Naujienos

Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedros profesorius, poetas, literatūrologas ir buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo vienoje žiūrimiausių JAV laidų „60 minučių“ („60 minutes“). CBS kanalo laidoje prof. M. Kvietkauskas pasakojo apie Vilniuje sukauptą rašytinį žydų religijos, kultūros ir istorijos lobyną.

„Jidiš literatūra man yra poezijos, grožio ir žmonių likimų jungtis, kupina išgyvenusiųjų ir aukų balsų. Taip pat svarbu, kad joje iškyla nuo totalitarizmo blogio šią kultūrą ir bendruomenę bandžiusių gelbėti herojų likimai“, – laidoje tvirtino prof. M. Kvietkauskas.

Literatūrologas minėjo, kad žydiškąjį Vilniaus paveldą jis, būdamas paauglys, turėjo atrasti pats. Anuomet mokykloje apie Holokaustą nemokė, todėl daugelis turėjo labai miglotą supratimą apie sostinėje klestėjusią žydų bendruomenę ir kultūrą. Tik sulaukęs septyniolikos jis pagaliau aptiko išblukusius užrašus jidiš kalba senamiestyje. Vėliau, augant smalsumui, šios kalbos ėmė mokytis ir pats.

Laidos vedėją Joną Wertheimą VU profesorius pakvietė apsilankyti sostinės Šv. Jurgio bažnyčioje, ilgus metus slėpusioje žydiškojo Vilniaus literatūrinį paveldą. Tuo metu doktorantas M. Kvietkauskas bažnyčioje pradėjo lankytis 2001 m., rašydamas disertaciją apie Vilniaus XX a. pradžios daugiakalbę, tarp jų ir jidiš, literatūrą: „Skaitydavau knygas, kurių daugelis buvo iš Vilniaus geto bibliotekos. Kai kurios knygos buvo su geto bibliotekos antspaudais, su skaitytojų, kurie vėliau buvo išvežti į Panerius, prierašais.“

Nuotr. Justino Auškelio

Laidoje išsamiai pasakojama apie Vilniaus žydų kultūros vertybių gelbėjimą karo ir pokario metais, apie vadinamąją Vilniaus geto „Popieriaus brigadą“ ir dabartinę Judaikos instituto JIVO veiklą Niujorke.

Laidoje taip pat dalyvavo JIVO generalinis direktorius Jonathanas Brentas. Kita viešnia – Hadas Kalderon, XX a. ketvirtojo dešimtmečio Vilniaus poeto Abraomo Suckeverio vaikaitė. Jos senelis Antrojo pasaulinio karo metais tapo vienu „Popieriaus brigados“ lyderių.

„Popieriaus brigada“ vadintas Vilniaus žydų kultūrinis ir mokslinis elitas, turėjęs padėti į Vilnių įsiveržusių nacių administratoriams įvertinti 1925 m. mieste įkurto JIVO kolekciją. Nors vokiečiai planavo pagrobti meno kūrinius ir retas knygas, o visa kita sudeginti, „Popieriaus brigada“ turėjo savų sumanymų. Svarbiausius rankraščius ir meno kūrinius, įskaitant Pablo Picasso eskizą, jie paslapčia išgabeno į po geto namais esančias slėptuves.

Didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo išlikusių jidiš ir hebrajų kalba parašytų raštų atsidūrė sovietinės administracijos rankose. Į Šv. Jurgio bažnyčią, tuometinius Knygų rūmus, pateko knygos iš išplėštų dvarų, vienuolynų bibliotekų, taip pat atkeliavo geto bibliotekos, žydiškos knygos iš religinių mokyklų, ješivų – judaizmo dvasinių seminarijų.

Keliasdešimt tonų medžiagos buvo perduota Knygų rūmų direktoriui dr. Antanui Ulpiui su pavedimu ją sunaikinti. Tačiau jis nepakluso nurodymams ir, sukatalogavęs lobį, paslėpė jį po barokiniais Šv. Jurgio bažnyčios skliautais. Daugiau nei 40 metų slėpti leidiniai atrasti griūnant Sovietų Sąjungai. Vėliau dalis šio turto iškeliavo į JIVO Niujorke, kita – padalyta tarp kelių svarbiausių Lietuvos mokslo institucijų.

Žiūrėti visą laidą >

VU Skandinavistai lapkričio 18 d. švenčia 30(1) metų jubiliejų ir kviečia pasiklausyti pranešimų ir diskusijų – gyvai ar nuotoliniu būdu.

Programa lietuvių kalba >

Programa anglų kalba >

2021 m. balandžio 1 d. startavusio tarptautinio edukacinio projekto TestU Online – nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) įgyvendinimas įgauna pagreitį. Spalio 24-25 dienomis projekto partneriai susitiko Leipcigo universitete Vokietijoje svarbiausiems techniniams projekto įgyvendinimo darbams testuoti.

Projekto partnerių susitikime, kuris vyko 2021 m. rugsėjo pabaigoje Graco mieste Austrijoje, daugiausia dėmesio buvo skirta organizaciniams klausimams, konkrečioms projekto esmę sudarančių modelinių užduočių kūrimo problemoms ir jų techninio įgyvendinimo galimybėms.

Projekto partnerių susitikime 2022 m. spalio pabaigoje Leipcigo universitete Vokietijoje buvo testuojamos techninės e.mokymo(si) platformos galimybės, aptariami galimų kurti užduočių modeliai, jų tinkamumas mokant skirtingų užsienio kalbų. Nemokamas testų portalas jau yra sukurtas, tačiau juo kol kas naudojasi tik jų kūrėjai. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti pirminį TestU internetinio puslapio variantą ir pateiktį jį užsienio kalbų mokytojų ir dėstytojų vertinimui. Jų atsiliepimai padės projekto partnerių komandoms patobulinti esamą tinklalapį, užsienio kalboms mokytis kuriamas užduotis ir kitus aspektus.

Paskutinis projekto partnerių susitikimas planuojamas 2022 m. balandžio mėnesį Vilniuje.

Projekte TestU Online dalyvauja VU Filologijos fakulteto komanda (dr. Ingrida Kisieliūtė, doc. dr. Jelena Konickaja, Aida Jungaitytė). Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto komanda šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija). Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija, www.ikso.net).

Projekto tikslas – sukurti nemokamą daugiakalbę internetinę e. mokymosi platformą, kurioje būtų galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis, testus, pratimus ir pan. Kuriama platforma numato nemokamą prieigą, nemokamą turinį, nemokamas priemones.

2022 m. lapkričio 3 - 4 dienomis VU Filologijos fakultete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija "Perspectives de langue(s) dans les littératures d'expression française" ("Kalbos (-ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba"), kurią surengė VU Prancūzų filologijos katedra ir Baltstogės universiteto Filologijos fakultetas (Lenkija).

Pirmą konferencijos dieną Lozanos (Šveicarija) universiteto tyrėjas Dr. Alain Ausoni perskaitė plenarinį pranešimą, kuriame, remdamasis savo prancūzų kalbos kaip svetimos kalbos dėstytojo patirtimi aptarė originalių prancūzų literatūros tekstų, naudojamų prancūzų kalbos dėstymo vadovėliuose, korpusą. Konstatuodamas, kad daugumą jų sudaro dvikalbių autorių, kurių gimtoji kalba nėra prancūzų, bet kurie rašo prancūzų kalba, tekstai, jis teigė, kad  tekstų pasirinkimą motyvuoja ne tik tai, kad jie parašyti užsienio studentams prieinama prancūzų kalba, bet ir tai, kad juose perteikiama užsienio kalbą besimokančiųjų patirtis.  

Pirmos dienos pabaigoje rašytoja ir tyrėja Dr. Catherine Dousteyssier-Khoze iš Durheimo universiteto (Didžioji Britanija) perskaitė savo romano "La logique de l'amanite" ("Musmirės logika") ištrauką, nemenkai sudominusią konferencijos dalyvius ir paskatinusią jų diskusiją su autore.

Antrą konferencijos dieną pradėjo Bristolio universiteto (Didžioji Britanija) profesorės Natalie Edwards plenarinis pranešimas. Jame šiuolaikinės Polinezijos rašytojos Chantal Spitz kūrybos pavyzdžiu išsamiai aptarta daugiakalbiškumo problema buvusių Prancūzijos kolonijų literatūroje. N. Edwards pateikė naują daugiakalbės literatūros interpretacijos teorinį modelį, kuriame tekstų daugiakalbiškumas siejamas su antikolonijine rašytojų pozicija ir siekiu atkreipti dėmesį autochtoniškas ir daugiakalbes tų šalių kultūras ir literatūras. 

Rytinėje sesijoje perskaityti trys pranešimai. Dr. Joanna Kotowska-Miziniak iš Vroclavo universiteto (Lenkija) analizavo keiksmažodžių, grubių žodžių ir posakių, kaip sakytinės kalbos apraiškų, vartojimą Henri Barbusse'o romane "Le Feu" ("Ugnis") ir šiuolaikinio rašytojo A. Kourouma kūryboje. Dr. Edyta Sacharewicz (Baltstogės universitetas) aptarė afrikiečių kilmės rašytojos Ken Bugul romanų kalbos raidą. Doc.dr. Eglė Kačkutė (Vilniaus universitetas) nagrinėjo motinos balso, sakytinės kalbos ir rašytinio teksto santykį šiuolaikinės Kanados rašytojos Ablos Farhoud romane "Le bonheur a la queue glissante" ("Nesugaunama laimė").

Popietinėje sesijoje išklausyti du pranešimai. Dr. Métou Kané (Dramblio kaulo kranto respublika, Abidžanas) susitelkė ties gimtosios sakytinės ir literatūrinės prancūzų kalbos santykiu afrikiečių rašytojo Konano Roger Langui kūryboje. Profesorė Ewa Kalinowska (Varšuvos universitetas) perskaitė išsamų pranešimą apie prancūzų kalbos paplitimą Afrikos žemyne ir prancūziškai rašančių kūrėjų būtį sudėtingoje įvairialypėje kalbinėje aplinkoje.

Konferencijos svečiai turėjo galimybę susipažinti su turtinga Vilniaus universiteto bibliotekos istorija. Ekskursiją prancūzų kalba po centrinės bibliotekos sales, Observatorijos ir Didįjį kiemą vedė prancūzų filologijos absolventė Laura Sabalaitė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. lapkričio 11 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas, artimiausių posėdžių darbai (prof. Jurgis Pakerys, 10 min.)
2. 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 30 min.)
3. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 20 min.)
4. Dėl slavistikos ateities (diskusijos tęsinys, 20 min.)
5. Audronės Kučinskienės parengto Cicerono „Oratoriaus“ vertimo su komentarais teikimas leidybai (doc. Audronė Kučinskienė, 5–10 min.)

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad pirmoji Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos premija paskirta prof. habil. dr. Kęstučiui Nastopkai už išliekamosios vertės mokslo tyrimus, meistriškai jungiančius literatūrologinę komparatyvistiką ir semiotiką.

Kviečiame į šventinę premijos įteikimo popietę lapkričio 11 d. 15:30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto I aukšto salėje. Dalyvaus laureatas, sveikins doc. dr. Dainius Vaitiekūnas ir dr. Manfredas Žvirgždas, renginį ves prof. Aušra Jurgutienė.

Prisijungimo nuoroda > 
  Meeting ID: 893 1923 1498
  Passcode: 039103

Taip pat lapkričio 14 d., pirmadienį, 17.00 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto II aukšto salėje kviečiame į mokslinę diskusiją su prof. habil. dr. Kęstučiu Nastopka „Įsiklausymai ir įsiskaitymai: semiotikos ir komparatyvistikos paralelės“, kurią moderuos prof. Dainius Vaitiekūnas.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Nuo 2022 m. spalio iki gruodžio fakultete vyksta Lituanistinių studijų katedros organizuojamas 10 nuotolinių paskaitų ciklas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams ir bendruomenėms. Paskaitas skaito gausus būrys fakulteto dėstytojų. Paskaitos yra skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo, tarmių gyvavimo emigracijoje, praktinio kalbos mokymo, lietuvių vaikų literatūros, lietuvių vardų temoms. Taip pat klausytojai bus supažindinti su lengvai suprantama kalba ir į Lietuvą grįžusių vaikų situacija, o paskaitų ciklą pabaigs Kalėdų dainų tema.

Paskaitos sulaukė didelio populiarumo – užsiregistravo 183 klausytojai net iš 29 šalių: Airijos, Armėnijos, Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Čilės, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Urugvajaus, Vengrijos ir Vokietijos. Iš išvardinto šalių sąrašo matyti ir visai naujų šalių, kur anksčiau nebuvo lietuvių bendruomenių.

Beveik du trečdaliai klausytojų yra mokytojai ir dėstytojai (60 proc.), ketvirtadalis yra tėvai (24 proc.), nemažą dalį sudaro lituanistinių mokyklų vadovai (18 proc.) ir lituanistinių mokyklų tėvų komiteto nariai (3 proc.), taip pat prie paskaitų jungėsi lituanistinių mokyklų savanoriai (15 proc.), o likę 10 proc. – žmonės, kuriems įdomi ši tema, nes su ja vienu ar kitu būdu patys susiduria darbe ar asmeniniame gyvenime.

Nuotraukos iš doc. dr. Ritos Juknevičienės ir Aurelijos Kaškelevičienės paskaitų.

Kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto vykdomo Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ (KA2- Strateginių Partnerysčių aukštajame moksle programa, projekto Nr. 2020-1-PT01-KA226-HE-094809) mokymuose. Mokymai susideda iš trijų etapų:

• Projekto rezultatų pristatymas (2 ak.val.) lapkričio 11 d. 15:00 val. nuotoliniu būdu. Kviečiame registruotis >
  Prisijungimo į mokymus nuoroda >

• Savarankiškas projekto medžiagos testavimas (6 ak. val.). Testuojamos medžiagos dalyvių individualus konsultavimas lapkričio 11 - 20 dienomis (6 ak. val.).

• Projekto klausimyno pildymas (2 ak.val.)* iki lapkričio 22 d.

* Projekto dalyviai mokomi pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Kalbų mokymo(si) kokybė“. Programos trukmė - 16 ak. val. Įvykdžius visus tris programos etapus, išduodamas VU Senato patvirtintas Mokymosi visą gyvenimą (MVG) programos pažymėjimas.

2022 m. lapkričio 7-11 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute vyks trys Erasmus projekto THINK4JOBS renginiai. THINK4JOBS projekto tikslas yra stiprinti universitetų ir verslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant efektyvių studentų kritinio mąstymo (KT) ugdymo formų.

2022 m. lapkričio 7-11 d. vyks Think4Jobs projekto mokymai (LTTA).

THINK4JOBS projektas vienija tarpdisciplininę mokslininkų iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos komandą, atstovaujančią aukštojo mokslo institucijas (AMI)  ir darbo rinkos organizacijas (DRO). Projekto partneriai pristatys projekto rezultatus apie kritinio mąstymo (KM) ugdymą įvairiose disciplinose ir glaudaus bendradarbiavimo tarp AMI ir DRO svarbą. Renginyje taip pat dalyvaus išoriniai KT ekspertai, kurie pasidalins savo tyrimų išvadomis apie įvairius KM aspektus. Kolegos iš Užsienio kalbų instituto: Liudmila Arcimavičienė, Ovidiu Ivancu, Simona Kontrimienė, Roma Kriaučiūnienė, Adam Mastandrea ir Svetozar Poštič skaitys pranešimus apie KM plėtros galimybes užsienio kalbų mokymo ir mokymosi procese. LTTA programą rasite čia:

2022 m. lapkričio 10-11 dienomis THINK4JOBS vyks 3-iasis tarptautinis projekto partnerių iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos susitikimas, kurio metu  bus aptarti projekto rezultatai per 25 bendradarbiavimo mėnesius ir numatomi  tolesni sklaidos žingsniai.

2022 m. lapkričio 11 d. vyks Kritinio mąstymo forumas. Pagrindinė forumo pranešėja prof. dr. Daiva Penkauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) pristatys nacionalinių KM tyrimų rezultatus aukštosiose mokyklose ir darbo rinkoje. Projekto THINK4JOBS partneriai dalinsis savo tarpdisciplininių tyrimų, susijusių su KM plėtra AMI ir DRO rezultatais.

Daugiau informacijos apie Think4jobs projektą >

Naujausioje tinklalaidės Kalba kalba laidoje – pokalbis su Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docente, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėta apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t.

• YouTube > 
• Spotify > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

Lapkričio 17–18 d. kviečiame apsilankyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto rengiamoje tarptautinėje konferencijoje Literary Canon Revision in Post-Communist Societies. Renginys vyks VU Filologijos fakultete, V. Krėvės (118) aud.

Plenarinius pranešimus skaitys prof. Dalia Satkauskytė (LLTI) ir Jevgenij Dobrenko (Venecijos Ca’ Foscari universitetas). Konferencijoje taip pat dalyvaus literatūros kanono tyrėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos.

Konferencijos programa >

Pranešimų tezės >

Maloniai kviečiame lapkričio 10 d., 17 val., Vinco Krėvės aud., į Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečio minėjimą, kuriame dalyvaus Ispanijos karalystės ambasadorė Nieves Blanco Díaz, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, eilėraščius lietuvių ir ispanų kalbomis skaitys fakulteto dėstytojai, eilėraščių vertėjai. Sveikinimo žodį tars ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. 

Per minėjimą bus pristatoma knyga „22 eilėraščiai šimtmečiui“. Ji sudaryta iš 22 eilėraščių: 11 lietuvių poetų su vertimu į ispanų kalbą, ir 11 ispanų poetų su vertimu į lietuvių kalbą. Eilėraščius vertė Fakulteto dėstytojai Aistė Kučinskienė, Dovilė Kuzminskaitė, María Sebastia, Carmen Caro, taip pat žymi ispanistė Birutė Cipljauskaitė, buvusi ispanų filologijos studentė Ieva Emilija Rozembergaitė, ir kiti.

Šių metų lapkričio 3-4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Prancūzų filologijos katedros rengiama tarptautinė konferencija Kalbos(ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba. Ji skirta dvikalbystės, daugiakalbystės, tarpkalbystės ir kitų kalbų įvairovės aspektų apmąstymui prancūzakalbėje literatūroje.

Daugiau informacijos čia >

Un colloque international intitulé Perspectives de langue(s) dans les littératures d’expression française se tiendra les 3-4 novembre à l'Université de Vilnius. Le colloque est consacré aux aspects du bilinguisme, du multilinguisme, du translinguisme et à d’autres aspects de la diversité linguistique dans la littérature d’expression française. Le colloque en question est organisé par le Département de philologie française.

Pour en savoir plus cliquez ici >

Filologijos fakulteto Rašytojų menėje spalio 25 d. įvyko Kroatijos ambasados organizuojamos parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino ir į Fakulteto erdves šiltai priėmė dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, o parodą atidarė Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić. Parodos idėją bei kontekstą svečiams pristatė į Lietuvą atvykęs Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ siekia supažindinti su ypatingai plačiu ir įvairiapusiu istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, besitęsiančiu nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos. Anot parodos autoriaus S. Mihelić, parodos tikslas yra atskleisti svarbiausius istorijos epizodus ir archeologinius atradimus, kuriuos galima aplankyti Kroatijoje, bei supažindinti visuomenę su šalies istorija. 

Paroda veiks iki lapkričio 11 d., Fakulteto Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame užsukti!

Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.

Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.

Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“

Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.

Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.

Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.

Spalio 24 d. Filologijos fakultete lankėsi Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jarosławas Fazanas, Paribio literatūrinės kultūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Pawełas Bukowiecas, Senosios lenkų literatūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Jakubas Niedźwiedźis, taip pat Krokuvos polonistai prof. habil. dr. Tadeuszas Bujnickis, prof. habil. dr. Krzysztofas Zajasas, dokt. Michałas Zającas. 

Susitikimo su dekane prof. dr. Inesa Šeškauskiene metu buvo aptartas abiejų fakultetų bendradarbiavimas vykdant Erasmus+ programą ir šiuo metu planuojami bendri tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai.

Vėliau kolegos iš Krokuvos kartu su Lietuvių literatūros katedros mokslininkais dalyvavo diskusijoje „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Nuotraukoje (iš kairės): prof. habil. dr. Jakub Niedźwiedź, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Inesa Šeškauskienė, prof. habil. dr. Jarosław Fazan, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, prof. habil. dr. Paweł Bukowiec susitikimo dekanate metu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Aleksandrai Šalkinei.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
3. 2022 m. studentų priėmimo analizė, SPK 2021–2022 m. m. ataskaitos, 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (Studijų kolegijos pirmininkė asist. Linara Bartkuvienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri; 40 min.). 
4. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 15 min.).
5. Dėl paskaitų tvarkaraščių sudarymo VU Filologijos fakultete 2022/23 mokslo metų rudens semestre (stud. Simonas Granskas, 15 min.)
6. Studijų programų privalomųjų dalykų pakeitimai (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
7. Kandidatų Rektoriaus mokslo premijai teikimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
8. Dainoros Pociūtės monografijos teikimas leidybai (prof. Brigita Speičytė, 5 min.)
9. Semiotikos SPK atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Filologijos fakultetas spalio 25 d., antradienį, 16 val. kviečia į Kroatijos ambasados organizuojamą parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymą. Parodą atidarys Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić, o atvirą paskaitą skaitys parodos autorius ir Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ supažindina su Kroatijos nesuskaičiuojamais archeologiniais ir istoriniais paminklais, kartu sudarančiais ypatingą kultūrinę ir istorinę dermę. Nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos – Kroatijos teritorija visada buvo susidūrimų, tradicijų ir įvairiapusių pasaulėvokų vieta. Jų sąveika padėjo statyti pamatus ir kurti modernios, savo turtingomis ir įvairiapusėmis šaknimis besididžiuojančios Europos šalies statinį. 

Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 11 dienos VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame apsilankyti!

We cordially invite you to the opening of the Croatian Embassy’s exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ on October 25th, Tuesday, at 4 pm. The exhibition will be opened by the Chargé d´Affaires of the Embassy of Croatia, Ms Dunja Staničić, followed by a lecture by the exhibition's author Mr Sanjin Mihelić, General Director of the Archaeological Museum in Zagreb. 

The exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ aims to present Croatia as the home of countless archaeological and historical cultural monuments, which make this country a unique cultural and historical landscape. From earliest prehistory through antiquity and the Middle Ages, until the Modern Age and present day, the territory of Croatia has always been a place of the encounter and traditions, as well as often diverse world views, whose interplay through the ages has helped lay the foundations and build the edifice of a modern European country, proud of its rich and diverse origins.

The exhibition will be open to the public until November 11th at the Writers’ Hall (Rašytojų menė) of Vilnius University Faculty of Philology (Universiteto str. 5).

2022 m. spalio 10–11 d. Vilniaus universitete vyko seminaras „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“, kurį surengė Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai. Šis seminaras – tai pirmasis tarptautinio projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ renginys.

Dvi dienas trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo abiejų bendradarbiaujančių universitetų germanistai ir germanistės, taip pat kolegės germanistės iš Vytauto Didžiojo universiteto, Tartu, Talino, Latvijos ir Liepojos universitetų. Sveikinimo žodį atidarymo metu tarė Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros skyriaus vadovė Anja Luther, susirinkusiems perskaičiusi Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Sonn sveikinimo kalbą, taip pat Goetheʼs instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Prof. dr. Heike Zinsmeister supažindino su Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų bendradarbiavimo tikslais.

Dirbtuvių dalyviai ir dalyvės skaitė pranešimus ir pristatė savo patirtį dirbant su tekstynais, vykdant projektus ar naudojant juos studijų procese. Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti darbo su tekstynais patirtis, poreikį ir taikymą tolesnėse bendrose veiklose. Diskutuota tekstynų didaktikos tema siekiant išsiaiškinti, kokie aspektai turėtų būti aptarti tekstynų didaktikai skirtame leidinyje ar publikacijoje.

Hamburgo universiteto profesorė Julia Nantke kartu su projektų darbuotoja Marie Flüh skaitė viešą paskaitą „Skaitmeninės humanitarikos metodai ir įrankiai“ ir kalbėjo apie skaitmeninės humanitarikos, Digital Humanities, tikslus, taip pat pristatė skaitmeninį Hamburgo universitete sukurtą ir šiuo metu Darmštato technikos universitete toliau plėtojamą įrankį CATMA, Computer Assisted Text Markup and Analysis. Šis įrankis skirtas kalbinių duomenų anotavimui ir gali būti naudojamas vykdant tiek lingvistinius, tiek literatūrinius ar kultūrinius tyrimus. Pranešėjos pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip šis įrankis taikomas jų vykdomuose literatūriniuose, su senaisiais raštais ir rankraščiais susijusiuose projektuose.

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų partnerystės projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), projektą pradžiai finansavusi 2022–2024 metams su galimybe jį pratęsti iki 10 metų. Projekto vadovė – Hamburgo universiteto vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, projekto koordinatorės Hamburgo ir Vilniaus universitete yra Carla Söckefeld, doc. dr. Skaistė Volungevičienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė.