Sidebar

2023-02-23

Vokiečių filologijos katedra maloniai kviečia į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą prof. dr. Heikes Zinsmeister pranešimą vokiečių kalba „ChatGPT & Co. — Chancen und Herausforderungen von KI-basierten Tools für Forschung und Lehre“.

Pranešimas vyks š. m. kovo 1 d., trečiadienį, 15:00-16:30 val. 107 aud.

Pranešimo anotacija vokiečių kalba:

Das automatische Dialogsystem ChatGPT kann auf Deutsch sinnvolle Antworten auf unterschiedlichste Anfragen geben, verschiedene Textsorten generieren — bei Bedarf auch differenziert nach Sprachniveau. In meinem Vortrag greife ich die aktuelle Diskussion im Hochschulkontext auf: Wo liegen Chancen, aber auch Gefahren durch ChatGPT und ähnliche Tools, die auf künstlicher Intelligenz basieren? Wie können sie als Arbeitshilfe für Lehrende oder in der Unterrichtsgestaltung eingesetzt werden? Neben konkreten Umsetzungsbeispielen für die Germanistik, werde ich einführend Grundlagen der Funktionsweise von ChatGPT skizzieren.

Dalyvavimo nuoroda norintiems pranešimo pasiklausyti nuotoliu>>>

Daugiau informacijos rasite:

2023-02-03

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja šiemet išrinkta Jurgita Skamaročienė, Jonavos Justino Vareikio progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė.

Šį apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Stevila“, UAB „Reiz-Tech“, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir DAAD alumnų klubu, įteiks jį jau antrą kartą.

Šiais metais buvo įsteigtas ir Vokietijos ambasados Vilniuje prizas. Už ypatingą motyvaciją daryti pokytį vokiečių kalbos ugdyme ir nuolatinį dalyvavimą kasmetinėse Vokiečių kalbos dienose jis skirtas Vilniaus Karoliniškių gimnazijos vokiečių kalbos mokytojai Irenai Vysockajai.

Nuoširdžiai sveikiname laureates, linkime įkvėpimo ir motyvuotų mokinių, norinčių mokytis vokiečių kalbos!

Kasmetinis Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimas skiriamas mokytojoms ir mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą.

Pasak dr. Vaivos Žeimantienės, VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedros vedėjos, šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose.

Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2022 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanės sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos vietų: Jonavos, Kauno, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šiaulių, Ukmergės ir Vilniaus.

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimas ir rėmėjų dovana Jurgitai Skamaročienei bus įteikti 2023 m. vasario 10 d. 12 val. Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje (Chemikų g. 138, Jonava). Visus nominuotus mokytojus pasieks jiems skirtos atminimo dovanos.

 

Daugiau informacijos apie Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os apdovanojimą rasite čia>>>

 

2023-02-08

Maloniai kviečiame į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą dr. Julios Hübner ir dr. Sarah’os Ihden (Hamburgo universitetas) pranešimą vokiečių kalba „Formelhafte Sprache in historischer Wissens- und Gebrauchsliteratur“.

Pranešimas vyks š. m. vasario 15 d., 13:00 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.).

Daugiau informacijos rasite čia>>>

2023-02-10

Maloniai kviečiame į dr. Julios Hübner ir dr. Sarah’os Ihden (Hamburgo universitetas) pranešimus:

pirmadienį, vasario 13 d., 15:00 val., A9 aud.
Julia Hübner ir Sarah Ihden: „Skaitmeniniai kalbų tyrimo įrankiai“ (vokiečių kalba)

antradienį, vasario 14 d., 09:00 val., A9 aud.
Julia Hübner: „Frühneuzeitliche Fremdsprachenlehrwerke als Quelle für die historische Linguistik“

penktadienį, vasario 17 d., 11:00 val., A9 aud.
Sarah Ihden: „Variation im Gebrauch von bezweifeln mit Konjunktionalsätzen“

 

2023-03-29

2023 m. balandžio 14 dieną vyks tradicinė Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden: Sprache und Literatur“.

Jeigu turite klausimų, rašykite šiuo adresu:

Organizacinis komitetas:

  • Aleksej Burov
  • Daumantas Katinas
  • Tomas Kotovičius
  • Lina Plaušinaitytė

Ö kaip vokiškai? Vokiečių kalbos dienos Lietuvoje

2022-10-15

IMG 20220121 WA0006Spalio 20 d. nuo 11.00 iki 12.30 maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susanne Röckel. Renginio metu bus galimybė susipažinti su daugeliu literatūrinių premijų apdovanotos rašytojos kūryba, taip pat daugiau sužinoti apie šiuolaikinę vokiečių literatūrą, jos tendencijas.

Susanne Röckel gimė 1953 m. Darmštate, vėliau studijavo germanistiką Berlyne ir Paryžiuje. Kaip rašytoja debiutavo 1989 m. apsakymu „Palladion“. Po to pasirodė apsakymų rinkinys „Vergessene Messen“ (2009), romanai „Rotula“ (2011) ir „Der Vogelgott“ (2018) ir kt.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga, Goethe‘s institutas Lietuvoje.

 

FLFlogo oficialus 01 Goethe Institut Logo Internet 1 Rasytoju sajungos logo

 

2022-10-24

Spalio 17-osios rytą seminarai dviem VU studentėms Gabijai Misevičiūtei ir Gretai Končiūtei prasidėjo Trnavos universitete, Slovakijoje, Karpatų kalnų apsuptyje. Kaip Erasmus+ projekto „Germanistik Digital“ dalyvės studentės turėjo galimybę pabūti tarptautinėje aplinkoje, kurią sudarė atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Čekijos, o visus į šį projektą subūrė ir vienijo vokiečių kalba. Atstovai iš minėtų šalių dalyvavo ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu vykusiuose seminaruose, kuriuose studentai gilino žinias apie vokiečių kalbą, literatūrą bei kultūrą. Prie žinių gausinimo prisidėjo VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojai doc. dr. Eglė Kontutytė ir asist. dr. Daumantas Katinas. Studentės teigia, jog patirtis yra neišdildoma ir skatina visus, esant galimybei, dalyvauti universiteto vykdomuosiuose projektuose!

MicrosoftTeams image copy copy copy copy copy copy copy copy copy

2022-11-18

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti prašymus dviejų mėnesių (2023 m. birželį–liepą) arba vieno semestro (5 mėn., 2023 m. balandį – 2023 m. rugpjūtį) studijoms Hamburgo universitete. Išvykus vienam semestrui, mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 934 EUR/mėn. + 350 EUR kelionei.

Studijų laikotarpis: 2023 m. birželio ir liepos mėn. arba 2022/2023 m. m. pavasario semestras.

Motyvacinius laiškus prašome siųsti iki 2022 m. gruodžio 8 d. adresu: . Motyvaciniame laiške nurodykite, kuriam laikotarpiui norėtumėte išvykti!

Jei turite klausimų, kreipkitės į Skaistę Volungevičienę (el. paštu, per MS Teams arba užėję į Vokiečių filologijos katedrą).

HH Foto

2022-09-23

Pagal Erasmus+ programą į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta habil. dr. Hana Bergerová (Jano Evangelisto Purkino universitetas Usiti nad Laboje, Čekija) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

pirmadienis, 2022-09-26, 15:00-16:30 val., A9 aud.: „Impressionen aus dem deutsch-böhmischen Grenzland“;

trečiadienis, 2022-09-28, 15:00-16:30 val., SHM aud.: „Sprache und Phraseologie“.

Kviečiame dalyvauti!

2022-10-06

2022 m. spalio 10-11 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistais rengia kūrybines dirbtuves „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“. Kviečiame dalyvauti paskaitose (vokiečių kalba):

antradienį, spalio 11 d., 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Methoden und Tools der Digital Humanities“;
trečiadienį, spalio 12 d., 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Formelhafte Briefsprache digital analysieren“.

Kūrybinių dirbtuvių programa>>>

2022-09-22

Maloniai kviečiame į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą habil. dr. Hanos Bergerovos (Ūstis prie Labės, Čekija) pranešimą "Linguistik der Interkulturalität und ihre Rolle im DaF-Studium".

Pranešimas vyks š. m. rugsėjo 29 d., 15 val., Romanų kalbų katedroje.

Daugiau informacijos rasite čia>>

Skaityti daugiau...

2022-07-14

 

Lectio ultima absolventibus

Brangūs studentai!

Kol diplomai Jums neįteikti, leiskite man į Jus dar kartą kreiptis šiuo jaunatvišku žodžiu. Iš lotynų kalbos kilęs žodis studentas anuomet visų pirma reiškė „uoliai dirbantis, triūsiantis“ žmogus. Todėl galiu sakyti, kad šiandien baigiasi šis Jūsų uolaus darbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijose, universiteto bibliotekoje, pertraukėlių ir pokalbių gražiuosiuose universiteto kiemeliuose etapas. Tuoj tapsite diplomuotais filologais, Vilniaus universiteto alumnais.
Šiandien dar išklausykite paskutinę paskaitą – lectio ultima absolventibus. Ji tikrai nebus tokia, kokias esate įpratę girdėti. Ne auditorijoje, be teorijų, be apibrėžimų ir beveik be užduočių savarankiškam darbui. Šiandien – šventinė diena Jums, Jūsų artimiausiems žmonėms, ypatinga diena Jūsų dėstytojams ir šiai Šv. Jonų šventovei, per keturis šimtmečius sveikinusiai daug nuostabių, savo savarankišką kelią pradedančių žmonių.

Ir ši šventinė paskaita, žinoma, turi būti apie kalbą, apie daug kalbų, apie kalbas kaip įvairią, spalvingą visumą. Kalba turi daug epitetų. Sakome – tobula kalba, gyva kalba, išnykusi kalba, gimtoji ar svetimoji kalba, mokslo kalba, šiuolaikinė kalba... Ir su jomis visomis studijų metais vienaip ar kitaip susidūrėte, teorijoje ar praktikoje.
Svajonė surasti tobulą kalbą nuo seniausių laikų sklandė įvairiose kultūrose. Žinome pasakojimą apie kalbų susimaišymą, istorijas apie pastangas surasti, tai kas bendra visai žmonijai ir kas galbūt buvo prarasta, išsiaiškinti vienos kalbos pranašumą prieš kitas. Tačiau dabar suprantame, kad svarbiau yra kalbėti apie kalbų panašumus ir tik apie tuos skirtumus, kurie padeda pažinti kitos kalbos ypatumus ir grožį. Umberto Eco rašė, kad klausydamasis kitos kalbos kiekvienas, nors ir nemokėdamas laisvai ja kalbėti, gali suvokti jos „dvasią, tą kultūrinį pasaulį, kurį žmogus išreiškia kalbėdamas tradicijos nugludinta savo protėvių kalba“. Gimtoji kalba suteikia pagrindą, ryšį su artimiausia aplinka, tapatumą.
Kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas, bet taip pat ji – priemonė naudotis kultūros, mokslo apraiškomis. O kalbų mokėjimas – tai unikali asmenybės savastis ir turtas. Ir jau nebeužtenka tik gimtosios kalbos, nors ją puikiai išmanyti taip pat nėra paprasta. Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe), nuo mažens įvaldęs mažiausiai keturias svetimąsias kalbas, teigė, kad tas „kuris nesidomi kitomis kalbomis, menkai teišmano ir savo gimtąją kalbą“.

Vilniaus universiteto istorija taip pat neatsiejama nuo daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo. Nuo pat įkūrimo čia dirbo dėstytojai iš daugelio Europos šalių. Vėliau šalia akademinės lotynų ir to meto elito lenkų kalbų čia formavosi ir lietuviškoji mokslo kalba. Lietuviški žodžiai sudėti į pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Universiteto spaustuvėje spausdintos lotynų, latvių, lenkų, estų kalbų gramatikos, čia dirbusių mokslininkų traktatai ir straipsniai vokiečių, italų, kitomis kalbomis. Daugiakalbėje akademinėje universiteto bendruomenėje pamažu plėtojosi mintis, kad ne tik mokslo – lotynų – kalba yra svarbi. Bet svarbios ir iš įvairių šalių atvykusių studentų gimtosios kalbos – studentų mainai prieš kelis šimtmečius taip pat buvo aktualus universiteto gyvenimo veiksnys. Žinoma, kad jau nuo XVII a. pradžios buvo kuriamos studentų mokymosi grupės lietuvių, latvių, estų, italų ir vokiečių kalbomis. O XVIII a. pabaigoje vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius Georgas Forsteris (Georg Forster), dalyvavęs Džeimso Kuko antrojoje ekspedicijoje aplink pasaulį, savo atsiminimuose rašė, kad Vilnius ir Vilniaus universitetas jam padarę neišdildomą įspūdį savo tolerancija žmonėms bei kalbų įvairove. Šiuolaikiniame pasaulyje daugiakalbystė jau nėra siekiamybė ar patraukli naujovė. Europoje ir mūsų Baltijos regione ji formavosi ištisus šimtmečius. Ir Jūs jau esate įrašyti į šią daugiakalbę universiteto ir Lietuvos istoriją.

Mokindami arba mokindamiesi kalbų, visų pirma ugdome keturis pagrindinius kalbinius gebėjimus. Tai – skaitymas, rašymas, klausymas ir kalbėjimas. Tačiau jie svarbūs ne tik siekiant išmokti užsienio kalbos. Dabar norėčiau pateikti Jums kelias savarankiško darbo užduotis:

Pirmoji – skaitykite.
Jei atrodė, kad studijų metu daug skaitėte, tai tegu šis pojūtis po studijų tampa Jums maloniu įpročiu. Austrų rašytojas Štefanas Cveigas (Stefan Zweig) yra sakęs: „Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais.“ Skaitydami juk ne tik ieškome ir gauname žinių. Skaitydamas žmogus mąsto, jaučia, vertina, ugdosi. Apibūdinti skaitymą kaip tik gebėjimą perskaityti parašytą̨ tekstą̨ ir jį suprasti, yra per maža: skaitymas – tai kartu ir prasmės kūrimo, problemų̨ sprendimo veikla. Skaitykite įvairius tekstus, būkite smalsūs ir kritiški. Skaitykite įvairiomis kalbomis, skirtingų laikmečių, žanrų, autorių tekstus, kurkite savo turtingą ir atsakingą pasaulėvaizdį.

Antroji – rašykite.
Dauguma kalbos tyrimų remiasi rašytiniais šaltiniais. Moksliniams tyrimams naudojame įvairių laikmečių laiškus, šifruojame autorių rankraščius, tiriame praeitį fiksuojančius dokumentus, atsiminimus, mokslinius darbus, grožinius tekstus. Kiekvienas tekstas yra savojo laiko, savos bendruomenės, savos kultūros, kultūrų ryšių atspindys. Todėl būkite ir Jūs savo laikmečio liudininkais, rašykite mažus ir didelius tekstus, paremtus universitete ugdomomis vertybėmis – tekstus, kurie teikia žinių, tarnauja tiesai ir laisvei.

Trečioji – klausykite.
Klausymasis reikalauja ypatingų pastangų. Klausykite ir įsiklausykite. Bendraudami įvairiomis kalbomis išgirskite ne tik garsų postūmius giminiškose kalbose, skolinius ar svetimžodžius, atpažinkite kalbos kodus ar panašias gramatines struktūras. Taip, tai padeda tobulinti kalbos įgūdžius. Tačiau taip pat girdėkite bendros praeities sąskambius, atpažinkite ne tik kalbinių, bet ir kultūrinių kontaktų paveldą, jį tirkite, puoselėkite, juo remkitės ir kurkite savąjį.

Ir ketvirtoji – kalbėkite.
Be kalbos neįsivaizduojama jokia akademinė, profesinė ar kasdienio gyvenimo sritis. Būkite ne tik tarpininkais tarp kalbų. „Kai esmė iš anksto apgalvota, žodžiai ateina savaime“, sakė Horacijus. Naudokitės studijų metu suteiktomis žiniomis ir išbandykite visas daugiakalbystės teikiamas galimybes. Būkite atviri ir laisvi bendrauti, mokytis ir tobulėti.

Sėkmės Jums!

Lectio ultima JD

2022-04-25

Pagal Erasmus+ programą į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta prof. dr. Lucyna Harmon (Žešuvo universitetas, Lenkija) ir skaitys tokias paskaitas:

Ketvirtadienis, 2022-04-28

11:00-12:30 val., V2 aud. (anglų kalba): „Krzysztof Hejwowski’s commonsense translation theory and selected issues in translation“

Penktadienis, 2022-04-29

09:00-10:30 val., A9 aud. (vokiečių kalba): „Polen und Litauen im europäischen Kontext“

Kviečiame dalyvauti!

2022-04-01

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti prašymus dviejų mėnesių (2022 m. birželį–liepą) arba vieno semestro (5 mėn., 2022 m. spalis – 2023 m. vasaris) studijoms Hamburgo universitete. Išvykus vienam semestrui, mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 350 EUR kelionei + 861 EUR/mėn.

Studijų laikotarpis: 2022 m. birželio ir liepos mėn. arba 2022/2023 m. m. rudens semestras.

Motyvacinius laiškus prašome siųsti iki 2022 m. balandžio 15 d. adresu: . Motyvaciniame laiške nurodykite, kuriam laikotarpiui norėtumėte išvykti!

Jei turite klausimų, kreipkitės į Skaistę Volungevičienę (el. paštu, per MS Teams arba užėję į Vokiečių filologijos katedrą).

2022-03-03

Š. m. kovo 9 d., 13 val., vyks nuotolinis dr. Margir Breckle (Suomija) pranešimas tema "Internationale Unternehmenskommunikation: Sprachlich-kommunikative und studienrelevante Aspekte am Beispiel finnisch-deutscher Kontakte". Pranešimą organizuoja VU Vokiečių filologijos katedra ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache e. V.) padalinys Lietuvoje. Maloniai kviečiame dalyvauti!

10.03.2022

Pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“ į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta kolegės iš Hamburgo universiteto Belqis Aimaq, Carla Sökefeld ir prof. Heike Zinsmeister ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

 

Antradienis, 2022-03-15

9:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinetas (A9)

Belqis Aimaq „Deutsch in Südasien: Verbreitung, Nachlass, Kontakte: Afghanistan, Pakistan und Indien“

Prof. Heike Zinsmeister „Deutsch in Ostasien: Verbreitung, Nachlass, Kontakte: China, Japan und Südkorea“

11:00-12:30 val., nuotoliniu būdu, dalyvavimo nuoroda

Carla Sökefeld „Einführung in die Arbeit mit linguistischen Korpora: Metadaten“

13:00-14:30 val., nuotoliniu būdu, dalyvavimo nuoroda

Carla Sökefeld „Einführung in die Arbeit mit linguistischen Korpora: Annotationen“

 

Trečiadienis, 2022-03-16

11:00-12:30 val., K3 aud.

Belqis Aimaq „Lexikalisch-semantische Darstellung von Personenbezeichnungen. Eine Übung mit dem frame-semantischen Onlinelexikon G-FOL“ (Kurzer Vortrag und Übung)

11:00-12:30 val., nuotoliniu būdu, dalyvavimo nuoroda

Carla Sökefeld „Einführung in die Arbeit mit linguistischen Korpora: Metadaten: Abfragesyntax“

 

Ketvirtadienis, 2022-03-17

11:00-12:30 val., Germanistikos studijų kabinetas (A9)

Prof. Heike Zinsmeister „Zum Ursprung der Sprache“

13:00-14:30 val., 109 aud.

Prof. Heike Zinsmeister „Kausale Strukturen im Sprachvergleich“

 

Kviečiame dalyvauti!

2022-03-27

2022 m. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto germanistai ir germanistės pradėjo bendradarbiavimą pagal germanistikos katedrų partnerystės programą (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP).

Universitetų bendro darbo programa parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas tampa glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Būtent šiose srityje bus gilinamos žinios ir keičiamasi patirtimi.

Pirmasis projekto etapas apims laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m., vėliau bendradarbiavimą bus galima pratęsti. Projektą koordinuoja Hamburgo universiteto Germanistikos instituto Vokiečių kalbos ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister.

Šios naujos germanistų partnerystės tema – „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ (Korpusdidaktik für formelhafte (Fach)Sprache (KoDi-FS)). Projekto metu numatyti dėstytojų mainai, stažuotės, studijų stipendijos, praktikos, kūrybinės dirbtuvės ir bendros publikacijos.

Dėstytojai (-jos) ir studentai (-ės) galės įgyti moderniame pasaulyje reikalingų darbo skaitmeninėje aplinkoje įgūdžių. Tekstynai bus plačiau naudojami atliekant vokiečių ir lietuvių kalbos mokslinius tyrimus, mokantis kalbos ar studijuojant literatūrą. Pirmasis Hamburgo mokslininkių Belqis Aimaq, Carlos Sökefeld ir prof. Heikes Zinsmeister vizitas pagal šią programą Vilniaus universitete įvyko 2022 m. kovo 13–19 d.

Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Šis naujas projektas yra natūrali 10 metų trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa. Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis.

Hamburg Vilnius

2021-06-01

Užsienio kalbos mokėjimas šiandieninėje darbo rinkoje – itin reikalingas ir reikšmingas privalumas. Vertinamos ne tik anglų kalbos žinios. Pasirinkus vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete (VU), šią užsienio kalbą galima išmokti C1 lygiu – tokio lygio žinios atveria 100 mln. gyventojų turinčią rinką, kuri apima Vokietiją, Austriją, Šveicariją ir Liuksemburgą, o studijos leidžia tęsti mokslus minėtose šalyse ar sieti su jomis ir profesinę karjerą.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokančiųjų vokiečių kalbą Lietuvoje labai sumažėjo, o tokių žinių paklausa auga, todėl vokiečių kalbos mokėjimas tampa rimtu pranašumu. Tai pabrėžia ir Vydūnas Trapinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovas. Jis mano, kad paklausias verslo sektoriuje užsienio kalbas mokantys absolventai pastiprintų Lietuvos investicinį konkurencingumą ir įgytų išskirtinumo darbo rinkoje.

„Rinkoje, ypač verslo paslaugų sektoriuje, jaučiamas didelis poreikis specialistų, gebančių kalbėti vokiečių, prancūzų ar skandinavų kalbomis. Dirbdami su investuotojais matome, kad aukštosios mokyklos kol kas parengia nepakankamą skaičių ekonomikos, apskaitos ar verslo vadybos specialistų, kurie mokėtų kalbėti viena iš minėtų užsienio kalbų“, – sako V. Trapinskas ir siūlo ne tik papildomai skatinti moksleivius ir studentus mokytis užsienio kalbų, bet ir kurti lankstesnes galimybes studijuoti kalbas šalia savo pagrindinio dalyko.

2018 m. vasarą atlikus VU vokiečių filologijos studijų programos absolventų karjeros stebėsenos studiją paaiškėjo, kad šios bakalauro studijos leidžia rinktis pačius įvairiausius karjeros kelius. Versle tai – paslaugos, prekyba, bankai / draudimas, transportas / logistika, turizmas, finansai, rinkodara; viešajame sektoriuje – švietimas, kultūra, valstybės tarnyba ir pan. Pasirinkus toliau studijuoti magistrantūroje, galima siekti mokslininko karjeros.

Vokiečių filologijos gali mokytis tiek tie, kurie vokiečių kalbą jau mokėsi mokykloje, tiek ir jos nesimokę abiturientai. Pagrindines – vokiečių filologijos – studijas galima papildyti dar viena užsienio kalba. VU Filologijos fakultetas siūlo rinktis iš 25 užsienio kalbų, tarp kurių yra anglų, danų, švedų, rusų, lenkų, italų, kartvelų, vengrų ir kitos kalbos.

Nuo antro studijų kurso VU galima rinktis ir gretutines studijas, pavyzdžiui, skandinavistiką, ispanų kalbą ir kultūrą, verslo vadybą. Istorijos mokslai pravers galvojantiems apie gido profesiją, o gretutinės dalyko pedagogikos studijos leis įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti mokytoju. VU studentai iš viso gali rinktis per 30 gretutinių studijų programų.

Visos šios studijos, kurias galima rinktis šalia pagrindinių vokiečių filologijos mokslų, kartu su geromis vokiečių kabos žiniomis yra tvirta paraiška į sėkmę darbo rinkoje ir geras startas norintiems stoti į magistrantūrą. Remiantis apklausos rezultatais, 94,4 proc. studentų darbą susiranda dar studijuodami arba iš karto pabaigę studijas, 57,2 proc. studijuoja toliau.

VU vokiečių kalbą dėsto gausiausias vokiečių kalbos ir literatūros dėstytojų būrys Lietuvoje (iš viso dirba 14 dėstytojų), studentams paskaitas skaito ir gimtakalbiai dėstytojai iš Vokietijos. VU vokiečių kalbą studijuoja daugiausia studentų Lietuvoje, o Filologijos fakultetas turi per 200 ERASMUS+ partnerių kitose šalyse, tad atsiveria daug galimybių išvykti semestrui ar dviem į geriausius Europos universitetus.

Prie didelės studijų vertės kūrimo prisideda ne tik patraukli aplinka – Vilniaus senamiestyje esantys senieji VU rūmai, bet ir patogi, atsinaujinusi biblioteka, siūlanti išskirtinius informacijos šaltinius ir patogias mokslo erdves ne tik senamiestyje, bet ir studentų pamėgtame Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre Saulėtekyje.

Straipsnis iš Vilniaus universiteto naujienų>>>

2022-02-02

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja tapo Birutė Pukelienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė.

Metų vokiečių kalbos mokytojos apdovanojimą inicijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas. Vaiva Žeimantienė, VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedros vedėja, pažymi, jog idėją įsteigti tokį apdovanojimą lėmė noras padėkoti geriausiems vokiečių kalbos mokytojams/-joms bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose.

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo/-s apdovanojimas skiriamas už indėlį į vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2021 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentus. Filologijos fakulteto dekanato sudaryta komisija sulaukė 34 anketų su net 32 vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos vietų: Vilniaus (10), Kauno (4), Panevėžio (4), Klaipėdos (3), Šiaulių (2), Palangos (2), po vieną mokytoją iš Šimkaičių, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Viekšnių, Garliavos ir Akademijos miestelio Kauno rajone.

„Birutė Pukelienė yra ilgametė vokiečių kalbos puoselėtoja Kauno mieste ir visoje šalyje. Mokytojos organizuojamos dalykinės konferencijos, renginiai mokiniams, tarptautiniai mainai, publikuojami straipsniai, darbas Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiadoje ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos valdyboje (iki 2021 m. balandžio) pagrindžia svarų indėlį į vokiečių kalbos populiarinimą. Didžiuojamės B. Pukelienės geranoriškumu ir iniciatyvumu bei puikiais mokinių rezultatais šalies ir tarptautiniuose konkursuose“, sako Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.

Birutė Pukelienė geriausia vokiečių kalbos mokytoja buvo išrinkta atsižvelgiant į mokytojos pedagoginę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimą renginiuose ir projektuose. Metų vokiečių kalbos mokytojos mokiniai aktyviai dalyvauja miesto, respublikinėse, tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, konferencijose, pelno prizines vietas. Ieva Avižonytė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos II klasės mokinė, 2021 m. laimėjo vokiškų pėdsakų ir simbolių Lietuvoje nuotraukų konkurso „Špūren“ pirmąją vietą (nuotrauka „Karo palikimas“).

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimas ir rėmėjų dovana B. Pukelienei bus įteikti 2022 m. vasario 4 d. 11 val. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje (Miško g. 1, Kaunas). Apdovanojimą įteiks Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bei projektą parėmusių bendrovių UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann–Deilmann“ atstovai. Visus nominuotus mokytojus pasieks jiems skirtos Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje ir VU Filologijos fakulteto atminimo dovanos.

VU Vokiečių filologijos katedros informacija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos