Gruodžio 21 d., antradienį, 15.00 val. Eglė Vaisėtaitė gins disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Nuotolinio prisijungimo nuoroda >

Disertacija rengta 2015–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Ineta Dabašinskienė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Kinga Geben (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Elena Proskurina

Харбинская и парижская «ноты»: своеобразие звучания*

Pavel Lavrinec

Alexander Blok in the Russian Environment of Interwar Wilno

Svetozar Poštić

Значение памяти у И. Бунина и З. Гиппиус

Fatima Eloeva

Женщина на балу. «Анна на шее» А. П. Чехова и «Психология супруга с Сироса» Эммануила Роидиса: попытка сопоставления

Maria Mikhailova | Sofya Kudritskaya

Трагический и парадоксальный мир Оcкара Уайльда в интерпретации А. Мирэ

Veronika Zuseva-Özkan

Прямая и обратная проекции сюжета о Стеньке Разине и персидской княжне: Евгений Замятин и Анна Баркова

Vera Kotelevskaya | Maria Matrosova

В модернистской «школе для дураков»: топика письма и ученичества в немецкой и русской прозе ХХ–XXI вв.*

Tatiana Avtukhovich

Алексей Слаповский vs Федор Достоевский, или Быт без бытия

Olga Fedunina

Дева-Смерть: от «Балаганчика» Александра Блока к «Любовнице смерти» и «Любовнику смерти» Бориса Акунина

Tünde Szabó

Музыка в мире героя, герой в мире музыки: роман Людмилы Улицкой «Зеленый шатер»

Natalia Kovtun

Образ трикстера в романе Владимира Маканина «Андеграунд, или Герой нашего времени»*

Polina Poberezkina

«Там нет конца»: незавершенная трагедия Анны Ахматовой «Пролог»

Alexander Markov

Смыслы культуры и книги. От «брака по расчету» до признаков «первой любви»

Birutė Meržvinskaitė

Istorijos interpretavimas šiuolaikinėje lietuvių eseistikoje 

Lapkričio 26-27 d. kviečiame bendruomenę Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų konferenciją „COVID-19. O paskui?“ (Covid-19. Et après?)

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Gyvai konferenciją galėsite stebėti V. Krėvės aud., nuotoliniu būdu – per Zoom >

Šios konferencijos tikslas – suburti Lietuvos prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus analizuoti mokymo pokyčius, pristatyti ir aptarti įvairius kelius, sprendžiant dėl pandemijos iškilusias problemas, bei paminėti lapkričio 25-ąją, Tarptautinę prancūzų kalbos mokytojų dieną. 

Programa >

Laukiami visi frankofonai ir frankofilai, o taip pat kviečiame skleisti žinią tarp kolegų. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. lapkričio 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Posėdžiui pirmininkaus ir 1−5 klausimus pristatys dekanė prof. Inesa Šeškauskienė.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (2).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (2).
3. Naujo Tarybos pirmininko rinkimai (20).
4. 2022 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos svarstymas (20 min.).
5. Ginčų komisijos sudėties atnaujinimas (5 min.).
6. Dėl MTG steigimo ARKSI (doc. Nijolė Juchnevičienė, 10 min.).
7. Kiti klausimai. 

Lapkričio 22-26 dienomis Filologijos fakultete vyks seminarų ciklas Linguae aeternae, skirtas įvairiems teminiams lotynų bei senovės graikų literatūros epizodams. Seminarai vyks lotynų ir senovės graikų kalbomis. Seminaruose įgysite šnekamosios antikinių kalbų vartosenos patirties bei susipažinsite su „gyvąja“ klasikinių kalbų dėstymo metodika, naudinga aktyviam kalbos įsisavinimui ir efektyviam tekstų skaitymui. 

Tikrai ne kartą esame girdėję, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje. Tačiau kiek tiesos yra šiame pasakyme? Ir ar ta pačia lietuvių kalba mums pavyktų susišnekėti, tarkim, su VI amžiaus lietuviu ar vėliau gyvenusiomis istorinėmis figūromis – Vytautu Didžiuoju ar Barbora Radvilaite? Į šiuos ir kitus klausimus apie lietuvių kalbą atsakė Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia. Kviečiame skaityti >

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Sergejus Temčinas

Типы рецепции Луцидария в России, Беларуси, Украине, Польше
и Чехии середины XVI–первой четверти XX вв.

Marina Čistiakova

Текстология проложного жития александрийских мучеников
Мины, Ермогена и Евграфа

Galina Sapozhnikova

По какому изданию Żywotów Świętych Петра Скарги был
сделан церковнославянский перевод жития вмч. Прокопия

Наталия Карева | Евгений Пивоваров

“Die deutsche Grammatica … von Charmyntes” (Берлин, 1713): история создания, автор и читатели

Nadežda Morozova

К истории староверия в Литве в ХIХ в.: Рымковский собор 1856 г. и его постановления

Birutė Jasiūnaitė

Šarka lietuvių ir slavų etninėje kultūroje

Mirosław Jankowiak

Współczesne gwary białoruskie na Litwie (rejon wileński)

Birutė Sinočkina

Markučiai ― Markucie ― Маркутье: история названий одной виленской местности

Irena Fedorovič

Znane i nieznane związki Henryka Sienkiewicza z Litwą

Šių metų lapkričio 17 d. VU Filologijos fakultete svečiavosi vyr. mokslinė bendradarbė, profesorė Mariam Manjgaladze iš Sakartvelo Tbilisio Ivane Javakhishvili valstybinio ir Kaukazo (Caucasus) universitetų. Profesorė susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene ir Užsienio kalbų instituto direktore prof. Roma Kriaučiūniene, su kuriomis aptarė tolimesnio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo plėtros galimybes.

2015 – 2016 m. m. prof. M. Manjgaladze, atvykusi į Vilniaus universitetą kaip vizituojanti dėstytoja Užsienio kalbų institute, dėstė kartvelų kalbą VU studentams, skaitė viešas paskaitas apie gruzinų kalbą ir kultūrą.

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): prof. Inesa Šeškauskienė, prof. Mariam Manigaladze ir prof. Roma Kriaučiūnienė

International peer review of Translation study field in Lithuania will take place on November 17th. 

AGENDA OF THE SITE VISIT

17th of November, Wednesday

Visit to Vilnius University

09.45–10.00 Technical connection to the video conference

10.00–10.30 Meeting with senior management and faculty administration staff (30min)

10.30–10.45 Break, technical connection

10.45–11.45 Meeting with staff responsible for the preparation of the SER (1h)

11.45–12.00 Break, technical connecting 

12.00–12.45 Meeting with teaching staff (45min)

12.45–13.00 Break, technical connecting 

13.00–13.45 Meeting with students and members of Studen Union (45min)

13.45–14.30 Lunch

14.30–15.00 Discussion with representatives of the HEI regarding the Learning facilities and resources: classrooms, lecture halls, libraries, other facilities (studios, teaching spaces, computer rooms, etc.) and Students’ term and final papers (theses), examination material (30 min)

15.00–15.15 Break, technical connection

15.15–15.45 Meeting with alumni, employers, social partners (30 min)

15.45–16.00 Break, technical connection

16.00–16.30 Private Expert panel discussion and finalisation of the visit (30 min)

16.30–16.45 Introduction of general remarks of the visit to the University community (15 min)

For technical issues please contact Remigijus Ptičkinas

Tel. (8 5) 268 7269
Mob. tel. +370 679 03056
El. p.

Kviečiame dėstytojus ir studentus į dr. Jogilės Ramonaitės vedamą įvadinį kursą į CLAN (Computerized Language ANalysis) programinę įrangą. Pirmoji kurso dalis jau buvo išdėstyta lapkričio 11 d., tačiau vis dar galima prisijungti į antrą dalį, kuri vyks lapkričio 18 d., ketvirtadienį, 11.00–12.30 val. ir 15.00–16.30 val.

Kursas skaitomas lietuvių kalba ir organizuojamas nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.

Visi norintys dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu 

Apie pačią programinę įrangą:

CLAN programa yra skirta šnekos duomenų analizei, remiasi CHILDES (MacWhinney 2000) sistema ir yra pritaikoma morfologijos, sintaksės tyrimams, pokalbio analizei. Šio trumpo kurso metu bus supažindinama su šnekos transkribavimo principais, automatiniu ir rankiniu anotavimu, leksikono sudarymo pagrindais ir pagrindinėmis programos suteikiamomis analizės galimybėmis. Aštuonių valandų trukmės kurso metu bus skiriama laiko ir praktiniam darbui su programa.

Kaip ir kiekvienais metais rudeniškos vėsos lydimas į Universiteto patalpas sugrįžta unikalios kūrybos kupinas Filologijos ruduo. Klaidžiodamas siauromis Vilniaus gatvelėmis, tyrinėdamas Bernardinų sodą bei sklandydamas virš miesto stogų, jis pildo kūrybos krepšį dar nematytais ir negirdėtais tekstais. Galiausiai supratęs, kad krepšys darosi vis sunkesnis, o vienuma vis mažiau viliojanti, Ruduo pasiryžo suburti visą bendruomenę bei išdalinti ir pasidalinti sukauptu kraičiu su kiekvienu norinčiuoju.

Todėl lapkričio 17 d., trečiadienį, 18.00 val. Filologijos ruduo ir visa organizatorių komanda nori pakviesti kiekvieną bendruomenės narį atvykti į VU Teatro salę ir pasiklausyti (dar) neatrastų rašytojų tekstų. Renginys atviras visiems poezijos ir prozos mylėtojams.

Š.m. lapkričio 12 d. Filologijos fakultete viešėjo Ukrainos ambasadorius J. E. Volodymyr Yatsenkivskyi ir trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk. Svečiai apsilankė Taraso Ševčenkos auditorijoje, susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene, Rusų filologijos katedros vedėju doc. Pavelu Lavrinecu ir doc. Jelena Konickaja. Buvo kalbama apie glaudesnius Ukrainos universitetų filologinių padalinių ir VU Filologijos fakulteto ryšius, pasikeista nuomonėmis apie ukrainų kalbos lektorato steigimą Filologijos fakultete, mokslinių mainų ir kitas bendradarbiavimo galimybes.

Iš kairės į dešinę: Rusų filologijos katedros vedėjas doc. P. Lavrinec, trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk, doc. Jelena Konickaja, ambasadorius J. E. Volodymyr Yatsenkivskyi ir dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Lapkričio 18 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Maironio literatūros muziejuje kviečiame bendruomenę dalyvauti ilgamečio VU Kauno fakulteto dėstytojo, lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, kritiko prof. Algimanto Radzevičiaus naujausio leidinio „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“, t. 2, parengto ir išleisto profesoriaus kolegų, dirbusių VU, ir buvusių VU studentų, pristatyme.

Renginyje dalyvaus kalbininkas, baltistas prof. Alvydas Butkus; literatūros tyrinėtojas, kritikas doc. Ramutis Karmalavičius; knygos redaktorė Aldona Zimnachaitė.

Algimantas. Radzevičius (1932 m. lapkričio 29 – 2020 m. balandžio 25 d.) – vienas iš nedaugelio lietuvių literatūrologų, kryptingai besidarbavusių probleminių lituanistikos aspektų bei akademinės polemikos baruose. Tyrimų serijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste“ tomuose (išspausdinti: 2015 m. t. 1, 2021 m. t. 2) profesorius aptaria Naujųjų amžių lietuvių rašytojų kūrybą tautos dvasinės kultūros istorijos aspektu, jau pavadinime pabrėždamas, kad tautinės literatūros nagrinėjimas nėra uždaras, o siejamas su bendra europinės kultūros raida.

Savo knygomis A. Radzevičius atliko milžinišką lietuvių literatūros istorijos perinterpretavimo darbą. Profesorių ne tik kaip mokslininką, bet ir kaip dėstytoją šviesiai prisimena vėliau literatūrologais, lituanistais pedagogais, rašytojais tapę jo studentai.

Dėl pandeminės situacijos kultūriniai renginiai VU Kauno fakultete neorganizuojami, tačiau Kauno fakulteto mokslininkai savo knygas pristato Maironio literatūros muziejuje >

Lapkričio 11 d. Rusų filologijos katedra išplėstiniu katedros posėdžiu paminėjo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo metines. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov tarė sveikinimo žodį ir padovanojo katedrai knygų. Įdomią ir turiningą kalbą apie rašytojo sąsajas su Lietuva, jo kūrybos tyrimus Lietuvoje ir lietuviškus vertimus pasakė Dostojevskio tyrinėtoja, Rusų filologijos katedros docentė Dagnė Beržaitė. Po renginio ambasadorius padėjo gėlių prie F. Dostojevskio memorialinės lentos Didžiojoje gatvėje.

Taip pat kviečiame skaityti 15min parengtą interviu su doc. D. Beržaite apie Dostojevskio skaitymo kultūrą Lietuvoje > 

Ir docentės mokslinius tyrimus, susijusius su Dostojevskiu: 

• „Apie bendras rusų literatūros klasikos vertimo į lietuvių kalbą tendencijas“, Literatūra, 2017, 59 (2), 7-24.

• „Достоевский в Литве (конец ХХ - начало ХХI в.)“. Достоевский. Материалы и исследования. Санкт-Петербург: Нестор-История 2013, т. 2013, 143-155.

• „Библиография работ о творчестве Ф.М. Достоевского в Литве“. Достоевский. Материалы и исследования. Санкт-Петербург: Нестор-История 2013, т. 2013, 577-582. 

Doc. dr. Dagnė Beržaitė

Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov

Šių metų lapkričio 11 d. įvyko Tarybos rinkimai.

Toliau pateikiamas naujai išrinktų narių sąrašas pagal kategorijas:

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

• Prof. dr. Axel Holvoet (BKKI)
• Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)
• Prof. dr. Jurgis Pakerys (BKKI)
• Prof. dr. Meilutė Ramonienė (TKI)
• Prof. dr. Brigita Speičytė (LKVTI)
• Prof. dr. Paulius V. Subačius (LKVTI)
• Prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

Docentai, vyresnieji mokslo darbuotojai:

• Doc. dr. Dagnė Beržaitė (BKKI)
• Doc. dr Loreta Chodzkienė (UKI)
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (TKI)
• Doc. dr. Audronė Kučinskienė (ARKSI)
• Doc. dr. Jūratė Levina (LKVTI)
• Doc. dr. Erika Sausverde (BKKI)
• Doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI)

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

• Mokslo darb. dr. Vilius Bartninkas (ARKSI)
• Asist. dr. Eglė Gudavičienė (TKI)
• Asist. dr. Jelena Kirejeva (UKI)
• Asist. dr. Aistė Kučinskienė (LKVTI)
• Asist. dr. Audronė Šolienė (ARKSI)

Lapkričio 11–13 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje Colloquium Balticum XVIII Vilnense, skirtoje pirmajam lietuviškam Jeronimo Ralio Homero Odisėjos vertimui, pagrindinį pranešimą skaitys King‘s College London profesorė Edith Hall. Šioje paskaitoje bus trumpai apžvelgiami skirtingi kultūriniai požiūriai į Hefaisto nukaltą skydą Achilui, aprašytą XVIII-oje Iliados giesmėje, kuris jau Antikoje sulaukė įvairių interpretacijų ir nuo to laiko sukiršino ir sužavėjo epo skaitytojus. Profesorės Hall paskaitoje bus pateikiama Achilo skydo interpretacija, pritaikyta naujai mūsų laikmečio apokaliptinei nuotaikai, kurią formuoja tokie globalūs fenomenai kaip pandemija, klimato kaita, didėjantis socialinis ekonominis atotrūkis, demokratijos ir žmogaus teisių erozija bei politinė korupcija.

Antikos mokslininkas Dzenodotas manė, kad skydas taip nepritinka likusiai Iliadai, kad jį visiškai pašalino. Kiti manė, kad jis reprezentuoja Atikos regiono istoriją arba ikisokratinių kosminių meilės ir vaido jėgų alegoriją, Antikos valdovai naudojo skydą kaip galios emblemą. Vėlesni Renesanso mąstytojai skydą pasitelkė estetiniams apmąstymams apie teksto ir paveikslo skirtumus. Šis susidomėjimas pasireiškė daugybe bandymų nutapyti arba nupiešti skydo rekonstrukcijas, o nuo Šaltojo karo pradžios Achilo skydo interpretacijose ėmė dominuoti priešprieša tarp karo ir taikos. 

Tačiau baimę dėl stambaus masto tarptautinio karinio konflikto pastaraisiais dešimtmečiais ėmė keisti nerimas, kad industrinis, kapitalistinis, patriarchalinis gyvenimo būdas yra visiškai netvarus, ir kad homo sapiens yra ties katastrofos, jei ne išnykimo, slenksčiu. Kiekviena epocha į klasikinę literatūrą visada žvelgdavo iš taško, kuris atliepdavo jos pačios rūpesčius, tad profesorė Hall, besiremdama Achilo skydo svarba ekologo Aldo Leopold‘o darbuose, pasiūlys naują šio fiktyvaus artefakto interpretaciją.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba lapkričio 11 d. 10.45 val. V. Krėvės aud., VU Filologijos fakultete. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie prisijungimą ir konferenciją renginio Facebook nuorodoje >

Edith Hall yra King‘s College London Klasikinių mokslų katedros profesorė. Ji specializuojasi senovės graikų literatūroje, tyrinėja įvairius senovės graikų ir romėnų istorijos, visuomenės ir minties aspektus. Edith Hall yra pasaulinio masto etniškumo, socialinės klasės ir lyties studijų antikiniuose šaltiniuose, antikinio teatro studijų ir antikos idėjų recepcijos pasaulio kultūroje nuo Renesanso laikotarpio lyderė. Edith Hall dirbo Kembridžo, Oksfordo, Deramo, Redingo universitetuose ir Karališkajame Holovėjaus koledže. Profesorė yra išleidusi 30 knygų, dažnai pasisako radijo ir televizijos laidose, konsultuoja teatro profesionalus, skaito paskaitas visame pasaulyje ir leidžia straipsnius akademiniuose bei populiariuosiuose žurnaluose.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto premijuojamų mokslo darbų sąrašas už 2020 m. 

Parsisiųsti sąrašą >

Skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašą galima rasti Filologijos fakulteto puslapio dokumentų skiltyje >

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Eglė Žurauskaitė gins disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2014–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Irena Smetonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. habil. dr. Eleonora Lassan (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Rūta Petrauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Danguolė Satkauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/ 

Lapkričio 11-14 dienomis kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus lapų festivalyje. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė yra viena festivalio organizatorių, o festivalio metu pasaulinio garso rašytojas/us kalbins Filologijos fakulteto darbuotojos prof. Dalia Satkauskytė, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksejūnienė, doc. dr. Eglė Kačkutė ir dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Programa >