Naujienos

Praėjusią savaitę užbaigėme su naujutėliu, šviežutėliu, šešioliktuoju specialiuoju žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation" numeriu, pratęsiančiu mūsų pernykštėje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ užsimezgusias šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktualias diskusijas apie vertimo, ideologijos ir etikos sąveiką.
Numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė.

Straipsnių autoriai gilinasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai iš jų tikimasi, kad jie ne vien pasyviai „perduos" pranešimą, o atliks aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).

Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai. Nors šie mokslininkai kalba apie, atrodytų, viena nuo kitos nutolusias vertimo studijų posritis – į ateitį ir technologijas orientuotą audiovizualinį vertimą ir į praeitį bei archyvus atsigręžusius vertimo istorijos tyrėjus – jų keliami klausimai labai panašūs. Abu jie pabrėžia ir būtinybę glaudinti praktikų ir teoretikų bendradarbiavimą.

Labai džiaugiamės tokiu solidžiu ir įdomiu žurnalo tomu.

Kviečiame skaityti šį specialųjį numerį internete ir įsitraukti į diskusijas.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir mūsų Twitter paskyroje.

Kviečiame į programos Verčiame Europai seminarą, kuris šiemet skirtas ES dokumentų kalbos (Eurolekto) tyrimams.

Renginio programą rasite čia.

Registracija į renginį: https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/TEW_Vilnius

Prisijungimas prie renginio per Teams platformą bus atsiųstas tik prisiregistravusiems vartotojams.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir mūsų Twitter paskyroje.

Gegužės 17 d., trečiadienį, V2 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 15:00. 

Konferencijos programa >

Konferenciją taip pat bus galima stebėti per Teams.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

Po ilgokos pertraukos 2023 m. rudenį Europos Centrinis Bankas vėl siūlo 3 mėnesių apmokamą stažuotę vertimo studentams. 

Vertėjai stažuotojai:

verčia (ne teisinius) tekstus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą;
taiso ir koreguoja tekstus lietuvių kalba;
padeda nustatyti, išskirti ir kaupti terminiją, ypač ekonomikos ir finansų srityse;
derina anksčiau išverstus dokumentus, kad juos būtų galima įtraukti į vertimo atminties duomenų bazes.

Ši stažuotė suteikia puikių galimybių kasdieniniame darbe naudotis naujausiomis kalbų technologijų priemonėmis ir susipažinti su kalbų paslaugų veikla ES institucijoje. Būsite daugiakultūrės komandos, siekiančios nuolat diegti naujoves ir daryti teigiamą poveikį Europos piliečių gyvenimui, dalis.

Paraiškas galima teikti iki kovo 17 d. Daugiau informacijos rasite čia.

Kviečiame registruotis į programos „Verčiame Europai“ tarptautinį seminarą Etika mašininio vertimo laikais. Šiame seminare keliamas vertimo sektoriui ir vartotojams opus klausimas: kaip kinta vertimo srities etika keičiantis vertėjų darbo sąlygoms? Seminaro dalyviams rūpi platus problemų spektras: nuo dirbtinio intelekto ir platformų ekonomikos veikiamo vertimo proceso dalyvių tarpusavio santykių iki kertinio klausimo, kokia yra mašininio vertimo etika?

Ar vertėjų darbo automatizavimas veikia užsakovų, biurų / institucijų ir vertėjų / redaktorių santykius? Ar besikeičiančios darbo sąlygos veikia vertėjų pasitenkinimą darbu? Kas atsakingas už mašininio vertimo produkcijos patikimumą? Ar mašininio vertimo programos kuriamos paisant etikos ir yra jautrios įvairių vartotojų atžvilgiu? Kaip verslas, institucijos ir žmonės naudoja mašininį vertimą? Ar vertėjai ir mašininio vertimo vartotojai pasitiki mašininiu vertimu? Kaip keičiasi vertėjų vaidmuo ir matomumas bendrovėms, institucijoms ir vartotojams vis daugiau naudojantis mašininiu vertimu? Kokia yra vertėjų mokymo programų ir žmonių atliekamo vertimo ateitis šiame vis labiau skaitmenizuojamame pasaulyje?

Naujos technologijos kelia ir naujų etinių iššūkių. Seminaro dalyviai klausia, kaip vertimo profesionalai gali padėti spręsti šiuos iššūkius ir kada mašininis vertimas galėtų būti naudingas, o kada galbūt  reikėtų jo atsisakyti.

Seminaras Etika mašininio vertimo laikais yra įtrauktas į tarptautinės konferencijos Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas programą. Dalyvavimas seminare NEMOKAMAS. Seminaro programą rasite čia.

PAGRINDINIS PRANEŠĖJAS IR MODERATORIUS

Doc. dr. Joss Moorkens, Dublino miesto universitetas, Airija

Seminaro pranešimai bus verčiami į lietuvių ir anglų kalbą.

Seminarą remia Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir mūsų Twitter paskyroje.