Sidebar

Mieli kolegos,

Nuoširdžiai sveikinu visus Filologijos fakulteto bendruomenės narius su Vasario 16, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šiemet minime jau 105 šios dienos metines. Visi gerai suprantame šios šventės pakilumą ir vertę, ypač šiandien, kai pasaulio neramumai pasiekia mūsų namus, keičia rutiną ir šventes, skatina susitelkti bendriems darbams ir džiaugtis kiekviena mūsų nepriklausomos valstybės diena.

Su visų mūsų švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

 51885953945_187ba77804_k.jpg

sertifikavimo egzaminas Info


Maloniai pranešame, kad nuo šių metų balandžio mėnesio Vilniaus universiteto Filologijos fakultete bus galima laikyti lenkų kalbos mokėjimo B1, B2, C1 ar C2 lygiu sertifikavimo egzaminus. Pirma egzaminų sesija suaugusiesiems (B1 ir C1 lygių) vyks 2023 m. balandžio 15–16 d. Elektroninė registracija į egzaminus prasidės penktadienį, vasario 17 d., 11 val. šiuo adresu >>


Lenkų kaip užsienio kalbos sertifikatas – vienintelis Lenkijoje pripažįstamas lenkų kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Jį stengiasi gauti ne tik užsieniečiai, siekiantys Lenkijos pilietybės, bet ir būsimi Lenkijos aukštųjų mokyklų studentai bei žmonės, norintys dirbti Lenkijoje. Vis dažniau kalbos mokėjimo sertifikato reikalaujama iš Lenkijoje įsidarbinančių užsieniečių, kuriems darbe teks vartoti lenkų kalbą, pvz., sveikatos apsaugos ar valstybinėse institucijose. Be to, sertifikatą įsigyja Lenkijoje studijuojantys užsienio studentai bei užsieniečiai, norintys patekti į Lenkijos aukštąsias mokyklas. Turintiems sertifikatą ir planuojantiems tęsti mokslus Lenkijoje prieš studijas nereikia lankyti paruošiamųjų kalbos kursų.

Visos sąlygos, egzaminų vykdymo ir sertifikatų išdavimo tvarka, taip pat kiekvieno lygmens reikalavimai skelbiami VU Filologijos fakulteto svetainėje >>

Be to, norintiems laikyti egzaminą bus surengti nemokami mokymai, kuriuos ves patyrę egzaminuotojai. Per susitikimus su Vroclavo universiteto dėstytojais mokymų dalyviai gaus daugiau informacijos apie egzaminų struktūrą ir eigą, o per praktinius užsiėmimus išbandys savo jėgas spręsdami pavyzdines užduotis. Mokymai vyks likus beveik mėnesiui iki egzamino – kovo 25 d. – Vilniaus universitete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 3). Mokymų programa bus paskelbta VU Filologijos fakulteto tinklalapyje: http://www.flf.vu.lt

Siūlome pasinaudoti šia išskirtine proga. Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami į juos patekti, turite išsiųsti laišką el. paštu . Jame reikia parašyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki kovo 15 dienos. 

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA). Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas.

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

IntIstorijaFB.pngVasario 13 d., pirmadienį, 17,00 val. J. Balkevičiaus aud. Fakulteto tyrėjų grupė Intelektualinės minties istorijos seminaras (INTISTORIJA) kviečia į pirmąjį seminarą.

Seminare dokt. Eleonora Terleckienė aptars iki šiol nedaug dėmesio sulaukusį 1595 m. Vilniuje išspausdintą lenkišką protestanto Andriejaus Rimšos Jeruzalės ir jos apylinkių aprašymo vertimą „Chorografija, arba Topografija“. Kokios galimos šio teksto sukūrimo aplinkybės ir koks publikacijos tikslas? Kokį Šventosios Žemės vaizdinį formuoja Rimšos vertimas ir kaip vertinti prieštaringus jo paratekstus? Bei kokios galimos jo sąsajos su Radvilos Našlaitėlio piligrimystės aprašymu „Kelionė į Jeruzalę“ (1601)?

Laukiami visi susidomėję!

Facebook renginys >

Vasario 17 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Pavasario semestro tema – indoeuropiečių kalbos. Tai nebus istorinės-lyginamosios kalbotyros seminarai – bus kalbama ir apie ją, tačiau žiūrima daug plačiau: seminaruose skaitysime ir kalbėsime apie arealinius reiškinius, dideliu mastu lemiančius didžiulius dabartinių indoeuropiečių kalbų struktūros skirtumus, kalbėsime apie diachroninę tipologiją, apie indoeuropiečių kalbų situaciją dabartiniame pasaulyje, jų įtaką kitoms kalboms ir pan. Į technines detales (kur rekonstruoti kokį laringalinį priebalsį ir pan.) nesigilinsime.

Pradžiai siūlome perskaityti gana neseniai parašytą įvadinį skyrių apie indoeuropeistiką, kad prisimintume, kas kadaise išmokta ir gal dar ką nors naujo sužinotume. Prisegamas skyrius iš Jameso Clacksono Indo-European Linguistics.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Bendradarbiaudami su Ispanijos ambasada, vėl kviečiame Fakulteto bendruomenės narius į ispaniškų filmų kino klubą: vasario-birželio mėn. bus parodyti penki ispanų kūrėjų filmai (kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį). Pirmasis – jau vasario 9 d. 18 val. K. Donelaičio auditorijoje bus rodomas režisierės Icíar Bollaín filmas Mataharis, sukurtas 2007 m. Filmą pristatys kino kritikė, Kino pavasario programos sudarytoja Aistė Račaitytė.

Aprašymas: Carmen, Inés ir Eva yra privačios detektyės, tačiau nenešioja nei kepurės, nei ginklo, o eina apsipirkti, keičia sauskelnes ir stengiasi išlaikyti partnerį. Kol jos dirbs atskleisdamos kitų žmonių paslaptis, jos trys sužinos, kad yra jų pačių melas, kurio jos nepavyko įžvelgti, ir tiesos, kurių geriau neatskleisti. Vaidina: María Vázquez, Najwa Nimri, Nuria González, Tristán Ulloa, Diego Martín, Antonio de la Torre.

Visa filmų programa > 

Facebook renginys >

MATAHARIS_9_FEB.png

Justino Auškelio nuotjpg

 

Vilniaus universiteto muziejus vasario 9 d. 18.00 val. kviečia į knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ pristatymą.

2022 m. buvo minėtas lenkiško ir lietuviško Romantizmo jubiliejus. Romantizmo atskaitos tašku laikoma pirmoji poeto Adomo Mickevičiaus poezijos knyga. 1822 m. ši knyga buvo išleista Vilniaus universiteto veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Šia proga lygiai po 200 metų Vilniaus universiteto muziejus išleido naują šios knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ leidimą.

Daugiau informacijos: Naujo leidinio "Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas" pristatymas.


Muzeum Uniwersytetu Wileńskiego 9 lutego o godz. 18.00 zaprasza na prezentację książki „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy”.

W 2022 r. obchodziliśmy jubileusz polskiego i litewskiego Romantyzmu. Za jego początek uważa się wydanie pierwszego tomu „Poezyj” Adama Mickiewicza. W 1822 r. ta książka ukazała się w działającej przy Uniwersytecie Wileńskim drukarni Józefa Zawadzkiego. Z okazji jubileuszu, dokładnie po 200 latach, Muzeum Uniwersytetu Wileńskiego ponowiło wydanie: „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy”.

Więcej informacji: Naujo leidinio "Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas" pristatymas.

LT_Kvietimas_į_AM_knygos_pristatymą.png

 

Vasario 8 d., trečiadienį, 15.00 val. Z. ZInkevičiaus aud. maloniai kviečiame dalyvauti popietėje, skirtoje kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (1925–2018). Renginį ves profesorius Bonifacas Stundžia, renginio metu veiks Zinkevičiaus darbų ir nuotraukų paroda, bus renkamos aukos koplytstulpio gimtojoje sodyboje pastatymui, kviečiama rašyti atsiminimus apie Profesorių rengiamai knygai.

Kvietimo plakatas >

Dalyvaus

  • dr. Albina AUKSORIŪTĖ (Lietuvių kalbos instituto direktorė)
  • prof. dr. Birutė JASIŪNAITĖ (Vilniaus universitetas)
  • prof. habil. dr. Domas KAUNAS (Lietuvos mokslų akademija)
  • habil. dr. Jūratė SPRINDYTĖ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
  • prof. habil. dr. Bonifacas STUNDŽIA (Vilniaus universitetas)
  • Danutė TARVYDAITĖ (Vilniaus universitetas)
  • Rita URNĖŽIŪTĖ (Lietuvių kalbos draugija, „Gimtoji kalba“)
  • dr. Regina VENCKUTĖ (Vilniaus universitetas)
  • Rimantas ZINKEVIČIUS (Juodausiai, Ukmergės raj.)
  • Vidmantas ŽILIUS (Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija)

ir kiti.

ZinkeviciusFB.jpg

Kaip kalbų mokymą(si) padaryti patrauklesniu suteikiant „gyvybę“ mokymo(si) turiniui ir įgalinant skaitmeninio švietimo teikiamas galimybes? Šios temos diskusijoms subūrė Lietuvos Respublikos švietimo politikos formuotojus, šalies kalbų dėstytojus ir mokytojus, taip pat studentus į 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo Lankytojų centre Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto organizuotą forumą „Skaitmeninis raštingumas – kalbų mokymo(si) kokybės garantija. Erasmus+ projekto “QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ rezultatų sklaida“. Forumo globėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. 

Forumo svečiai, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto narys prof. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrės patarėja Justina Kugytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir tarptautinės švietimo agentūros PIXEL prezidentė dr. Elisabetta Delle Donne, savo įžanginėse kalbose aptarė respublikos švietimo transformacijos perpektyvas, skaitmeninių technologijų, skaitmeninio raštingumo ir kalbų mokymo(si) sąsajų svarbą, lietuvių kalbos skaitmeninėje erdvėje padėtį ir Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ veiklų bei intelektinių produktų savalaikį poveikį visai šalies kalbų pedagogų bendruomenei.

Screenshot_2023-02-06_at_10.23.43.pngForumo programą sudarė trys dalys: klausytojams pristatyti LR švietimo skaitmenizacijos strategijos įgyvendinimo atvejai, apžvelgti VU Filologijos fakulteto vykdomo Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ intelektiniai produktai ir jų savalaikis atsakas į šalyje vykstančius pokyčius tiek švietimo politikoje, tiek kalbų pedagogikoje. Pasidalinta gerosios praktikos pavyzdžiais integruojant Erasmus+ „QuILL“ intelektinius produktus į kalbų pamokas, aptartos kalbų mokymo(si) ateities perspektyvos.

„EdTech Lithuania“ asociacijos vadovas Šarūnas Dignaitis apžvelgė švietimo skaitmenizacijos iššūkius ir galimybes, NŠA „EdTech“ centro koordinatorius Algimantas Kartočius forumo dalyvius supažindino su „EdTech“ centro galimybėmis pedagogams, o projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ institucinė koordinatorė Loreta Chodzkienė, pristatydama projekto intelektinius produktus, pabrėžė šalies kalbų pedagogų bendruomenės indėlį juos kuriant. Gerosios praktikos pavyzdžiais taikant „QuILL“ projekto intelektinius produktus dalinosi VU Filologijos fakulteto lektorė Ernesta Kazakėnaitė. Kaukazo universiteto profesorė Mariam Manjgaladze, prieš keletą metų kartvelų kalbą dėsčiusi Vilniaus universitete, apžvelgė kartvelų, kaip užsienio kalbos situaciją Sakartvelo aukštojo mokslo institucijose. Renginio dalyvius per nuotolį pasveikino "QuILL" projekto mokslinė kooridanatorė dr. Elisabete Mendes Silva (Bragansos politechnikos universitetas, Portugalija) ir apžvelgė visų projekto partnerių bendradarbiavimo rezultatus.

Screenshot_2023-02-06_at_10.48.33.png

Klaipėdos universiteto lektorė Daiva Pagojienė atkreipė klausytojų dėmesį į lietuvių kalbos kaip negimtosios mokymo situaciją bei skaitmeninių išteklių lietuvių kalba gana ribotą pasirinkimą. Savo patirtimi, kaip mokyti kalbų inovatyviai, taikant IKT priemones, dalinosi VDU doktorantė Vigilija Žiūraitė, o VU Filosofijos fakulteto docentė Agnė Juškevičienė ir Filologijos fakulteto docentė Vitalija Kazlauskienė supažindino dalyvius su su ateities darbais skaitmenizuojant ugdymo turinį.

Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie projekto sėkmės: projekto asocijuotiems partneriams ir projekto dalyviams dalinantis turimais išteklius ir juos išbandant, atsakant į tyrimo klausimus, pristatant savo idėjas, moderuojant, skleidžiant informaciją, ir užduodant įdomius klausimus! "QuILL" komandos vardu Loreta Chodzkienė, Olga Medvedeva, Julija Korostenskienė, Hannah Shipman, Rita Vickienė.

Renginio transliaciją galite matyti čia >

Screenshot_2023-02-06_at_10.46.53.png

325776910_1503859496804141_8488121225374658323_n.jpg2023 m. sausio 23-25d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko partnerių susitikimas, kurio metu kolegės iš Meinuto (prof. Valerie Heffernan, Marian Crowley-Henry) Upsalos (prof. Jenny Björklund), Jüvaskula (Armi Mustosmäki) ir Vilniaus universitetų (prof. Eglė Šumskienė, Eglė Kačkutė) dirbo prie bendros mokslo finansavimo paraiškos ir bendrų publikacijų.


Vasario 1 d. 19 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius) paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ skaitys projekto MotherNet narės, mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O’Brien. Paskaita vyks anglų kalba Paskaitos metu nagrinėjama, kaip motinystė vaizduojama airių siaubo filmuose: „Tu man ne mama“ („You Are Not My Mother“, rež. Kate Dolan) ir „Skylė žemėje“ („The Hole in the Ground“, rež. Lee Cronin). Kartu atkreipiamas dėmesys į neretai siaubingą elgesį su dirbančiomis motinomis kino ir televizijos industrijoje. „Meno avilys“ paskaitą organizuoja drauge su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra. Paskaita yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos rasite čia


Vasario 14 – 15 d. Filosofijos fakultete viešas paskaitas skaitys Maynooth universiteto Airijoje dėstytoja dr. Ciara Bradley.

Dr. C. Bradley fakulteto studentams, bendruomenei ir visiems susidomėjusiems skaitys net kelias paskaitas:

Vasario 14 d.

15:00 – 16.30 ‘Community Work – Principles, Processes, Practices; 201 a.
17:00 – 18.30 Community Development Approach to Research; 201 a.

Vasario 15 d. 

15:00 – 16.30 ‘Women, feminist theory and social policy’; 301 a.
17:00 – 18.30  Participatory Action Research; 201 a.

Dr. C. Bradley yra Maynooth universiteto Taikomųjų socialinių studijų katedros dėstytoja, bendruomenės plėtros darbuotoja, bendruomeninio darbo edukatorė ir socialinių mokslų specialistė, įsipareigojusi siekti lygybės, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir solidarumo su visais, kurie susiduria su nelygybe ir neteisybe visais savo praktikos aspektais: dėstymu, moksliniais tyrimais ir visuomenine veikla.


Paskaitos yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Daugiau informacijos čia

Kitą savaitę prasidės jau ketvirtas nuotolinių pamokų ciklo LITUANISTIKOS ATRADIMAI sezonas, suburiantis draugėn Fakulteto Lietuvių filologijos programos dėstytojus ir aukštesniųjų klasių mokinius bei mokytojus. Pirmoji pamoka jau netrukus – vasario 15 d., – tad kviečiame susipažinti su programa ir dalintis žinia su pažįstamais mokiniais ir mokytojais, kuriems galėtų būti aktualu!

Ciklo pabaigoje bus išduodami dalyvavimą patvirtinantys pažymėjimai.

LA_pavasaris_1.jpg

„Gimtosios kalbos“ redakcinė kolegija paskyrė apdovanojimus septyniems pernai žurnale skelbtų straipsnių autoriams – už temų aktualumą, tekstų įtaigumą ir už sėkmingą debiutą. Tarp apdovanotųjų autorių yra ir keturi Filologijos fakulteto mokslininkai – dr. Regimantas Tamošaitis, dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, doc. dr. Birutė Kabašinskaitė, dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė, – bei Lietuvių filologijos programos ketvirtakursė Gabrielė Aputytė, ir pernai šią studijų programą baigęs Evaldas Mankevičius. Sveikiname ir linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

thumbnail_2022_geriausi_GK_autoriai.jpeg

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. vasario 3 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. 2023 m. Filologijos fakulteto veiklos plano svarstymas ir tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 40)
  3. Filologijos fakulteto 2023 m. biudžeto projekto svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
  4. Skatinimo už studijų kokybę aprašo tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
  5. Skatinimo už ekspertinę veiklą ir mokslo sklaidą aprašo tvirtinimas (doc. Aistė Kučinskienė, 10 min.)
  6. Filologijos fakulteto bakalauro studijų programų planų atnaujinimas (dr. Linara Bartkuvienė, 15 min.)

Vasario 2 d., ketvirtadienį, maloniai kviečiame į LR Seimo Lankytojų centre vyksiantį forumą „Skaitmeninis raštingumas – kalbų mokymo(si) kokybės garantas. Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ rezultatų sklaida“.

Apie renginį: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kartu su projekto koordinatoriais – Bragancos Politechnikos institutu (Portugalija) ir PIXEL (Italija), bei partnerinėmis institucijomis – Kordobos universitetu (Ispanija), Vengrijos K. Gasparo vardo universitetu (Vengrija) ir A. I. Kuzos Jasu universitetu (Rumunija) vykdo Erasmus+ programos Strateginių partnerysčių projektą „QuILL – Kalbų mokymosi kokybį" (projekto Nr. 2020-1-PT01-KA226-HE-094809, svetainė >), skirta inovatyviam kalbų, ypač dalykinių kalbų, mokymui(si) taikant IKT priemones aukštojo mokslo kontekste. Forumo metu bus pristatomi projekto vykdymo metu sukurti produktai ir pateiktos platesnès įžvalgos apie švietimo skaitmenizacijos perspektyvą Lietuvoje.

Forumo programa >

Dalyvavimas renginyje tik iš anksto užsiregistravus >

VU MVG programos pažymėjimai (6 ak. val.) bus išduoti tik į forumą LR Seimo Lankytojų centre atvykusiems dalyviams.

quill_copy.jpg

Sausio 26 d., ketvirtadienį, 19.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į VI Kultūrinės lingvistikos seminarą. Paskaitą „Słownik gwar Lubelszczyzny [Liublino regiono tarmių žodynas] Rytų Lenkijos regioninėje erdvėje“ skaitys profesorė habil. dr. Halina Pelcowa.

Svarstymų objektas – Liublino regiono kalbinis paveldas, įamžintas Liublino tarmių žodyne. Bus kalbama apie žodyno metodologiją ir redagavimo principus, jo vietą Rytų Lenkijos dialektologiniame žemėlapyje, taip pat bus pristatyta tekstą ir vaizdą siejanti antraštinio straipsnio struktūra. Teorinius samprotavimus papildys pasirinktų žodyno straipsnių (bławat, zezula, koromysła, zolnik, kociuba, fajerczaka, kutia) lingvistinė analizė.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras vyks su vertimu į lietuvių kalbą.


Prof. habil. dr. Halina Pelc (darbus publikuoja kaip Halina Pelcowa) – kalbininkė, Liublino Marijos Ciuri-Skłodowskos universiteto mokslo darbuotoja. Profesorė 2010–2017 m. vadovavo Lenkų kalbos istorijos ir dialektologijos katedrai, 2005–2012 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė. Tarptautinės sociolingvistikos komisijos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Dialektologinės komisijos ir Etnolingvistinės komisijos narė. Mokslinio projekto Regioninis etninis kalbinis paveldas Liublino valsčiuje. Liublino tarmių žodynas (VI–XII tomai) su leksikografine, kartografine, ikonografine ir garso dokumentacija vadovė (2018–2023 m.).

Moksliniai interesai: dialektologija, kalbos istorija, sociolingvistika, etnolingvistika, žodinė istorija, šnekamoji lenkų kalba, taip pat regiono problematika plačiąja prasme, įskaitant Liublino regiono kalbą ir kultūrą. 

Daugiau kaip 200 mokslinių darbų autorė, tarp jų knygų Interferencje leksykalne w gwarach Lubelszczyzny (2001 m.) ir Słownik gwar Lubelszczyzny, I–XI tomai (2012–2022 m.).

duo_logo.pngBaltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra 2023 m. sausio 27 d. kviečia į kompetencijų tobulinimo seminarą „Skaitmeniniai įrankiai užsienio kalbos pamokoje: ateities kompetencijų link“, kurio metu bus pristatyti tarptautinio Erasmus+ projekto DUO (Deutsch Unterricht Online) rezultatai.

Seminare užsienio kalbų mokytojos ir mokytojai susipažins su užsienio kalbų BUP (bendrųjų ugdymo programų) naujovėmis ir skaitmeniniais įrankiais, mokantis užsienio kalbų ugdytinomis ateities kompetencijomis ir pratimų duomenų baze, sukurta vykdant projektą. 

Projekto DUO tikslas – atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas, sukurti vokiečių kalbos pratimų duomenų bazę ir parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) metodines gaires, kuriose pristatomi užsienio kalbų mokymo(si) skaitmeninėje erdvėje pagrindiniai principai, įvairūs mokymo(si) įrankiai ir ištekliai bei panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Pratimai ir metodinės gairės, kuriomis siekiama prisidėti prie vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) kokybės gerinimo Lietuvoje, bus laisvai prieinamas projekto interneto svetainėje.

Kvietimas į renginį >>

Cofunded_Erasmus.png

 

Iki sausio 30 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 


NAUJIENA! Nuo 2023 m. vasario mėnesio VU Filologijos fakulteto Kalbų mokykloje pradedama mokyti PORTUGALŲ KALBOS nuo pradžių. Trukmė – 50 ak. val. (25 paskaitos), vienos ak. val. kaina 7 eur., viso kurso kaina 350 eur. 

Grupėje TIK 6-7 klausytojai. Paskaitos vyks KONTAKTINIU būdu pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18 val. VU Filologijos fakulteto patalpose.

Kviečiame registruotis adresu > ir patirti naujos kalbos mokymosi malonumą!


Visų kalbų, išskyrus portugalų, galima mokytis tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu (arba abiejais). 

Be portugalų, Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. Sudaromos pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės.

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat siūlomi du papildomi kursai:

  • anglų kalbos praktinės gramatikos;
  • šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

52281280690_06be177cbf_6k.jpg

Įpusėjo 2023-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursai (sausio 3–27 d.). Į kursus atvyko 27 studentai iš 14 šalių: Argentinos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.

Dalis studentų dalyvauja Lituanistinių studijų katedros rengiamuose kursuose ne pirmą kartą. Yra buvę Vasaros lituanistikos kursuose, semestro studijose. Atvyko studentų, kurie lietuvių kalbos jau yra pasimokę ne tik Vilniaus universitete, bet ir savo šalyse.

Kursų dalyviai kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Po pietų – paskaitos apie Lietuvos kultūrą, ekskursijos, edukacijos. Susidomėję studentai jau klausėsi paskaitų apie Vilniaus universitetą, sociolingvistinę situaciją mūsų šalyje, Lietuvos istoriją, kasdienio gyvenimo kultūrą. Jau lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, Valdovų rūmuose, apžiūrėjo Vilniaus senamiestį, vyko į Trakus, šoko ir dainavo su VU folkloro ansambliu „Ratilio“, ragavo lietuviškų valgių.

Studentų dar laukia paskaitos apie socialinį ir politinį gyvenimą, bitininkystės tradicijas, ekskursija į Genocido aukų muziejų, kelionė į Kauną, pažintis su tradiciniais lietuvių amatais.

thumbnail_Žiemos_kursai_-_2023_-_004.jpg

thumbnail_Žiemos_kursai_-_2023_-_146.jpg

Nuotraukų autorė Hanna Holub – lietuanistikos kursų studentė iš Ukrainos.

Sėkmės 2022Pasirodė nauja Fakulteto mokslininkių prof. dr. Meilutės Ramonienės, dr. Eglės Gudavičienės, dr. Ingos Hilbig, dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir prof. dr. Loretos Vilkienės parenga kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (Vilniaus universiteto leidykla).

Šioje knygoje siekta atskleisti sociolingvistinę Lietuvos situaciją trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžioje. Norėta iš skirtingų perspektyvų pažvelgti į gyventojų kalbines nuostatas, į teoretikų išskiriamus jų sudaromuosius dėmenis – kognityvinį, emocinį ir elgesio. Remiantis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologine prieiga analizuotos tiesioginės ir netiesioginės Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos dėl kalbų ir tarmių, mokamų ir vartojamų Lietuvoje, nagrinėtas deklaruojamas kalbinis elgesys. Kad būtų galima įžvelgti kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio raidos tendencijas, reikšmingus pokyčius bei slinktis, dalis 2020–2021 m. sukauptų tyrimo duomenų gretinta su panašiais metodais prieš dešimtį metų atliktų Lietuvos miestuose tyrimų medžiaga. Kiek kitaip žvelgiama į kalbines nuostatas analizuojant specialiai šiam tyrimui sudarytą internetinės žiniasklaidos tekstyną, kuris nagrinėjamas teminiu požiūriu, aiškinamasi, koks atsiskleidžia teminis kalbinių nuostatų dėl lietuvių kalbos spektras.

Knygą galite parsisiųsti elektroniniu formatu:

PDFEPUB

Sausio 13 d., šį penktadienį, 13-17 val. (5 ak. val.) Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves Kalbos raidos sutrikimai – diagnostika ir logopedijos metodų taikymas.

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof., habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro programa >

Kalba: lenkų.

Registracija į seminarąvyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų į VU Polonistikos centro el. adresą .

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Visi užsiregistravę dalyviai gaus sertifikatus. 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos