Sidebar

2022-07-14

 

Lectio ultima absolventibus

Brangūs studentai!

Kol diplomai Jums neįteikti, leiskite man į Jus dar kartą kreiptis šiuo jaunatvišku žodžiu. Iš lotynų kalbos kilęs žodis studentas anuomet visų pirma reiškė „uoliai dirbantis, triūsiantis“ žmogus. Todėl galiu sakyti, kad šiandien baigiasi šis Jūsų uolaus darbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijose, universiteto bibliotekoje, pertraukėlių ir pokalbių gražiuosiuose universiteto kiemeliuose etapas. Tuoj tapsite diplomuotais filologais, Vilniaus universiteto alumnais.
Šiandien dar išklausykite paskutinę paskaitą – lectio ultima absolventibus. Ji tikrai nebus tokia, kokias esate įpratę girdėti. Ne auditorijoje, be teorijų, be apibrėžimų ir beveik be užduočių savarankiškam darbui. Šiandien – šventinė diena Jums, Jūsų artimiausiems žmonėms, ypatinga diena Jūsų dėstytojams ir šiai Šv. Jonų šventovei, per keturis šimtmečius sveikinusiai daug nuostabių, savo savarankišką kelią pradedančių žmonių.

Ir ši šventinė paskaita, žinoma, turi būti apie kalbą, apie daug kalbų, apie kalbas kaip įvairią, spalvingą visumą. Kalba turi daug epitetų. Sakome – tobula kalba, gyva kalba, išnykusi kalba, gimtoji ar svetimoji kalba, mokslo kalba, šiuolaikinė kalba... Ir su jomis visomis studijų metais vienaip ar kitaip susidūrėte, teorijoje ar praktikoje.
Svajonė surasti tobulą kalbą nuo seniausių laikų sklandė įvairiose kultūrose. Žinome pasakojimą apie kalbų susimaišymą, istorijas apie pastangas surasti, tai kas bendra visai žmonijai ir kas galbūt buvo prarasta, išsiaiškinti vienos kalbos pranašumą prieš kitas. Tačiau dabar suprantame, kad svarbiau yra kalbėti apie kalbų panašumus ir tik apie tuos skirtumus, kurie padeda pažinti kitos kalbos ypatumus ir grožį. Umberto Eco rašė, kad klausydamasis kitos kalbos kiekvienas, nors ir nemokėdamas laisvai ja kalbėti, gali suvokti jos „dvasią, tą kultūrinį pasaulį, kurį žmogus išreiškia kalbėdamas tradicijos nugludinta savo protėvių kalba“. Gimtoji kalba suteikia pagrindą, ryšį su artimiausia aplinka, tapatumą.
Kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas, bet taip pat ji – priemonė naudotis kultūros, mokslo apraiškomis. O kalbų mokėjimas – tai unikali asmenybės savastis ir turtas. Ir jau nebeužtenka tik gimtosios kalbos, nors ją puikiai išmanyti taip pat nėra paprasta. Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe), nuo mažens įvaldęs mažiausiai keturias svetimąsias kalbas, teigė, kad tas „kuris nesidomi kitomis kalbomis, menkai teišmano ir savo gimtąją kalbą“.

Vilniaus universiteto istorija taip pat neatsiejama nuo daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo. Nuo pat įkūrimo čia dirbo dėstytojai iš daugelio Europos šalių. Vėliau šalia akademinės lotynų ir to meto elito lenkų kalbų čia formavosi ir lietuviškoji mokslo kalba. Lietuviški žodžiai sudėti į pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Universiteto spaustuvėje spausdintos lotynų, latvių, lenkų, estų kalbų gramatikos, čia dirbusių mokslininkų traktatai ir straipsniai vokiečių, italų, kitomis kalbomis. Daugiakalbėje akademinėje universiteto bendruomenėje pamažu plėtojosi mintis, kad ne tik mokslo – lotynų – kalba yra svarbi. Bet svarbios ir iš įvairių šalių atvykusių studentų gimtosios kalbos – studentų mainai prieš kelis šimtmečius taip pat buvo aktualus universiteto gyvenimo veiksnys. Žinoma, kad jau nuo XVII a. pradžios buvo kuriamos studentų mokymosi grupės lietuvių, latvių, estų, italų ir vokiečių kalbomis. O XVIII a. pabaigoje vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius Georgas Forsteris (Georg Forster), dalyvavęs Džeimso Kuko antrojoje ekspedicijoje aplink pasaulį, savo atsiminimuose rašė, kad Vilnius ir Vilniaus universitetas jam padarę neišdildomą įspūdį savo tolerancija žmonėms bei kalbų įvairove. Šiuolaikiniame pasaulyje daugiakalbystė jau nėra siekiamybė ar patraukli naujovė. Europoje ir mūsų Baltijos regione ji formavosi ištisus šimtmečius. Ir Jūs jau esate įrašyti į šią daugiakalbę universiteto ir Lietuvos istoriją.

Mokindami arba mokindamiesi kalbų, visų pirma ugdome keturis pagrindinius kalbinius gebėjimus. Tai – skaitymas, rašymas, klausymas ir kalbėjimas. Tačiau jie svarbūs ne tik siekiant išmokti užsienio kalbos. Dabar norėčiau pateikti Jums kelias savarankiško darbo užduotis:

Pirmoji – skaitykite.
Jei atrodė, kad studijų metu daug skaitėte, tai tegu šis pojūtis po studijų tampa Jums maloniu įpročiu. Austrų rašytojas Štefanas Cveigas (Stefan Zweig) yra sakęs: „Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais.“ Skaitydami juk ne tik ieškome ir gauname žinių. Skaitydamas žmogus mąsto, jaučia, vertina, ugdosi. Apibūdinti skaitymą kaip tik gebėjimą perskaityti parašytą̨ tekstą̨ ir jį suprasti, yra per maža: skaitymas – tai kartu ir prasmės kūrimo, problemų̨ sprendimo veikla. Skaitykite įvairius tekstus, būkite smalsūs ir kritiški. Skaitykite įvairiomis kalbomis, skirtingų laikmečių, žanrų, autorių tekstus, kurkite savo turtingą ir atsakingą pasaulėvaizdį.

Antroji – rašykite.
Dauguma kalbos tyrimų remiasi rašytiniais šaltiniais. Moksliniams tyrimams naudojame įvairių laikmečių laiškus, šifruojame autorių rankraščius, tiriame praeitį fiksuojančius dokumentus, atsiminimus, mokslinius darbus, grožinius tekstus. Kiekvienas tekstas yra savojo laiko, savos bendruomenės, savos kultūros, kultūrų ryšių atspindys. Todėl būkite ir Jūs savo laikmečio liudininkais, rašykite mažus ir didelius tekstus, paremtus universitete ugdomomis vertybėmis – tekstus, kurie teikia žinių, tarnauja tiesai ir laisvei.

Trečioji – klausykite.
Klausymasis reikalauja ypatingų pastangų. Klausykite ir įsiklausykite. Bendraudami įvairiomis kalbomis išgirskite ne tik garsų postūmius giminiškose kalbose, skolinius ar svetimžodžius, atpažinkite kalbos kodus ar panašias gramatines struktūras. Taip, tai padeda tobulinti kalbos įgūdžius. Tačiau taip pat girdėkite bendros praeities sąskambius, atpažinkite ne tik kalbinių, bet ir kultūrinių kontaktų paveldą, jį tirkite, puoselėkite, juo remkitės ir kurkite savąjį.

Ir ketvirtoji – kalbėkite.
Be kalbos neįsivaizduojama jokia akademinė, profesinė ar kasdienio gyvenimo sritis. Būkite ne tik tarpininkais tarp kalbų. „Kai esmė iš anksto apgalvota, žodžiai ateina savaime“, sakė Horacijus. Naudokitės studijų metu suteiktomis žiniomis ir išbandykite visas daugiakalbystės teikiamas galimybes. Būkite atviri ir laisvi bendrauti, mokytis ir tobulėti.

Sėkmės Jums!

Lectio ultima JD

2022-04-25

Pagal Erasmus+ programą į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta prof. dr. Lucyna Harmon (Žešuvo universitetas, Lenkija) ir skaitys tokias paskaitas:

Ketvirtadienis, 2022-04-28

11:00-12:30 val., V2 aud. (anglų kalba): „Krzysztof Hejwowski’s commonsense translation theory and selected issues in translation“

Penktadienis, 2022-04-29

09:00-10:30 val., A9 aud. (vokiečių kalba): „Polen und Litauen im europäischen Kontext“

Kviečiame dalyvauti!

2022-04-01

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti prašymus dviejų mėnesių (2022 m. birželį–liepą) arba vieno semestro (5 mėn., 2022 m. spalis – 2023 m. vasaris) studijoms Hamburgo universitete. Išvykus vienam semestrui, mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 350 EUR kelionei + 861 EUR/mėn.

Studijų laikotarpis: 2022 m. birželio ir liepos mėn. arba 2022/2023 m. m. rudens semestras.

Motyvacinius laiškus prašome siųsti iki 2022 m. balandžio 15 d. adresu: . Motyvaciniame laiške nurodykite, kuriam laikotarpiui norėtumėte išvykti!

Jei turite klausimų, kreipkitės į Skaistę Volungevičienę (el. paštu, per MS Teams arba užėję į Vokiečių filologijos katedrą).

2022-03-03

Š. m. kovo 9 d., 13 val., vyks nuotolinis dr. Margir Breckle (Suomija) pranešimas tema "Internationale Unternehmenskommunikation: Sprachlich-kommunikative und studienrelevante Aspekte am Beispiel finnisch-deutscher Kontakte". Pranešimą organizuoja VU Vokiečių filologijos katedra ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache e. V.) padalinys Lietuvoje. Maloniai kviečiame dalyvauti!

10.03.2022

Pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“ į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta kolegės iš Hamburgo universiteto Belqis Aimaq, Carla Sökefeld ir prof. Heike Zinsmeister ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

 

Antradienis, 2022-03-15

9:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinetas (A9)

Belqis Aimaq „Deutsch in Südasien: Verbreitung, Nachlass, Kontakte: Afghanistan, Pakistan und Indien“

Prof. Heike Zinsmeister „Deutsch in Ostasien: Verbreitung, Nachlass, Kontakte: China, Japan und Südkorea“

11:00-12:30 val., nuotoliniu būdu, dalyvavimo nuoroda

Carla Sökefeld „Einführung in die Arbeit mit linguistischen Korpora: Metadaten“

13:00-14:30 val., nuotoliniu būdu, dalyvavimo nuoroda

Carla Sökefeld „Einführung in die Arbeit mit linguistischen Korpora: Annotationen“

 

Trečiadienis, 2022-03-16

11:00-12:30 val., K3 aud.

Belqis Aimaq „Lexikalisch-semantische Darstellung von Personenbezeichnungen. Eine Übung mit dem frame-semantischen Onlinelexikon G-FOL“ (Kurzer Vortrag und Übung)

11:00-12:30 val., nuotoliniu būdu, dalyvavimo nuoroda

Carla Sökefeld „Einführung in die Arbeit mit linguistischen Korpora: Metadaten: Abfragesyntax“

 

Ketvirtadienis, 2022-03-17

11:00-12:30 val., Germanistikos studijų kabinetas (A9)

Prof. Heike Zinsmeister „Zum Ursprung der Sprache“

13:00-14:30 val., 109 aud.

Prof. Heike Zinsmeister „Kausale Strukturen im Sprachvergleich“

 

Kviečiame dalyvauti!

2022-03-27

2022 m. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto germanistai ir germanistės pradėjo bendradarbiavimą pagal germanistikos katedrų partnerystės programą (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP).

Universitetų bendro darbo programa parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas tampa glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Būtent šiose srityje bus gilinamos žinios ir keičiamasi patirtimi.

Pirmasis projekto etapas apims laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m., vėliau bendradarbiavimą bus galima pratęsti. Projektą koordinuoja Hamburgo universiteto Germanistikos instituto Vokiečių kalbos ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister.

Šios naujos germanistų partnerystės tema – „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ (Korpusdidaktik für formelhafte (Fach)Sprache (KoDi-FS)). Projekto metu numatyti dėstytojų mainai, stažuotės, studijų stipendijos, praktikos, kūrybinės dirbtuvės ir bendros publikacijos.

Dėstytojai (-jos) ir studentai (-ės) galės įgyti moderniame pasaulyje reikalingų darbo skaitmeninėje aplinkoje įgūdžių. Tekstynai bus plačiau naudojami atliekant vokiečių ir lietuvių kalbos mokslinius tyrimus, mokantis kalbos ar studijuojant literatūrą. Pirmasis Hamburgo mokslininkių Belqis Aimaq, Carlos Sökefeld ir prof. Heikes Zinsmeister vizitas pagal šią programą Vilniaus universitete įvyko 2022 m. kovo 13–19 d.

Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Šis naujas projektas yra natūrali 10 metų trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa. Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis.

Hamburg Vilnius

2021-06-01

Užsienio kalbos mokėjimas šiandieninėje darbo rinkoje – itin reikalingas ir reikšmingas privalumas. Vertinamos ne tik anglų kalbos žinios. Pasirinkus vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete (VU), šią užsienio kalbą galima išmokti C1 lygiu – tokio lygio žinios atveria 100 mln. gyventojų turinčią rinką, kuri apima Vokietiją, Austriją, Šveicariją ir Liuksemburgą, o studijos leidžia tęsti mokslus minėtose šalyse ar sieti su jomis ir profesinę karjerą.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokančiųjų vokiečių kalbą Lietuvoje labai sumažėjo, o tokių žinių paklausa auga, todėl vokiečių kalbos mokėjimas tampa rimtu pranašumu. Tai pabrėžia ir Vydūnas Trapinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovas. Jis mano, kad paklausias verslo sektoriuje užsienio kalbas mokantys absolventai pastiprintų Lietuvos investicinį konkurencingumą ir įgytų išskirtinumo darbo rinkoje.

„Rinkoje, ypač verslo paslaugų sektoriuje, jaučiamas didelis poreikis specialistų, gebančių kalbėti vokiečių, prancūzų ar skandinavų kalbomis. Dirbdami su investuotojais matome, kad aukštosios mokyklos kol kas parengia nepakankamą skaičių ekonomikos, apskaitos ar verslo vadybos specialistų, kurie mokėtų kalbėti viena iš minėtų užsienio kalbų“, – sako V. Trapinskas ir siūlo ne tik papildomai skatinti moksleivius ir studentus mokytis užsienio kalbų, bet ir kurti lankstesnes galimybes studijuoti kalbas šalia savo pagrindinio dalyko.

2018 m. vasarą atlikus VU vokiečių filologijos studijų programos absolventų karjeros stebėsenos studiją paaiškėjo, kad šios bakalauro studijos leidžia rinktis pačius įvairiausius karjeros kelius. Versle tai – paslaugos, prekyba, bankai / draudimas, transportas / logistika, turizmas, finansai, rinkodara; viešajame sektoriuje – švietimas, kultūra, valstybės tarnyba ir pan. Pasirinkus toliau studijuoti magistrantūroje, galima siekti mokslininko karjeros.

Vokiečių filologijos gali mokytis tiek tie, kurie vokiečių kalbą jau mokėsi mokykloje, tiek ir jos nesimokę abiturientai. Pagrindines – vokiečių filologijos – studijas galima papildyti dar viena užsienio kalba. VU Filologijos fakultetas siūlo rinktis iš 25 užsienio kalbų, tarp kurių yra anglų, danų, švedų, rusų, lenkų, italų, kartvelų, vengrų ir kitos kalbos.

Nuo antro studijų kurso VU galima rinktis ir gretutines studijas, pavyzdžiui, skandinavistiką, ispanų kalbą ir kultūrą, verslo vadybą. Istorijos mokslai pravers galvojantiems apie gido profesiją, o gretutinės dalyko pedagogikos studijos leis įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti mokytoju. VU studentai iš viso gali rinktis per 30 gretutinių studijų programų.

Visos šios studijos, kurias galima rinktis šalia pagrindinių vokiečių filologijos mokslų, kartu su geromis vokiečių kabos žiniomis yra tvirta paraiška į sėkmę darbo rinkoje ir geras startas norintiems stoti į magistrantūrą. Remiantis apklausos rezultatais, 94,4 proc. studentų darbą susiranda dar studijuodami arba iš karto pabaigę studijas, 57,2 proc. studijuoja toliau.

VU vokiečių kalbą dėsto gausiausias vokiečių kalbos ir literatūros dėstytojų būrys Lietuvoje (iš viso dirba 14 dėstytojų), studentams paskaitas skaito ir gimtakalbiai dėstytojai iš Vokietijos. VU vokiečių kalbą studijuoja daugiausia studentų Lietuvoje, o Filologijos fakultetas turi per 200 ERASMUS+ partnerių kitose šalyse, tad atsiveria daug galimybių išvykti semestrui ar dviem į geriausius Europos universitetus.

Prie didelės studijų vertės kūrimo prisideda ne tik patraukli aplinka – Vilniaus senamiestyje esantys senieji VU rūmai, bet ir patogi, atsinaujinusi biblioteka, siūlanti išskirtinius informacijos šaltinius ir patogias mokslo erdves ne tik senamiestyje, bet ir studentų pamėgtame Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre Saulėtekyje.

Straipsnis iš Vilniaus universiteto naujienų>>>

2022-02-02

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja tapo Birutė Pukelienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė.

Metų vokiečių kalbos mokytojos apdovanojimą inicijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas. Vaiva Žeimantienė, VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedros vedėja, pažymi, jog idėją įsteigti tokį apdovanojimą lėmė noras padėkoti geriausiems vokiečių kalbos mokytojams/-joms bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose.

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo/-s apdovanojimas skiriamas už indėlį į vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2021 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentus. Filologijos fakulteto dekanato sudaryta komisija sulaukė 34 anketų su net 32 vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos vietų: Vilniaus (10), Kauno (4), Panevėžio (4), Klaipėdos (3), Šiaulių (2), Palangos (2), po vieną mokytoją iš Šimkaičių, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Viekšnių, Garliavos ir Akademijos miestelio Kauno rajone.

„Birutė Pukelienė yra ilgametė vokiečių kalbos puoselėtoja Kauno mieste ir visoje šalyje. Mokytojos organizuojamos dalykinės konferencijos, renginiai mokiniams, tarptautiniai mainai, publikuojami straipsniai, darbas Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiadoje ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos valdyboje (iki 2021 m. balandžio) pagrindžia svarų indėlį į vokiečių kalbos populiarinimą. Didžiuojamės B. Pukelienės geranoriškumu ir iniciatyvumu bei puikiais mokinių rezultatais šalies ir tarptautiniuose konkursuose“, sako Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.

Birutė Pukelienė geriausia vokiečių kalbos mokytoja buvo išrinkta atsižvelgiant į mokytojos pedagoginę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimą renginiuose ir projektuose. Metų vokiečių kalbos mokytojos mokiniai aktyviai dalyvauja miesto, respublikinėse, tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, konferencijose, pelno prizines vietas. Ieva Avižonytė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos II klasės mokinė, 2021 m. laimėjo vokiškų pėdsakų ir simbolių Lietuvoje nuotraukų konkurso „Špūren“ pirmąją vietą (nuotrauka „Karo palikimas“).

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimas ir rėmėjų dovana B. Pukelienei bus įteikti 2022 m. vasario 4 d. 11 val. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje (Miško g. 1, Kaunas). Apdovanojimą įteiks Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bei projektą parėmusių bendrovių UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann–Deilmann“ atstovai. Visus nominuotus mokytojus pasieks jiems skirtos Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje ir VU Filologijos fakulteto atminimo dovanos.

VU Vokiečių filologijos katedros informacija

PROBSOFCLIL projektas ("Problemorientierter Soft CLIL Ansatz für nichtenglischen FS-Unterricht", liet. "Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos", Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316) įvertintas kaip geriausias 2021 metų Erasmus+ kalbų projektas Slovakijoje. Jam suteiktas Europos kalbų ženklo 2021 apdovanojimas.

Šiuo trejų metų trukmės projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: 

MatDE MatRU TourDE TourRU

2021-11-15

VU Vokiečių filologijos katedra, siekdama įvertinti vokiečių kalbos mokytojų indėlį puoselėjant vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvos mokyklose, skatinti moksleivių susidomėjimą vokiečių kalba bei stiprinti vokiečių kalbos pozicijas Lietuvoje, inicijuoja apdovanojimą „Vokiečių kalbos mokytojas/-a 2021“. Pagrindinį prizą įsteigė UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann-Deilmann“.

Iki š. m. gruodžio 20 dienos kviečiame siūlyti savo mokytojus ar mokytojas šiam apdovanojimui ir užpildyti žemiau pateiktą anketą: https://docs.google.com/forms/d/1jwZuw-5-2RjW19BRV2AnOhnEp3xlgqqY5wREFe1odnA/viewform?edit_requested=true

Daugiau informacijos apie šį projektą: https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/vfk/91-lt/struktura/institutai/bkki/vfk/4942-vokieciu-kalbos-mokytojo-os-apdovanojimas

VU Vokiečių filologijos katedra

2022-01-13

2022 m. balandžio 22 dieną vyks tradicinė Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden: Sprache und Literatur“.

Jeigu turite klausimų, rašykite šiuo adresu:

Organizacinis komitetas:

  • Diana Babušytė
  • Justina Daunorienė
  • Vaiva Žeimantienė

2021-11-08

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/

MatDE MatRU TourDE TourRU

2021-10-24

2021 m. birželio-spalio mėnesiais vyko DAAD lektoriaus Vilniaus universitete dr. Alexander Mionskowski inicijuotas projektas-nuotraukų konkursas "Špūren". Konkurso metu dalyviai ieškojo vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos fotografavo ir siuntė projekto organizatoriams. Iš daugiau nei 100 atsiųstų nuotraukų tarptautinė komisija, kurią sudarė fotografai Marius Jovaiša, dr. Eva Pluharova-Grigienė ir leidėja bei visuomenininkė Ūla Ambrasaitė, išrinko 20 geriausiųjų, kurios toliau varžėsi dėl publikos simpatijų. Žiuri taip pat išrinko ir tris geriausias konkursui atsiųstas nuotraukas, kurių autorės buvo apdovanotos 2021 m. spalio 24 d. Vokiečių kalbos dienų metu Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vykusiame konkurso uždaryme.

Daugiau apie konkursą>>>

2021-10-06

„Žiniasklaidos tekstų žanrų“ dalyką vokiečių kalba pasirinkusių VU Filologijos fakulteto studenčių germanisčių ir anglisčių grupė kartu su Vokiečių filologijos katedros dėstytoja Vaiva Žeimantiene apsilankė dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijoje. Su redakcija ir žurnalistų darbu studentes supažindino interneto portalo lrytas.lt redaktorius Tautvydas Mikalajūnas. Po ekskursijos po „Lietuvos ryto“ redakcijos pastatą redaktorius pasakojo apie naujienų ir žurnalistinio darbo svarbą, žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmenį informacijos sklaidai. Patirtimi apie praktinį žurnalistų darbą, galimybes ir publicistinio vertimo niuansus dalijosi žurnalistė-vertėja Ona Kacėnaitė. Artimiau su „Lietuvos ryto“ pasauliu studentės galės susipažinti perskaitę „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko knygą „Redaktoriaus testamentas. Dviejų epochų užkulisiai“ (2021), kuri buvo įteikta visoms apsilankiusioms redakcijoje.

LR

2021-07-05

Vieną iš vardinių penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijų ateinantiems mokslo metams už puikius akademinius pasiekimus gavo Kamilė Pavydytė, VU Filologijos fakultete studijuojanti vokiečių filologiją. Kamilei Pavydytei skirta Prezidento Antano Smetonos stipendija.

Vokiečių filologijos specialybės bakalauro studijų pakopos studentė Kamilė Pavydytė yra viena iš geriausių kurso studenčių. Nuo pat pirmojo kurso Kamilė Pavydytė išsiskiria savo gyvu domėjimusi dėstomais dalykais, aktyviu dalyvavimu paskaitose ir seminaruose, kokybiškai parengiamais rašto darbais bei reikliu požiūriu į save ir aukštais sau keliamais reikalavimais.

2018 metų spalį, dar būdama pirmojo kurso studentė, kaip klausytoja ir pagalbininkė dalyvavo Baltijos germanistų dienose. Tapusi II kurso studente Vokiečių filologijos katedros dėstytojus nustebino pareiškusi pageidavimą dalyvauti tarptautinėje studentų germanistų mokslinėje konferencijoje, nors joje paprastai dalyvauja IV ir vos keli III kurso studentai. Kamilės prašymas buvo patenkintas ir 2020 metų balandį MS Teams platformoje vykusioje studentų germanistų konferencijoje Kamilė Pavydytė perskaitė pranešimą tema „Wörter griechischen Ursprungs in der deutschen Sprache“ (Graikų kilmės žodžiai vokiečių kalboje).

LMT 2020 skelbiamame studentų semestro metu atliekamos mokslinės praktikos konkurse Kamilei Pavydytei pavyko laimėti mokslinės praktikos stipendiją. Šios praktikos metu Kamilė nagrinėjo visiškai neištirtą elektroninės lietuvių ir vokiečių kalbų leksikografijos temą, surado ir ištyrė visus prieinamus elektroninius vokiečių ir lietuvių kalbų žodynus, jų medžiagą, struktūrą ir įvertino kokybę. Mokslinės praktikos metu atlikto tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2021 m. Tarptautinėje studentų germanistų mokslinėje konferencijoje, pagal pranešimo medžiagą parengtas straipsnis publikuotas Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos žurnale „Miteinander“1/2021 (62).

KamilePavydyte

2021-06-28

Sveikiname BA studijų programos "Vokiečių filologija" absolventes, sėkmingai baigusias bakalauro studijas Vilniaus universitete. 2021 m. BA "Vokiečių filologijos" programą baigė 19 studenčių. Visoms šių metų laidos germanistėms linkime sėkmės ir puikios tolesnės karjeros.

Nuotraukoje: Akimirka iš diplomų teikimo šventės

absolventes 1

Liepos 3 d. Vilniaus universitete prasideda intensyvūs 32 val. istorikėms ir istorikams skirti kursai „Mokslo vokiečių kalba“. Siekti užsibrėžto tikslo ir tobulinti vokiečių kalbos žinias jiems padės net keturi Vokiečių filologijos katedros kolegos: dr. Justina Daunorienė, dr. Daumantas Katinas, docentė dr. Eglė Kontutytė ir docentė dr. Lina Plaušinaitytė.

Vasaros kursus finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (vok. DAAD) iš „Sur-Place Kurse und Fachsprachenkurse in Ostmittel-, Südost- und Osteuropa sowie dem Kaukasus und Zentralasien 2021“ programos lėšų. Projekto idėjos autorius ir vadovas dr. Alexander Mionskowski, projekto koordinatorė docentė dr. Skaistė Volungevičienė.

Atsisveikiname su Bronislava Matulaityte (1935–2021), ilgus metus dirbusia VU Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kalbos ir vokiečių kalbos gramatikos dėstytoja.

1954–59 m. Bronislava Matulaitytė studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus V. Kapsuko universitete. Po to vienerius metus mokytojavo Širvintų rajono Čiobiškio vidurinėje mokykloje. 1960–62 m. dirbo Mokyklų tyrimo institute laborante. Nuo 1962 m. B. Matulaitytė dirbo Vilniaus V. Kapsuko universitete Užsienio kalbų katedroje ir dėstė vokiečių kalbą Istorijos-filologijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų fakultetuose. Vokiečių filologijos katedroje B. Matulaitytė dirbo nuo 1973 m., dėstė praktinę vokiečių kalbą, gramatiką, leksikologiją, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams.

Šiuo metu Vokiečių filologijos katedroje dirbantys dėstytojai taip prisimena savo buvusią kolegę ir mokytoją: „... išraiškinga dėstytoja, įdomi asmenybė, katedros istorijos dalis...“, „... be galo maloni, gera ir labai išmintinga dėstytoja buvo...“, „dėstytoja buvo įdomus, turintis nuostabų humoro jausmą ir labai geranoriškas žmogus“.

Atsisveikinti su Brone Matulaityte galima trečiadienį, birželio 30 d., nuo 9:00 val. – urna bus pašarvota Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Šv. Mišias 10:00 val. bažnyčioje laikys Universiteto Kapelionas E. Puzynia.

Su liūdesiu
Vokiečių filologijos katedra

Bronė Matulaitytė copy

Nuo 2021 m. gegužės mėn. VU Vokiečių filologijos katedra pradėjo įgyvendinti projektą „Germanistik Digital“ (Projekto Nr. 2020-1-SK01-KA226-HE-094271). Tai – Europos Sąjungos finansuojamas Erasmus + programos projektas, koordinuojamas Trnavos Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto (Slovakija).

Projekto vykdytojai Lietuvoje – dr. Daumantas Katinas ir doc. dr. Eglė Kontutytė. Projekto administratorė – doc. dr. Skaistė Volungevičienė.

Projekto tikslas – parengti germanistikos studijų internetinius kursus negimtakalbiams studentams bei metodines šių kursų rekomendacijas.

Projekto partneriai – Jano Evangelisto Purkino universitetas Usti nad Laboje (Čekijos Respublika), Ventspilio aukštoji mokykla (Latvija), Belgrado universitetas (Serbija), Mariboro universitetas (Slovėnija).

Projekto trukmė – 2021-05-01 – 2023-04-30

Projekto aprašymas Erasmus+ platformoje 

GeDi Logo   Erasmus Logo

Š. m. gegužės 20 d., ketvirtadienį, Vokiečių kalbos draugija (GfdS, Gesellschaft für deutsche Sprache e.V.) ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra organizuoja Hamburgo universiteto profesorės dr. Heike Zinsmeister ir Belqis Aimaq pranešimą „Konzeptuelle Frames als Architektur eines Online-Lernerlexikons anhand des Beispiels RUBIN für Deutsch-Dari: Möglichkeiten und Herausforderungen“.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos