International peer review of Translation study field in Lithuania will take place on November 17th. 

AGENDA OF THE SITE VISIT

17th of November, Wednesday

Visit to Vilnius University

09.45–10.00 Technical connection to the video conference

10.00–10.30 Meeting with senior management and faculty administration staff (30min)

10.30–10.45 Break, technical connection

10.45–11.45 Meeting with staff responsible for the preparation of the SER (1h)

11.45–12.00 Break, technical connecting 

12.00–12.45 Meeting with teaching staff (45min)

12.45–13.00 Break, technical connecting 

13.00–13.45 Meeting with students and members of Studen Union (45min)

13.45–14.30 Lunch

14.30–15.00 Discussion with representatives of the HEI regarding the Learning facilities and resources: classrooms, lecture halls, libraries, other facilities (studios, teaching spaces, computer rooms, etc.) and Students’ term and final papers (theses), examination material (30 min)

15.00–15.15 Break, technical connection

15.15–15.45 Meeting with alumni, employers, social partners (30 min)

15.45–16.00 Break, technical connection

16.00–16.30 Private Expert panel discussion and finalisation of the visit (30 min)

16.30–16.45 Introduction of general remarks of the visit to the University community (15 min)

For technical issues please contact Remigijus Ptičkinas

Tel. (8 5) 268 7269
Mob. tel. +370 679 03056
El. p.

Kviečiame dėstytojus ir studentus į dr. Jogilės Ramonaitės vedamą įvadinį kursą į CLAN (Computerized Language ANalysis) programinę įrangą. Pirmoji kurso dalis jau buvo išdėstyta lapkričio 11 d., tačiau vis dar galima prisijungti į antrą dalį, kuri vyks lapkričio 18 d., ketvirtadienį, 11.00–12.30 val. ir 15.00–16.30 val.

Kursas skaitomas lietuvių kalba ir organizuojamas nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.

Visi norintys dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu 

Apie pačią programinę įrangą:

CLAN programa yra skirta šnekos duomenų analizei, remiasi CHILDES (MacWhinney 2000) sistema ir yra pritaikoma morfologijos, sintaksės tyrimams, pokalbio analizei. Šio trumpo kurso metu bus supažindinama su šnekos transkribavimo principais, automatiniu ir rankiniu anotavimu, leksikono sudarymo pagrindais ir pagrindinėmis programos suteikiamomis analizės galimybėmis. Aštuonių valandų trukmės kurso metu bus skiriama laiko ir praktiniam darbui su programa.

Kaip ir kiekvienais metais rudeniškos vėsos lydimas į Universiteto patalpas sugrįžta unikalios kūrybos kupinas Filologijos ruduo. Klaidžiodamas siauromis Vilniaus gatvelėmis, tyrinėdamas Bernardinų sodą bei sklandydamas virš miesto stogų, jis pildo kūrybos krepšį dar nematytais ir negirdėtais tekstais. Galiausiai supratęs, kad krepšys darosi vis sunkesnis, o vienuma vis mažiau viliojanti, Ruduo pasiryžo suburti visą bendruomenę bei išdalinti ir pasidalinti sukauptu kraičiu su kiekvienu norinčiuoju.

Todėl lapkričio 17 d., trečiadienį, 18.00 val. Filologijos ruduo ir visa organizatorių komanda nori pakviesti kiekvieną bendruomenės narį atvykti į VU Teatro salę ir pasiklausyti (dar) neatrastų rašytojų tekstų. Renginys atviras visiems poezijos ir prozos mylėtojams.

Š.m. lapkričio 12 d. Filologijos fakultete viešėjo Ukrainos ambasadorius J. E. Volodymyr Yatsenkivskyi ir trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk. Svečiai apsilankė Taraso Ševčenkos auditorijoje, susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene, Rusų filologijos katedros vedėju doc. Pavelu Lavrinecu ir doc. Jelena Konickaja. Buvo kalbama apie glaudesnius Ukrainos universitetų filologinių padalinių ir VU Filologijos fakulteto ryšius, pasikeista nuomonėmis apie ukrainų kalbos lektorato steigimą Filologijos fakultete, mokslinių mainų ir kitas bendradarbiavimo galimybes.

Iš kairės į dešinę: Rusų filologijos katedros vedėjas doc. P. Lavrinec, trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk, doc. Jelena Konickaja, ambasadorius J. E. Volodymyr Yatsenkivskyi ir dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Lapkričio 18 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Maironio literatūros muziejuje kviečiame bendruomenę dalyvauti ilgamečio VU Kauno fakulteto dėstytojo, lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, kritiko prof. Algimanto Radzevičiaus naujausio leidinio „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“, t. 2, parengto ir išleisto profesoriaus kolegų, dirbusių VU, ir buvusių VU studentų, pristatyme.

Renginyje dalyvaus kalbininkas, baltistas prof. Alvydas Butkus; literatūros tyrinėtojas, kritikas doc. Ramutis Karmalavičius; knygos redaktorė Aldona Zimnachaitė.

Algimantas. Radzevičius (1932 m. lapkričio 29 – 2020 m. balandžio 25 d.) – vienas iš nedaugelio lietuvių literatūrologų, kryptingai besidarbavusių probleminių lituanistikos aspektų bei akademinės polemikos baruose. Tyrimų serijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste“ tomuose (išspausdinti: 2015 m. t. 1, 2021 m. t. 2) profesorius aptaria Naujųjų amžių lietuvių rašytojų kūrybą tautos dvasinės kultūros istorijos aspektu, jau pavadinime pabrėždamas, kad tautinės literatūros nagrinėjimas nėra uždaras, o siejamas su bendra europinės kultūros raida.

Savo knygomis A. Radzevičius atliko milžinišką lietuvių literatūros istorijos perinterpretavimo darbą. Profesorių ne tik kaip mokslininką, bet ir kaip dėstytoją šviesiai prisimena vėliau literatūrologais, lituanistais pedagogais, rašytojais tapę jo studentai.

Dėl pandeminės situacijos kultūriniai renginiai VU Kauno fakultete neorganizuojami, tačiau Kauno fakulteto mokslininkai savo knygas pristato Maironio literatūros muziejuje >

Lapkričio 11 d. Rusų filologijos katedra išplėstiniu katedros posėdžiu paminėjo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo metines. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov tarė sveikinimo žodį ir padovanojo katedrai knygų. Įdomią ir turiningą kalbą apie rašytojo sąsajas su Lietuva, jo kūrybos tyrimus Lietuvoje ir lietuviškus vertimus pasakė Dostojevskio tyrinėtoja, Rusų filologijos katedros docentė Dagnė Beržaitė. Po renginio ambasadorius padėjo gėlių prie F. Dostojevskio memorialinės lentos Didžiojoje gatvėje.

Taip pat kviečiame skaityti 15min parengtą interviu su doc. D. Beržaite apie Dostojevskio skaitymo kultūrą Lietuvoje > 

Ir docentės mokslinius tyrimus, susijusius su Dostojevskiu: 

• „Apie bendras rusų literatūros klasikos vertimo į lietuvių kalbą tendencijas“, Literatūra, 2017, 59 (2), 7-24.

• „Достоевский в Литве (конец ХХ - начало ХХI в.)“. Достоевский. Материалы и исследования. Санкт-Петербург: Нестор-История 2013, т. 2013, 143-155.

• „Библиография работ о творчестве Ф.М. Достоевского в Литве“. Достоевский. Материалы и исследования. Санкт-Петербург: Нестор-История 2013, т. 2013, 577-582. 

Doc. dr. Dagnė Beržaitė

Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov

Šių metų lapkričio 11 d. įvyko Tarybos rinkimai.

Toliau pateikiamas naujai išrinktų narių sąrašas pagal kategorijas:

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

• Prof. dr. Axel Holvoet (BKKI)
• Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)
• Prof. dr. Jurgis Pakerys (BKKI)
• Prof. dr. Meilutė Ramonienė (TKI)
• Prof. dr. Brigita Speičytė (LKVTI)
• Prof. dr. Paulius V. Subačius (LKVTI)
• Prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

Docentai, vyresnieji mokslo darbuotojai:

• Doc. dr. Dagnė Beržaitė (BKKI)
• Doc. dr Loreta Chodzkienė (UKI)
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (TKI)
• Doc. dr. Audronė Kučinskienė (ARKSI)
• Doc. dr. Jūratė Levina (LKVTI)
• Doc. dr. Erika Sausverde (BKKI)
• Doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI)

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

• Mokslo darb. dr. Vilius Bartninkas (ARKSI)
• Asist. dr. Eglė Gudavičienė (TKI)
• Asist. dr. Jelena Kirejeva (UKI)
• Asist. dr. Aistė Kučinskienė (LKVTI)
• Asist. dr. Audronė Šolienė (ARKSI)

Lapkričio 11–13 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje Colloquium Balticum XVIII Vilnense, skirtoje pirmajam lietuviškam Jeronimo Ralio Homero Odisėjos vertimui, pagrindinį pranešimą skaitys King‘s College London profesorė Edith Hall. Šioje paskaitoje bus trumpai apžvelgiami skirtingi kultūriniai požiūriai į Hefaisto nukaltą skydą Achilui, aprašytą XVIII-oje Iliados giesmėje, kuris jau Antikoje sulaukė įvairių interpretacijų ir nuo to laiko sukiršino ir sužavėjo epo skaitytojus. Profesorės Hall paskaitoje bus pateikiama Achilo skydo interpretacija, pritaikyta naujai mūsų laikmečio apokaliptinei nuotaikai, kurią formuoja tokie globalūs fenomenai kaip pandemija, klimato kaita, didėjantis socialinis ekonominis atotrūkis, demokratijos ir žmogaus teisių erozija bei politinė korupcija.

Antikos mokslininkas Dzenodotas manė, kad skydas taip nepritinka likusiai Iliadai, kad jį visiškai pašalino. Kiti manė, kad jis reprezentuoja Atikos regiono istoriją arba ikisokratinių kosminių meilės ir vaido jėgų alegoriją, Antikos valdovai naudojo skydą kaip galios emblemą. Vėlesni Renesanso mąstytojai skydą pasitelkė estetiniams apmąstymams apie teksto ir paveikslo skirtumus. Šis susidomėjimas pasireiškė daugybe bandymų nutapyti arba nupiešti skydo rekonstrukcijas, o nuo Šaltojo karo pradžios Achilo skydo interpretacijose ėmė dominuoti priešprieša tarp karo ir taikos. 

Tačiau baimę dėl stambaus masto tarptautinio karinio konflikto pastaraisiais dešimtmečiais ėmė keisti nerimas, kad industrinis, kapitalistinis, patriarchalinis gyvenimo būdas yra visiškai netvarus, ir kad homo sapiens yra ties katastrofos, jei ne išnykimo, slenksčiu. Kiekviena epocha į klasikinę literatūrą visada žvelgdavo iš taško, kuris atliepdavo jos pačios rūpesčius, tad profesorė Hall, besiremdama Achilo skydo svarba ekologo Aldo Leopold‘o darbuose, pasiūlys naują šio fiktyvaus artefakto interpretaciją.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba lapkričio 11 d. 10.45 val. V. Krėvės aud., VU Filologijos fakultete. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie prisijungimą ir konferenciją renginio Facebook nuorodoje >

Edith Hall yra King‘s College London Klasikinių mokslų katedros profesorė. Ji specializuojasi senovės graikų literatūroje, tyrinėja įvairius senovės graikų ir romėnų istorijos, visuomenės ir minties aspektus. Edith Hall yra pasaulinio masto etniškumo, socialinės klasės ir lyties studijų antikiniuose šaltiniuose, antikinio teatro studijų ir antikos idėjų recepcijos pasaulio kultūroje nuo Renesanso laikotarpio lyderė. Edith Hall dirbo Kembridžo, Oksfordo, Deramo, Redingo universitetuose ir Karališkajame Holovėjaus koledže. Profesorė yra išleidusi 30 knygų, dažnai pasisako radijo ir televizijos laidose, konsultuoja teatro profesionalus, skaito paskaitas visame pasaulyje ir leidžia straipsnius akademiniuose bei populiariuosiuose žurnaluose.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto premijuojamų mokslo darbų sąrašas už 2020 m. 

Parsisiųsti sąrašą >

Skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašą galima rasti Filologijos fakulteto puslapio dokumentų skiltyje >

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Eglė Žurauskaitė gins disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2014–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Irena Smetonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. habil. dr. Eleonora Lassan (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Rūta Petrauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Danguolė Satkauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/ 

Lapkričio 11-14 dienomis kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus lapų festivalyje. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė yra viena festivalio organizatorių, o festivalio metu pasaulinio garso rašytojas/us kalbins Filologijos fakulteto darbuotojos prof. Dalia Satkauskytė, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksejūnienė, doc. dr. Eglė Kačkutė ir dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Programa >

Filologijos fakultete prasidėjo dar vienas naujas edukacinis projektas - Praktisches und methodisches Handbuch für Deutsch-Unterricht Online (DUO)

Projekto Nr. 020-1-SK01-KA226-SCH-094410

Universiteto dalies projekto vadovė: doc. dr. Virginija Masiulionytė

Projekto trukmė: 2021-03-01–2023-02-28

Projekto biudžetas: 24 956,00 EUR (VU)

Finansavimas: Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos „KA226 - Partnerships for Digital Education Readiness (School education)“ lėšomis.

Projekto partneriai: Vilniaus universitetas, Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerzita Jana Evangelity Purkyně v Ústí nad Labem (Čekija), Gymnázium Janka Matúšku v Galante (Slovakija), Gymnázium Jána Hollého (Trnava, Slovakija), Gymnázium a střední odborná škola Mikulov (Čekija), Gymnázium a Střední odborná škola Dr. Václava Šmejkala (Ústí nad Labem, Čekija), Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Gabijos gimnazija.

Projekto tyrėjos VU: doc. dr. Virginija Masiulionytė (Filologijos fakultetas), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (Filologijos fakultetas), doc. dr. Aina Būdvytytė (Šiaulių akademija), projekto administratorė: Aida Jungaitytė (Filologijos fakultetas).

Šio projekto, kuriame dalyvauja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros ir Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslininkės, tikslas yra  atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) vadovą, kuriame, pagrindžiant metodiškai ir iliustruojant praktiniai pavyzdžiais, bus pristatyti įvairūs skaitmeniniai įrankiai ir jų panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Projektas taip pat apima mokymo veiklas, skirtas mokytojų ir dėstytojų skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir mokytojų, dalyvaujančių įgyvendinant projekto rezultatus, metodinei ir techninei kompetencijai ugdyti. Visas vadovas bei sukurtų užduočių ir veiklų pavyzdžiai bus laisvai prieinami internete.

2021 m. balandžio 1 d. startavo naujas tarptautinis edukacinis projektas TestU Online - nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341; https://www.enter-network.eu/project/testu/), kuriame dalyvauja VU Filologijos fakulteto komanda (dr. Ingrida Kisieliūtė, doc. dr. Anastasija Belovodskaja, doc. dr. Jelena Konickaja, Aida Jungaitytė). Projekto prioritetas – inovacinės praktikos skaitmeniniame amžiuje. Projekto siekinys – padėti pedagogams, dėstytojams, mokytojams, mokiniams mokyti(s) kalbų. Projekto tikslas – sukurti nemokamą daugiakalbę internetinę e. mokymosi platformą, kurioje būtų galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis, testus, pratimus ir pan. Kuriama platforma numato nemokamą prieigą, nemokamą turinį, nemokamas priemones, todėl tikimasi, kad projekto dalyviai sukurs platformą, kurią bus galima toliau plėtoti savarankiškai. Be to, kiekvienas mokytojas ir dėstytojas galės rasti įvairių pavyzdinių užduočių, kurias galės pritaikyti savo poreikiams ir papildyti savo turiniu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto komanda šiame projekte bendradarbiauja su Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija, https://www.bitschulungscenter.at/), Leipcigo universitetu (Vokietija). Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija, www.ikso.net), su kuria VU komanda jau bendradarbiavo kuriant interneto svetaines, tarp jų - Russky.info (https://russky.info/en), Slovake.eu (https://slovake.eu/en) ir kt. Kaip ir ankstesniuose projektuose, daugiakalbė svetainė bus prieinama įvairiomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, čekų, slovakų, lenkų, lietuvių, esperanto ir kt.

Nuo projekto pradžios jau įvyko trys projekto dalyvių susitikimai, kurių metu konstruktyviai buvo aptarti projekto tikslai ir uždaviniai, patvirtinta konkrečių klausimų sprendimo strategija, nustatytos ir aiškiai apibrėžtos dalyvių pareigos. Paskutiniame susitikime, kuris įtemptu grafiku vyko rugsėjo pabaigoje Graco mieste Austrijoje, daugiausia dėmesio skirta ne tik organizaciniams klausimams, bet ir konkrečioms projekto esmę sudarančių modelinių užduočių kūrimo problemoms ir jų techninio įgyvendinimo galimybėms. Susitikimas, kurio metu dalyviai galėjo tiesiogiai susipažinti vieni su kitais, rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus bendrame pokalbyje ir sugalvoti kūrybines užduotis, suteikė naują impulsą projekto veiklai. Norime tikėti, kad šis projektas, kaip ir anksčiau įgyvendinti projektai, taps puikia priemone mokytojams ir mokiniams!

Lapkričio 8 d., pirmadienį, 13.00 val. 111 A. J. Greimo aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro seminarą. Jame greiminės semiotikos krypties atstovas Jacques Fontanille pristatys dalį savo tyrimo, skirto politikos semiotiniams aspektams.

Išsamiau šią problematiką Fontanille aptarė prieš kelis mėnesius išleistoje knygoje „Bendrabūvis. Semiotinės antropologijos metmenys Politiškumo tyrimams“ ('Ensemble. Pour une anthropologie sémiotique du Politique').

Seminaras vyks prancūzų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Facebook renginys >

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentui Karoliui Zeniauskui. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname darbštų ir motyvuotą studentą, kurį ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų savo tikslų bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš beveik dešimtmetį stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji netilpo mokyklinio vadovėlio rėmuose ir dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, kasmet dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai gauti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą.

Šiemet spalio 28 d. įteikti stipendijos diplomo į fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje kairėje, šalia jo – Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir stipendininkas Karolis Zeniauskas). Kitą dieną laureatą sveikino Fakulteto taryba nuotolinio posėdžio metu. Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir ilgus metus puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu.

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Spalio 22-23 d. VU Filologijos fakultete vyko 8-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Baltijos šalių kultūra, istorija bei kalbomis besidomintys studentai Vilniuje susibūrė jau antrą kartą (prieš tai VU konferencija organizuota 2015 metais).  Savo žiniomis dalinosi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos bei Vengrijos atvykę ar nuotoliniu būdu prisijungę studentai. Konferencijos metu buvo galima išgirsti net 44 studentų pranešimus įvairiausiomis temomis: nuo lituanizmų Rainio poezijoje ar šalutinio kirčio lietuvių kalboje iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų analizės ar Prahos pavasario atgarsių Lietuvoje. Plenarinius pranešimus taip pat skaitė ir diskutuoti kvietė filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis („The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence“), latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš („Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series“) bei lingvistė Kerttu Rozenvalde („The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?“). Džiugi žinia, kad šis susitikimas nebuvo paskutinis ir kitąmet visi Baltijos šalimis besidomintys studentai (ir ne tik) bus laukiami Varšuvoje, jau 9-ojoje tarptautinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“. 

Lapkričio 5-7 dienomis kviečiame bendruomenę į XII Šiaurės šalių semiotikos asociacijos konferenciją, skirtą reikšmei suvokime ir jutimuose.

Semiotikai nagrinėja suvokimą kaip ženklinį procesą ir aprašo skirtingus būdus, kuriais įtarpinamas suvokiančios būtybės santykis su aplinka, randasi jutiminio pažinimo formos. Juslinė patirtis irgi traktuojama kaip reikšmės vieta – tai leidžia svarstyti naujas hipotezes apie kognityvinius procesus, kalbą, žmogaus raidą, kultūrą ar menus. Konferencijos pranešimuose atstovaujamos skirtingos tyrinėjimų kryptys nuo kalbinės iki biosemiotikos, nuo kognityvinės iki kultūros semiotikos.

Programa > 

Zoom prisijungimas >

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-19. / This conference was funded by a grant (No. S-LIP-21-19) from the Research Council of Lithuania (LMTLT).

Prasidėjus mokslo metams Lietuvių literatūros katedra, bendradarbiaudama su „Lietuvių fondu“ (JAV, Čikaga), rengia šio Fondo įsteigtos vardinės Bernardo Brazdžionio stipendijos konkursą. Stipendija skiriama lietuvių literatūros studentams už gerus akademinius pasiekimus, išskirtinį angažavimąsi lietuvių literatūros studijoms, sklaidai, kūrybai.

Šiais metais B. Brazdžionio vardinės stipendijos laureatu tapo Simonas Granskas, Lietuvių filologijos trečiakursis. Simonui puikiai sekasi ir studijuoti, ir aktyviai dalyvauti Fakulteto akademiniame gyvenime, ir įsitraukti į lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos iniciatyvas. Nuoširdžiai sveikiname!

Stipendijos diplome, kuris buvo įteiktas laureatui, „Lietuvių fondo“ vykdomoji direktorė Jūratė Mereckis taip pat išsakė padėką Fondo steigėjams ir aukotojams: „Džiaugiamės, kad Lietuvių Fonde įsteigtų vardinių fondų steigėjų ir nuoširdžių aukotojų dėka LF gali paremti studijuojantį jaunimą. Šiam poeto šeimos narių įsteigtam fondui eilę metų aukojo Kalifornijos Lietuvių Bendruomenės nariai ir pavieniai asmenys. Dėkojame jiems už jų atsidavimą, rūpestį ir dosnumą rūpinantis jaunąja karta.“

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Nuotraukoje iš kairės: VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, stipendijos laureatas Simonas Granskas, „Lietuvių fondo“ atstovė dr. Daiva Litvinskaitė.

Nuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.

2021 m. sukanka šimtmetis, kai lietuviškai pasirodė pirmasis Homero Odisėjos leidimas, išverstas Jeronimo Ralio. Ši sukaktis yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją įvairiausiais pavidalais, tad Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją COLLOQUIUM BALTICUM XVIII VILNENSE. Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje.

Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos nagrinės Homero vaidmenį Vakarų kultūroje, poeto ir krikščionybės santykį, Homero recepciją literatūroje bei mene, jo filosofinę kritiką klasikinėje graikų filosofijoje bei nacionalinių Homero kūrinių vertimų specifiką bei recepciją. Pagrindinį konferencijos pranešimą pristatys King’s College London profesorė Edith Hall The Reception of Achilles’ Shield. Aesthetics, Politics and War.

Konferencija vyks lapkričio 11–13 d. gyvai ir nuotoliniu būdu. Preliminarią konferencijos programa galite rasti ČIA > 

Konferenciją remia Vilniaus universitetas, VU Filologijos fakultetas, Klasikų asociacija, Graikijos kultūros fondas, Lietuvos graikų draugija PATRIDA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.