Sidebar

Bendros naujienos

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

  • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
  • Filologijos fakultetas;
  • Filosofijos fakultetas;
  • Istorijos fakultetas;
  • Kauno fakultetas;
  • Komunikacijos fakultetas;
  • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
  • Teisės fakultetas.

Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai):

  • Chemijos ir geomokslų fakultetas;
  • Fizikos fakultetas;
  • Gyvybės mokslų centras;
  • Matematikos ir informatikos fakultetas;
  • Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. kovo 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  3. Fakulteto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  4. Užsienio kalbų instituto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Roma Kriaučiūnienė).
  5. Fakulteto 2018 m. biudžeto svarstymas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  6. Fakulteto nuostatų keitimo projektas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  7. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  8. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, nuostatų rengimo grupių vadovai).
  9. Dėl lektorių padėties ir darbo apmokėjimo (dr. Jurgita Katkuvienė, prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė).
  10. Leidinių tvirtinimas spaudai (pristato autoriai):
    Doc. dr. Vytauto Ališausko
    Dr. Gintarės Judžentytės
    Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės
    Doc. dr. Mickūnaitės-Griškevičienės

  11. Studijų programų ir komitetų klausimai (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Dalinis Rusistikos studijų programos privalomų ir pasirenkamų dalykų perskirstymas
    Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujinimas.
    Bendro Intermedialių literatūros studijų ir Literatūros antropologijos ir kultūros studijų programų komiteto sudarymas

  12. Bendrųjų universitetinių studijų dalykų tvirtinimas (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Prof. dr. Birutės Jasiūnaitės
    Prof. dr. Julijos Korostenskienės

  13. Dėl studijų įmokos mažinimo (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  14. Kiti klausimai.

 

dekane kalbu tyrimas 2x730

Filologijos fakultetas prisideda prie pasaulinio tyrimo apie kalbų mokėjimą, vartojimą ir mokymąsi universitetuose. Tyrėjų grupę sudaro mokslininkai iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Singapūro.

Šiam tarptautiniam tyrimui, kurio duomenys bus renkami iki gegužės mėnesio, vadovauja pasaulyje gerai žinoma tyrėja, Londono universiteto profesorė Anne Pauwels. Pagrindinis šio projekto tikslas, pasak lingvistės, – išsiaiškinti studentų, t. y. būsimojo visuomenės elito, nuostatas kalbų ir daugiakalbystės atžvilgiu.

Lietuvoje prie šio projekto prisidėti buvo pakviestas VU. Lietuvos tyrimo dalį atlieka Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto profesorė dr. Meilutė Ramonienė.

Tyrimo metu visi VU studentai yra kviečiami skirti 10 minučių ir užpildyti neilgą apklausą (lietuvių kalba) apie jų mokamas kalbas internete: flf.vu.lt/tyrimas.

Profesorės teigimu, dabar itin svarbu surinkti kuo daugiau kiekybinių duomenų, o vėliau sutikę apklausos dalyviai bus kviečiami ir į kokybinius interviu.

„Stebime įvairias tendencijas daugiakalbystės atveju. Nuolat globalėjančiame pasaulyje kalbų mokėjimas yra itin svarbus. Jis padeda greičiau užmegzti ryšius, spręsti sudėtingas kompleksines užduotis ir netgi gilina mąstymą. Šiuo tyrimu norime pažiūrėti, kaip VU studentai vertina kalbų mokymąsi, kokias kalbas moka, kaip dažnai ir kur jas vartoja savo kasdieniame gyvenime, kokių kalbų mokosi ar norėtų mokytis“, – teigia profesorė M. Ramonienė.

Tikimasi, kad toks projektas sustiprins VU pozicijas pasaulyje, paskatins naujus tarptautinius tyrimus, be to, padės pagerinti šiuo metu VU dėstomų kalbų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į šio pasaulinio tyrimo rezultatus.

Tyrėja taip pat neslepia džiaugsmo, kad tokiame prestižiniame pasauliniame tyrime, kurį vykdo žymiausi pasaulyje lingvistai ir tyrėjai, buvo pakviestas dalyvauti VU.

Profesorės manymu, tai yra dar vienas įrodymas, kad lingvistika ir humanitariniai mokslai VU yra be galo stipri studijų ir tyrimų sritis. Tai rodo ir pasaulinis universitetų reitingas QS, pagal kurio studijų sričių vertinimą lingvistika šiemet pakilo per 50 pozicijų ir atsidūrė 151–200 vietoje.

Apklausą galima užpildyti internetu flf.vu.lt/tyrimas. Apklausos duomenys bus renkami iki šių metų gegužės mėnesio ir kiekvieno VU studento laikas, sugaištas pildant šią apklausą, prisidės prie lingvistikos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Naujienos šaltinis – naujienos.vu.lt

 

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2018 m. vasario 27 d. Filologijos fakultete Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai.

Dekanas išrinktas nebuvo, nes:

  • pagal Filologijos fakulteto nuostatų 28 p. "Dekanas laikoms išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių";
  • Tarybos narių yra 24;
  • rinkimuose 2018 m. vasario 27 d. balsavo 22 Tarybos nariai;
  • kandidatas doc. M. Kvietkauskas surinko 12 balsų;
  • kandidatė prof. I. Šeškauskienė surinko 10 balsų.

T. y. nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų.

Balsų skaičiavimo protokolą žr. čia.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 15 val.

  • Profesoriaus ir docento vardų atestatų teikimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
  4. Artimiausio Tarybos posėdžio (kovo 2 d.) nukėlimas (dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  5. Klasikinės filologijos studijų programos keitimų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  6. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės mokymo priemonės tvirtinimas leidybai (doc. dr. Jurgis Pakerys).
  7. Dėl studentų kvotos mažinimo studijų programai Lietuvių filologija ir užsienio kalba (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  8. Kiti klausimai.

 

Šių metų vasario 20 d. eidamas 94-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius (g. 1925-01-04 Juodausiuose, Ukmergės r.), daugelio Lietuvos lituanistų ir baltistų mokytojas, autoritetas, pasaulyje labiausiai žinomas Lietuvos humanitaras.

Netekome pasaulinio garso lituanisto, baltisto, lietuvių kalbos istoriko, dialektologo, onomastikos specialisto, kelių užsienio mokslo akademijų nario, kelių universitetų garbės daktaro, subrendusio mūsų universitete, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis (dirbo iki 1994 m.). Čia Profesorius perėjo visas pedagoginės ir mokslinės karjeros pakopas, buvo išrinktas Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu, Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedrų vedėju, čia sukūrė reikšmingiausius mokslo darbus, išaugino būrį lituanistų, dirbančių visose šalies aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvių kalbos institute, kituose humanitariniuose institutuose, užsienyje. Talento įvairiapusiškumu ir fenomenaliu darbštumu su Profesoriumi vargiai kas galėjo lygintis, o kur dar žmogiškasis žavesys!

Lietuvių kalbotyrą ir baltistiką Zigmas Zinkevičius praturtino ne tik vertingomis monografijomis, monumentalia 7 tomų Lietuvių kalbos istorija, gausiais straipsniais, bet ir mokomaisiais bei plačiajai visuomenei skirtais leidiniais, publikacijomis spaudoje, pagaliau – nepamirštamais pranešimais konferencijose ir žaviomis paskaitomis. Profesoriaus daug nusipelnė, kad pokarinės okupacijos metais Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru. Jam iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo lietuvių kalbos mokslo, studijų ir kultūros būklė, aukštosiose mokyklose vykdomos reformos.

Zigmo Zinkevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla įvertinta mūsų šalies ir užsienio premijomis, valstybiniais apdovanojimais, garbės vardais. Plačiai cituojamus Akademiko darbus turi ir turės po ranka kiekvienas, kuris imsis lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimų. Dar ilgai mus lydės lituanistikos ir baltistikos milžino, studentų mėgstamo pedagogo asmenybės šviesa.

Velionis bus pašarvotas vasario 22 d. 11 val. šv. Jonų bažnyčioje, 23 d. 10 val. čia bus aukojamos šv. mišios, o 12 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinėse.

zigmas zinkevicius

 

Vasario pabaigoje Anglijoje išleistas VGTU AF profesoriaus Almanto Samalavičiaus parengtas ir sudarytas akademinių pokalbių rinkinys Neoliberalism, Economism and Higher Education (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2018, 172 p.). Šį tekstų rinkinį sudaro septyniolika išsamių autoriaus pokalbių su tarptautiniu mastu pripažintais aukštojo mokslo tyrinėtojais bei iškiliais įvairių sričių – filosofijos, teologijos, ekonomikos ir kt. profesoriais, šalia kitų dalykų susirūpinusiais globalias poslinkiais aukštojo mokslo sferoje, kuriuos diktuoja globali neoliberalioji ideologija ir politika. Tarp prof. Almanto Samalavičiaus, parašiusio solidų įvadą šiai knygai pašnekovų bene žymiausi Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo tyrinėtojai profesoriai Ronaldas Barnettas, Jonas Nixonas, Thomas Docherty, iškiliausia šiuolaikinė Australijos sociologė Raewyn Connell, Kanadoje profesoriaujantis garsus amerikiečių edukologas, kultūros kritikas, medijų ir aukštojo mokslo analitikas Henry A. Giroux, kanadietis mokslo, technologijų ir verslo korporacijų tyrinėtojas Wade Rowland, taip pat iškilūs Vidurio Europos (Lenkijos, Slovėnijos, Bulgarijos) mokslininkai.

Knyga baigiama keletu pašnekėsiu su ekonomikos analitikais, kuriančiais alternatyvą dominuojančiam neoliberaliam diskursui – Amerikos mokslo akademijos nariu Johnu B. Cobbu, „laimės ekonomikos“ kūrėju kanadiečiu Marku Anielskiu bei ekologiškos ekonomikos paradigmos kūrėju Joshua Farley‘u. Tai jau antra tokio pobūdžio prof. Samalavičiaus parengta akademinių pašnekėsių knyga, skirta tarptautinei skaitytojų auditorijai.

img630

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos