvairiakalbių tyrimų centras kviečia į dr. Lauros Hidalgo-Downing (Madrido autonominis universitetas, Ispanija) paskaitą Vertinamoji autoriaus pozicija diskurse.

Dr. Lauros Hidalgo-Downing moksliniai interesai apima diskurso, pragmatikos ir (daugiaterpės) metaforos tyrimus. Šiuo metu ji dalyvauja projektuose „Kūrybingumas ir metafora” (Creativity and metaphor) ir „Autoriaus pozicija ir subjektyvumas: kritinio diskurso perspektyva” (Stance and Subjectivity in Discourse from a Critical Discourse Perspective). Laura Hidalgo-Downing yra žinoma vertinimo ir daugiaterpės metaforos tyrėja, publikavusi daug straipsnių ir kartu su bendraautore Blanca Kraljevic Mujic redagavo ir išleido knygą Performing Metaphoric Creativity across Modes and Contexts (2020). 

Paskaitos metu Dr Laura Hidalgo Downing kalbės apie autoriaus poziciją (stance) ir vertinimą (evaluation) įvairiuose žanruose ir diskursuose, pristatys vertinimo raiškos britų spaudoje tyrimą. Mokslininkė papasakos, kaip nustatoma, anotuojama ir analizuojama vertinamoji autoriaus pozicija tekstuose. Šis tyrimas – didesnio projekto, susijusio su autoriaus pozicija įvairių diskursų žanruose, dalis.

Rugsėjo 14 d. Seime vyko iškilmingas valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-mečio minėjimas. Šia proga sveikinimo kalbas sakė net du Filologijos fakulteto atstovai – dėstytojas dr. Regimantas Tamošaitis ir Lietuvių kalbos filologijos ketvirtakursis Simonas Granskas.  

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti šiomis kalbomis su mūsų bendruomene. 

Kalbos premijos laureato dr. Regimanto Tamošaičio kalba, rugsėjo 14 d. pasakyta Lietuvos Respublikos Seime 1922 m. Konstitucijos 100-mečio proga.

„Kalba mus kuria ir saugo – tiek, kiek kuriame ir saugome ją“

Pirmoji lietuviška knyga, Martyno Mažvydo „Katekizmas“, 1547 m. prabilo į žmogų pati: „Knygelės pačios bylo...“ Ši keista knygos personifikacija – kalbanti knyga – turi ypatingą prasmę. Juk kalbėdami savo mintis išsakome ne tokias, kokios jos yra savaime, bet pasitelkdami kalbos priemones. Taigi per mus su mumis kalba ir mūsų kalba, kurios atmintis yra nepalyginamai erdvesnė nei mūsų sąmonė.

Daug metų mane lydi suvokimas, kad savo mintis ir save patį suvokiu ne tik intuityviai, bet ir kalbos žodžiais, kurie ateina iš amžių glūdumos, ir kad aš esu ir turiu būti dėkingas kažkam buvusiam, kas šiandien kalba per mane. Kalba yra išliekanti ir ji kuria mane, nuspalvina mano mintis, suteikia mano asmeniui unikalią reikšmę. Ir mus visus kalba daro sąmoningais vienos šeimos, giminės, kultūrinės bendruomenės nariais, įvairiausiais santykiais susijusiais asmenimis. Gimtojoje kalboje įgyjame unikalų veidą, su kuriuo pasaulio tautų bendrijoje esame matomi ir atpažįstami, taigi esame lygiaverčiai žmonijos istorijos dalyviai. Kalba – tai tarsi per daugelį amžių susiformavusios sąmonės veidas, tautos kultūrinis pavidalas, idealusis būties lygmuo, iš kurio kyla visų jį sudarančių individų egzistencija. Kiek mes dalyvaujame savo kalboje, tiek mes esame šios kalbinės bendrijos, savo tautos ir savo valstybės visateisiai nariai. Atimk iš tautos kalbą, ir ji mirs kaip bendrija, o tada ją sudariusius individus kaip pasklidusius gyvybinius resursus praris kitos kalbinių bendrijų sistemos. Šiomis dienomis kaimynystėje tai regime kaip agresyvią vadinamosios denacifikacijos politiką, kurios tikresnis pavadinimas būtų tiesiog Ukrainos rusifikacija, jos nutautinimas, lydimas jos gyventojų pavergimo arba išžudymo.

Kalba mus kuria ir saugo. Tačiau ji mus saugo tiek, kiek mes patys saugome ją. Šiame pasaulyje nėra nieko garantuoto, ką gautume amžiams. Kaip yra sakęs Imanuelis Kantas (Immanuel Kant), gyvenimas yra ne duotas, bet užduotas. Arba, kaip perspėjo ispanų filosòfas Chosė Ortega y Gasetas (José Ortega y Gasset), kultūra ir civilizacija apskritai yra tik plonas mūsų gyvenimo sluoksnis, jautrus paviršius, kuris gali bet kada pratrūkti ir tuomet iš tamsiausių gelmių į gyvenimą prasiverš viską naikinančios laukinės jėgos. Ir vėl kaip tik tai matome šiomis dienomis Ukrainoje, kai jau niekas netikėjo baisių karų galimybe, bent jau Europoje, tačiau tai įvyko, tai vyksta ir tai įpareigoja mus saugoti savo civilizaciją. Saugoti pirmiausia žmogiškumą, žmoniją, tautos gyvenimą, jos vertybes, pradedant nuo gimtosios kalbos, nes į ją agresorius visuomet taikosi pirmiausia – tai mums žinoma iš istorijos. Todėl vis dėlto teisus yra Vydūnas, kurį šiaip vertiname kaip naivų idealistą, kad iš savo tautos mes gauname ir kraują kaip tam tikrą genetinį paveldą, ir kalbą kaip tautos dvasinio gyvenimo formą. Gavę šį paveldą, turime jį puoselėti ir perduoti ateities kartoms dar geresnį, stipresnį, švaresnį.

Kaip tik tai Lietuvoje ir vyksta. Prisiminkime, kokia buvo kalba XIX a., kokiais baisiais akcentais ji buvo laužoma sovietmečiu ir kaip dabar ji spindi, darosi vis gražesnė, ji gyvybinga net moderniausių informãcinių technologijų lauke. Šiandien, bent jau man, tikrai malonu klausyti mūsų kalbos viešojpoje erdvėje, ypač kultūrinių laidų, nes jose lietuvių kalba skamba kaip muzika. Kaip baisiai anuomet kalbėdavo sovietmečio žiniasklaidos galvos, niekas jau neprisimena, o vis dėlto tos kalbos erozijos reikėtų nepamiršti. Arba Maironio eilėraščiai: jie yra kaip mantros – tai gimtosios kalbos formulės, kurios ne tik perduoda archetipines žmogaus būties prasmes, bet ir turi realiõs gyvybinės energijos, kuri mus suderina, harmonizuoja, gydo, perkuria mus, sutvarko mūsų vidinį chaosą. Visas gyvenimas apskritai yra kūryba, statymas, organizavimas, chaoso vertimas į kosmosą. Iš pabirų realybės siunčiamų impulsų mūsų sąmonėje per kalbos veiklą kuriasi mūsų savastis, auga mūsų savimonė, stiprėja savivoka. Kalboje gimstame kaip asmenys ir augame kaip asmenybės. Todėl tauta kuria savo egzistenciją steigdama savo pasauliui patikimus pamatus, visų pirmiausia konstituciją kaip bendruosius buvimo kartu principus, o kaip vieną svarbiausių tautos savasties ir gyvybingumo esmių, jungiančių individus į gyvą istorinį organizmą, ji nurodo gimtąją kalbą ir įtvirtina ją apsaugančius, ginančius įstatymus. 

1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 6 straipsnyje pasakyta: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas.“ Būdami su savo kalba tarp pasaulio kalbų mes turime tarsi kilmės dokumeñtą, savotišką genealoginį liudijimą, kuriuo įrašome save į indoeuropiečių tautų bendriją kaip lygiaverčiai istoriniai jos dalyviai. Lietuvių kalba nėra plačiai vartojama pasaulyje, bet ji turi gilias istorines šaknis ir yra svarbi Europos kultūrai. Todėl ji teikia mums tam tikrų išskirtinumo,kultūrinio elitiškumo ar aristokratiškumo reikšmių. Vertinga yra tai, kas reta ir unikalu. O aristokratizmas yra ne puikybė, bet ypatinga moralinė etinė nuostata, kuri įpareigoja prisiminti, ginti, saugoti. Aristokratizmas – tai ne buvimas sau, tai gyvenimas kaip pareiga, ištikimybė principams, kuriais yra įprasminamos vienokios ar kitokios visuomeninės vertybės bei išaukštinama pati žmogiškumo idėja. Žmogiškumas visada turi kalbą, o mes pagrįstai galime didžiuotis, kad Europos tautų šeimoje esame išsaugoję lietuvišką balsą. 

Sakyčiau, moralinis žmogaus gyvenimo matmuo yra mūsų sąmoningas santykis su praeitimi. Tai atminties matmuo: žinojimas, iš kur gavome visa tai, kas sudaro mūsų savastį, kaip tai atėjo iki mūsų, kas visa tai gynė ir kiek buvo pralieta kraujo dėl tų vertybių, kuriomis šiandien gyvename ir kurios dabar atrodo savaime suprantamos. Mums mūsų gimtoji kalba yra gyvoji erdvė, mūsų motinų kalba, giminiško kraujo balsas. Ji šventa ir gyvybinga, nes tauta tebėra gyva, tai ne šiaip kokia nors mirusi ar dirbtinė kalba, ar koks nors masių pidžinas. Nežinau, ar šiandien kas nors mirtų už anglų kalbą. O dėl lietuvių kalbos žmonės juk aukojosi, už ją net ir mirdavo. Tokia tad yra mūsų dvasios istorija. Ir dėkingumas tokiems žmonėms, kurie išsaugojo gimtąją kalbą, – moralinė pilietinė mūsų visų pareiga. Tebūnie tad sąmoningai suvoktas dėkingumas ne tik Martynui Mažvydui, prakalbinusiam savo knygą prieš 475 metus, bet ir tautos tėvams, mūsų pirmosios konstitucijos kūrėjams, prieš 100 metų sutvirtinusiems valstybinius gimtosios kalbos pamatus.

Turėtume būti dėkingi ir tiems žmonėms, kurie kalbą vartoja ne vien kaip komunikavimo ar informavimo priemonę, bet kuriems kalba yra gyva kaip menas, – mūsų poetams, rašytojams, aktoriams. Per juos kalba nuolat atgimsta ir jie mums leidžia pamatyti jos grožį. O tas grožis yra greta mūsų kasdien, su mumis, mumyse, jame mes esame gyvi.

Tekstas perspausdintas iš: Gimtoji Kalba (2022 rugsėjis Nr. 9). 

Lietuvių filologijos ketvirtakursio ir „Lituanistikos akademijos“ organizatoriaus Simono Gransko sveikinamoji kalba:

„Man labai didelė garbė būti šiame renginyje, kuriame atstovauju gana plačią grupę – Lietuvių filologijos studentus. Ilgai galvojau, ką gi tokio galiu pasakyti nuo Mūsų visų. Pamaniau, kad norėtųsi trumpai aptarti, koks gi buvo kalbos vaidmuo iki tol, kol ji gavo valstybinės kalbos statusą 1922-ųjų metų 08-01, ir ką praeitis mums kalba šiandien. Apgailestauju, bet dėl ribotų laiko išteklių turėsiu kalbėti labai lakoniškai.

Kalba, pasak istoriko Yuval Noah Harrari yra kolektyvinės sąmonės kūrimo įrankis. Lietuvoje jau nuo mūsų valstybės ištakų buvo skiepyta kalbos kaip vienos svarbiausių identiteto dedamųjų samprata. Be galo plačios tautinės diversijos LDK lietuvių kalba išlaikė savo svorį – jei ne raštijos, diplomatijos, tai bent vidinės komunikacijos mastu. Tačiau kalba, kuri Renesanso metu iškilo kaip tautos ir valstybės ramstis, pradėjo išgyventi ne pačius geriausiu laikus – dvikalbėje ATR dominavo lenkų kalba, įvykus jos padalijimams lietuviškos žemės atiteko negailestingajai Rusijos imperijai. Tačiau kalba išliko ten, kur lietuviškoji tapatybė visad buvo stipriausia – iš žemaičių sąjūdžio kilo stiprus prolietuviškas judėjimas, o lietuvišką žodį skatino knygnešių platinta „Aušra“ ir „Varpas“. Pastangos atsipirko – 1918-aisias tapome laisva valstybe, o 1922-ųjų konstitucijos 6-asis straipsnis pabrėžė, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Kas iš istorinės kalbos sampratos liko šiandien? Apmaudu, bet gana mažai. Nepaisant to, kad kalbos samprata tiek Viduriniaisiais amžiais, tiek Renesanso laikotarpiu buvo gana moderni net iš šiuolaikinės perspektyvos. Šiandien to įžvelgti negaliu, kai daugiakalbystė ir tarptautiškumas daugelio žmonių akyse turi vien neigiamą konotaciją. Vienas įtakingiausių ir garsiausių šiandienos lingvistų David Crystal teigia, kad pasaulis, valstybės, kuriose žmogus kalba mažiausiai dviem kalbomis, yra visiškai įmanomas. Viena reikalingas tam, kad būtum suprastas, o kita tam, kad išlaikytum tautinį tapatumą. To mums ir linkiu šios šventės proga – tiek išlaikyti tapatumą, tiek gebėti susikalbėti tarpusavyje. Tiek su tautiečiais, tiek su kitų tautų atstovais. Nepaisant to, kad tai kartais labai sunku.“

VU fondo papildomą finansavimą laimėję jaunieji mokslininkai – dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir dr. Vytautas Klimavičius

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą, skirtą jauniesiems mokslininkams pritraukti, šiemet laimėjo VU Filologijos fakulteto kandidatė dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius.

Talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams dvejiems metams išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių jau skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Prie VU Filologijos fakulteto jungiasi perspektyvi tyrėja iš Kembridžo universiteto

Dr. A. Kiltinavičiūtė bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas baigė Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, stažavosi Stanfordo universitete, JAV. 2022 m. jaunoji mokslininkė Kembridžo universitete apgynė daktaro disertaciją „Jutiminis suvokimas Dantės sapnuose ir vizijose“.

Dr. A. Kiltinavičiūtė

VU Filologijos fakulteto sukurta mokslinė pozicija kontrastyvinių tyrimų srityje glaudžiai susijusi su vertimu ir tarpkultūrine komunikacija, kur jaunosios tyrėjos potencialas itin didelis. Italų, lotynų kalbų mokėjimas, lyginamosios literatūros, vertimo studijų teorijų išmanymas leido dr. A. Kiltinavičiūtei VU Filologijos fakultete pradėti sudėtingą projektą „Dantės vertimai ir jų recepcija XX ir XXI a. Lietuvoje“.

Jaunosios mokslininkės indėlis bus svarbus palaikant aukštą mokslo kokybę VU Filologijos fakultete, didinant humanitarinių mokslų tyrimų sklaidą pasaulyje, atvers galimybes jaunesniems tyrėjams dirbti kartu su tarptautinės patirties turinčiais mokslininkais.

Jaunasis fizikas Vokietijoje sukauptas branduolių magnetinio rezonanso žinias taikys VU Fizikos fakultete

VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. V. Klimavičius trejus metus moksline veikla užsiėmė Darmštato technikos universitete, Vokietijoje. Jaunasis fizikas stažavosi Lenkijoje, Slovėnijoje, yra laimėjęs prestižinę Alexanderio von Humboldto fondo stipendiją, skirtą podoktorantūros stažuotojams.

Dr. V. Klimavičiaus Vokietijoje sukauptos žinios apie kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją ir jos taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose bus pritaikomos VU Fizikos fakultete. Jaunojo mokslininko tyrimų lauke – ir dinaminė branduolių poliarizacija, šiuo metu viena iš perspektyviausių BMR hiperpoliarizacijos sričių.

Dr. V. Klimavičius

Dr. V. Klimavičius palaiko glaudžius ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Japonijos, JAV ir kt. Tyrėjo tarptautiniai ryšiai sustiprins VU Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto Magnetinių rezonansų mokslinę grupę, o kartu ir VU tarptautinį konkurencingumą.

Augant VU neliečiamojo kapitalo fondui, augs ir mokslininkų finansavimas

Apie 3 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos jau kofinansavo 5 mokslininkus: 2020 m. dr. Guillermo Hausmannas-Guilas prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, 2021 m. dr. Thomas Peakas – prie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai iš dalies finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos).

VU fondo direktorius viliasi, kad, nuosekliai didėjant tiek fondo neliečiamajam kapitalui, tiek iš jo uždirbamai investicijų grąžai, netolimoje ateityje bus galima finansuoti dar daugiau jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi ir taip stiprinti universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Š. m. rugsėjo 22-24 d. VU Filologijos fakultete vyks Baltistikos katedros organizuojama tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų tyrėjai.

Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Konferencijos programa >

Konferencijos tezės > 

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 15.00 val. Zigmo Zinkevičiaus (92) aud. Asta Laugalienė gins disertaciją „Partityvumas suomių ir lietuvių kalbose: objekto žymėjimas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2021 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Jurgis Pakerys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
• prof. dr. Riho Grünthal (Helsinkio universitetas, Suomija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. dr. Andra Kalnača (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Birutė Spraunienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. habil. dr. Anne Tamm (Károli Gáspár reformatų bažnyčios universitetas, Vengrija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Penktadienio popietę komikas, „1K“ paramos fondo Ukrainai įkūrėjas Olegas Šurajevas Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete esančioje Rašytojų menėje Ukrainos vaikams dovanojo daugiau kaip 500 vaikiškų knygų iš geriausių Ukrainos leidyklų. Ši akcija – parama Ukrainos kultūrai ir investicija į ukrainiečių vaikų ateitį.

„Kalba yra ginklas ir karo Ukrainoje išteklis. Kaip deklaravo Rusija, yra „kultūrinis karas“, kuriame kalba nėra tiesiog įrankis, o rusiškos invazijos šiame regione dalis. Todėl vaikų knygos ukrainiečių kalba – svarbiausia kultūrinė investicija, kuri ateityje gali išgelbėti gyvybes. Kaip žinome, Ukrainoje labiausiai kenčia tie regionai, kuriuose didelė dalis gyventojų kalba rusų kalba, nes Rusija mano turinti teisę juos „ginti“. Kita problema yra ta, kad rusiškos leidyklos irgi yra gana politizuotos ir dažnai kultūrinė propaganda patenka net ir į vaikiškas rankas. Šia ir panašiomis akcijomis sieksime, kad Lietuvoje atsirastų daugiau knygų ukrainiečių kalba“, – pasakojo O. Šurajevas.

Rašytojų menėje apsilankiusi ukrainietė Maša, auginanti 21 ir 15 metų vaikus, sako, kad tiems, kas mėgsta skaityti ir myli knygas, ši akcija yra labai svarbi: „Mažesniems vaikams iki 6 metų dar galima rasti ukrainietiškų pasakų miesto ar mokyklos bibliotekose, bet vyresniems vaikams knygų ukrainiečių kalba gauti sunku. Dažniausiai skolinamės knygas vieni iš kitų. Vieną knygą pasiėmėme iš namų Ukrainoje, bet jau perskaitėme daug kartų. Dabar skaitysime šias.“

Organizatoriai kviečia elgtis tvariai ir perskaitytas knygas perduoti kitoms šeimoms arba, jei knyga labai patiko, pasilikti sau. Be to, tam tikras kiekis knygų bus perduotas į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų bibliotekas.

Vertimo studijų katedrai – 25-eri. Šiam jubiliejui skiriama rugsėjo 22-24 dienomis katedros organizuojama konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“. 

Plenarinius pranešimus skaitys Europos vertimo tyrimų žvaigždės iš Londono, Dublino, Stokholmo ir Ljubljanos universitetų, atvyksta daugybė pranešėjų iš įvairiausių šalių. Dalis pranešimų vyks nuotoliniu būdu. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Programa > 

Dar daugiau informacijos (pranešimų santraukas, informaciją apie pranešėjus) rasite konferencijos svetainėje >

Sveikiname Tomą Čenį sėkmingai apgynus disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“.

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Spalio 6-7 d. VU Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras ir Europos modernių kalbų centras (EMKC) organizuoja profesinio tobulėjimo seminarą pedagogams „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“.

Vieta: Universiteto g. 7, Vilnius, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, SP0 auditorija.

Lektoriai: EMKC ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija)

Seminaro kalba: anglų

Programa >

Seminaro dalyviai: Bendrojo ugdymo mokyklų komandos: gimtosios/užsienio kalbos mokytojai, nekalbinių dalykų mokytojai, ugdymo įstaigos administracijos darbuotojai.

Seminaro metu dalyviai gilins žinias apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, diskutuos apie visos mokyklos įsitraukimą, kuriant mokymosi aplinkas, susipažins su priemonėmis, kurios paskatina ir įgalina mokinius kalbų mokytis integruojamų dalykų dermėje bei atliks praktines užduotis pasirengimui savo mokyklos bendruomenėje kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Kviečiami prisijungti visi, besidomintys daugiakalbe ugdymo(si) aplinka ir tarpdalykine integracija.

Būtina registruotis iki spalio 3 d. >

Seminaras yra nemokamas. Dalyviai gaus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Pasiteiravimui rašykite dr. Eglei Petronienei adresu

Rugsėjo 27 d., antradienį, 15.00 val. Z. Zinkevičiaus (92) aud. Aleksandra Šalkinė gins disertaciją „Šiuolaikinė rusų literatūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: Baltijos pokolonijinis romanas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2015–2021 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Pavel Lavrinec – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Irina Belobrovceva (Talino universitetas, Estija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Liudmila Sproge (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Elina Vasiljeva (Daugpilio universitetas, Latvija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Julija Snežko (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje >

Rugsėjo 13 d., antradienį, 19 valandą kviečiame į A. J. Greimo centro seminarą, kurio metu doktorantė Aušra Kundrotaitė skaitys pranešimą „Autobiografinis miestas kaip utopinis projektas“ bei vyks diskusija.

Aušra Kundrotaitė šiuo metu rašo disertaciją tema „Miesto (re)konstravimas autobiografinėje prozoje“. Su jos nagrinėjama problematika galima susipažinti straipsnyje „Autobiografinis paktas kaip architektūrinis palimpsestas: Juditos Vaičiūnaitės Mabre viešbutis“.

Seminaras vyks VU Filologijos Fakultete, Algirdo Juliaus Greimo auditorijoje (111).